Raudonoji mėsa yra maisto produktas, kurį sveikatos specialistai mėgsta palinksniuoti, ypač kai kalba apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar net vėžiu. Ir tie specialistai visiškai teisūs, mat ne kartą ir ne du buvo įrodyta, jog raudonoji mėsa, jos dažnas vartojimas, turi įtakos kardiovaskulinių ligų išsivystymui ir gali padidinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų daugiau mažiau aišku - šioje mėsoje gausu mūsų kraujagyslėms nedraugiškų sočiųjų riebalų. Tačiau kodėl kalbama apie vėžį?
Neu5Gc molekulė: paslėptas pavojus raudonojoje mėsoje
Ne per seniausiai mokslininkai iš Kalifornijos medicinos universiteto į šį klausimą atsakė ir su pasididžiavimu išvadas paskelbė moksliniame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Kai jie ėmėsi išsamiau tyrinėti raudonosios mėsos struktūrą ir sudėtį, joje atrado cukraus molekulę, vadinamą Neu5Gc. Ši molekulė sukėlė didelių įtarimų dėl pačios paprasčiausios priežasties. Neu5Gc galime rasti daugelio žinduolių organizme, tačiau žmogaus organizme šios medžiagos nėra. Vadinasi, yra tikimybė, kad patekusi į mūsų organizmą ši molekulė gali išderinti daugelio organų sistemų veiklą ir pati, nors būdama maža, sukelti didelius pokyčius.
Kad tuo būtų įsitikinta ir praktiškai, mokslininkai pasitelkė laboratorinius gyvūnėlius. Iš laboratorinių pelyčių organizmo buvo pašalinta minėta cukraus molekulė, kad gyvūnėlio organizmas imituotų organizmą be šios molekulės, kaip žmogaus. Pelytės buvo dažnai maitinamos raudonąja mėsa. Po to buvo pastebėtas vėžinių ląstelių vystymasis. Anot tyrimo vadovo daktaro Ajit Varki, prieš tai visi spėliojimai apie galimą cukraus molekulės įtaką buvo tik teoriniai. Tačiau imitavus organizmą be šios molekulės ir vėliau tai molekulei nuolat patenkant į tokį organizmą, pastebėti vėžiniai pakitimai.
It to būtų negana, mokslininkai tyrė įvairių rūšių raudonąją mėsą ir nustatė, kad daugiausia minėto cukraus molekulių rasta tokioje mėsoje, kaip kiauliena, aviena, jautiena. Taip pat Neu5Gc iš šios mėsos lengviausiai patenka į žmogaus organizmą ir yra absorbuojama į bendrąją kraujotaką.
Nepaisant tokio daug pamąstymų sukeliančio tyrimo, mokslininkai teigia, kad nedideli raudonosios mėsos kiekiai yra reikalingi žmogui, ypač jaunam, dėl kitų savybių. Raudonojoje mėsoje gausu baltymų, omega-3 riebiųjų rūgščių, ir jie yra būtini mūsų organizmui. Tačiau piktnaudžiauti šia mėsa jokiu būdu nerekomenduojama. Be to, raudonojoje mėsoje dabar galime aptikti ir įvairių chemikalų, hormonų, antibiotikų. Į jos sudėtį įeina ir naujai aptikta molekulė, kuri gali būti viena iš vėžio priežasčių.
Kas yra raudona ir perdirbta mėsa? PSO klasifikacija
Raudona mėsa - tai neperdirbta žinduolių raumeninė mėsa, pavyzdžiui, jautiena, veršiena, kiauliena, aviena, ėriena, arkliena ar ožkienos mėsa. Tiek malta, tiek šaldyta. Perdirbta mėsa - mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, rūkant, fermentuojant, konservuojant ar atliekant kitus procesus, kurie sustiprina mėsos skonio savybes ir padeda ją ilgiau išlaikyti šviežią. Pavyzdžiui, kumpis, šoninė, saliamis, dešrelės ir kt.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) jau ilgą laiką priskyria raudoną mėsą - jautieną, kiaulieną, ėrieną ir avieną - prie tikriausiai kancerogeniškų produktų (2A grupė). Apdorota mėsa, tokia kaip šoninė ar dešrelės, laikoma tikrais kancerogenais (1 grupė).
Kanados vėžio asociacija (angl. Canadian Cancer Society) rekomenduoja sumažinti raudonos mėsos suvartojimą iki 3 porcijų per savaitę (1 porcija - tai 85 g), o perdirbtų mėsos gaminių geriausia visiškai atsisakyti. Kasdien suvalgant vos 50 gramų perdirbtos mėsos vėžio rizika išauga net 18 procentų!
Mėsos ruošimas ir kenksmingų junginių susidarymas
Mėsos gamybos ir kepimo būdai gali paskatinti kenksmingų junginių susidarymą.
- Heterocikliniai aminai (HCA): Jie susiformuoja kuomet mėsa ruošiama aukštoje temperatūroje (pavyzdžiui, kepant ant grotelių ar keptuvėje). Kuo ilgiau mėsa kepama virš 150 °C temperatūros, tuo daugiau HCAs joje susidaro.
- Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH): Tai junginiai, kurie atsiranda degant riebalams ir sultims, kai jos laša ant karštų paviršių ar atviros ugnies, paskleisdami dūmus, kurie nusėda ant mėsos.
Šios medžiagos mokslininkų laikomos galinčiomis pažeisti DNR, o ilgainiui - padidinti riziką susirgti vėžiu. Tyrimai išskiria didelį keptoje ar rūkytoje mėsoje randamų HCAs kiekį kaip vieną galimų rizikos šaltinių. Be to, į kai kuriuos mėsos apdorojimo būdus, pavyzdžiui, sūdymą, dedama nitratų ir nitritų, todėl mėsoje gali susidaryti vėžį galinčių sukelti cheminių medžiagų, tokių kaip N-nitrozo junginiai (NOC).
Sveika mityba: pusryčiai - ką rinktis ir ko vengti? / Vaida Kurpienė
Raudonos mėsos ir vėžio ryšys: konkrečios vėžio formos
Didžioji dalis atliktų tyrimų sieja raudonos mėsos vartojimą su didesne tam tikrų vėžio formų tikimybe. Nors mokslas dar ieško tikslių mechanizmų ir visapusiškų įrodymų, kai kurios tendencijos aiškios:
- Storosios žarnos vėžys (kolorektalinis vėžys): Epidemiologiniai duomenys rodo, jog tiek raudonos, tiek perdirbtos mėsos vartojimas gali didinti šios ligos riziką apie 20-30 %. Kolorektalinis arba storosios žarnos vėžys - tai viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Pasaulyje tarp moterų - tai antra, o vyrams - trečia dažniausių vėžio rūšių. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžio atvejų.
- Kasos vėžys: Kasdien suvalgant papildomą 50 g perdirbtos mėsos, rizika padidėja apie 19 %. Raudonos mėsos poveikis čia išlieka prieštaringas, bet vyrams fiksuojama kiek didesnė rizika.
- Prostatos vėžys: Tyrimai kol kas nesutaria dėl aiškaus ryšio, tačiau dažnas perkeptos ar rūkytos mėsos vartojimas gali būti susijęs su aukštesne rizika.
- Skrandžio vėžys: Perdirbtos mėsos perteklius kasdien gali padidinti riziką net 18 %.
- Krūties vėžys: Statistikos duomenimis, perdirbtos raudonos mėsos mėgėjos turi 6 % didesnę krūties vėžio tikimybę.
- Stemplės vėžys: Didelis raudonos mėsos kiekis ir mažas paukštienos kiekis gali didinti riziką susirgti tam tikromis stemplės vėžio rūšimis.
Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas Eugenijus Stratilovas aiškino, kad dažniausiai kalbant apie žarnyno vėžį omenyje turimas tiesiosios arba gaubtinės (storosios) žarnos vėžys. Jo teigimu, vėžiniai plonosios ir dvylikapirštės žarnos susirgimai yra itin reti. Jeigu apie tiesiosios žarnos vėžį gali įspėti kraujo iš išeinamosios angos pasirodymas, pilvo papūtimas, gaubtinės (storosios) žarnos vėžį išduoda kiek kiti simptomai. Jei sergama dešinės pusės gaubtinės žarnos vėžiu, žmonės dažnai pajunta silpnumą, nes vystosi lėtinė mažakraujystė ir tik po to randamas vėžys. Jei susirgimas vystosi kairėje pusėje, dažniausiai atsiranda žarnų nepraeinamumo reiškiniai, pilvo paraižymas, papūtimas. Tačiau galime pasidžiaugti, kad šiandien šiuos sunkiai atpažįstamus diagnostikoje neblogai išsprendžia slapto kraujo tyrimas. Jo radus toliau būtinai reikia atlikti ir kolonoskopiją.
Prieštaringi tyrimai ir mitybos mokslo sudėtingumas
Vis dėlto naujausias Kanados McMasterio universiteto tyrimas pateikia priešingas išvadas: daugiau gyvūninės kilmės baltymų vartojantys žmonės gali turėti mažesnę riziką mirti nuo vėžio. Tačiau neskubėkite pirkti dešrelių ar šoninės - pirmiau verta atkreipti dėmesį į keletą svarbių niuansų.
„Tyrimo metodai turi svarbių niuansų, kurie kelia abejonių dėl jo skambių išvadų. Vietoje tik raudonos mėsos analizės mokslininkai nagrinėjo bendrą „gyvūninių baltymų“ kategoriją, į kurią įtraukiama ne tik raudona mėsa, bet ir paukštiena, žuvis, kiaušiniai bei pieno produktai. Šis niuansas itin svarbus, nes, pavyzdžiui, riebi žuvis - tokia kaip skumbrė ar sardinės - dažnai siejama su apsauga nuo vėžio. Sujungus visus gyvūninius baltymus į vieną grupę, tyrimas galėjo atspindėti žuvies ir tam tikrų pieno produktų apsaugines savybes, o ne įrodyti, kad raudona mėsa yra saugi.“ Be to, tyrimas, finansuotas „National Cattlemen's Beef Association“ - pagrindinės JAV jautienos pramonės lobistinės grupės - turi ir kitų trūkumų. Svarbiausia, kad tyrėjai atskirai nevertino apdorotos ir neapdorotos mėsos - nors daugybė tyrimų rodo, jog šis skirtumas yra labai svarbus. Apdorotos mėsos produktai - tokie kaip dešrelės, šoninė ir įvairių rūšių dešra - nuolat siejami su didesne vėžio rizika nei šviežia mėsa.
Šis rezultatas prieštarauja ankstesniems tyrimams, kurie rodė, kad augaliniai baltymai gali mažinti vėžio riziką. Mitybos mokslas yra labai sudėtingas: atskirų maisto produktų poveikį sunku įvertinti, nes žmonės vartoja patiekalus, kuriuose maistas įvairiai derinamas. Net jei tyrimo išvados dėl gyvūninių baltymų būtų teisingos, jos neturėtų būti suprantamos kaip priežastis neribotai valgyti mėsą. Per didelis raudonos mėsos vartojimas vis tiek siejamas su kitomis rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ligos ir diabetas. Svarbiausia - saikingumas ir pusiausvyra.
Rekomendacijos ir prevencija: kaip sumažinti riziką
Norint sumažinti mėsos vartojimo keliamas rizikas, svarbu rinktis kokybišką produktą. Pirkdami mėsą, visada įsitikinkite, kad ji yra iš patikimų pardavėjų, kurie gali pateikti mėsos kokybę įrodančius dokumentus. Taip pat mitybos specialistė Angelica Duval rekomenduoja valgyti mėsą tik kartą per savaitę. Jei valgysite ją dažniau, ypač jei rinksitės keptus ar rūkytus gaminius, rizikuosite susirgti vėžiu.
Svarbiausia - vartoti mėsą saikingai ir kruopščiai apgalvoti jos ruošimo būdus. Vietoj kepimo aukštoje temperatūroje ar ant atviros ugnies, rinkitės kepimą orkaitėje, garuose, arba troškinimą. Sveikesniam patiekalui tinka naudoti natūralius prieskonius, įvairias žoleles ir aukštos kokybės aliejus. Neperkepti, neapskrudinti, mat stipriai apkepintuose ar aliejuje virtuose produktuose gausu kancerogeninių medžiagų.
Nepamirškite dažniau keisti baltymų šaltinius: įtraukite vištieną ar kalakutieną, jūros gėrybes ar žuvį. Virti vandenyje arba gaminti garuose. Aliejuje kepti rečiau. Kaip baltymų šaltiniai tinka ir kiaušiniai, pupelės, lęšiai. Be to, tyrimai rodo, kad kasdien suvalgant 28 g riešutų rizika mirti nuo vėžio sumažėja 21 %. Neskaldyti grūdai - tai maisto produktai su visu grūdo branduoliu, įskaitant sėlenas, gemalą ir endospermą. Viso grūdo grūdų vartojimas ilgainiui siejamas su mažesne bendra vėžio rizika.
Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad vėžio riziką didina ne tik mėsos, bet ir gausus riebalų vartojimas, per mažas kiekis daržovių ir ląstelienos. Todėl į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti žalumynų ir įvairiaspalvių skirtingų rūšių daržovių. Vaisiuose ir daržovėse gausu maistinių medžiagų, kurios gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, todėl jie turėtų būti bendros sveikos mitybos dalis, siekiant sumažinti vėžio riziką. Žmonėms, kurių mityboje gausu vaisių ir daržovių, yra mažesnė rizika susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais, įskaitant vėžį: burnos, ryklės ir gerklų, stemplės, skrandžio ir plaučių.
Amerikos vėžio tyrimų institutas (angl. American Institute for Cancer) pažymi, kad raudonos mėsos ribojimas ir perdirbtų mėsos produktų atsisakymas gali padėti riboti storosios žarnos vėžio riziką. Eugenijus Stratilovas aiškino, kad tai - tik vienas iš komponentų siekiant mažinti riziką. „Labai svarbus tiek aktyvus judėjimas, tiek daug ląstelienos turintis maistas. Taip pat būtinai reikėtų vengti vidurių užkietėjimo.“
Kitos prevencijos priemonės:
- Venkite tabako: Bet koks tabako naudojimas didina įvairių vėžio formų pavojų.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Išlaikant sveiką kūno svorį, mažinamas daugelio vėžio rūšių pavojus.
- Venkite soliariumų: Soliariumas kenkia ne mažiau nei natūralūs saulės spinduliai.
- Skiepykitės: Vakcinacija taip pat yra reikalinga priemonė apsisaugoti nuo kai kurių virusinių infekcijų ir jų sukeliamų onkologinių ligų.
- Venkite rizikingo elgesio: Venkite nesaugių lytinių santykių.
- Tikrinkitės profilaktiškai: Reguliariai tikrinti savo sveikatą.
Maisto produktai ir jų poveikis vėžio rizikai
| Produktų grupė | Pavyzdžiai | Poveikis vėžio rizikai |
|---|---|---|
| Perdirbta mėsa | Dešrelės, šoninė, rūkytas kumpis | Didina storosios žarnos, skrandžio ir kitų vėžių riziką |
| Raudona mėsa | Jautiena, kiauliena, aviena | Gali didinti storosios žarnos, skrandžio ir krūties vėžio riziką |
| Keptas maistas | Gruzdintos bulvytės, spurgos | Gali didinti skrandžio vėžio riziką (dėl HCA, PAH) |
| Alkoholis | Alus, vynas, stiprieji gėrimai | Didina galvos, kaklo, stemplės, kepenų, krūties ir storosios žarnos vėžio riziką |
| Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai | Saldainiai, balta duona, saldūs gėrimai | Gali didinti vėžio riziką (ypač per nutukimą) |
| Vaisiai ir daržovės | Obuoliai, brokoliai, morkos, lapinės daržovės | Mažina burnos, ryklės, stemplės, skrandžio ir plaučių vėžio riziką |
| Riešutai | Migdolai, graikiniai riešutai, anakardžiai | Mažina riziką mirti nuo vėžio |
| Pilno grūdo grūdai | Avižos, rudieji ryžiai, kvinoja | Mažina bendrą vėžio riziką |
| Ankštinės daržovės | Lęšiai, pupelės, žirniai | Gali apsaugoti nuo vėžio, palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą |
| Žuvis ir jūros gėrybės | Skumbrė, sardinės | Gali sumažinti tam tikrų rūšių vėžio riziką (reikia daugiau tyrimų) |
Mitybos mitai ir faktai apie vėžį
Šiuolaikinėje visuomenėje juntamas pamišimas, jog nesveika dieta gali sukelti vėžį. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, žinoma, kad sveikatai nepalanki ir nesubalansuota dieta bei gyvenimo būdas yra susiję su padidėjusia vėžio rizika.
Pagrindiniai mitai apie vėžį ir dietą:
- Ar badavimas gali padėti pasveikti nuo vėžio? Nėra įrodymų, patvirtinančių teigiamą badavimo poveikį. Gydytojų nuomonė yra griežta - bet koks sąmoningas ar nesąmoningas badavimas lemia mitybos nepakankamumą ar išsekimą.
- Ar žaliavalgystė gali išgydyti vėžį? Nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kad žaliavalgystė gydo vėžį. Tai gali sukelti mitybos nepakankamumą ir taip pabloginti ligos eigą bei jos gydymą.
- Ar cukrus gali būti pavojingas? Nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių teoriją, kad cukrus sukelia vėžį. Svarbiau akcentuoti pačią dietos kokybę. Per didelis cukraus vartojimas siejamas su tam tikrų vėžio rūšių vystymusi ir progresavimu, tačiau nežinoma, ar rizika padidėja dėl padidėjusio svorio, ar dėl žinomo vėžio rizikos veiksnio, ar dėl kitos priežasties.
- Ar veganiška dieta gali išgydyti vėžį? Nėra įrodymų, kad veganiška dieta galėtų išgydyti vėžį, tačiau yra tikimybė, kad tai galėtų užkirsti kelią vėžio ir kitų lėtinių ligų vystymuisi. Nors bendri rezultatai džiugina, mokslininkai pastebėjo ir tam tikrų rizikų. Nustatyta, kad veganų grupėje storosios žarnos vėžio rizika buvo 40 proc. mažesnė. Mokslininkai pabrėžia, kad vegetariška mityba paprastai turi mažiau baltymų, sočiųjų riebalų ir vitamino B12, bet daugiau skaidulų ir vitamino C. Tačiau įspėjama: ne visos vegetariškos dietos yra sveikos.