Didelę patirtį žuvų auginime turintis AB "Išlaužo žuvis" direktorius D. Svirskis dalinasi savo patirtimi, kuri padės Jums turėti dar švaresnį vandens telkinį. Savo ūkyje jau penktus metus veisia, augina šią Lietuvoje naują žuvų rūšį, kuri išsprendė tvenkinių uždumblėjimo problemą. AB "Išlaužo žuvis" savo ūkyje veisia ir augina šią Lietuvoje naują žuvų rūšį, kuri išsprendė tvenkinių uždumblėjimo problemą.
Karpio-karoso hibrido unikalumas ir nauda tvenkiniams
Įsitikinę karpio-karoso hibridų nauda, dabar AB "Išlaužo žuvis" siūlo įsigyti šių žuvų visiems, kas nori turėti tvenkinyje švarų vandenį. Tai natūraliai gamtoje sutinkama rūšis, kuri yra puikiausias karpio ir sidabrinio karoso gerųjų savybių derinys. Ši žuvis iš karpio paveldėjo augimo tempą ir dydį, o skonio savybes, atsparumą deguonies trūkumui ir ligoms - iš karoso.
Šie hibridai yra puikus mėgėjiškos žūklės objektas, kaip ir karpis, tačiau, skirtingai nei karpis, neknisa dumblo bei neardo tvenkinio krantų, vandens telkinys išlieka nesudrumstas. Pati fantastiškiausia savybė ta, kad suėsdama beveik viską, kas nusėda ant dugno, ji tvenkinį apsaugo nuo uždumblėjimo. Misdamas detritu (viskuo, kas nukrenta ant dugno), neleidžia tvenkinyje formuotis dumblui. Kitos detritu mintančios žuvys, pavyzdžiui, lynas ir karosas, šį darbą atlieka kur kas mažiau efektyviai.
Tvenkinių priežiūra pasitelkiant žuvų polikultūrą
Atradę puikią formulę, kaip turėti švarų tvenkinį, galime pasiūlyti patobulintą žuvų polikultūros variantą: amūras, plačiakaktis, karpio-karoso hibridas ir europinis šamas. Amūras, misdamas žole, apsaugo tvenkinį nuo užžėlimo, tuo tarpu plačiakaktis išvalo vandenį. Šioms žuvims dirbant savo darbą, dalis organikos vis tiek nusėda ant dugno, o karpio-karoso hibridas būtent ir minta šia organika, nusiurbdamas ją nuo dugno. Europinis šamas padeda atsiginti nuo varlių, buožgalvių ir, jeigu yra, kitų menkaverčių žuvų tvenkinyje.
Norintys auginti daugiau žuvų, jas šerti, žvejoti, kartu su karpiais gali įleisti papildomai karpio-karoso hibridų. Taip penktadaliu galime padidinti natūralų vandens telkinio produktyvumą ir išlaikyti neuždumblėjusį vandens telkinį.
Rekomenduojami žuvų polikultūros kiekiai 1 aro tvenkiniui
1 aro tvenkiniui siūlome tokius dvimečių žuvų polikultūros kiekius:
| Žuvų rūšis | Kiekis (kg) |
|---|---|
| Karpiai | 2 |
| Karpio-karoso hibridai | 1 |
| Plačiaakakčių hibridai | 2 |
| Baltieji amūrai | 1 |
| Europiniai šamai | 0.5-1 |
Tvenkinių įžuvinimas (patarimai)
Žuvų konservavimas ir kulinarija: karosas ir karpis Jūsų stalui
Šiame straipsnyje, remiantis literatūra ir praktiniais žvejų bei meškeriotojų patarimais, pateikiami įvairūs žuvies patiekalų receptai, skirti tiek kasdieniam stalui, tiek šventėms. Apžvelgiami receptai tik iš gėlavandenių žuvų, tokių kaip karosai ir karpiai, ir pritaikyti įvairiems skoniams bei progoms.
Karpio konservų marinato receptas
Karpio konservai marinatas: Žuvį nuskuskite, išdarinėkite, nuplaukite ir supjaustykite nedideliais plonais gabaliukais. Pasūdykite, apvoliokite miltuose ir keptuvėje su aliejumi iškepkite. Atvėsinkite. Į užvirintą vandenį dėkite laurų lapelių, pipirų, druskos, cukraus, nuskustą ir griežinėliais supjaustytą morką. Virkite, kol morka paminkštės. Supilkite actą - tiek, kad ragaujant atrodytų, jog šio kiek per daug. Marinatas turi būti skanus, saldžiarūgštis, bet ne per silpnas. Į švarius stiklainius sukiškite karpį, užpilkite marinatu (galite ir atvėsintu), sandariai uždarykite. Šie konservai skaniausi po dviejų ar trijų dienų. Šaldytuve galite laikyti kelias savaites. Beje, su morkomis galite apvirti pusžiedžiais pjaustytų svogūnų.
Gėlavandenių žuvų patiekalai: nuo paprasto iki gurmaniško
Gėlavandenės žuvys - puikus baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Iš jų galima paruošti įvairiausių patiekalų - nuo paprastų, tinkamų turistams, iki rafinuotų, skirtų gurmanams. Žuvienė - tai ne tik patiekalas, bet ir tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Ji gali būti verdama iš įvairių žuvų, o kiekvienas žvejys turi savo unikalų receptą. Žuvienė puikiai tinka tiek kasdieniam pietų stalui, tiek ypatingoms progoms. Iš žuvies stuburo kaulų ir galvos, likusių pjaustant žuvies filė, galima išvirti puikią žuvienę.
Gaminant gamtoje, svarbu, kad patiekalai būtų lengvai paruošiami ir nereikalautų daug įrangos. Žuvis, kepta ant laužo, žuvienė katile ar folijoje kepta žuvis - puikūs pasirinkimai. Šalti antrieji patiekalai puikiai tinka karštoms vasaros dienoms. Aukšlės - smulkios žuvelės, kurias galima kepti, marinuoti ar džiovinti. Keptos aukšlės - puikus užkandis prie alaus. Ešerys - viena populiariausių gėlavandenių žuvų. Jį galima kepti, virti, troškinti, marinuoti. Ešerys tinka tiek šaltiems, tiek karštiems patiekalams. Gružliai, kaip ir aukšlės, yra smulkios žuvelės, tinkamos kepti ar marinuoti.
Kalbant apie karosas ir karpius, karosai - nebrangios ir lengvai paruošiamos žuvys. Juos galima kepti, troškinti grietinėje, marinuoti. Karpis - tradicinis Kūčių stalo patiekalas. Tačiau karpį galima ruošti ne tik per šventes. Lynas - riebi ir skani žuvis. Syko mėsa - balta ir švelni. Ši žuvis tinka kepti, rūkyti ar marinuoti. Starkis - vertinga žuvis, turinti mažai kaulų. Ją galima kepti, virti, troškinti ar rūkyti. Šamas - didelė ir riebi žuvis, tinkama kepti, troškinti ar rūkyti. Šamas pasirodė patraukli žuvis, juolab kad nereikia terliotis su žvynų skutimu, kaulų nedaug. Upėtakis: šviežios upėtakio filė skonį išryškina aromatingas, žolelėmis ir česnaku pagardintas alyvuogių aliejaus, lydyto sviesto ir citrinos padažas. Žuvį apsauganti filė odelė įgauna aukso spalvą ir tampa viliojančiai traški. Labai lengvai pagaminamas receptas - kuris tikrai nukels jus į restoraną!
Padažai ir žuvies ikrai - gardūs akcentai
Padažai - svarbi žuvies patiekalų dalis. Jie suteikia patiekalui papildomo skonio ir aromato. Žuvies patiekalams tinka įvairūs padažai - nuo klasikinių grietinės ar pomidorų padažų iki egzotiškesnių variantų su žolelėmis, česnakais ar citrusiniais vaisiais. Pavyzdžiui, šviežios upėtakio filė skonį puikiai išryškina aromatingas, žolelėmis ir česnaku pagardintas alyvuogių aliejaus, lydyto sviesto ir citrinos padažas. Iš žuvies ikrų galima pagaminti įvairių užkandžių. Dažniausiai ikrai sūdomi ir tepami ant batono. Taip pat iš ikrų galima gaminti salotas ar padažus. Galima gaminti delikatesą iš žuvies ikrų, pavyzdžiui, iš lydekos. Išimti ikrus su visa plėve. Nuplauti, po to dėti ant lentutės ir perpjauti plėvę išilgai ikrų "kasos". Atsargiai su peiliu nubraukti ikrus nuo plėvės. Dėti į stiklainiuką, puslitriniam stiklainiui ikrų dėti desertinį šaukštą druskos, truputį juodųjų maltų pipirų ir su šakute plakti apie 15 min. Po to įpilti 2 arbatinius šaukštelius alyvuogių aliejaus, pamaišyti ir į šaldytuvą.
Efektyvi žūklė: karpių ir karosų jaukas „method“ taktika
Meškeriojimą jauku aplipdomomis šėryklėmis „method“ taktika pavadino anglų meškeriotojai, kurie susižavėjo tokiomis šėryklėmis dėl galimybės gaudyti stambias žuvis be išankstinio pasirengimo. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, meškeriojant karpius, galima išsiversti be išankstinio žuvų jaukinimo masaliniais kukuliais ar jauku. Stambus „kąsnis“ - pakankamai viliojantis objektas dideliam karpiui, kuris nuolat šmižinėja po vandens telkinį, ieškodamas ko nors valgomo, tačiau pirmiausiai prie jauko gumulo susiburia smulkmė - kuojos, plakiokai, karosėliai. Stambiam karpiui, lynui ar karosui toks įžūlumas iškart užkaitina kraują - jis tuoj pat stumia šalin konkurentus, kurie skabo nuo šėryklės jauko gabalėlius, ir pats imasi ragauti aptiktą skanėstą.
Kad, pravaikęs konkurentus, karpis ar karosas imtų aktyviai maitintis pats, jau pirmas jauko kąsnis jam turi pasirodyti toks gardus, kad grote užgrotų karpių skonio receptoriai. Jei jaukas, kuriuo aplipdyta „method“ šėryklė karpiui pasirodys nepatrauklus, jis gali paprasčiausiai nuplaukti šalin, palikęs „puotos stalą“ smulkmei. Tokiu jauku gali būti tradicinis jauko mišinys, tešla ir net košė. Mūsų krašte nuo seno populiariausi du pastarieji variantai - karosų meškeriojimui mūsų dugnininkai yra sugalvoję ne vieną kvapnių tešlų receptą, o karšiams vilioti verdamos specialios košės iš perlinių kruopų, pagardintas natūraliais aromatizatoriais.
Naujausių „method“ šėryklių išvaizda inovatyvi, tačiau jos atlieką tą pačią funkciją - tai svarelis, aplipdomas jauku ir skirtas toli užmesti masalą. Kadangi inovatyvių method šėryklių konstrukcija susideda iš svarelio, prie kurio pritvirtinti „rėmai“ arba „sparnai“ iš plastiko, tai geriausias jaukas tokiai šėryklei - lipnoka, bet palyginti kieta tešla, kuri puikiai laikosi ant „rėmo“. Tokią tešlą minkydamas meškeriotojas būtinai turi atsižvelgti į tai, kad karpiui dažnai įtarimą kelia tai, jog masalo, kuris užvertas ant kabliuko, nėra jauko sudėtyje. Tad, komponuojant tešlą, reikia iš anksto numatyti, kokį masalą naudosite, ir įmaišyti jo į jauką.
Pavyzdžiui, raudono jauko kilogramui galima naudoti:
- smulkių žuvies kvapo granulių arba paukščių lesalo (100g);
- saujos sutraiškytų masalinių kukulių, jei tikimasi karpių kibimo;
- konservuotų kukurūzų (1 skardinė);
- žuvies konservų aliejuje (1 skardinė);
- kvapaus sirupo (0,5 arbatinio šaukštelio).
Konservuoti kukurūzai, raudonas jauko mišinys, masalinių kukulių trupiniai ir smulkios granulės kruopščiai sumaišomos kibirėlyje ir sudrėkinamos.
