Daugelis nežinančių žmonių vegetarišką mitybą laiko asmeniniu savęs apribojimu, nepraeinančiu alkio jausmu, vitaminų ir medžiagų trūkumu, bendru psichologiniu nusilpimu. Kad suprastume šį klaidingą vertinimą, verta išsiaiškinti, ką konkrečiai mitybai suteikia mėsos produktai. Ar jie iš tiesų būtini, ar atvirkščiai - naikinantys vidinius organus, griaunantys sveikatą iš vidaus?
Biologinis požiūris į mėsos virškinimą
Kad suvoktume pražūtingą mėsos produktų poveikį žmogui, pakanka pažiūrėti į biologijos vadovėlio skyrių apie gyvų organizmų sandarą. Visi plėšrūnai, kurių virškinimo traktas pritaikytas virškinti panašios rūšies produktus, turi trumpą žarnyną su rūgščia vidine terpe. Žmogus, atvirkščiai, turi ypač ilgą žarnyną, net ir rūgštingumas ne toks aktyvus, kaip pas mėsavalgius gyvūnus.
Todėl žmonės fiziškai negeba suvirškinti ir įsisavinti mėsos produkcijos: absoliutus maksimumas, kuris spėja įsisavinti tokiose sąlygose, yra 60% nuo bendro suvalgyto kiekio. Neverta manyti, kad nukentės tik virškinimo traktas: „smūgį gauna“ ir širdies, kraujagyslių sistema, šlapimo, imuninė ir kitos sistemos.
Mėsos sudėtis ir pramonės įtaka
Pagrindinis kenksmingas mėsos poveikis yra jos sudėtyje. Tai ne tik sunkiai įsisavinamos medžiagos, tačiau ir taip vadinamos mėsos produkcijos priedai. Iš esmės, nelaimingas gyvūnas gyvena savo neilgą gyvenimą „cheminėje laboratorijoje“, kur su juo pastoviai daro bandymus, kad „pagerintų augimą“. Nuo pačio gimimo iki nužudymo momento gyvūną bado tireoidiniais skydliaukės hormonais, kurie atsako už masės augimo kiekį. Lygiai kaip ir hormonų priedai, antibiotikai pastaruoju metu tapo nuolatiniai gyvulininkystės pakeleiviai.
Mėsos pramonės poveikis sveikatai
- Heterocikliniai aminai, kurie susidaro keptoje mėsoje, yra kancerogenai, tiesiogiai darantys įtaką ląstelių sintezei.
- Homocisteinas, atsirandantis gyvulinio baltymo skilimo metu, padidina riziką atsirasti Alcheimerio ligai.
- „Blogas“ cholesterolis padidina trombų atsiradimą, užkemša kraujagysles, sutirština kraują.
Kaip mėsos pramonė jums meluoja
Mitybos pasirinkimai ir asmeninė atsakomybė
Iki šiol nebuvo nė vieno žodžio apie veganus. Kodėl? Todėl, kad veganizmas, o dažnai ir vegetarizmas nėra skirti tik valgyti ir gyventi sveikiau - tai filosofijos, skirtos daryti mažesnį poveikį gamtai, mažinti pramoniniu būdu auginamų gyvūnų kiekį. Susidaryti savo mitybos planą yra sudėtinga užduotis. Visgi, sutikime, kai kurie maisto produktai tikrai yra kenksmingesni už kitus, taigi, geriau jų valgyti dar mažiau.
Štai keletas faktų apie mėsos suvartojimą Lietuvoje:
| Mėsos rūšis | Vidutinis metinis suvartojimas (kg/gyv.) |
|---|---|
| Kiauliena | ~59 kg |
| Paukštiena | ~31 kg |
| Jautiena | ~4 kg |
Užspringimas - mirtina mėsos pavojaus pusė
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai užspringimas klaidingai palaikomas miokardo infarktu. Žmogus miršta ir visi galvoja, kad mirė nuo infarkto, o po mirties randama, kad iš tiesų mirtį sukėlė mėsos gabalas. Dažniausi pacientai, kalbant apie suaugusius, kurie susiduria su svetimkūniais stemplėse, yra senjorai, užspringę blogai sukramtytu maistu.
Laikas nustoti padedinėti mėsos pramonės korporacijoms kimštis kišenes, statant savo kapitalą ant kraujo, gyvūnų nužudymo ir žmogaus sveikatos naikinimo. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tyrimai patvirtina liūdnus rezultatus tiems, kurie maitinasi mėsavalgiškai: mėsa iš tiesų iššaukia rimtus organizmo darbo nukrypimus.