Padidėjęs skrandžio rūgštingumas - labai nemalonus negalavimas, kuris kankina tikrai daug žmonių. Ypatingai jo paūmėjimą ar atsiradimą išprovokuoja netinkama mityba. Viena dažniausių priežasčių, kodėl padidėja skrandžio rūgštingumas, tai netinkama mityba.
Kas yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir jo simptomai?
Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui pasireiškia tam tikri simptomai. Gali būti juntamas deginimas, skausmas, rūgštis burnoje. Kartais tai gali būti net sausas kosulys. Burnoje tarsi nuolat kažkas dega. O tai labai nemalonus ir varginantis jausmas.
Jei jaučiami bent menkiausi simptomai, būtina imtis priemonių, kadangi su laiku dėl nuolat kylančios skrandžio rūgšties gali atsirasti žaizdelių, prastėja burnos ertmės būklė, pažeidžiami dantys. Nieko nekeičiant savo kasdienybėje ir leidžiant ligai ūmėti būklė tik sunkėja.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali atsirasti ir dėl įvairių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, antsvoris, skrandžio opos.
Maisto produktai, didinantys skrandžio rūgštingumą
Skrandžio rūgštingumą gali sukelti gazuoti, saldinti gėrimai, rūkyti gaminiai, įvairūs padažai, keptas maistas, kai kurie citrusiniai vaisiai, šokoladas, mėtos, alkoholis, rūkymas. Todėl jaučiant, kad bent šiek tiek pradeda kilti rūgštis, vertėtų susimąstyti apie savo mitybą. Norint, kad rūgštis nekiltų ar iš viso neatsirastų šis nemalonus jausmas, pirmiausia reikėtų pradėti nuo mitybos.
Reikėtų vengti itin riebaus, aštraus maisto, nesveikų užkandžių, pusfabrikačių, alkoholio. Taip pat turėtum nevalgyti sūdytų, rūkytų maisto produktų, konservuotų produktų, šokolado ar jo gaminių. Iš daržovių reikėtų vengti česnakų, svogūnų, ridikėlių, agurkų, krienų. Venk pipirų. Rūgštingumą sukelti gali ir ledai ar šalti gėrimai. Atsisakyk riebios mėsos, keptos mėsos, rūgščių vaisių, uogų.
Apskritai, skrandžio rūgštingumą didina šie maisto produktai:
- Riebi kiaulienos mėsa
- Kepta mėsa
- Citrusiniai vaisiai
- Pomidorai
- Aitriosios paprikos
- Pipirmėtės
- Šokoladas
- Svogūnai
- Kava
- Alkoholis (ypač raudonas vynas)
- Gazuoti gėrimai ir sultys
Be visų šių minėtųjų maisto produktų, vertėtų nepamiršti, jog kyla rūgštys skrandyje dėl per dažnai geriamos kavos, alkoholio (ypač raudono vyno) bei įvairių sulčių ar gazuotų, angliarūgštės prisotintų gėrimų.
Rėmuo. Skrandžio refliuksas. Padidėjas skrandžio rūgštingumas
Raugintų kopūstų nauda sveikatai
Rauginti kopūstai - tai ne tik tradicinis lietuviškas patiekalas, bet ir vertingas maisto produktas, turintis daug naudingų savybių. Tai vertingas, sezoninis, tradicinis mūsų regiono maistas. Žiemą, kai šalta ir siaučia virusai, griekas būtų į savo meniu jų neįtraukti!
Vitaminų ir mineralų šaltinis
Rauginti kopūstai laikomi vienais geriausių natūralių vitaminų šaltinių žiemos laikotarpiu. Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12. Be to, natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje. Svarbu tai, kad kopūstai geba ilgai išsaugoti vitaminą C - net 7-8 mėnesius! Ši savybė išskiria kopūstus iš kitų daržovių. Kopūstuose esantis vitaminas C (askorbigenas) virsta askorbo rūgštimi, kuri atlieka daug svarbių funkcijų organizme, įskaitant imuniteto stiprinimą, streso ir toksinio vaistų poveikio mažinimą, kovą su infekcijomis ir net vėžio navikų augimo stabdymą. Askorbo rūgštis reikalinga visiems, ypač sklerozės pažeistoms kraujagyslėms.
Be vitamino C, raugintuose kopūstuose gausu B grupės vitaminų, kurie svarbūs nervų sistemos veiklai, vitamino PP, dalyvaujančio medžiagų apykaitoje, vitamino K, užtikrinančio gerą kraujo krešumą, ir karotino, kuris padeda išsaugoti gerą regėjimą ir saugo nuo piktybinių navikų atsiradimo. Kopūstuose esantis kalis gerina raumenų, ypač širdies raumens, darbą. Tartroninė rūgštis normalizuoja riebalų apykaitą ir lėtina organizmo senėjimą. Raugintuose kopūstuose taip pat yra kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro, geležies.
Probiotikai ir žarnyno sveikata
Rauginti kopūstai yra natūralus probiotikų ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto) šaltinis, tad yra natūralūs žarnyno gelbėtojai. Jie turi medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo virusų, stiprina mūsų žarnyno darbą, o per tai - ir visą imunitetą, atsparumą ir mūsų nuotaiką. Rauginti kopūstai - puikus pieno rūgšties, skatinančios gerųjų bakterijų dauginimąsi, šaltinis. Juose mažai angliavandenių, bet labai daug žmogui naudingų skaidulų. Iš kitų raugintų daržovių kopūstai išsiskiria tuo, kad labai ilgai negenda ir geba išsaugoti vitaminus. Pavyzdžiui, vitaminas C raugintuose kopūstuose išsilaiko net juos verdant. Raugintų kopūstų vartojimas labai naudingas žarnynui, nes jis didina peristaltiką.
„Žarnynas yra mūsų imuninės sistemos dalis. Čia gyvena naudingosios bakterijos, kurios gamina daugybę komponentų, padedančių ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai. Pieno rūgšties bakterijos prisideda prie kepenų veiklos, padeda joms kovoti su toksinais. Rauginti kopūstai padeda virškinti angliavandenius, ypač cukrų, kuris gali būti natūralus arba pridėtinis.“
Reguliariai valgant raugintų kopūstų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, mažėja cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, pagerėja regėjimas, virškinamojo trakto veikla, širdies ir nervų sistema, normalizuojasi medžiagų apykaita, iš organizmo pašalinami toksinai ir kitos nenaudingos medžiagos. Be to, šis maistas saugo nuo streso ir neleidžia pasiduoti depresijai. Medikė pažymėjo, kad raugintuose kopūstuose 100 gramų yra tik 23 kcal, dėl to jie beveik neprisideda prie svorio augimo. Rauginti kopūstai gali apsaugoti mūsų kraujagysles ir padėti kepenims surišti lipoproteinus. B grupės vitaminai, kurių yra šiame produkte, būtini sveikai odai, plaukams ir normaliai nervų sistemos veiklai - jie padeda formuotis nervinių ląstelių aksonų mielininiams apvalkalams.
Raugintų kopūstų rūgštynas
Raugintų kopūstų rūgštynas - ne prastesnis nei patys kopūstai. Jis vartojamas sergant diabetu, tulžies pūslės uždegimu, ateroskleroze, esant nutukimui. Šis skystimas padeda ir tuomet, jeigu laukiantis kamuoja nemalonioji toksikozė.
Be to, jis gali būti naudojamas kosmetikoje. Pavyzdžiui, nuplaukite veidą ir apdėkite jį storu raugintų kopūstų sluoksniu (geriau sultingų). Tą sluoksnį galima „įterpti“ tarp dviejų marlės skiaučių, kad rauginti kopūstai mažiau varvėtų. 1 arbat. š. raugintų kopūstų rūgštymo sumaišykite su 1 arbat. š. alyvuogių aliejaus ir vienu kiaušinio tryniu. Gauta mase keliais sluoksniais padenkite veido odą. Palaikykite 10 minučių ir nuvalykite vatos gabalėliu, suvilgytu šiltame petražolių nuovire (tinka ir paprastas vanduo).
Kiek ir kada vartoti raugintus kopūstus?
Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu. Per dieną galite suvartoti 100-200 g šio produkto. Jį reikėtų valgyti tris kartus per savaitę. Raugintus kopūstus galima valgyti kaip garnyrą prie mėsos, žuvies ir daržovių. Be to, raugintų kopūstų dedama į kisielių. Kopūstai beveik neturi kalorijų, o valgomi su baltyminiu maistu padės palaikyti gerą fizinę formą. Raugintus kopūstus taip pat galima valgyti su daržovėmis, pavyzdžiui, troškintus su burokėliais, morkomis, su cukinijomis.
Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos. Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą. Venkite vartoti prie sūrių patiekalų, nes kartu valgomi rauginti kopūstai gali sukelti nemalonumus virškinimo trakte ar sukelti spaudimą bei skysčių užsilaikymą. Geriausia 15-20 minučių prieš valgį išgerti švaraus negazuoto vandens. Vanduo šiek tiek nuplaus sultis ir fermentus, šiek tiek pripildys skrandį, o po to žmogus galės valgyti mažiau. Bent 40 minučių po valgio gerti nepageidautina.
Kaip išsirinkti raugintus kopūstus?
Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos, reiškia - tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti. Beje, parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.
„Į raugintus kopūstus dažnai dedama acto rūgšties arba pats produktas pasterizuojamas. Actas pagreitina produkto brandinimą, tačiau perpus sumažina jo naudingumą.“
Kam reikėtų vengti raugintų kopūstų?
Nors rauginti kopūstai turi daug naudingų savybių, kai kuriais atvejais juos reikėtų vartoti atsargiai, ypač jei turite problemų dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Vis dėlto raugintų kopūstų derėtų vartoti su saiku, jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergama inkstų, kasos ligomis, tulžies akmenlige, hipertonija.
Paūmėjus gastritui, pepsinei opaligei, ūminiam pankreatitui, nuolatiniam rėmeniui, dirgliosios žarnos sindromui, esant skausmingiems pojūčiams, reikėtų atsisakyti šio produkto. Jei yra per didelis sekrecinis aktyvumas, vertėtų apriboti šio produkto vartojimą. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens bei opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Kai kankina rėmuo ir ryškūs jo simptomai ne tik raugintų kopūstų reikia vengti, bet ir mityba visai kitokia turėtų būti. Lėtinę hipertenziją turintys žmonės neturėtų suvartoti daugiau kaip 100 g raugintų kopūstų per dieną.
Raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją išorės faktoriams, kurių neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, dulkėms.
Raugintuose kopūstuose yra pieno rūgšties ir šiek tiek acto rūgšties. Jei žmogui yra sumažėjęs skrandžio sulčių gamybos sekrecinis aktyvumas, kopūstuose esančios naudingosios medžiagos gali padėti skrandžio darbui. Tačiau tuo atveju, jei yra per didelis sekrecinis aktyvumas, vertėtų apriboti šio produkto vartojimą.
Dar vienas svarbus aspektas - histaminas. Rauginti kopūstai priklauso produktams, kuriuose fermentacijos metu gali susidaryti biogeniniai aminai, įskaitant histaminą. Jei mikrobioma jau yra išbalansuota, rauginti kopūstai gali tapti ne palengvinimu, o papildomu fermentacijos krūviu. Tokiu atveju rauginti kopūstai tampa ne „probiotiku“, o papildomu substratu, kuris sustiprina pūtimą, spaudimą ar diskomfortą. Rauginti kopūstai yra kietas, skaidulingas produktas. Kai kuriems žmonėms ši forma yra tinkama, kitiems - per intensyvi.
Rauginti kopūstai ir vaikai
Rauginti kopūstai vienodai naudingi ir suaugusiesiems, ir vaikams. Tačiau įvedant šį produktą į mitybą reikia atsižvelgti į keletą svarbių dalykų. Jei yra kokių nors lėtinių ligų ar įtariama alergija, prieš įvedant šį produktą į mitybą reikėtų pasitarti su pediatru. Be to, mažų vaikų skrandžiai ir žarnynas gali būti jautrūs raugintiems maisto produktams. Jaunesniems nei 2-3 metų vaikams dėl didelio rūgštingumo ir probiotikų kiekio jie gali sukelti pilvo pūtimą, dujas ar net viduriavimą.
Raugintų kopūstų negalima duoti:
- Vaikams, turintiems kraujospūdžio problemų.
- Vaikams, turintiems maisto alergijų ar netoleruojantiems maisto produktų.
- Vaikams, sergantiems inkstų ligomis.
- Vaikams, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu. Šiuo sindromu sergantys vaikai gali būti padidėjusio jautrumo maisto produktams, kurie sukelia pilvo pūtimą ar diskomfortą.
Rėmuo. Skrandžio refliuksas. Padidėjas skrandžio rūgštingumas
Patarimai, kaip vartoti raugintus kopūstus, jei turite problemų dėl skrandžio rūgštingumo
Jei norite mėgautis raugintų kopūstų nauda, bet turite problemų dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, galite laikytis šių patarimų:
- Ribokite kiekį: Vartokite raugintus kopūstus nedideliais kiekiais, kad neapkrautumėte skrandžio.
- Nuplaukite kopūstus: Prieš valgydami raugintus kopūstus, nuplaukite juos vandeniu, kad sumažintumėte druskos kiekį.
- Rauginkite su mažiau druskos: Jei rauginate kopūstus patys, naudokite minimalų druskos kiekį (apie 10 g vienam kilogramui kopūstų).
- Vartokite su kitais produktais: Valgykite raugintus kopūstus kartu su kitais maisto produktais, kurie gali padėti neutralizuoti rūgštį, pavyzdžiui, su bulvėmis ar morkomis.
- Kruopščiai sukramtykite: Gerai sukramtykite raugintus kopūstus, kad palengvintumėte virškinimą.
- Gerkite raugintų kopūstų sūrymą: Jei netoleruojate pačių kopūstų, pabandykite gerti raugintų kopūstų sūrymą, kuris neturi stambiųjų maistinių skaidulų ir gali būti lengviau virškinamas. Sūrymą galite skiesti vandeniu santykiu 1:1.
- Stebėkite savo savijautą: Atidžiai stebėkite, kaip jūsų organizmas reaguoja į raugintus kopūstus, ir nustokite juos vartoti, jei jaučiate diskomfortą.
- Pasitarkite su gydytoju: Jei turite abejonių, ar galite valgyti raugintus kopūstus, pasitarkite su gydytoju ar dietologu.
Kitos priemonės, padedančios sumažinti skrandžio rūgštingumą
Be raugintų kopūstų vartojimo apribojimo, yra ir kitų būdų, kaip sumažinti skrandžio rūgštingumą. Dauguma iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūrę su tokiais nemaloniais simptomais, kaip skausmas už krūtinkaulio arba po duobute, graužimas bei deginimas skrandžio stemplės srityje. Tad, ką daryti tuomet, kai vargina skrandžio rūgštingumas?
Verta atsiminti, jog padidėjusį skrandžio rūgštingumą gali padėti sureguliuoti ne tik taisyklinga mityba (aštrių, riebių, keptų maisto produktų vengimas), bet ir fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio išlaikymas. Kuomet pilvo riebalai spaudžia skrandį, tuomet atsiranda nemalonūs pojūčiai, tokie kaip skausmas krūtinkaulyje ir duobutėje.
Yra keletas paprastų priemonių norintiesiems išvengti rėmens: pavalgius nesimankštinti, nedėvėti ankštų drabužių, maždaug 3 valandas iki miego neprisivalgyti, tik pavalgius nesigulti. Baltyminiai produktai stiprina apatinio sfinkterio tonusą ir kartu slopina rėmenį, retina jo dažnumą. Turint antsvorio reikėtų pasistengti jį numesti, tai taip pat padės pagerinti savijautą. Valgyk tik sėdint, po valgio negulėk.
Štai keletas papildomų patarimų:
- Venkite maisto produktų, kurie didina rūgštingumą: Tai riebūs, kepti patiekalai, citrusiniai vaisiai, pomidorai, aštrūs prieskoniai, šokoladas, kava, alkoholis ir gazuoti gėrimai.
- Valgykite mažomis porcijomis: Venkite persivalgymo.
- Nevalgykite prieš miegą: Paskutinis valgis turėtų būti ne vėliau kaip 3 valandos prieš miegą.
- Meskite rūkyti: Rūkymas skatina rūgšties gamybą skrandyje.
- Venkite ankštų drabužių: Ankšti drabužiai spaudžia skrandį ir gali sukelti rėmenį.
- Pakelkite lovos galvūgalį: Miegokite ant pagalvės, kad galva būtų šiek tiek pakelta.
- Gerkite vaistažolių arbatas: Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, liepžiedžiai ir saldymedžio šaknis, gali padėti sumažinti skrandžio rūgštingumą.
- Vartokite vaistus: Jei natūralios priemonės nepadeda, pasitarkite su gydytoju dėl vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą. Numalšinti tokius nemalonius simptomus galėtų padėti rūgštingumą mažinančios medikamentinės priemonės. Jų veikimas yra įrodytas ir patikimas, tad neverta kankinti savęs ir kęsti tuos nemalonius skrandžio skausmus. Raniberl - vaistas įvairių priežasčių sukeltam skrandžio rūgštingumui gydyti. Jis pasižymi tuo, kad stabdo rūgšties gamybą ir taip apsaugo nuo nemalonių pojūčių visą dieną. Viena Raniberl tabletė veikia iki 12 val.
Vaistažolės ir rūgštingumas
Nors vaistažolės laikomos natūralia priemone, kai kurios iš jų gali turėti įtakos skrandžio rūgštingumui. Svarbu žinoti, kurios žolelės gali sukelti diskomfortą, o kurios, priešingai, gali padėti sumažinti rūgštingumą.
Vaistažolės, kurios gali didinti rūgštingumą:
- Pelynas: Dėl stipraus kartaus skonio skatina virškinimo sulčių, įskaitant rūgštį, išsiskyrimą.
- Mėta: Gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką, dėl to rūgštis gali lengviau patekti į stemplę.
- Kmynas ir jonažolė: Kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonius pojūčius.
Vaistažolės, kurios gali padėti sumažinti rūgštingumą:
- Ramunėlės: Turi priešuždegiminį ir raminantį poveikį, padeda sumažinti spazmus ir rūgšties perteklių.
- Liepžiedžiai: Švelniai ramina visą organizmą, įskaitant virškinimo sistemą.
pH pusiausvyros įtaka mūsų organizmui
Valgykite šarminį maistą ir būsite sveiki. Bet ar tikrai? Yra sakoma, kad šarminė organizmo terpė yra daug geresnė žmogaus sveikatai. Manoma, kad vėžinės ląstelės, virusai ir dauguma ligų negali išgyventi šarminėje terpėje. Taigi, atrodo, jog valgydami daugiausiai šarminį maistą mes galime būti sveikesni. Bet ar tikrai, tokie šarminiai produktai, kaip alyvuogių aliejus (šalto spaudimo), brokoliai, kopūstai, morkos, paprikos žirniai, citrinos, agurkai ar net migdolai bei avokadai yra palankesni mūsų organizmui nei rūgštiniai maisto produktai, tokie kaip kukurūzų ar saulėgrąžų aliejus, vynuogės, apelsinai, vištiena, žuvis, kava ar cukrus? Į šį klausimą mums padeda atsakyti pH pusiausvyros testas (šlapimo testas - juostelės pH matavimui), kuris yra atliekamas po valgio, tikrinant žmogaus šlapimo pH. Tad ar tikrai mūsų sveikata priklauso nuo rūgščių ir bazių lygio?
Su pH pusiausvyra mums visiems yra tekę susidurti mokykloje, per chemijos pamokas. Jau tada mokytoja sakė, kad pH reiškia „potencialus vandenilis“, t. y. vandenilio jonų koncentracija tam tikrame tirpale arba terpėje. Jei vandenilio jonų per daug, tuomet tirpalo pH yra rūgštinis, jei per mažai - šarminis. Visoje pH matavimo skalėje galima matyti numeraciją nuo 0 iki 14, 0 reiškia „labai rūgštus“, o 14 - „labai šarminis“. Manoma, kad žmogaus organizmas dirba geriausiai tuomet, kai jo kraujo pH yra apie truputį šarminis 7,4. Sumažėjęs pH lygis (7,36) gali sukelti acidozę - organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimą. Šią ligą taip pat gali sukelti cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas ar net prasta mityba. Yra manančių, kad nerimauti dėl pH pusiausvyros nereikėtų, mat ji lygiai tokia pat natūrali ir kintanti kaip ir, pavyzdžiui, įprasta žmogaus kūno temperatūra.
Rėmuo. Skrandžio refliuksas. Padidėjas skrandžio rūgštingumas
Naminiai rauginti kopūstai ir receptai
Visiems bent kartą gyvenime yra tekę ragauti raugintų kopūstų, kurie vienu metu gali būti ir ingredientas, ir patiekalas. Raugintus kopūstus galite išlaikyti visą žiemą, taip nuolat papildydami savo organizmą vitaminu C. Kad skonis būtų natūraliai rūgštus, o ne su actu maišytas, o patys kopūstai kvapnūs ir traškūs - prisiminkime tikrąjį kopūstų rauginimo procesą, anksčiau buvusį netgi tam tikru ritualu. Kaip namuose rauginti kopūstus - receptas žemiau.
Receptai su raugintais kopūstais
Raugintų kopūstų sriuba su vištiena
Vištienoje esantys baltymai yra puikus aminorūgščių šaltinis. Mūsų kūnas naudoja aminorūgštis raumenų audiniui kurti, kas yra ypač svarbu senstant. Tyrimai taip pat parodė, kad didesnis baltymų suvartojimas padeda išlaikyti kaulų mineralų tankį. Taigi pabandykite raugintų kopūstų sriubą su vištiena, kuri lengvai ir greitai pagaminama. Kai šviežių daržovių beveik nebeliko, vis dažniau siūloma raugintų gėrybių.
Raugintus kopūstus galima valgyti ir su kitais produktais, pavyzdžiui, džiūvėsiais, vištiena, jautiena, neriebia kiauliena, virta ar troškinta žuvimi, omletu (netinka virti kiaušiniai). Daržoves geriausia virti. Tinka virtos bulvės, moliūgai, morkos, burokėliai. Galite valgyti špinatus, aguročius, salotas. Tinka kepti obuoliai. Sugriežtinti mitybą reikėtų mažiausiai mėnesiui laiko, pagerėjus galima po truputį įtraukti ir kai kuriuos kitus produktus. Reikėtų stengtis įsivesti valgymo rėžimą ir valgyti kas 3 valandas, tačiau nedaug.
Pyragas su raugintais kopūstais
Reikės: 300 g raugintų kopūstų (su sūrymu), 1 saldžiosios paprikos, 180 g miltų, 100 g sviesto, 2 kiaušinių, 20 g manų kruopų, 10 g kepimo miltelių, 1-2 šaukštų cukraus, druskos, maltų juodųjų pipirų, svogūnų laiškų.
Paruošimas: Raugintus kopūstus sumaišykite su kiaušiniais, smulkinta paprika, svogūnų laiškais, cukrumi ir lydytu sviestu. Sudėkite miltus, kepimo miltelius, prieskonius ir išmaišykite. Tešlą sudėkite į sviestu išteptą ir miltais arba manų kruopomis pabarstytą indą. Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, 35 min.
Salotos su raugintais kopūstais
Reikės: aliejaus, cukraus, druskos, 1 obuolio, 1 morkos, 1 svogūno, 500 g raugintų kopūstų.
Paruošimas: Obuolį ir morką sutarkuokite arba supjaustykite, susmulkinkite svogūną ir viską suberkite į raugintus kopūstus. Užberkite cukraus, druskos ir viską sumaišykite. Salotas užpilkite aliejumi. Raugintus kopūstus galite susmulkinti ir naudoti kitoms daržovėms ar patiekalams kaip padažą. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų. Fantastiškai skanu! Išbandykite, patiks net ir sakantiems, kad nemėgsta sveiko maisto.
Kepti rauginti kopūstai su slyvomis
Reikės: 500 g raugintų kopūstų su morkomis, 1 svogūno, 2 šaukštų aliejaus, druskos, 200 ml vandens, 8-10 vnt. džiovintų slyvų.
Paruošimas: Svogūną supjaustykite smulkiais kubeliais ir pakepkite šlakelyje aliejaus. Kopūstus perplaukite šaltu vandeniu ir sumaišykite su svogūnais, druska bei džiovintomis slyvomis. Kepimo formeles patepkite aliejumi, sudėkite kopūstus ir įpilkite tiek vandens, kad apsemtų. Kepkite apie 20 minučių 175 °C temperatūros orkaitėje. Šiuos kopūstus galima ruošti porcijinėse formelėse arba didesnėje kepimo formoje, tik ji turėtų būti storasienė (stiklinė, keraminė). Slyvas geriau naudoti saldesnes.
Blynai su raugintais kopūstais
Reikės: 1 svogūno, prieskonių, 200 g grietinės, 2 kiaušinių, 500 g raugintų kopūstų, druskos, 10 bulvių, aliejaus.
Paruošimas: Kopūstus perplaukite šaltu vandeniu, sumaišykite su pjaustytu svogūnu ir pusvalandį patroškinkite. Bulves sutarkuokite, nusunkite, įmuškite kiaušinius, pasūdykite ir gerai išmaišykite. Įkaitintame aliejuje kepkite didelius blynus. Paimkite ataušusį blyną, uždėkite ant jo kopūstų ir perlenkite. Taip paruoštus blynus sudėkite į puodą, užpilkite grietine ir patroškinkite.
tags: #ar #rauginti #kopustai #kelia #rugstinguma