Kviečiame į kelionę po Latgalą, kur susipažinsite su turtinga istorija, tradicijomis ir gamtos grožiu. Nuo seno su kaimynais latviais mus sieja baltiškos šaknys, bendra etninė ir kalbinė kilmė. Latgala, Latvijos regionas, garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija bei savitomis tradicijomis. Vienas įdomiausių kultūrinių objektų, kurį verta aplankyti Latgaloje, yra Agluonos duonos muziejus. Šis muziejus - tai ne tik vieta, kur galima sužinoti apie duonos kepimo procesą, bet ir patirti autentišką latgališką kultūrą. Keliaudami turėsime galimybę išgirsti latgalių istoriją, jų tradicijas, aplankyti įdomiausius kultūrinius bei gamtinius objektus. Kviečiame leistis į kelionę po Agluonos duonos muziejų ir atrasti duonos pasaulio paslaptis.
Agluona: Lietuvos Karaliaus Mindaugo Uošvija
Agluonos kraštas glaudžiai susijęs su Lietuvos istorija. Etnografinis Agluonos kraštas - Lietuvos karaliaus Mindaugo uošvija. Iš Agluonos buvo kilusi karaliaus žmona karalienė Morta. Nors istoriniuose metraščiuose neužfiksuota, manoma, kad Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Apie tai byloja ir vietovardžiai - Mindaugo sala, karaliaus kapo kalnas. Manoma, kad šiame krašte 1263 m. rudenį Mindaugą ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį nužudė Treniotos vadovaujami suokalbininkai. Mindaugo kapo paslaptis tebejaudina praeities tyrėjus. Nors Mindaugo kapo paslaptis tebejaudina praeities tyrėjus, Agluona išlieka svarbiu Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo tašku. Trijų šimtmečių senumo raštuose minima, kad 1618 m. Agluonoje šalinant seno bokšto griuvėsius rasta juodo marmuro antkapinė plokštė. Išliko jos teksto nuorašas: „Šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė… Karaliumi iš kunigaikščių… tapęs pirmuoju… Stabų garbintojas dvilypis… Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai… nužudytas išganymo metais 1263 m. rugsėjo 12 d.“.
Atvykus į Agluoną, verta aplankyti ne tik Duonos muziejų, bet ir kitas įžymias vietas. Čia aplankome skulptoriaus V. Gylikio 2015 m. sukurtą paminklą Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai. Paminklas žymi Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Dabar šios bazilikos šventoriuje stovi karaliaus Mindaugo ir jo šeimos skulptūra. Taip pat būtina apžiūrėti didingą Agluonos baziliką - didžiausią Latvijoje katalikų šventovę. Tai aukšta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, viena iš garsiausių pasaulio šventovių, kurios viduje yra kryžminiai skliautai, arkos, puošniai dekoruotos rokoko stiliaus elementais kolonos. Bazilika garsėja 16 a. šventu paveikslu - Agluonos stebukladare Dievo Motina, kuriai savo prašymus ir padėkas palieka ir čia apsilankę turistai. Bažnyčioje saugoma didelė paveikslų, skulptūrų ir meno vertybių kolekcija, kurioje yra ir garsusis Agluonos Stebuklingosios Dievo Motinos šventas paveikslas, atidengiamas tik per religines šventes. Manoma, kad paveikslas turi gydomųjų galių. 1993 m. Agluonos šventovėje lankėsi Romos popiežius Jonas Paulius II. Bazilika susilaukė jau dviejų Popiežių vizito. Prie Bazilikos trykšta Šv. Antano šaltinis. Agluona būtų galima pavadinti Latvijos Šiluva. Šiame miestelyje yra svarbiausia Latvijos katalikų šventovė. Po Agluonos bazilikos altoriumi dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu „Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“. Be to, Agluona garsėja dviem privačiais muziejais - Antrojo pasaulinio karo ir Duonos. Caro Jėzaus kalnas yra unikalus skulptūrų kompleksas, kuris buvo atidarytas 2006 metais, dviejų kilometrų atstumu nuo Aglonos, ir išreiškia žmonių padėką Dievui.
Agluonos Duonos Muziejus - Duonos Kelias
Toliau apsilankome Agluonos Duonos muziejuje - vietoje, kurioje galima pajusti duonos svarbą latgalių kultūroje. Iš pirmo žvilgsnio Duonos muziejaus interjeras primena nelabai tvarkingą suvenyrų parduotuvę. Ko tik čia nepamatysi - ir vietos puodžių dirbinių, ir megztų kojinių bei kepuraičių, ir knygelių apie Latgalės regioną. Tik viename kampe sukrauti daiktai, tiesiogiai susiję su duona, - rugiapjūtės įrankiai, išdžiovinti javų pėdai, maišai su grūdais, rankinės akmeninės girnos, sietai, ližės... Muziejuje surinkta daugiau nei šimto su grūdų perdirbimu ir duonos kepimu susijusių eksponatų: spragilų, ližių, duonkubilių ir kitų. Čia galima išgirsti, kaip šlama varpos, ūžia girnos.
Turistų grupė, susėdusi prie bene svarbiausio muziejaus atributo - didžiulio stalo, iš pradžių atrodo kiek sutrikusi - ką čia daugiau bežiūrėti?! Bet štai pro duris, apsivilgusi ryškiaspalviais tautiniais latgalės drabužiais, pasirodo ji - muziejaus šeimininkė, tikra šių namų siela Vija Ancanė. Duonos muziejaus lankytojus pasitinka pati šeimininkė, apsivilkusi Latgalos tautinį kostiumą, su Latgalos tautinėmis dainomis ir Latgalos šneka. Tai, kas vyks artimiausias keturiasdešimt minučių, galima pavadinti vieno žmogaus spektakliu. Svečiams pasitikti paruoštas teatralizuotas pasirodymas, kurio autorė pati Vija Ancanė. Muziejuje dega žvakės, ant stalo garuoja žolelių arbatos ąsotėliai, ant lininės staltiesės - kvapni ruginė duona. Pokalbis prasideda rugių grūdų atpažinimu ir ragavimu.
Dalyvausite edukacinėje programoje „Duonos kelias“, kurios metu Duonos muziejaus šeimininkė Vija papasakos apie duonos kelią, pagarbą duonai, apie su duona susijusius senuosius latgalių ir kitų baltų genčių bei tautų papročius. Vija pasakoja apie duonos kelią nuo javų lauko iki mūsų stalo, apie žemdirbystės įrankius, laukų dirbimo būdus, su žemdirbyste susijusius senuosius papročius. Vija Ancanė yra surinkusi daugybę su javų auginimu, duonos kepimu ir valgymu susijusių priežodžių, prietarų, pasakų bei papročių. Sužinome, kuo skiriasi vienos ar kitos rūšies duona. Vija Ancanė pasakoja apie senovinius latgaliečių valgius - krupniką, mėsinę duoną, grucę ir kitus - ir moka juos gaminti. Čia galima išmokti senovinių su javais ir duona susijusių ratelių ir žaidimų. Taip pat išgirstame pasakojimą apie duoną iš miltų ir pjuvenų mišinio, kokią Sibire valgė išbadėję latvių, lietuvių ir estų tremtiniai. Greta sėdintiems turistams iš Švedijos ši pasakojimo vieta aiškiai sukėlė mažytį šoką. Tačiau įdomiausios Vijos pasakojimo vietos - apie pagarbą duonai, apie su duona susijusius senuosius latgalių ir kitų baltų genčių bei tautų papročius. Visas pasakojimas - lyg odė duonai - skamba latgalių tarme, tačiau prireikus Vija prabyla rusiškai, be vargo įterpia ir vieną kitą sakinį lietuviškai.
ICHTHUS - Dovanoju (Išeik į aikštę.lt)
Latgališkos Vaišės ir Kepykla
Apsilankymas Agluonos duonos muziejuje neapsieina be latgališkų vaišių. Vija pasiūlo svečiams vaistažolių arbatos, o netrukus, pamerkus akį, ištraukia ir butelaitį ruginukės. Mūsų laukia sotūs latgališki pietūs (kaimiški užkandžiai, sriuba, troškinys, paslaptingas šio krašto saldėsis iš kaimiškos krosnies) su „šmachovkos“ - vietinės naminės degtinės - degustacija.
Šalia muziejaus veikiančioje kepykloje duona kepama net septynių rūšių. Visos jos - unikalios, būdingos tik Latgalės regionui. Bene skaniausia - ruginė duona su lašinukais. Parduotuvėje galėsite įsigyti įvairių rūšių naminės duonos, ypatingų lašinių, paruoštų pagal latgališką receptą. Šalia muziejaus veikia ne tik kepykla, bet ir firminė duonos parduotuvė, kurioje taip pat galima įsigyti suvenyrų. Iš anksto susitarus, čia galima užsisakyti pietus ar net surengti tikrą šventę su latgališkomis dainomis. Moksleiviams, šeimoms su vaikais čia organizuojami edukaciniai užsiėmimai, leidžiama patiems susimalti miltus ir išsikepti savo kepalėlį.
„Kaip kilo mintis įkurti tokį neįprastą muziejų?“, - teiraujamasi Vijos. Moteris atvirai sako, kad tai - ne tik meilė duonai, bet ir noras kažkaip išgyventi. „Aš pati anksčiau dirbau kepykloje, tačiau ta įmonė bankrutavo. Kurį laiką nežinojau, ko griebtis. Tada man ir bendraminčiams kilo sumanymas, kad reikia užsiimti veikla, kuri būtų patraukli Latgalę vis labiau atrandantiems turistams. Taip ir atsirado mūsų muziejus, atgimė kepykla. Duona vėl tapo mano ir dar kelių čia dirbančių žmonių pragyvenimo šaltiniu. Dabar duonos patys išsikepame, o sviestui užsidirbame iš turistų“, - šypsosi V. Ancanė.
Muziejų Pamėgo Lietuviai
„Pastaruoju metu mūsų muziejų ir patį Agluonos miestelį atranda vis daugiau lietuvių. Agluona - katalikų šventovė. Daugelis latgalių, skirtingai nuo kitų latvių etninių grupių, yra ne protestantai, bet katalikai. Lietuviai atvažiuoja į Agluoną apžiūrėti bazilikos, tuo pačiu užsuka ir į Duonos muziejų. Sulaukiame išties nemažai lietuvių turistų grupių ir dar daugiau šeimų, individualiai keliaujančių po Latviją. Aš pati labai daug bendrauju su lietuviais, pati važinėju į Lietuvoje vykstančius kulinarinio paveldo seminarus. Juk čia - ne tik paprastas muziejus, bet ir duonos kepykla. Mes dalyvaujame Kulinarinio paveldo programoje, kuri populiari ir pas jus, Aukštaitijoje“, - sakė V. Ancanė. Lyg patvirtindama savo žodžius, Vija bematant puola raginti svečius paragauti skirtingų rūšių duonos. „Valgykit, sveteliai, valgykit ir būtinai kepalo kampučio paragaukit. Pas mus Latgalėje sakoma, kad merginoms krūtinės putlesnės auga, jei jos kampelį valgo, o vyrams ši duonos kepalo dalis atstoja viagrą“, - šelmiškai juokiasi Duonos muziejaus šeimininkė.
Praktinė Informacija Lankytojams
Duonos muziejus Agluonoje - vienas iš turistams siūlomo „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ lankytinų punktų. Daugiau informacijos apie šį žygį galima rasti interneto svetainėje www.greatbaltic.eu.
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Adresas | Agluona, Latvija |
| Darbo laikas | Būtina iš anksto susitarti dėl vizito. |
| Kaina | Degustacinė programa „Latviškos duonos kelias“ + pietūs - apie 20 €/asm. (įskaičiuota ekskursija, dainos, žaidimai ir sotūs šeimininkės tiekiami pietūs). |
| Kontaktai | +370 637 53 161 (rekomenduojama pasiskambinti prieš vykstant ir užsirezervuoti laiką). |
| Pastabos | Apie pageidavimą dalyvauti degustacinėje programoje praneškite registracijos metu! Visos ekskursijos vedamos lietuvių kalba. |
Kelionės Po Latgalą Maršrutai
Agluonos duonos muziejus - tai tik viena iš daugelio įdomių vietų, kurias galima aplankyti Latgaloje. Kviečiame į turiningą maršrutą po Latgalą, kurio metu galėsite susipažinti su šio regiono istorija, kultūra ir gamta.
Siūlomas maršrutas
- Zarasai: Kelionę pradėkite nuo Zarasų, pasigrožėkite ežerais nuo apžvalgos rato. Šiame krašte pasivaikščiosime po išskirtinės architektūros Zarasų miesto apžvalgos ratą, kuris Lietuvoje yra unikalus ir analogų neturintis statinys (17 metrų aukščio ir net 34 metrų pločio, o nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei miesto apylinkes). Pakeliaukime vingiuojančių upių, dunksiančių kalvų, slėnių ir garsiųjų ežerų apsuptyje. Šių apylinkių istorija siekia senuosius laikus: sėlių genties gyvenimą, susirėmimus su Livonijos ordinu, kuris iš Daugpilio per Zarasų kraštą verždavosi į Lietuvą.
- Daugpilis: Aplankykite Latgalos sostinę Daugpilį, apžiūrėkite Daugpilio tvirtovę, Šventyklų kalvą, pasivaikščiokite pėsčiųjų bulvaru. Iki 15 amžiaus šiame krašte buvo viena iš 8 Livonijos ordino valdytojų rezidencijų. Daugpilio tvirtovė - vienintelis toks išlikęs XIX a. statinys, juosiantis 150 ha teritoriją. Tai vienintelis beveik be pakitimų išlikęs XIX a. pirmosios pusės tvirtovės pavyzdys. Šiandien buvusiame Arsenalo pastate įsikūręs garsaus modernisto Marko Rotko, kilusio iš Daugpilio, muziejus ir Dailės galerija. Aplankome Daugpilio istorinį centrą, Šventyklų kalvą, ant kurios įsikūrę katalikų, liuteronų, pravoslavų ir sentikių maldos namai. Taip pat lankysitės „Šmakovkos“ muziejuje. Galima pasižvalgyti į Jugendo stiliaus pastatus, pasivaikščioti Rygos pėsčiųjų gatve, Daugpilio universiteto skveru bei jame išvysti saulės laikrodį.
- Preili: Užsukite į Preili lėlių muziejų. Čia galima ne tik pasigrožėti dailininkės Jelenos Michailovos sukurtomis lėlėmis, bet ir persirengti senoviniais rūbais, nusifotografuoti. Kiekviena lėlė turi savo istoriją. Čia išvysime didelį paletą jausmų, įamžintų lėlių formose: besišypsančios, flirtuojančios, verkiančios, svajojančios ir kitokias emocijas reiškiančios gražuolės smalsiai stebi kiekvieną muziejaus lankytoją, dovanodamos, rodosi, tikrai nesumeluotą emociją. Įėję į muziejaus kiemą, pasijusite lyg patekę į pasakų pasaulį - pakelėje stūkso miniatiūrinės pilys, kuriose matyti maži žmogeliukai… Vos už kelių žingsnių tik ką matytos miniatiūrinės karietos virsta didžiulėmis karietomis, savo dydžiu tinkančios patiems lankytojams… Preili miestelis garsėja ir savo sūriais, kurių galima nusipirkti firminėje parduotuvėje.
- Agluona: Aplankykite Agluonos baziliką ir Agluonos duonos muziejų, apie kuriuos plačiau rašoma šiame straipsnyje.
Kelionės metu nepamirškite:
- Asmens tapatybės kortelės arba paso, galiojančių ne trumpiau kaip 3 mėnesiai po kelionės pabaigos.
- Medicininių išlaidų draudimo.
- Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK).