Ikimokyklinis ugdymas - tai kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus, kurio tikslas ne tik suteikti pradinius akademinius įgūdžius, bet ir formuoti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Įstaigoje taikomas kūrybinis - visuminis (kompleksinis) ugdymas, organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų. Ugdymo(si) veikla orientuota į pagrindinius vaiko poreikius: saugumą, savarankiškumą, aktyvumą, žaidimą, bendravimą, bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Svarbūs ugdymo principai, kuriais grindžiamas ugdymo procesas, yra šie:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas: džiaugsmo bei nuostabos kūrimas tyrinėjant ir eksperimentuojant.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo aplinkos ir kontekstai
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kontekstų kūrimo principai:
- Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
- Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
- Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
- Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
- Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Universalus mokymosi dizainas: UDL
Kiti ugdymosi kontekstai:
- Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo sritys ir vaikų pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
| Ugdymosi sritis | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| „Mūsų sveikata ir gerovė“ | Fizinių, higienos ir saugumo įgūdžių formavimas. |
| „Aš ir bendruomenė“ | Socialinių kompetencijų ir empatijos ugdymas. |
| „Aš kalbų pasaulyje“ | Komunikavimo būdų ir kalbos įvairovės plėtra. |
| „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“ | Smalsumo ir pažinimo įgūdžių skatinimas. |
| „Kuriu ir išreiškiu“ | Kūrybiškumo ir saviraiškos laisvės skatinimas. |
Konkretūs pasiekimai ir gebėjimai
Mūsų sveikata ir gerovė
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- A1. Mityba ir maisto ruoša:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
- Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
- Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
- Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Higiena ir savitvarka:
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
- Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
- Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
- Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusirengia batus.
- Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
- Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Saugus elgesys:
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
- Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
- Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
- Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
- Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
- Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
- Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
- Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
- Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
- Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Fizinis aktyvumas
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- B1. Bendrasis judrumas:
- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
- Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
- Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
- Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
- Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
- Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
- Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
- Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
- Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
- Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
- Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
- Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
- Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
- Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
- Lipa kopėtėlėmis.
- Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
- Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
- Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
- Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
- Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
- Šoka į tolį, į aukštį.
- Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
- Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Smulkioji motorika:
- Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
- Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
- Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
- Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
- Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
- Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
- Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Vaikų pasiekimų vertinimas ikimokyklinėse įstaigose
Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertinant ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
Priėmimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes
Vaikų priėmimas į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizuojamas pagal tam tikras tvarkas. Ugdymo įstaigų vadovai iki kiekvienų metų vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui turi pateikti naujiems mokslo metams planuojamų priimti vaikų skaičių pagal amžių ir ugdomąsias kalbas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai atsakingi už centralizuotai į švietimo įstaigas priimamų vaikų duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą. Vaikų skaičius grupėse nustatomas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. Prašymai priimti į ugdymo įstaigas registruojami nuolat, išskyrus prioritetų ir pridėtų dokumentų sutikrinimo bei grupių formavimo metu, t. y. š. m. kovo 11-31 d., tėvai (globėjai) neturi galimybės pateikti ir redaguoti prašymų.
Prašymų registravimas ir eilių sudarymas
Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo rugsėjo mėnesio, reikia užsiregistruoti prašymą sistemoje iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d. Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus š. m. kovo 11-31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Prašymai, esantys Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, galioja iki tol, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas tėvų (globėjų). Negaliojantys prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje panaikinami. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat naikinami.
Eilės sudaromos ir grupės formuojamos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu. Visi vaikai į švietimo įstaigos grupes priskiriami pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo informacinėje sistemoje datą, laiką, priėmimo be eilės ir pirmenybę suteikiančias sąlygas, turimą (-us) prioritetą (-us), vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą.
Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą įstaigoje pranešama pasirinktu būdu: elektroniniu laišku, trumpąja žinute (SMS). Vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje. Jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t. Jei vaikas patenka į vieną iš prašyme nurodytų švietimo įstaigų, tačiau pageidauja likti kitos alternatyviai pasirinktos (-ų) įstaigos (-ų) eilėje, tėvai (globėjai) turi apie tai informuoti informacinės sistemos tvarkytoją el. paštu. Jei dėl tam tikrų priežasčių (esu išvykęs, sergu ir pan.) negalite per 10 kalendorinių dienų pasirašyti el. sutarties, privalote raštu (elektroniniu paštu ar registruotu laišku) pranešti švietimo įstaigos vadovui apie mokymo sutarties pasirašymo bei dokumentų pateikimo datą.
Prioritetai ir išimtys
Tam tikrais atvejais taikomi prioritetai arba išimtys, priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes. Visi prioritetai lygiaverčiai ir yra sumuojami. Štai keletas pavyzdžių:
- Vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą).
- Vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart). Brolio (sesės) prioritetas galioja iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.
- Į įstaigos vaiko amžių atitinkančią grupę jų formavimo metu ir esant laisvai vietai įstaigoje nuolat be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Įvaikinti ir globą turintys vaikai.
- Vaikai, turintys pirmenybę suteikiančias sąlygas.
- Vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Savivaldybėje.
- Vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota ne Savivaldybėje.
Tėvai, kurių vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, gali Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau - Komisija) pateikti laisvos formos prašymą dėl brolių (seserų) sujungimo į vieną norimą ugdymo įstaigą. Pakeitus gyvenamąją vietą, sistemoje duomenys atnaujinami automatiškai. Taip pat pergeneruojama ir vaiko vieta eilėje. Vaikai į atsilaisvinusias vietas jau sudarytose grupėse priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilės. Į norimą darželį galėsite patekti tik tada, kai bus laisva vieta ir Jūsų vaikas bus pirmas laukiančiųjų eilėje.
Priešmokyklinis ugdymas
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas vienerius metus pagal patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Jeigu švietimo įstaiga ar įstaigos skyrius teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, gali tęsti priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje švietimo įstaigoje ar įstaigos skyriuje, tėvai pateikia prašymą ateinantiems mokslo metams švietimo įstaigos vadovui iki einamųjų metų vasario 15 d.
Finansiniai aspektai ir papildoma informacija
Užtikriname, kad lėšų vaikų ugdymo, kanceliarinėms ir higienos priemonėms įsigyti ugdymo įstaigoms skiriama pakankamai, todėl rinkliavos iš tėvų (globėjų) griežtai draudžiamos. Jeigu Jums žinomi konkretūs atvejai dėl rinkliavų, prašom apie tai informuoti el. paštu.
Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą ir priežiūrą nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, kompensacijos dydžio nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Neturintys galimybių registruoti vaiką elektroniniu būdu, gali pateikti prašymą Vilniaus rajono savivaldybėje. Prašymo pavyzdys. Tėvai (globėjai), neturintys galimybių pateikti prašymo elektroniniu būdu informacinėje sistemoje, teikia pasirašytą prašymą el. paštu, registruotu paštu arba pildo prašymą Savivaldybėje.
tags: #ant #virs #po #ikimokyklinukas