Italija, oficialiai Italijos Respublika, įsikūrusi Pietų Europoje, Apeninų pusiasalyje bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnėse Viduržemio jūros salose, pasižymi ne tik turtinga istorija ir kultūra, bet ir didele seisminio aktyvumo rizika. Šalis patiria įvairias stichines nelaimes, įskaitant ugnikalnių išsiveržimus, nuošliaužas ir potvynius, tačiau ypač reikšmingi yra žemės drebėjimai. Italijos geografinė padėtis lemia didelį seisminį aktyvumą, nes šalis yra subdukcijos zonoje, kurioje Eurazijos plokštė susiduria su Afrikos plokšte. Šis procesas sukelia įtampą žemės plutoje, kuri galiausiai išsilaisvina žemės drebėjimų pavidalu. Ypač pažeidžiama yra Sicilija ir Pietų Italija, kur įvyksta didžioji dalis stipriausių žemės drebėjimų.
Italijos teritorijoje veikia keletas ugnikalnių, tokių kaip Etna Sicilijoje (aukščiausias Europoje), Vezuvijus Apeninuose ir Strombolis Liparų salose. Ugnikalnių aktyvumas taip pat prisideda prie seisminės rizikos, nes išsiveržimai gali sukelti žemės drebėjimus. XX amžiaus pradžia Italijai buvo ypač tragiška dėl stiprių žemės drebėjimų, kurie nusinešė daugybę gyvybių ir padarė didžiulę žalą.
Istorinis Seisminis Aktyvumas Pietų Italijoje
Sicilijos ir Kalabrijos regionai yra vadinami „la terra ballerina“ („šokanti žemė“) dėl savo reguliaraus seisminio aktyvumo regione. Šalis turi ilgą kovos su žemės drebėjimais istoriją. Pavyzdžiui, 1693-iaisiais pietų Sicilijoje žuvo 60 tūkst. žmonių, o 1783 metais didžioji Tyrėnų jūros pakrantės dalis Kalabrijoje buvo nuplauta galingų požeminių smūgių, kurie pražudė 50 tūkst. žmonių.
1908 m. Mesinos žemės drebėjimas: didžiausia Europos katastrofa
1908 m. gruodžio 28 d. įvyko vienas didžiausių žemės drebėjimų Italijos istorijoje. Jo epicentras buvo Mesinos sąsiauryje, skiriančiame Siciliją nuo Italijos žemyninės dalies. Pats galingiausias žemės drebėjimas Europos istorijoje yra užfiksuotas Mesinoje, viename iš pagrindinių Sicilijos miestų, ir žemyninėje dalyje esančiame mieste Redžio Kalabrijoje.
Ši nelaimė yra daugiausiai žmonių aukų nusinešęs žemės drebėjimas per visą Europos istoriją. Žuvo daugiau nei 82 tūkst. žmonių, kai 7,2 balo žemės drebėjimas faktiškai sulygino Sicilijos antrąjį pagal dydį miestą Mesiną su žeme ir nusiaubė Redžio Kalabriją. Žemės drebėjimas ir cunamis tuomet nusinešė beveik 100 tūkst. žmonių gyvybių. Du pagrindiniai Mesinos sąsiaurio miestai - Mesina ir Redžio Kalabrija buvo faktiškai sugriauti (90 proc. pastatų neatlaikė požeminių smūgių). Daugelis žmonių tuo metu buvo nesaugiuose namuose savo lovose. Pagrindinis smūgis teko pakrantei - 12 metrų aukščio banga tiesiog parbloškė pakrantės miestus ir gyvenvietes.
Buvo nutrauktos telegrafo linijos bei sugriauti geležinkelių bėgiai, todėl pagalba regionui tapo apsunkinta. Dar baisiau yra tai, kad per kelias vėlesnes dienas tą pačią vietą sudrebino dar keli kiek silpnesni smūgiai, nusinešę likusių sužeistųjų ar juos bandžiusių gelbėti žmonių gyvybes.
Šis žemės drebėjimas atskleidė Italijos vyriausybės ir gelbėjimo tarnybų nepasirengimą tokio masto katastrofoms. Gelbėjimo operacijos buvo chaotiškos ir neefektyvios, o pagalba nukentėjusiems atėjo pavėluotai. Tai sukėlė didelę visuomenės kritiką ir paskatino peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo sistemas.
1915 m. Avekano žemės drebėjimas: tragedija karo metais
1915 m. sausio 13 d. Abruco regione įvyko dar vienas stiprus žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo netoli Avekano miesto. Žemės drebėjimo stiprumas siekė 6,7 balo pagal Richterio skalę, o jo padariniai buvo katastrofiški. Centrinės Italijos mieste Avecane žuvo 32600 žmonių, kai regioną sudrebino 7,0 balų žemės drebėjimas.
Avekanas ir aplinkiniai kaimai buvo visiškai sugriauti. Žuvo apie 30 tūkstančių žmonių, o daugybė liko be pastogės šaltą žiemos laikotarpį. Žemės drebėjimas įvyko Pirmojo pasaulinio karo metu, todėl Italijos vyriausybė susidūrė su papildomais iššūkiais, organizuodama pagalbą ir atstatymo darbus.
Kaip ir 1908 m. Mesinos žemės drebėjimo atveju, Avekano katastrofa atskleidė Italijos pastatų pažeidžiamumą žemės drebėjimams ir būtinybę griežčiau laikytis statybos standartų.
Kiti reikšmingi žemės drebėjimai Italijoje XX amžiuje
Italija per visą XX amžių patyrė daugybę žemės drebėjimų. Žemiau pateikiama kai kurių svarbiausių XX amžiaus seisminių įvykių suvestinė, iliustruojanti nuolatinę riziką ir jos mastą šalyje.
| Data | Vieta | Stiprumas (balų) | Aukos | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| 1908 gruodžio 28 | Mesina, Redžas Kalabrija | 7,2 | >82 000 | Antrasis pagal dydį miestas Sicilijoje sulygintas su žeme. |
| 1915 sausio 13 | Avezanas, Centrinė Italija | 7,0 | 32 600 | Regioną sudrebino galingas žemės drebėjimas. |
| 1930 liepos 27 | Irpinijos regionas | 6,5 | ~1 400 | |
| 1976 gegužės 6 | Friulis, Šiaurės Rytai Italijoje | 976 | 70 000 žmonių liko be namų. | |
| 1980 lapkričio 23 | Neapolio apylinkės (epic. Ebolio) | 2 735 | 7 500 sužeista. | |
| 1990 gruodžio 13 | Jūroje, netoli Sicilijos | 13 | 200 sužeista. | |
| 1997 rugsėjo 26 | Umbrija ir Markė | 6,4 | 11 | Apgriauta Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika. |
| 2001 liepos 17 | Alto Adidžė | 5,2 | 1 | Viena moteris žuvo. |
| 2002 spalio 31 | Kompobasas, Pietų Italija | 5,9 | 30 | Daugiausia žuvo vaikų. |
| 2009 balandžio 6 | Abrucas, į rytus nuo Romos | >300 | Sugriautas XIII a. L'Akvilos miestas. | |
| 2012 gegužės 29 | Modena, Šiaurės Italija | >20 | 350 sužeista per du drebėjimus. |
Žemės Dreba Italija: Pasekmės ir Įgytos Pamokos
Žemės drebėjimai Pietų Italijoje XX amžiaus pradžioje turėjo didžiulį poveikį šalies ekonomikai, socialinei struktūrai ir politikai. Žemės drebėjimai sunaikino daugybę pastatų, įmonių ir infrastruktūros objektų, todėl patirti didžiuliai ekonominiai nuostoliai. Atstatymo darbai pareikalavo didelių investicijų, o regionų ekonomika ilgą laiką negalėjo atsigauti. Žemės drebėjimai taip pat paveikė žemės ūkį, nes sugriovė dirbamą žemę ir sunaikino pasėlius.
Žemės drebėjimai nusinešė daugybę gyvybių ir paliko tūkstančius našlaičių ir bejėgių žmonių. Nukentėjusieji patyrė didelę psichologinę traumą, o bendruomenės ilgą laiką negalėjo atsigauti po netekčių. Žemės drebėjimai taip pat sukėlė socialinę įtampą, nes gyventojai jautėsi apleisti ir pamiršti vyriausybės. Be to, požeminiai smūgiai sukėlė politinę krizę Italijoje, nes visuomenė pasipiktino vyriausybės neveiksnumu ir nepasirengimu katastrofoms. Šalies gyventojai yra pasipiktinę, kad gyvenant seisminėje zonoje valdžia nesugeba pasirūpinti pastatų įtvirtinimu ir saugumu.
Vis dėlto iš šių tragedijų buvo pasimokyta svarbių pamokų. Buvo sugriežtinti statybos standartai, ypač seismiškai aktyviuose regionuose. Nauji pastatai turėjo būti statomi atsižvelgiant į seisminius reikalavimus, o seni pastatai turėjo būti modernizuojami, siekiant padidinti jų atsparumą žemės drebėjimams. Italijoje buvo įdiegtos seisminės stebėsenos sistemos, kurios leidžia stebėti žemės drebėjimų aktyvumą ir laiku įspėti gyventojus apie galimus pavojus. Šios sistemos padeda sumažinti nuostolius ir išgelbėti gyvybes. Be to, buvo vykdomos gyventojų švietimo programos, kurių metu žmonės mokomi, kaip elgtis žemės drebėjimų metu ir kaip pasiruošti katastrofoms. Šios programos padeda padidinti gyventojų sąmoningumą ir sumažinti paniką žemės drebėjimų atveju.
Ar galime padaryti pastatus tikrai atsparius žemės drebėjimams?
Šiuolaikiniai iššūkiai: Flegrėjaus laukai ir Eolijos salos
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama XX amžiaus pradžios įvykiams, Italija ir toliau susiduria su seisminiais iššūkiais. Flegrėjaus laukai (Campi Flegrei) yra tarp Pocuolio ir Neapolio, esančio kur kas geriau žinomo Vezuvijaus kalno šešėlyje toliau į rytus. Pocuolis įsikūręs Flegrėjaus laukuose, ant didžiausios Europoje aktyvios kalderos - įdubos, likusios po išsiveržimo. Gyventojai pratę prie drebėjimų, tačiau daugelis iš 500 tūkst. pavojingoje zonoje gyvenančių žmonių jau buvo išgąsdinti pernai rugsėjį įvykusio 4,2 balo žemės drebėjimo.
Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) duomenimis, neseniai netrukus po 20 val. vietos laiku buvo užregistruotas 4,4 balo žemės drebėjimas 2,5 km gylyje. Per naktį buvo užfiksuota apie 150 drebėjimų, institutas tai apibūdino kaip „seisminį spiečių“. „Tai galingiausias seisminis spiečius per pastaruosius 40 metų“, - sakė Mauro Di Vito iš INGV. Daugelis Pocuolio miesto gyventojų puolė iš namų į gatves. Žemės drebėjimai apgadino pastatus, bet nieko nesužeidė. Gelbėjimo tarnybos pranešė apie įtrūkimus ir iš pastatų iškritusius gabalus. INGV toliau stebi kalderą ir perspėja, kad negalima atmesti ir kitų seisminių įvykių, įskaitant panašaus stiprumo kaip užregistruotieji per dabar įvykusį spiečių.
Prieš 40 tūkst. metų įvykęs Flegrėjaus laukų išsiveržimas buvo galingiausias Viduržemio jūros regione, paveikęs planetos klimatą. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį atsinaujinęs seisminis aktyvumas paskatino 40 tūkst. gyventojų evakuaciją. Tačiau specialistai teigia, kad didelio masto išsiveržimas artimiausioje ateityje mažai tikėtinas. INGV antradienį priminė, kad praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį per mėnesį buvo daugiau nei 1300 seisminių įvykių, dėl hidroterminio aktyvumo žemė per mėnesį pakilo devyniais centimetrais.
Be to, netoli Eolijos salų Tirėnų jūroje prie šiaurinės Sicilijos pakrantės buvo užregistruotas 4,6 balo stiprumo žemės drebėjimas 29 kilometrų gylyje. Po trijų minučių netoliese įvyko dar vienas 4,3 balo stiprumo žemės drebėjimas. Italijos naujienų agentūra ANSA pranešė, kad 4,3 balo stiprumo žemės drebėjimas buvo juntamas Sicilijos Palermo mieste, taip pat žemyninėje Italijos dalyje esančiame Regio Kalabrijos regione. Po to įvyko keletas silpnesnių žemės drebėjimų. Eolijos salos yra retai apgyvendintos, tačiau vasaros mėnesiais jos yra populiari italų poilsio vieta.
tags: #zemes #drebejimas #pietu #italijoje #dvidesimto #a