Nors apie tai nėra patogu kalbėti, vienas iš dažniausiai pasitaikančių virškinimo sutrikimų, su kuriais susiduria daugybė žmonių, yra tuštinimosi problemos, pasireiškiančios įvairiais simptomais: vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pilvo pūtimu ir dujų kaupimusi, skausmu pilvo srityje ar tuštinimosi reguliarumo ir konsistencijos pokyčiais. Tuštinimosi sutrikimai ne tik sukelia nemalonų ir varginantį diskomfortą, bet gali signalizuoti, kad virškinimo sistema neveikia tinkamai.
Remiantis statistikos duomenimis, kolorektalinis vėžys - vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Nors žarnyno vėžys klastingas tuo, jog ilgą laiką nerodo jokių simptomų, yra žinoma, kad jo išsivystymui įtakos turi mūsų gyvenimo būdas, o laiku ėmęsi prevencinių veiksnių galime išvengti jo diagnozės. Šiame straipsnyje aptarsime apgaulingą norą tuštintis, jo priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus, taip pat žarnyno vėžio prevenciją. Apie tai, kaip kontroliuoti situaciją storajame žarnyne, kokie simptomai byloja, jog metas kreiptis į gydytoją, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo cento Gastroenterologijos ir endoskopijų centro vadovas gydytojas med. dr. Gintautas Radžiūnas.
Kas yra apgaulingas noras tuštintis (tenesmas)?
Liguistas noras tuštintis, dar vadinamas tenesmu, yra būklė, kai žmogus nuolat jaučia poreikį tuštintis, nors iš tikrųjų jo žarnynas gali būti tuščias. Ši problema gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.
Apgaulingo noro tuštintis priežastys
Apgaulingas noras tuštintis gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis:
- Nervų sistemos veikla: Nervų sistema siunčia klaidingus signalus smegenims, sukeldama nuolatinį diskomfortą.
- Žarnyno sutrikimai: Įvairūs žarnyno sutrikimai, tokie kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), gali sukelti apgaulingą norą tuštintis.
- Infekcijos: Žarnyno infekcijos gali sukelti uždegimą ir dirginimą, dėl ko atsiranda noras tuštintis.
- Uždegimai: Žarnyno uždegiminės ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, gali sukelti tenesmą.
- Psichologinės problemos: Nerimas ar depresija taip pat gali sukelti apgaulingą norą tuštintis.
- Tiesiosios žarnos vėžys: Dažnas tiesiosios žarnos vėžio simptomas - tuštinantis skausmas pilvo apačioje, tiesiojoje žarnoje, apgaulingas noras tuštintis.
- Proktitas: Proktitas - apatinės tiesiosios žarnos dalies ir išangės uždegimas. Viena būdingiausių šio susirgimo priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos (LPI). Proktitas gali pasireikšti tenezmais (liguistas mėšlungiškas potraukis tuštintis ar šlapintis).
- Išangės įplėša: Aštrus, plėšiantis, pjaunantis skausmas tuštinantis yra dažniausias išangės įplėšos požymis. Dažnai pasirodo ir šviežio kraujo. Skausmas paprastai trunka dar porą valandų po tuštinimosi.
Kada kreiptis į gydytoją ir diagnostika
Tuštinimosi įpročių pokyčiai gali reikšti išmatų dažnio, konsistencijos ar išvaizdos pokyčius. Šie pokyčiai gali būti nedideli arba rodyti pagrindines sveikatos sąlygas. Svarbu suprasti galimas priežastis ir kada kreiptis į gydytoją, nes tuštinimosi įpročių pokyčiai yra vienas dažniausių virškinimo trakto problemų požymių.
Būtina kuo greičiau kreiptis pas šeimos gydytoją, jei viduriuoti pradedama naktį, jei jaučiamas pastovus pilvo skausmas, kuris nesumažėja po pasituštinimo ar dujų išėjimo, atsirado nepaaiškinamas vėmimas, atsirado kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pradėjo savaime kristi svoris, atsirado anemijos požymiai (silpnumas, pablyškimas, galvos svaigimai, padažnėjo pulsas). Pasireiškus tokiems simptomams, jokiu būdu to neignoruokite ir kreipkitės į gydytojus.
Jei jaučiate liguistą norą tuštintis, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris gali atlikti išsamią diagnozę ir nustatyti priežastį. Diagnostiniai tyrimai apima:
- Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūrės išangės sritį ir apčiuops pilvą.
- Išmatų tyrimai: Išmatų tyrimai gali padėti nustatyti infekcijas ar uždegimus.
- Kolonoskopija: Kolonoskopijos metu specialiu prietaisu, endoskopu, apžiūrima storoji žarna iš vidaus.
- Sigmoskopija: Sigmoskopijos metu apžiūrima apatinė storosios žarnos dalis.
- Rektoskopija: Rektoskopijos metu apžiūrima tiesioji žarna aparatu.
- Rentgenologinis tyrimas: Rentgenologinis storosios žarnos tyrimas gali padėti nustatyti pakitimus.
Gydymas
Apgaulingo noro tuštintis gydymas priklauso nuo priežasties. Gydymas gali apimti:
- Vaistus: Vaistai, kurie padeda sureguliuoti žarnyno veiklą, gali būti skiriami žarnyno sutrikimams gydyti.
- Terapiją: Terapija, skirta psichologinėms problemoms spręsti, gali būti naudinga, jei apgaulingas noras tuštintis yra susijęs su nerimu ar depresija.
- Chirurginį gydymą: Jei apgaulingas noras tuštintis yra susijęs su tiesiosios žarnos vėžiu ar kitomis rimtomis ligomis, gali prireikti chirurginio gydymo.
Paprasti šalutiniai poveikiai, susiję su vaistais, skirtais liguisto noro tuštintis gydymui, gali apimti pykinimą, galvos skausmus ir pilvo diskomfortą. Prieš pradedant bet kokį gydymą, svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, kad būtų išvengta galimų sąveikų. Taip pat svarbu pasakyti gydytojui apie esamas sveikatos problemas, kad gydymas būtų pritaikytas pagal individualius poreikius.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - tai funkcinis žarnyno veiklos sutrikimas. Dėl padidėjusio gleivinės nervinių galūnėlių jautrumo mūsų žarnynas neproporcingai reaguoja į įvairius dirgiklius, į kuriuos sveikų asmenų organizme nebūtų jokios reakcijos. Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Susirgimas gali tęstis kelias dienas, savaites, mėnesius, pranykti, po to vėl kartotis ir t. t. Ligos eiga gali būti banguojanti, t.y. paūmėjimai kartotis po pagerėjimo periodų.
DŽS simptomai:
- Pagrindiniai simptomai: pilvo pūtimai ir skausmai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimai (būna rečiau), gleivės išmatose.
- Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis pasireiškia sutrikus žarnyno motorikai. Pilvo pūtimu skundžiasi apie 86 proc. sergančiųjų.
- Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus.
- Dažnai po viduriavimo jaučiamas nepilno žarnyno išsituštinimo pojūtis.
- Esant dirgliosios žarnos sindromui gali atsirasti gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos.
- Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos. Tuo tarpu, vidurių užkietėjimas, kurį sąlygoja DŽS, yra skausmingas.
- Dėl DŽS pakitęs virškinimas, lemia didesnę dujų gamybą žarnyne, o tai gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą. Tyrime, kuriame dalyvavo 337 DŽS pacientai, 83% skundėsi pilvo pūtimu.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, atsirandantis dėl DŽS, gali lemti hemorojaus atsiradimą.
- Nuotaikos sutrikimai. Dirgliosios žarnos sindromo simptomai ir požymiai kai kuriems gali sukelti depresiją ir nerimą.
- Prasta gyvenimo kokybė. Daugelis žmonių, sergančių vidutinio sunkumo arba sunkiu DŽS, skundžiasi prasta gyvenimo kokybe.
DŽS priežastys ir rizikos veiksniai:
Beje, DŽS atveju tiriant nerandama jokių morfologinių žarnyno gleivinės pakitimų, kaip ir kol kas dar lieka neaiški šio susirgimo priežastis. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos DŽS atsiradimui:
- Raumenų sutrikimai žarnyne: Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksniais, kurie susitraukia maistui keliaujant per virškinimo traktą. Stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą, pilvo pūtimą ir viduriavimą.
- Nervų sistema: Virškinimo sistemos nervų sutrikimai gali sukelti didesnį nei įprastai diskomfortą. Suprastėjus signalo perdavimui tarp smegenų ir žarnyno, organizmas gali per smarkiai reaguoti į pokyčius, normaliai vykstančius virškinimo metu. Paprastai, jūsų žarnynas ir smegenys veikdamos kartu kontroliuoja visą virškinimo procesą.
- Sunki infekcija: Dirgliosios žarnos sindromas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo (gastroenterito), kurį sukelia bakterijos ir virusai.
- Anksti patirtas stresas.
- Žarnyno mikrobų pokyčiai: Bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie natūraliai gyvena žarnyne yra labai svarbūs žmogaus sveikatai.
Dirgliosios žarnos sindromas būdingas ganėtinai jauniems žmonėms. Pirmieji šio sutrikimo simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Manoma, kad įtakos tam gali turėti ir moteriški hormonai. Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas.
DŽS diagnostika:
Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose. DŽS nustatyti gali tik specialistas.
DŽS gydymas ir valdymas:
Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas. Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Dažniausiai tokiu atveju naudojami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus. DŽS svarbi vieta tenka gyvenimo būdo korekcijai. Maisto korekcija yra vienas esminių aspektų. Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. Mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai. Taip pat svarbu valdyti stresą, nes stresas, nerimas, įtampa ūmina DŽS.
Moksliškai įrodytas ir ištirtas probiotikų veiksmingumas DŽS gydyme. Pavyzdžiui, tai probiotikų padermė Bifidobacterium infantis 35624. Bifidobacterium infantis 35624 padermė gerai toleruojama ir saugi vartoti.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): simptomai ir gydymas – klauskite slaugytojos | @LevelUpRN
Gyvenimo būdo įtaka žarnyno sveikatai
Normalu, jei žmogus tuštinasi nuo 2 kartų per dieną iki 1 karto per dvi dienas. Tačiau išmatos turi būti suformuotos ir minkštos konsistencijos. Suprantama, jei tuštinamasi 1 kartą per savaitę - tai jau didžiulė problema. Jei tuštinsimės kasdien ar net kelis kartus per dieną, bet išmatos bus labai kietos, jų kiekis labai mažas, po tuštinimosi nepalengvėja, tai rodo jog didžiausia dalis išmatų pastoviai užsilaiko žarnyne. Toks tuštinimasis gali būti lydimas ne tik skausmų, bet ir išangės įplyšimų. Savaime suprantama, kad bet koks ilgesnis išmatų užsilaikymas žarnyne skatina rūgimo ir puvimo bakterijų veiklą, organizmas intoksikuojamas rūgimo ir puvimo produktais.
Viena pagrindinių tuštinimosi problemų priežasčių yra netinkama mityba. Per mažas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje gali sukelti vidurių užkietėjimą. Iš augalinio maisto (daržovių, vaisių, uogų, riešutų, grybų, pilno grūdo produktų) gaunamos skaidulos tarnauja kaip maistas žarnyno mikrobiotai ir palengvina suvirškinto maisto judėjimą žarnynu. Jei organizmas negauna pakankamai skaidulų, išmatos gali tapti kietos ir sunkiai pašalinamos.
Vanduo yra esminis komponentas, padedantis palaikyti tinkamą žarnyno veiklą. Skysčių trūkumas organizme apsunkina virškinimo procesą, išmatos tampa kietos, sunkiai juda žarnyne ir gali sukelti vidurių užkietėjimą.
Mūsų žarnynas juda tiek, kiek judame mes patys, todėl fizinio aktyvumo stoka gali tiesiogiai įtakoti tuštinimosi procesą. Sėslus gyvenimo būdas lėtina žarnyno peristaltiką, kas sukelia vidurių užkietėjimą. Tuo tarpu reguliari fizinė veikla skatina virškinamojo trakto judesius ir palengvina tuštinimąsi.
Stresas yra dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis virškinimo sutrikimus. Stresas stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, dėl ko gali sutrikti tiek virškinimas, tiek žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Nuolatinis emocinis ir fizinis stresas sutrikdo virškinimą, sukeldamas vidurių užkietėjimą ar viduriavimą.
Kai kurių vaistų vartojimas taip pat gali sukelti tuštinimosi problemas. Pavyzdžiui, opioidai, geležies papildai ar antidepresantai gali sulėtinti žarnyno peristaltiką ir sukelti vidurių užkietėjimą. Tyrimai rodo, kad gydymosi tikslais vartojami antibiotikai, taip pat steroidiniai preparatai bei geriami kontraceptikai išbalansuoja žarnyno mikrobiotos balansą, todėl neretai sutrinka ir tuštinimasis, kas pasireiškia vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.
Rekomenduojami sprendimai:
- Subalansuota ir visaverte mityba: Vienas iš paprasčiausių būdų pagerinti tuštinimąsi yra padidinti skaidulų kiekį maiste. Į savo kasdieninę mitybą įtraukite daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir ankštinių augalų.
- Pakankamas vandens vartojimas: Skysčių trūkumas apsunkina virškinimo procesus, todėl per dieną rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens.
- Kasdienis fizinis aktyvumas: Fizinė veikla skatina žarnyno peristaltiką ir mažina vidurių užkietėjimo riziką.
- Streso valdymas: Praktikuokite streso mažinimo technikas, tokias kaip meditacija, giluminis kvėpavimas ar joga.
- Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra: Sklandus virškinimas ir tuštinimasis priklauso nuo žarnyno mikrobiotos pusiausvyros. Gerosios bakterijos dalyvauja virškinant maistą, šalina toksinus, padeda įsisavinti maistines medžiagas ir vitaminus ir palaiko bendrą žarnyno sveikatą. Todėl svarbu palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o jai sutrikus, į pagalbą pasitelkti probiotikus ir prebiotikus ar kitas natūralias priemones.
Probiotikai ir prebiotikai:
- Probiotikai - tai gerosios bakterijos, gyvenančios žarnyne, palaikančios žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir padedančios mažinti vidurių užkietėjimo bei viduriavimo riziką.
- Prebiotikai - tai nevirškinamos maistinės skaidulos, kurios maitina žarnyne gyvenančius mikroorganizmus ir skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Prebiotikų gausu daržovėse ir kituose augalinės kilmės produktuose.
Storosios žarnos vėžys: rizikos veiksniai ir prevencija
Storosios žarnos vėžys yra antra po plaučių dažniausiai pasitaikanti vėžio forma. Lietuvoje kasmet išaiškinama per 1300 naujų šios ligos atvejų. Storosios žarnos vėžiu serga vienas iš 50 žmonių. Dažniausiai šia liga serga 60-75 metų amžiaus žmonės. Nors žarnyno vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, žinoma, kad gyvenimo būdas turi įtakos jo vystymuisi.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Maitinimosi įpročiai: Raudonos mėsos perteklius, gyvulinės kilmės riebalų perteklius maiste, augalinės kilmės skaidulų turtingo maisto trūkumas.
- Žalingi įpročiai: Rūkymas ir piktnaudžiavimu alkoholiu.
- Paveldimumas: Jei kam nors iš artimų giminaičių buvo nustatytas storosios žarnos vėžys.
- Amžius: Liga dažniausiai diagnozuojama pacientams, vyresniems nei 50 metų.
- Kitos ligos: Didesnė rizika susirgti vėžiu tiems asmenims, kurie serga kolitu, polipais, Krono liga.
- Nejudrus gyvenimo būdas: Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.
Simptomai:
- Tuštinimosi įpročių pokyčiai: vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, trunkantis ilgiau negu kelias dienas, pilvo pūtimas, apgaulingas noras tuštintis, nevisiško pasituštinimo jausmas.
- Kraujas išmatose: skaisčiai ar tamsiai raudonas kraujas.
- Bendras savijautos pablogėjimas: silpnumas, prastas apetitas, liesėjimas ir ilgalaikiai arba raižantys pilvo skausmai.
- Anemija: odos blyškumas.
- Žarnyno nepraeinamumas.
- Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.
Prevencija:
Prevencinės priemonės gali padėti išvengti storosios žarnos vėžio diagnozės.
- Sveika mityba: Vartoti daug skaidulų turinčių produktų, vengti raudonos mėsos ir gyvulinės kilmės riebalų pertekliaus.
- Fizinis aktyvumas: Reguliariai sportuoti.
- Žalingų įpročių vengimas: Nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu.
- Reguliarus tikrinimas: Dalyvauti ankstyvo storosios žarnos vėžio nustatymo programoje, ypač sulaukus 50 metų amžiaus.
- Laiku gydyti žarnyno ligas: Gydyti storosios žarnos uždegimą ir infekcines ligas, vidurių užkietėjimą, laiku šalinti polipus.
Ankstyvo storosios žarnos vėžio nustatymo programa:
Programoje gali dalyvauti kiekvienas, sulaukęs 50 metų amžiaus. Norint pasitikrinti, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pirmiausia paskirtų slapto kraujavimo išmatose tyrimą. Jei tyrimo rezultatas teigiamas ir išmatose aptinkama kraujo, atliekami tolesni tyrimai diagnozei patikslinti, pavyzdžiui, kolonoskopija.
Dažni mitai apie žarnyno įpročių pokyčius
Yra keletas klaidingų nuomonių, susijusių su žarnyno įpročių pokyčiais. Svarbu jas paneigti siekiant geresnės sveikatos sampratos:
- Mitas: Tuštinimosi įpročių pokyčius visada sukelia kažkas rimto.
Realybė: Nors kai kurie pokyčiai gali signalizuoti apie rimtas ligas, daugelis yra laikini ir susiję su mitybos ar gyvenimo būdo pokyčiais.
- Mitas: Jei turite vidurių užkietėjimą, turėtumėte vengti valgyti skaidulų.
Realybė: Priešingai, skaidulos yra esminės reguliariai žarnyno veiklai, padedančios suformuoti išmatas ir palengvinančios jų judėjimą žarnyne.
tags: #apgaulingas #noras #tustintis #iki #pietu