Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis) yra populiari daržovė, vertinama dėl savo maistinių savybių ir universalumo virtuvėje. Auginant žiedinius kopūstus, svarbu pasirinkti tinkamą veislę, atsižvelgiant į klimato sąlygas, dirvožemio tipą ir norimą derliaus laiką. 'Alpha' veislė yra viena iš populiariausių žiedinių kopūstų veislių, pasižyminti ankstyvumu, geru derlingumu ir atsparumu kai kurioms ligoms. Šiame straipsnyje aptarsime 'Alpha' veislės žiedinių kopūstų auginimo ypatumus, įskaitant sėjos laiką, daigų auginimą, sodinimą, priežiūrą ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų.
'Alpha' veislės ypatumai
'Alpha' yra ankstyva žiedinių kopūstų veislė, tinkama auginti tiek pavasarį, tiek rudenį. Alfa yra vienmetis pavasario augalas, priklausantis kryžmažiedžių šeimai. Alfa kopūstą 2007 metais sukūrė Rusijos selekcininkai S. V. Maksimovas ir N. N. Klimenko, pradininkas - agrofirma „Poisk“. Kultūra skirta auginti atvirame lauke, tuo tarpu ji turi gerą atsparumą ekstremalioms temperatūroms ir nedideliam šalčiui. Pagal aprašymą jis turi trumpą nokinimo laikotarpį (75-90 dienų), o derlius nuimamas praėjus 60-70 dienų po daigų pasodinimo. Auginimo sezonas trunka nuo 70 iki 85 dienų.
Charakteristikos:
- Gūžės: Gūžės yra baltos, tankios, apvalios formos, sveria 1-1,5 kg. Galva yra didelė, apvali, sveria 1,2 kg. Jis yra balkšvos spalvos, vidutiniškai kalvotas, labai tankus. Dideli tamsiai žali lapai apsaugo galvą nuo išorinio poveikio.
- Atsparumas: Veislė atspari kai kurioms ligoms, tokioms kaip juodasis puvinys ir netikroji miltligė. Alfa turi stiprų imunitetą juodajai kojai ir kiliui.
- Universalumas: Tinka šviežiam vartojimui, konservavimui ir šaldymui. Kopūstai yra universalios paskirties, todėl tinka vartoti šviežiai, gaminti namuose (virti sriubas, bulvių košes, garnyrus), šaldyti, konservuoti, marinuoti.
- Derlingumas: Vidutinis derlius nuo 1 kv. m siekia nuo 3,5 iki 5 kg.
- Skonis ir maistinė vertė: Alfa žiediniai kopūstai turi puikų subtilų skonį dėl padidėjusio cukraus kiekio, palyginti su kitomis žiedinių kopūstų rūšimis. Be to, ši veislė labai naudinga organizmui, nes jame gausu askorbo rūgšties, vitaminų ir karotino, folio ir askorbo rūgšties, kalio.
Auginimas ir priežiūra
Sėkmingas 'Alpha' žiedinių kopūstų auginimas reikalauja tinkamo dirvožemio paruošimo, sėjos, daigų auginimo ir nuolatinės priežiūros.
Dirvožemio paruošimas ir vietos parinkimas
Žiediniai kopūstai mėgsta saulėtas, nuo vėjo apsaugotas vietas. Geriausiai kalafiorai auga derlingoje, humusingoje, gerai drenuotoje priemolio dirvoje. Optimalus dirvos pH 6,5-7,2. Rūgščias dirvas, prieš auginant kryžmažiedes daržoves, reikia pakalkinti. Dirvos pH turėtų būti mažiausiai 7. Prieš sodinimą dirvožemis patręšiamas kompostu arba kompleksinėmis trąšomis. Prieš sodinimą įterpkite gerai perpuvusio komposto ar mėšlo, maždaug 3-5 kg/m². Lysves paruošti reikėtų rudenį. Kasant į žemę, pridedama humuso ir pelenų. Pavasarį vieta vėl apdorojama, pridedant amonio nitrato ir sulfato.
Žiedinių kopūstų negalima auginti vietovėje, kur anksčiau augo ridikėliai, ridikai, ropės ir kiti kryžmažiedžiai augalai, nes šie augalai serga tomis pačiomis ligomis. Daržovių derlius toje pačioje vietoje negali būti auginamas 3-4 metus. Geri jos pirmtakai yra svogūnai, ankštiniai ir moliūgų sėklos, agurkai, šakniavaisiai.
Sėklų paruošimas ir sėja
Sėti galima tik sveiką, ištirtą sėklą. Pirmenybė teikiama sėklų apdorojimui, nes tada sunaikinami su sėkla plintantys patogenai ir dirvos kenkėjai. Sėklas geriausia mirkyti šiltame vandenyje (temperatūra ne aukštesnė kaip 40 ° C) 30-40 minučių. Tada medžiagą reikia 3 minutes atvėsinti šaltame vandenyje.
Žiedinių kopūstų 'Alfa' auginimas galimas keliais būdais:
- Sėklų sėjimas daigams: Vasario pabaigoje - kovo pradžioje arba kovo viduryje. Daigai auginami šildomuose šiltnamiuose.
- Šiltnamio auginimas: Sėja balandžio 15-25 d.
- Sėjimas atvirame lauke po plėvelės uždengimu: Nuo balandžio trečios dekados iki gegužės pirmos dekados. Esant tinkamoms šilto oro sąlygoms, Alfa veislę galima auginti ir tiesiogiai sodinant į žemę po plėvele. Siekiant išsaugoti kopūstų daigus, plėvelė tvirtinama ant metalinių lankų.
- Sėjama atviroje žemėje be pastogės: Nuo gegužės pradžios.
Ankstyvos veislės paprastai subręsta per 55-70 dienų nuo pasodinimo į lauką, vidutinio ankstyvumo per 70-90 dienų, vėlyvos per 90-120 dienų.
Daigų auginimas
Kopūstinės daržovės dažniausiai auginamos iš sėklų, kurios yra sėjamos daigyne arba į durpių briketus ir vazonėlius, o vėliau persodinamos lauke. Sėklos sėjamos 0,5-1,0 cm gyliu į lengvą, purų, drėgmę laikantį substratą. Tinka durpių ir komposto mišinys su trupučiu perlito ar smėlio, kad neatsirastų užmirkimo. Sėjos substratas: Naudokite specialų substratą daigams arba sumaišykite durpes su smėliu ir kompostu. Auginimui naudojami specialūs vazonai sodinukams, į kuriuos dedamas žemės, durpių ir humuso mišinys.
Temperatūrinis režimas daigų etape labai veikia galvų kokybę ateityje. Dygimui palaikykite 18-22 °C, o sudygus 5-7 dienoms sumažinkite iki 12-15 °C dieną ir 8-10 °C naktį, kad daigai neištįstų. Kad atsirastų geri ūgliai, kambario temperatūra turi būti + 18 ° C. Kai sėklos sudygsta, išimkite silpniausias iš jų, palikdami stipriausią vazonėlyje, ir toliau laistykite. Šalinant daigų perteklių, reikia turėti omenyje, kad silpni ir kreivi daigai gero derliaus neatneš.
Priežiūra: Daigai reguliariai laistomi, bet neperlaistomi. Tręšiami kompleksinėmis trąšomis 2-3 kartus per auginimo laikotarpį. Pikavimas: Kai daigai užaugina 2-3 tikruosius lapelius, jie pikuojami į atskirus vazonėlius.
Grūdinimas: Žiedinių kopūstų daigai jautrūs staigiems temperatūros šuoliams, todėl grūdinimas yra beveik būtinas. Prieš sodinimą į dirvą daigai grūdinami, palaipsniui pratindinami prie lauko sąlygų. Likus 7-10 dienų iki sodinimo, daigus kasdien išneškite į lauką ar vėsesnę patalpą, pradėdami nuo 1-2 valandų ir didindami iki 6-8 valandų. Norint geriau augti atvirame lauke, alfa kopūstų daigai prieš sodinimą yra grūdinami. Norėdami tai padaryti, kuriam laikui atidarykite stiklinį šiltnamio stogą arba pakelkite plėvelę, jei yra dengimo plėvele. Tokiu atveju būtina palaipsniui didinti laiko intervalus.
Sodinimas į dirvą
Daigai į dirvą sodinami, kai praeina šalnų pavojus ir dirva įšyla iki 10-12 °C. Paprastai balandžio pradžioje žiedinių kopūstų sodinukai gali būti sodinami į žemę, tačiau atsižvelgiant į klimato ir oro sąlygas tam tikrame regione, sodinimo laikas gali skirtis. Sodinimo į žemę poreikio rodiklis yra sodinukų buvimas ant daigų iki 3-4 lapų. Pavasario derliui daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, rudens derliui - liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje.
Sodinimo schema: Daigai sodinami 40-50 cm atstumu vienas nuo kito, tarp eilių paliekant 60-70 cm. Atstumas sodinant sodinukus turi būti 50x30 cm. Sodinkite tokiu gyliu, kad šaknų gumulas būtų pilnai uždengtas, o augimo taškas liktų virš dirvos paviršiaus. Pasodinus daigai gerai palaistomi.
Priežiūra augimo metu
Žiediniai kopūstai mėgsta tolygią šviesą ir vėsesnį, stabilų orą. Optimaliausias augimo temperatūrų intervalas yra 15-20 °C. Ilgalaikė kaitra virš 25-27 °C dažnai sukelia stresą, dėl kurio galvos formuojasi mažos, purios arba visai nesusiformuoja.
Laistymas
Žiediniai kopūstai mėgsta drėgmę, ypač gūžių formavimosi metu. Laistyti reikia reguliariai, bet ne per gausiai, kad nepradėtų pūti šaknys. Žiediniai kopūstai turi santykinai negilią šaknų sistemą, todėl vandens trūkumas greitai atsispindi augime ir galvos kokybėje. Praktiškai tai dažnai reiškia 2-3 laistymus per savaitę po 5-10 l/m², priklausomai nuo dirvos tipo. Smėlingose dirvose geriau laistyti dažniau ir mažesnėmis normomis. Pirmoje vegetacijos pusėje vandens suvartojama 20-30 litrų 1 kv. m, antrame - 30-40 litrų. Laistyti rekomenduojama griežtai po saulėlydžio.
Tręšimas
Žiedinius kopūstus rekomenduojama tręšti 2-3 kartus per sezoną. Pirmą kartą tręšiama 2-3 savaitės po pasodinimo kompleksinėmis trąšomis. Pirmasis šėrimas turėtų būti atliekamas per 10 dienų po kopūstų sodinukų pasodinimo į žemę, naudojamos azoto trąšos: 25 g 1 kv. m. Antrasis - tuo pačiu metodu, praėjus 2 savaitėms po pirmojo. Antrą kartą - gūžių formavimosi pradžioje, trečią kartą - 2-3 savaitės prieš derliaus nuėmimą. Trečiasis - galvų brendimo pradžioje naudojamos trąšos azoto, fosforo ir kalio pagrindu. Žiediniai kopūstai yra „alkani“ azoto ir kalio, tačiau per didelis azotas vėlyvame etape gali paskatinti lapiją, o ne galvų tankėjimą. Jei pastebite požymius, susijusius su mikroelementais, verta reaguoti greitai. Boro trūkumas gali sukelti galvos vidines deformacijas, ertmes, rusvėjimą.
Ravėjimas, purenimas ir mulčiavimas
Reguliariai ravėkite piktžoles ir purenkite dirvą aplink augalus. Atlaisvinimas atliekamas iškart po laistymo. Šiuo metu žemė minkšta ir lanksti, sausi gumuliukai aktyviau byra. Verta purenti ne daugiau kaip 10 cm gyliu. Reguliarus, bet seklus purenimas 3-5 cm gyliu padeda išlaikyti dirvos oringumą. Pirmas 3-5 savaites po pasodinimo kalafiorai lėčiau uždengia dirvą lapais, todėl piktžolės gali smarkiai konkuruoti dėl vandens ir maisto. Ravėkite reguliariai arba naudokite mulčią.
Mulčias stabilizuoja drėgmę, sumažina piktžoles ir apsaugo šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų. Gerai tinka 3-5 cm sluoksnis smulkintos žolės, šiaudų, komposto arba lapų.
Gūžių apsauga nuo saulės
Dauguma klasikinių baltų veislių reikalauja balinimo, kad galvos neišgeltų ir netaptų šiurkščios. Jei gūžės pradeda geltonuoti nuo saulės, jas reikia pridengti nulaužtais lapais. Brandinimo pradžioje kopūstų galvutės yra tamsesnės. Tam keli viršutiniai lakštai sulaužomi ir surišami į ryšulį. Taip išsaugoma balta spalva ir tanki žiedyno struktūra. Kai galva pasiekia apie 5-8 cm skersmenį, prilenkite 2-3 didesnius lapus virš jos ir švelniai suriškite ar susekite.
Rauginti kopūstai
Augalų apsauga
Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijose pateikiami kopūstinių (Brassica spp.) daržovių, įskaitant žiedinius kopūstus, apsaugos būdai nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. Nors GAAP plačiai naudojami augalų apsaugos produktai, norima sumažinti jų naudojimą, maksimaliai išnaudojant kultūrines ir kitas nechemines priemones. Augintojai turi būti labiau apsišvietę ir įsitikinę jų svarbumu. Produktai turėtų būti tinkamai parenkami ir naudojami. Normali augalų sėjomaina padeda išvengti ligų kaupimosi augalų liekanose ir dirvoje. Pageidautina kopūstines daržoves auginti skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tai padeda išvengti nepageidaujamų žaladarių antplūdžio.
Purškimų skaičių galima sumažinti reguliariai stebint augalus, naudojant prognozavimo ir purškimo metodus, mažinančius produktų normas, kartu nesumažinant apsaugos nuo kenksmingų organizmų efektyvumo. Agrotechnikos priemonės padeda sumažinti užkrato lygį. Tai kryžmažiedžių piktžolių, kuriose veisiasi kenkėjai, naikinimas, augalinių liekanų pašalinimas ir sunaikinimas, mitybos ir drenažo, kuris pagerina oro judėjimą, reguliavimas. Viena iš tinkamiausių priemonių pasipriešinti vietinių kenksmingų organizmų poveikiui yra atsparių veislių parinkimas.
Ligos ir kenkėjai
Žiedinius kopūstus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai. Žiediniai kopūstai gali sirgti grybelinėmis ir virusinėmis ligomis, atsirandančiomis pasikeitus dirvožemio rūgštingumui, per dideliam drėgnumui ir dirvos užšalimui. Žemiau pateikiama pagrindinių ligų ir kenkėjų apžvalga bei kovos su jais būdai:
| Liga / Kenkėjas | Aprašymas / Simptomai | Prevencija ir kova |
|---|---|---|
| Kopūstų gumbas | Labai žalinga, plačiai paplitusi liga. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis. Antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. | Alfa turi stiprų imunitetą kiliui. Laikytis sėjomainos. |
| Fomozė (sausas puvinys) | Ligos sukėlėjas žiemoja augalų liekanose. | Sėklas beicuoti arba apdoroti karštu vandeniu. Būtina laikytis sėjomainos (į tą pačią vietą augalus sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų), neauginti daigų kasmet tame pačiame daigyne, sodinti tik sveikus daigus, naikinti kryžmažiedes piktžoles, šalinti ir naikinti ligotus augalus. |
| Netikroji miltligė | Paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse. Dažniausiai pažeidžia, kai palankios sąlygos: aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų. Smarkiai pažeistos galvos praranda prekinę vertę. | Alfa veislė atspari netikrajai miltligei. Kontroliuoti infekcijos pasirodymą daigyne, išvengiant ankstyvų nuostolių ir ligos išplitimo lauke. |
| Baltosios rūdys (Albugo candida) | Pažeidžia žiedinius ir lapinius kopūstus bei kryžmažiedes piktžoles. Drėgmė ant lapų - pagrindinė infekcijos plitimo sąlyga. Žiemoja oosporos infekuotų augalų liekanose. | Taikyti sėjomainą, daigynui parinkti neužmirkusią, atvirą vietą, šalinti ir naikinti infekuotus augalus ir jų liekanas, piktžoles. Auginti ligai atsparias veisles. |
| Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae, A. brassicicola) | Pažeidžia kopūstus vegetacijos ir laikymo metu. Grybai plinta su sėkla, vėju, lietumi. Užkrato šaltinis - kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. | Beicuoti sėklas, reguliuoti aplinkos sąlygas daigyne, nuolat stebėti augalų būklę. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti efektyvius fungicidus. |
| Kekerinis puvinys (Botryotinia fuckeliana) | Pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. | Naikinti infekuotų augalų liekanas, augalus sodinti tinkamais atstumais atviroje vietoje. Esant palankioms ligai plisti sąlygoms, prieš nuimant vėlyvųjų veislių kopūstus, purkšti fungicidais. |
| Diegavirtė | Serga visi kryžmažiedžių šeimos augalai. Liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. | Laikytis augalų sėjomainos, dezinfekuoti daigynų žemę. Negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą dirvą. Raunant sodinimui, iš karto išbrokuoti diegavirtės pažeistus daigus. Alfa turi stiprų imunitetą juodajai kojai. |
| Kraujagyslių bakteriozė | Pavojinga bakterinė liga. Bakterijos kopūstus užkrečia visais vystymosi etapais, nuo daigumo iki kopūsto galvos brendimo. Sergant pasėlių derliumi, sultingumu ir naudingomis savybėmis mažėja. Visų pirma, lapai pradeda gelsti, o gyslos pajuodėja. | Priešsėjinis sėklų apdorojimas: sėklos 20 minučių užpilamos karštu vandeniu (50 ° C), po to 5 minutėms panardinamos į šaltą vandenį. Pasodinus daigus į atvirą žemę (po 20-25 dienų), daigai apdorojami "Planriz" preparatu. |
| Kopūstiniai baltukai, kandys, amarai, spragės, šliužai, kaušeliai, kopūstinė musė | Kenkėjai, kurie gali sparčiai plisti ir padaryti didelę žalą. Kryžmažiedė blusa yra kenkėjas, kuris labai greitai plinta visoje išleidimo angoje ir palieka bei padaro žalą per kelias dienas. | Kovai su jais naudojami specialūs preparatai, kuriais gydomi daigai. Taip pat tabako dulkių ir medžio pelenų mišinys. Reguliarus lapų apžiūrėjimas padeda nustatyti ir kontroliuoti kenkėjus. Kenkėjai naikinami insekticidais arba biologinėmis priemonėmis. |
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Derlius nuimamas, kai gūžės pasiekia reikiamą dydį ir tankumą. Žiedinių kopūstų galvą skinkite tada, kai ji yra kompaktiška, tanki, o žiedynai dar nepradėję skirstytis. Brandinant nupjaunamos galvos, jos pašalinamos kartu su 3-4 apsauginiais lakštais. Jei per daug eksponuosite sodo augalus, jie suirs žiedynais. Nuo daigų pasodinimo iki viso derliaus nuėmimo praeina 60 dienų. Ankstyvosios žiedinių kopūstų veislės renkamos nuo liepos trečios dekados ir tęsiasi iki rugpjūčio pabaigos. Jei galvos yra per daug eksponuotos, jos pradės skaidytis į žiedynus.
Nuėmus derlių, reikia turėti omenyje, kad stiprūs ir sveiki daigai duoda pasikartojančius ūglius, iš kurių išauga ir galvutės. Norėdami tai padaryti, būtina toliau laistyti kopūstus po pirmojo derliaus, stebint juos. Iš jaunų ūglių paliekami 1-2 didžiausi, likę pašalinami. Jie taip pat laistomi ir maitinami. Antrojo derliaus galvutės pasiekia 300-350 g masę.
Skindami palikite kelis apsauginius lapus aplink galvą, kad transportuojant ar laikant ji mažiau apsidaužytų. Kopūstus galite laikyti iki 3 savaičių, tam jie nuimami kartu su šaknų struktūra, nuluptos šaknys pakabinamos aukštyn kojomis vėsioje vietoje. Nupjautos galvos savaitę laikomos šaldytuve.