Šiandieniniame sparčiame gyvenimo ritme, kai laiko trūksta, įprotis pašildyti maistą tapo neatsiejama dalimi. Nesvarbu, ar tai būtų maisto likučių sunaudojimas, ar laiko taupymas, daugelis žmonių ruošia maistą dideliais kiekiais ir vartoja jį kitą dieną pašildydami. Nors daugelis sako, kad maisto negalima šildyti daugiau nei vieną kartą, kai kurie teigia, kad jį visiškai saugu kaitinti tiek kartų, kiek norisi. Tad kaip yra iš tikrųjų?
Kodėl Pakartotinis Maisto Šildymas Gali Būti Problema?
Nors maisto likučių šildymo procesas yra saugus, jei tai daroma vieną kartą, tačiau gali kilti problemų, jei tai daroma kasdien. Šildant ir vartojant maisto likučius, taip pat galima apsinuodyti maistu. Simptomai paprastai būna vėmimas, viduriavimas ir skrandžio spazmai. Maisto likučius reikia suvartoti per 24 valandas. Be to, yra keletas maisto produktų, kurių negalima pašildyti mikrobangų krosnelėje, nes du kartus šiuos produktus veikiant aukšta temperatūra, jie gali ne tik sunaikinti jų maistines savybes, bet ir sukelti toksinų atsiradimą.
Maisto Produktai, Kurių Nerekomenduojama Šildyti Pakartotinai
Svarbu žinoti, kurių maisto produktų nederėtų šildyti du kartus, siekiant išvengti neigiamų pasekmių sveikatai. Visų pirma turite užtikrinti, kad tinkamai laikote maistą. Prieš dėdami likučius į šaldytuvą, įsitikinkite, kad jie visiškai atvės. Staigiai šaldant karštą maistą šaldytuve, jame gali atsirasti tam tikrų toksinų, kurie pasidegins, kai pašildysite šį maistą.
| Maisto produktas | Rekomendacija |
|---|---|
| Bulvės | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Virta mėsa | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Jūros gėrybės | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Ryžiai | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Makaronai | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Burokėliai | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Grybai | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Kiaušiniai | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Padažai su pienu/grietinėle | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
| Sojos produktai | Nerekomenduojama šildyti du kartus. |
Mikrobangų Krosnelės: Patogumas ir Potencialūs Pavojai
Mikrobangų krosnelė yra greitas ir patogus būdas paruošti maistą, ypač kai trūksta laiko. Tačiau daugelis žmonių apie mikrobangų krosnelių pavojų net neįtaria.
Lengvai suprantamas mikrobangų krosnelių veikimo paaiškinimas
Kaip Veikia Mikrobangų Krosnelė?
Krosnelėje esantis elektroninis vamzdis (magnetronas) sukelia besikeičiantį elektromagnetinį lauką. Dėl besikeičiančių elektromagnetinių bangų, maiste esančios vandens, riebalų ir baltymų molekulės yra priverstos suktis aplinkui (iki 5 milijardų kartų per sekundę). To rezultatas - labai didelė trintis tarp vandens ir kitų maiste esančių molekulių, ir tai sušildo maistą. Mikrobangų maistas šyla iš vidurio (centro) į šonus, todėl pati mikrobangų krosnelė ir net indas išlieka nesušilęs. Procesas yra visiškai priešingas naudojant tradicinius maisto apdorojimo būdus (virimą, kepimą), kai šiluma sklinda konvekciniu būdu (nuo kraštų į centrą). Tam, kad būtų išvengta susikirtimo su aukšto dažnio radijo bangomis, mikrobangų krosnelės skleidžia 2450Mhz dažnio bangas (mikrobangos), kurių vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
Mikrobangų Krosnelės ir Poveikis Žmogaus Organizmui
Nors oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangų krosnelės yra absoliučiai saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai, moksliniai tyrimai rodo kitokius rezultatus. 1991 metais vienoje Amerikos ligoninėje, pašildžius kraują mikrobangų krosnelėje iki kūno temperatūros, perpylus jį ligonis mirė. Tai buvo skausmingas, bet svarbus įrodymas, kad šildymas mikrobangų krosnelėje žymiai pakeičia objekto cheminę struktūrą. Iki 37 laipsnių pašildytas kraujas tampa pakankamai toksiškas, kad sukeltų mirtiną autoimuninę reakciją, tai kas atsitinka su maistu, kuris būna šildomas ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje.
Mikrobangų krosnelėje vyksta kur kas daugiau procesų nei tik šildymas. Labai didelis energijos kiekis, veikiantis šildomą maistą, suskaido baltymų molekules ir sukelia reakcijas, kurios normaliai nevyktų naudojant kitus maisto gaminimo būdus. Sukuriamos naujos ir organizmui neatpažįstamos molekulės, kurios yra toksiškos ir net gali būti kancerogeniškos.
Šveicarų Eksperimento Išvados
Eksperimentas, atliktas Šveicarijos Federaliniame Technologijos institute, patvirtino, kad mikrobangų krosnelės kenkia žmonių sveikatai. Buvo tiriamas savanorių, kurie valgė mikrobangėje paruoštą maistą, kraujas. Rezultatai buvo šokiruojantys:
- Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kiekis kraujyje, to rezultatas - mažiau deguonies pernešama į ląsteles.
- Taip pat savanoriams padidėjo cholesterolis ir baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija/toksinas (ar kitas neatpažįstamas svetimkūnis) arba atsirado pažeista ląstelė, kurią reikia sunaikinti.
- Limfocitų kiekis sumažėjo, kas yra imuninės sistemos silpnumo požymis.
- Negana to, savanorių kraujo serume buvo rastas padidėjęs šviesą skleidžiančių bakterijų kiekis. Tai paaiškinama tuo, kad elektromagnetinių bangų energija išlieka maiste, kas ir sukelia energijos pokyčius kraujyje ir bakterijų dauginimąsi bei švytėjimą. Šis atradimas parodo, kad net vanduo, šildytas mikrobangų krosnelėje, yra nesaugus vartoti.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mikrobangų krosnelėje paruoštame maiste pakinta molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitusio maisto patekimas į organizmą yra nepalankus sveikatai.
Kancerogenai ir Maistinė Vertė
Doc. Lita Lee straipsnyje „Health Effects of Microwave Radiation - Microwave Ovens“ rašo, kad kiekviena mikrobangų krosnelė skleidžia sveikatai pavojingą elektromagnetinę radiaciją ir verdant/šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat „mikrobanginis maistas“ skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mokslininkė tvirtina, kad mikrobangų krosnelės yra daug pavojingesnės nei daugelis galvoja.
- Mikrobangėje ruošiant mėsą susidaro d-Nitrosodienthanolamines - gerai žinomas kancerogenas.
- Mikrobangėje verdant/šildant pieną ir grūdinius produktus (pvz.: košes), kai kurios amino rūgštys pavirsta į kancerogenus.
- Mikrobangėje atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė (cukrus) tampa kancerogeniška.
- Kancerogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangėje verdant/šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius).
- Labai sumažėja maistinė vertė (prarandami vitaminai ir mineralai).
Mikrobangos ir Akių Pažeidimai
Mikrobangų radiacija (spinduliavimas) „atsitrenkdama“ į akis sukelia ilgalaikius pokyčius. Nors mikrobangų skleidžiami spinduliai yra neskausmingi ir nesukelia žalos iš karto, per ilgesnį laiką tai labai kenkia akims. Pakartotinė (dažna) mikrobangų radiacija (spinduliavimas) sukelia kaupiamąją žalą akims (žala pasirodo po kurio laiko). Žmonės pastoviai naudojantys mikrobangų krosneles gali labai pakenkti akims ar net visiškai prarasti regėjimą.
„Mikrobangų Krosnelių Liga“
Aprašydami mikrobangų krosnelių skleidžiamą radiaciją Rusijos mokslininkai net išskyrė „mikrobangų krosnelių ligą“. Pirmieji jos simptomai yra žemas kraujo spaudimas ir lėtas širdies ritmas. Vėliau pasireiškia chroniškas simpatinės nervų sistemos aktyvumas (streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos akys, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas sukoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, reprodukcinės (lytinės) sistemos sutrikimai ir net vėžys. Šie chroniški simptomai gali privesti prie antinksčių išsekimo (nuolat jaučiamas nuovargis, alergijos) ir išeminė širdies liga (vainikinės arterijos užsikimšimas ir širdies smūgis).
Sveikos Mitybos ir Maisto Ruošimo Principai
Tinkamai subalansuotas maistas - tiesus kelias į gerą savijautą. Būtina kasdien gauti visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų.
Šviežiai Gamintas Maistas - Svarbiausia Taisyklė
Kokybiškas, sveikas maistas - šviežias maistas, ruoštas namuose. Neprisigaminkite maisto kelioms dienoms, tik tam valgymui. Gamindami maisto nepersūdykite, nepadauginkite pridėtinių riebalų, cukraus, tai taip pat turi įtakos virškinimo procesui. Gamintas maistas šviežiai turi daugiau vertingų maistinių medžiagų, yra skanesnis, sveikesnis. Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas - draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų.
Subalansuota Mityba ir Porcijų Dydis
Viena svarbiausių taisyklių, palankių sveikatai, yra saikas. Toleruodami maisto perteklių provokuojame oksidacinį stresą, aktyviname senėjimo geną. Mitybos specialistė pabrėžia, jog būtina stebėti porcijos dydį. Rekomenduojama valgyti iš mažesnių lėkščių, nes taip vizualiai atrodys daugiau maisto. Jei norite kartoti, palaukite 10 min., sotumo jausmas ateina ne iškart maistui patekus į skrandį!
Rekomenduojamas valgymų skaičius - 3-6 kartai per dieną, geriausia tuo pačiu metu. Valgant rečiau nei kas 3-4 val. jaučiamas per didelis alkis, kuris veda į persivalgymą. Svarbiausia nepraleisti pusryčių valgymo ir nuolat neužkandžiauti. Kasdien rekomenduojamas 12 val. nevalgymo tarpas, o iškrovos dieną gali būti ir 16 val. nevalgymo tarpas. Paskutinis valgymas rekomenduojamas likus iki miego 2-3 val.
Proporcijos turi atrodyti taip (remiantis padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dieta - sutrikus virškinimui): baltymai turi sudaryti 12-15 proc. viso maisto raciono, iš jų 70 proc. gyvūninių, 30 proc. augalinių. Riebalai - 30 proc., iš jų tik 10 proc. sočiųjų riebalų (didžiausi kiekiai šių riebalų mėsoje, pieno produktuose). Angliavandenių reikiamas kiekis - 55-58 proc., įskaitant apie 10 proc. monosacharidų. Skaidulinių medžiagų sutrikus virškinimui žmogus per parą turi suvartoti ne mažiau 30 g, nes dažniausiai tokiu atveju taikoma padidinta skaidulinių medžiagų dieta. Kiekvieno valgymo metu prie patiekalo rinkitės daržoves (troškintas, blanširuotas, keptas orkaitėje, virtas garuose ar šviežias (jei tik nėra paaštrinančių sutrikimus simptomų)). Suvartojamų produktų energetinė vertė - 25-35 kcal/vienam kg idealaus kūno svorio (1750-2450 kcal).
Žmogaus organizmas privalo išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą tam, kad vyktų normali medžiagų apykaita, būtų užtikrinamos gyvybinės funkcijos. Tačiau dažnai nutinka taip, kad mūsų organizmas rūgštėja - valgome per daug mėsos, žuvies, pieno produktų ar saldumynų. Daržovių, vaisių, uogų reikėtų suvalgyti bent 2 kartus daugiau nei mėsos, pieno produktų, miltinių gaminių. Vartoti daugiau skysčių iki 2,5 l per dieną. Baltyminio maisto, ypač mėsos, sumažinti iki 12-15 proc. nuo visų kalorijų, tai reiškia ne 7 kartus per savaitę ir ne 2-3 kartus per dieną, o 2-3 kartus per savaitę rinktis mėsą, įtraukti į racioną vegetarinę dieną, žuvį, kiaušinius, bet kiekvienam individualu būtina stebėti savo organizmo reakcijas. Atsisakyti rūkytų mėsos ir žuvies gaminių, vartoti mažiau druskos, vengti stipriai perdirbto, nešviežiai pagaminto maisto.
Gėrimai ir Papildomos Rekomendacijos
Po sočių pietų nerekomenduojama valgyti deserto, vaisių ar kitų greitų angliavandenių, kurie skatina puvimo procesus, trikdo virškinimą. Nerekomenduojama pavalgius gerti vandens, kavos, o ypač saldintų, gazuotų gėrimų, kurie, sutrikus virškinimui, tik paaštrins simptomus. Į savo racioną įtraukite vaistažolių arbatas, kurių nauda organizmui neginčijama. Ramunėlės daugeliui žinomos dėl raminamojo poveikio, tačiau jos taip pat slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne. Vaistažolių arbatos ir prieskoniai (pankoliai, kmynai, krapai, medetkos, mėtos, čiobrelis ir t. t.) ne tik sušildys, bet ir palaikys gerą virškinimo sistemą.
Gyvenimo Būdas ir Virškinimo Sistema
Raskite laiko sau, savo pomėgiams, pašalinkite streso šaltinius, išsimiegokite. Rekomenduojama eiti miegoti ne vėliau kaip 22 val. vakaro, o keltis ne vėliau kaip 6 val. ryto. Miego ir budrumo režimas neturi skirtis poilsio ir darbo dienomis. Kad būtume fiziškai aktyvesni, mums nebūtina lankyti sporto klubų. Jei į dienos režimą įtrauksite paprastus fizinio aktyvumo pratimus, jie greitai taps įpročiais. Vaikščiojimas bent 10 000 žingsnių ir 10-15 min. mankštos kasdien gali padėti palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą.
Sriubų Vartojimo Privalumai
Sriuba - tradicinis lietuvių ir kai kurių kitų kultūrų patiekalas. Dažnas lietuvis neįsivaizduoja tradicinių pietų be sriubos. Tai lengvas, skanus ir šildantis maistas, pasižymintis teigiama nauda medžiagų apykaitai. Nors sriuba nėra gydantis maistas, tačiau ji labai paįvairina mūsų maisto racioną, padeda suvartoti reikiamą dienos skysčių normą ir net gali pagreitinti medžiagų apykaitą.
Sriubos privalumai:
- Lengvas virškinimas. Virtas maistas visada lengviau virškinamas nei keptas.
- Nedidelis kalorijų kiekis. Sriuba suteikia sotumo, nepaisant mažo kalorijų kiekio.
- Palaikomas reikalingas skysčių kiekis organizme.
- Organizmas papildomas visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
- Paprasta ir pigu pagaminti.
Sriubos paprastai verdamos su daržovėmis, ankštiniais augalais, žalumynais, grybais ar kruopomis, todėl tai yra puikus organizmui reikalingų vitaminų ir skaidulų šaltinis. Be to, virtas maistas yra lengviau virškinamas, todėl daugelis sriubų tinka ir jautresnį skrandį turintiems žmonėms. Sriuba taip pat padeda organizmui gauti pakankamai skysčių, nes didelę dalį šio patiekalo sudaro vanduo.
Verdant sriubą su mėsa, kruopomis, makaronais šis patiekalas gali būti ne tik sveikas, bet ir išties sotus, galintis suteikti organizmui reikiamos energijos, o taip pat jį sušildantis. Sriuba taip pat gali būti tinkamas pasirinkimas siekiantiems sulieknėti. Pavalgius maistingesnės sriubos aplanko sotumo jausmas, todėl, tikėtina, bus mažiau suvalgoma antrojo patiekalo, kuris paprastai būna kaloringesnis.
Lengvai suprantamas mikrobangų krosnelių veikimo paaiškinimas
Tausojantis Maisto Gaminimas
Tausojantis patiekalas - tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Šis gaminimo būdas padeda išsaugoti daugiau vertingų maistinių medžiagų. Nerekomenduojama pervirti daržovių, kadangi prarandama dalis jose esančių naudingų medžiagų. Dėl to sriubos patariama nepervirti ir nuo viryklės nuimti daržovėms dar nespėjus visiškai suminkštėti. Be to, patartina į puodą dėti ne visas daržoves iš karto, o atskirai - pagal tai, kiek ilgai jos verda, kol suminkštėja.