Žmonijos istorija yra ilga ir sudėtinga, kupina paslapčių ir neišaiškintų klausimų. Daugelis tautų gyvena atskirai, jas skiria vandenynai, tačiau stebina tam tikri panašumai buityje, religijoje ir net kalboje. Kaip atsirado šie ryšiai? Kodėl jie nutrūko? Kodėl keliautojams reikėjo iš naujo atrasti jau žinomas žemes? Šiame straipsnyje pažvelgsime į Afriką, ypač Pietų Afriką, ir aptarsime faktus, kurie rodo, kad tai galėjo būti vienas iš žmonijos lopšių, taip pat panagrinėsime alternatyvias teorijas ir žemyno įvairovę bei iššūkius.
Afrika: Žmonijos Ištakos ir Neišsemiami Turtai
Kažkur vidurio Afrikoje rasti pačio pirmojo žmogaus kaulai, kas byloja, jog čia yra tikrasis žmonijos lopšys. Tai vienas iš egzotiškiausių bei unikaliausių žemynų mūsų planetoje. Afrika nepaliauja stebinti. Žemės gelmių lobiai, įspūdinga augmenija ir unikali gyvūnija kontrastuoja su skurstančių žmonių buitimi, vėjų košiamose trobelėse. Afrika - tai antras pagal dydį žemynas, kurio kiekvienas centimetras apipintas legendomis, keistomis tradicijomis ir sunkiai suprantamais papročiais.
Gegužės 25-ąją visas pasaulis mini tarptautinę Afrikos dieną.
Faktai apie Afriką
Afrikoje rasite didžiausius gyvūnus, gamtos paminklus, kalnus ir kitus, įvairių sričių rekordininkus. Bene visą žemyno šiaurę užėmusi Sacharos dykuma - didžiausia pasaulyje, užimanti didesnį plotą nei JAV ar Kinija. Senajame kontinente gyvena didžiausias pasaulyje sausumos gyvūnas - afrikinis dramblys, kuris gali sverti nuo 6 iki 7 tonų. Patinai užauga net iki 4 metrų aukščio, patelės - tradiciškai žemesnės (2,2 - 2,6 metrų). Žirafos yra aukščiausi gyvūnai, gepardai - patys greičiausi, o gorilos yra didžiausi primatai.
Per Afriką teka ilgiausia pasaulyje upė Nilas, kuri driekiasi net 6670 kilometrų per Egiptą, Tanzaniją, Burundį, Ruandą, Kongo demokratinę respubliką, Keniją, Ugandą, Pietų Sudaną, Etiopiją, Sudaną. Viktorijos ežeras vadinamas gamtos stebuklu, kasmet pritraukiančiu minias turistų. Jis yra didžiausias ežeras Afrikoje ir antras pagal dydį gėlavandenis ežeras pasaulyje. Vandens telkinys užima 69490 kvadratinių kilometrų teritoriją. Asalio ežeras Džibutyje, Rytų Afrikoje, garsėja ne tik tuo, kad tai yra sūriausias pasaulyje ežeras, bet ir tuo, kad jis telkšo žemiausioje Afrikos žemyno vietoje (155 m žemiau jūros lygio). Pasaulyje šis ežeras yra trečias iš žemiausiai esančių ežerų. Serengečio regionas Rytų Afrikoje (Tanzanijoje) yra didžiausia laukinių gyvūnų migracijos vieta Žemėje. Al Azize, Libijoje, buvo užfiksuotas karščiausias oras - 57 laipsniai aukščiau nulio. Vardinti galima labai ilgai, tačiau tai nekeičia fakto, kad Afrika - rekordų žemynas.
Afrika yra antras tankiausiai apgyvendintas kontinentas. Iš viso čia gyvena apie 1,2 milijardo žmonių, o tai sudaro 16 % pasaulio populiacijos. Daugiau nei 50 % afrikiečių yra jaunesni nei 25 metų. Daugiausiai gyventojų įsikūrę Nigerijoje.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Dydis | 30.3 mln. km² |
| Gyventojų skaičius | 1,2 mlrd. |
| Didžiausia valstybė | Alžyras (2,381,741 km²) |
| Valstybė su daugiausiai gyventojų | Nigerija (193 mln.) |
| Ilgiausia upė | Nilas (6,853 km) |
| Aukščiausias taškas | Kilimandžaras, Tanzanija (5,895m) |
| Mineralų ištekliai | ~30 % visų pasaulio mineralų |
Afrikos kalbų ir kultūrų įvairovė
Maždaug 170 milijonų Afrikoje kalba arabiškai, 130 milijonų - angliškai, 115 mln. - prancūzų, 100 mln. - suahilių kalba, 50 mln. - berberų, 50 mln. - hausų, 20 mln. - portugalų. 25 % visų pasaulio kalbų yra kalbamos tik Afrikoje.
Pietų Afrika: Šiuolaikinio Žmogaus Gimimo Vieta?
Pietų Afrikos Respublika (PAR) dažnai laikoma civilizuociausia ir labiausiai pažengusia Afrikos valstybe. Ilgą laiką čia kartu gyveno olandų kolonistai ir britai. Žmonijos lopšio vardas šiandien dažnai atitekęs Afrikai, nes ten nuo senų laikų gyveno daug ir įvairių primatų. Pirmieji Homo sapiens pėdsakai rasti Etiopijoje, prie Omo upės krantų. Iš tos vietos kilo mūsų rūšis - anatominiu požiūriu šiuolaikinis žmogus. Mokslininkai rado dviejų skeletų liekanas ir nustatė, kad jos - 200 000 metų senumo.
Žmonijos lopšys Maropeng ir Sterkfonteino urvai
Pietų Afrikos vaidmuo šiuolaikinio žmogaus raidos procese buvęs labai svarbus. Apie 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo esantis Žmonijos lopšys (angl. Cradle of Humankind) yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Jame įsikūręs Maropeng lankytojų centras, kuriame galima tyrinėti žmogaus evoliucijos istoriją ir turtingą regiono fosilijų paveldą interaktyviose ekspozicijose, multimedijos pristatymuose ir edukacinėse programose.
Čia sužinosite apie ankstyvųjų hominidų fosilijų, tokių kaip „Ponia Ples“ (angl. Mrs. Ples) ir „Mažoji Pėda“ (angl. Little Foot), atradimus. Kilmės istorijos tyrinėjimas vyksta per patrauklias ekspozicijas, įskaitant nuostabią kelionę laiku „Tumulus“ pastate, kuris suprojektuotas atrodyti kaip senovinis kapinynas. Galima prisijungti prie ekskursijos su gidu į netoliese esančius Sterkfonteino urvus, kur buvo rasta reikšmingų fosilijų.
DNR tyrimai ir bušmenų reikšmė
Šių dienų klikų kalba kalbantys bušmenai, kaip rodo tyrimas, labiausiai nutolę nuo likusių Afrikos tautų, todėl mokslininkus verčia manyti būtent pastaruosius buvus tikraisiais homo sapiens protėviais. Medžiotojų ir maisto rinkėjų iš Kalahario DNR skiriasi, palyginti su kitų Afrikos tautų DNR. Kitų afrikiečių DNR mažiau skirtinga, todėl mokslininkai mano juos esant mažesnio klajoklių būrio, palikusių Kalaharį prieš dešimtis tūkstančių metų, palikuonimis. Tikėtina, jog šiuolaikinio žmogaus tėvyne galima laikyti Kalahario dykumą arba pietvakarinę Afrikos pakrantę, reziumuoja viena studijos autorių. Seniausias žinomas meno dirbinys taip pat buvo atrastas Afrikos pietuose, dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje. Manoma, jog abstrakčiam raižiniui uoloje Pietų Afrikos rytinėje pakrantėje prie Indijos vandenyno gali būti per 70 tūkst. metų. Dauguma specialistų linkę manyti, jog šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje prieš 150-60 tūkst. metų, ir tik tuomet migravo į Artimuosius Rytus, Europą, Aziją ir galiausiai į Ameriką.
Diskusijos ir Alternatyvios Žmogaus Kilmės Hipotezės
Visuotinai priimtina žmogaus evoliucijos teorija ir teorija, paaiškinančia, kaip ankstyvasis žmogus kolonizavo pasaulį, buvo suabejota po kelių stulbinančių paleontologinių atradimų, kurie verčia manyti, jog Afrika nebuvo vienintelis žmonijos lopšys.
Kilmė Europoje: nauja hipotezė
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad žmonės nuo žmogbeždžionių atsiskyrė prieš maždaug 5 mln. metų Afrikoje, bet naujas tyrimas rodo, kad tai tikriausiai įvyko Europoje ir daug anksčiau. Klausimas, kur gyveno paskutinis bendras šimpanzių - mūsų artimiausių giminaičių - ir žmonių protėvis, kelia dideles diskusijas mokslo bendruomenėje. Naujoji hipotezė dėl žmonių kilmės buvo iškelta remiantis 7,2 mln. metų senumo - iš tų laikų, kai žmonių dar nebuvo - fosilijomis, rastomis urvuose Graikijoje ir Bulgarijoje.
Mokslininkai iš Prancūzijos, Vokietijos, Bulgarijos, Graikijos, Kanados ir Australijos analizavo dviejų žinomų hominidų Graecopithecus freybergi individų palaikų dantų šaknis. Pasitelkę kompiuterinės tomografijos metodą mokslininkai ištyrė apatinį žandikaulį iš Graikijos ir vieną viršutinį kaplį iš Bulgarijos. Nustatytos charakteristikos rodo, kad šie į žmogbeždžiones panašūs gyvūnai, praminti „El Graeco“, tikriausiai buvo hominidai. Tyrimas taip pat rodo, kad Graecopithecus yra daug senesnis nei seniausias žinomas potencialus hominidas iš Afrikos - Sahelanthropus iš Čado, gyvenęs prieš 6-7 mln. metų. Nustatyta, kad Graikijoje rastos fosilijos amžius yra 7,24 mln. metų, o fosilijos iš Bulgarijos - 7,175 mln. metų. Šios datos leidžia žmonių ir šimpanzių išsiskyrimą perkelti į Viduržemio jūros regioną.
Dmanisio atradimai Gruzijoje
Archeologinių kasinėjimų vietovėje, esančioje už dviejų valandų kelio nuo Gruzijos sostinės Tbilisio, mokslininkai aptiko nemažai senovės žmonių kaukolių, kurios ilgoje žmogaus evoliucijos istorijoje atverčia Eurazijos puslapį. Iš rastų kaukolių, žandikaulių ir galūnių kaulų spėjama, kad mūsų senovės protėviai iš Afrikos migravo daug anksčiau nei manyta, ilgą laiką praleido Eurazijoje, vėliau vėl grįžo į Afriką užbaigti žmonijos istorijos. Ekspertai mano, kad viduramžių laikų Dmanisi kaime, esančiame Kaukazo papėdėje, rasti suakmenėję kaulai, kuriems, kaip spėjama, yra apie 1,8 mln. metų, nenuginčijamai yra seniausios žmogaus liekanos, rastos ne Afrikoje. Tačiau labiausiai mokslininkus nustebino faktas, kad šie ankstyvieji žmonės (arba homininai) atrodė daug primityvesni nei Homo erectus, kurie, kaip buvo manoma iki šiol, pirmieji išvyko iš Afrikos apytikriai prieš 1 mln. metų. Dmanisi žmonių smegenys apie 40 proc. mažesnės nei Homo erectus smegenys, be to, jie daug žemesnio ūgio nei stačiojo žmogaus skeletai.
Afrikos Kultūrinė Įvairovė, Tradicijos ir Šiuolaikiniai Iššūkiai
Kolonizacija ir jos palikimas
Afrikos kolonizavimo laikotarpio epogėjuje, XX a. pradžioje, tik dvi iš dabar egzistuojančių 54 valstybių - Liberija ir Etiopija, nebuvo Europos valstybių kolonijos. Šio laikotarpio pėdsakai išlikę ir iki šių dienų, kadangi Šiaurės ir Vakarų Afrikoje daug kas kalba prancūziškai bei angliškai ir išpažįsta katalikybę, Šiaurės rytuose dominuoja islamas, o pietuose vis dar likę pagoniškų, stabmeldiškų tikėjimų ir regioninių dialektų.
Etiopija: Sustojęs laikas ir gentys
Etiopija yra viena seniausių ir skurdžiausių pasaulio šalių, bet išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Šalis neturi uosto, nesiriboja su jūra, todėl nebuvo įdomi kolonizatoriams. Vienas didžiausių turistų traukos objektų - paslaptingoji Lalibela, krikščionybės bastionas. Pirmieji europiečiai, išvydę Lalibelos miestą ir bažnyčias, buvo portugalai. Kadangi bažnyčios buvo iškaltos iš uolienos, jos priskiriamos monolitiniams statiniams. Lalibelos komplekso bažnyčia Medhame Alem yra laikoma didžiausia pasaulyje monolitine bažnyčia. Visas 11 bažnyčių į visumą sujungia painus tunelių labirintas, siauri koridoriai, galerijos ir grotos.
Neabejotinai didžiausias Etiopijos turtas - jos unikalios gentys. Komunikacija su jais sudėtinga, nes jie neturi kalendorių, viską skaičiuoja pagal pilnatį. Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų, praktikuoja animizmą, tarpusavyje kaunasi dėl gyvulių, kurie yra didžiausias jų turtas. Kai kuriose gentyse išlikę po kelis tūkstančius, kitose - vos po kelis šimtus žmonių. Jų buitis panaši savo skurdumu. Vietinėms gentims negalioja pinigai, jų valiuta - ginklai, kuriuos perka už galvijus. Jie gyvena dūminėse pirkiose, bet vaikšto su kalašnikovais.
Hamerių genties „Šokinėjimo per jaučius“ šventė
Hamerių gentyje berniukai įšventinami į vyrus „Šokinėjimo per jaučius“ šventės metu. Šventės kulminacija - jaunuolio ėjimas per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis, į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra plakamos. Plakimo esmė - tam, kuris bus įšventintas į vyrus, jos nori įrodyti draugystę ir artumą, be to, nori parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. Jei jį pakelia, vadinasi, pasirengusios gimdyti. Šokdamos ratu sviestu tepasi nugaras, geria naminukę, garsiai dūduoja ir žvangina papuošalus trepsėdamos kojomis.
Kitų Etiopijos genčių unikalumas
Bumi gentis dėl maisto, vandens išteklių ir nuožmaus karingo būdo su kaimyninėmis karo ir hamer gentimis, nuolat migruoja. Kolčo kaimelio moterys pasipuošusios vinimi, įverta į lūpą - tuo jos išsiskiria iš kitų aplinkinių genčių. Tai viena spalvingiausių ir mažiausių vietinių genčių, kurioje priskaičiuojama nuo 1000 iki 3000 žmonių.
Garsiausia Omo slėnio gentis - karingieji mursiai, įsikūrę vienoje labiausiai atsilikusių ir archajiškų gyvenviečių. Aršieji mursiai degina miškus, šaudo dramblius ir raganosius, vėliau jų ragus bei iltis maino į ginklus. Bet labiausiai ši gentis išgarsėjo tuo, kad mursių moterys puošiasi į lūpas įvertais moliniais diskais (lėkštelėmis) - kad velnias pro burną neįlįstų. 15-16 metų mergaitei prapjaunama apatinė lūpa ir į skylę įstatomas molinis diskas. Laikui bėgant, lūpa vis labiau tempiama, o diskas didinamas.
Dorze genties žmonės kultivuoja terasinę žemdirbystę. Be genčių, Etiopija stebina ir gamtos grožiu, pavyzdžiui, Čamo ežeru, kuriame gausu krokodilų ir hipopotamų, pulkų pelikanų, egrečių, garnių, avocečių, marabu, erelių žuvininkų ir gausybės kitų paukščių.
Pietų Afrikos gentinės tradicijos
Pietų Afrikoje kai kurios gentys atlieka ritualą, skirtą įrodyti, kad berniukas tampa tikru vyru. Sulaukę tam tikro amžiaus, berniukai žiemą yra išsiunčiami į atokią trobelę, kurioje prasideda vadinamoji „Khweta“ ceremonija. „Lobola“ - dar viena prieštaringai vertinama Pietų Afrikos tradicija, kai nuotakos šeima derasi su jaunikiu dėl nuotakos kainos. Derybos vyksta raštu.
Sudano Latuka gentyje yra įprasta, kad vyras, norėdamas vesti, pasigrobia nuotaką. Vyresnieji jo šeimos nariai eina pas nuotakos tėvą prašyti merginos rankos, jeigu tėvas sutinka, tai jis nuplaka sužadėtinį, taip išreikšdamas savo pritarimą. Klajoklių masajų gentys Kenijoje ir Tanzanijoje, norėdami ką nors palaiminti, nusispjauna. Vyrai spjauna ant naujagimių, nes tiki, kad pagyrimai ir švelnūs žodžiai užtrauks nelaimę ir prakeiksmą.
Viena gentis Kenijoje, pavadinimu „Kalenjin“ į pasaulį ir profesionalų sportą išleidžia daugiausiai ilgų distancijų bėgikų visame pasaulyje. Kenija ilgai dominuoja šiame sporte dėl palankaus kraštovaizdžio būtent ištvermės rungtims.
Šiuolaikinės Afrikos problemos
Iš Tarptautinio Valiutos Fondo duomenų matome, kad 15 pačių skurdžiausių valstybių pasaulyje yra Afrikoje. Dėl itin karšto klimato, nederlingos žemės, pamišusių diktatorių ir totalios suirutės, tokiose valstybėse kaip Centrinė Afrikos Respublika, Kongo D.R., Liberija ar Somalis ir Mozambikas, nemažai žmonių turi pragyventi už mažiau nei 10 USD per mėnesį. Tiesa, skurdžiausiuose kaimuose žmogus per dieną gauna gerti tik apie 0,4-0,7 litro vandens, o ir 10 dolerių atrodo gana didokas įvertis. Nors bene visos nemusulmoniškos Afrikos valstybės jau seniai turi demokratiškus rinkimus ir modernios valstybės valdymo principus, realybė visiškai kitokia. Prezidentai būna žiaurūs, korumpuoti, o apie daugelį valstybės vadovų sklando paslaptingi gandai.
Maliarija, Ebola bei ŽIV/AIDS, jeigu ir neprasidėjo šiame žemyne, tai čia vis tiek randa didžiausią „pasisekimą“ ir yra paplitusios plačiausiai. Afrikos pietuose, Svazilende, apie 25 % suaugusių žmonių yra ŽIV nešiotojai. Visoje Afrikoje ŽIV nešioja daugiau nei 18 milijonų žmonių.
Afrikos šerdyje, piečiau už Sahelį, tačiau šiauriau už Namibą yra labai derlingas ir itin gamtos apdovanotas kraštas, kurį, pagal šalimais tekančią didelę upę, Europiečių atradėjai pavadino Kongu. Ilgai žinoma kaip Zairas, tiksliau Kongo Demokratinė Respublika yra didžiausių mineralų (aukso, brangiųjų metalų ir kt.) atsargų pasaulyje savininkė. Jie iškasami itin mažais kaštais, darbuotojai čia laikomi nežmoniškomis sąlygomis, o iš to pelnosi gobšūs ir godūs vietos bei užsienio verslininkai. Dėl šių priežasčių Kongo D.R. (ne Kongas) tapo net kelių karinių konfliktų auka. Antrasis Kongo karas yra daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas įvykęs po II pasaulinio karo - žuvo per 5.5 milijono gyventojų.
Nors iš Afrikos užsienin bėga ar emigruoja labai daug žmonių, iš tiesų jie turi keturias pagrindines valstybes, į kurias relokuotis siekia per du trečdalius visų pabėgėlių ir emigruojančiųjų. Tai Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija bei Italija. Tačiau į didžiąsias ekonomines galiūnes išvyksta tik maža dalis originaliųjų pabėgėlių, kurie migruoja savo regionų ribose.
Senovės Civilizacijos ir Globalios Katastrofos
Visose pasaulio tautose išlikęs padavimas apie kažkokią katastrofą, mūsų Žemę užgriuvusius baisius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, tvanus. Daugelis šalių likę negyvenamos. Dalis sausumos nugrimzdusi į jūros dugną. Išnykę, matyt, ir ryšiai, egzistavę anksčiau tarp tolimiausių Žemės rutulio rajonų. Yra hipotezė, kad šiuos sugriovimus ir pražūtį atnešusi kometa, kuri staiga pasirodžiusi mūsų danguje maždaug vienuolika tūkstančių metų prieš naująją erą. Kaip atrodė pasaulis prieš katastrofą, jei ji iš tikrųjų buvo? Seniausios istorijos ir archeologijos faktai piešia nuostabų vaizdą. Iš jo mokslininkai sprendžia, kad be galo senais laikais Žemėje egzistavo kažkokia aukšta civilizacija. Tautos, katastrofos metu žuvusios ir išsisklaidžiusios po pasaulį, daug žinojo. Tikriausiai šių žinių liekanas mes aptinkame senovės Indijoje, Egipte ir Pietų Amerikoje. Mes tegalime tiktai spėti, kokia nuostabi ir plati buvo žinija, kurią palaidojo katastrofa. Kai kuriuos atradimus žmonija turėjo pakartotinai padaryti, praėjus tūkstančiams metų.
Vienos tokios valstybės - civilizuoto miesto (Ūro) įkūrėjai buvo šumerai. Jeigu žinotume iš kur atėjo šumerai ir kaip jie pasiekė tokį žinių, kultūros ir gamybos lygį, tuomet viskas būtų aišku. Apie tolimus šumerų laikus mums labai trūksta informacijos, kadangi tai netgi ne istorija - tai priešistorė.
Vienas seniausių rašytinių šaltinių - Biblija sako, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, bet ir paruošė jam Rojaus sodą. „VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs.“