Žmogaus mityba - tai nuolatinės diskusijos ir tyrimų objektas. Nuo seniausių laikų iki šių dienų žmonės ieško optimalaus maisto raciono, kuris užtikrintų gerą sveikatą ir energiją. Nors vegetarų, veganų bei pesketarų gretos kiekvienais metais auga, daugelis mitybos specialistų pripažįsta, kad mėsa yra žmogaus organizmui itin naudingas produktas ir ją valgyti verta dėl įvairių priežasčių.
Šiame straipsnyje panagrinėsime mėsos vartojimo istoriją, jos įtaką žmogaus organizmui, ekologinius aspektus ir alternatyvas mėsai, remiantis įvairiais tyrimais ir specialistų nuomonėmis.

Mėsos vartojimo istorija ir poveikis žmogaus organizmui
Harvardo universiteto mokslininkai Katherine D. Zink ir E. Liebermanas tyrė žmogaus evoliucinę biologiją ir iškėlė hipotezę, kad žmogus pradėjo valgyti žalią mėsą prieš 2 milijonus metų. Tai paaiškina, kodėl pirmieji žmonės buvo mažyčiai ir susikūprinę, o vėliau tapo aukštesni ir stipresni. Žalia mėsa, turinti didesnę energinę vertę, leido Homo erectus naudoti daugiau energijos. Įdomu tai, kad pradėjus valgyti mėsą, žmonių smegenys padidėjo dvigubai, o tai lėmė civilizacijų atsiradimą.
Mokslininkai teigia, kad žmogus gali išgyventi valgydamas tik mėsą, nors tai nėra pats maloniausias gyvenimo būdas. Yra pavyzdžių, kai žmonės ilgą laiką maitinasi beveik vien tik mėsa. Pavyzdžiui, inuitai kelis mėnesius, kai negali prisirinkti šaknų, žolelių ir uogų, minta beveik išimtinai tik mėsa. Masajai Afrikoje taip pat dažnai visiškai nevalgo daržovių ar vaisių ir gyvena maitindamiesi tik pienu ir mėsa.
Žmogaus kepenys gali apdoroti baltymus taip, kad jie pavirstų smegenims būtinu kuru ir žmogui suteiktų energijos - tam angliavandeniai nėra būtini. Baltymai taip pat padeda atsistatyti audiniams. Mėsoje taip pat yra amino rūgščių ir riebalų, kurie yra būtini, norint efektyviai pasisavinti vitaminus.
Mėsos sudėtis ir maistinė vertė
Mėsa yra vienas pagrindinių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių. Labiau vertinamas raumeninis audinys, kuriame esantys baltymai yra visaverčiai ir turintys visas žmogaus organizmui būtinas aminorūgščių: triptofaną, liziną ir metioniną. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Aistė Osipovaitė sako, kad 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia nuo 30 iki 40 procentų rekomenduojamos baltymų paros normos.
Mėsoje taip pat gausu kitų svarbių medžiagų:
- Geležis: Mėsoje esanti geležis lengvai pasisavinama ir reikalinga hemoglobino gamybai. Geležis iš mėsos yra kur kas lengviau pasisavinama nei iš vaisių, daržovių, duonos gaminių ar kiaušinių.
- Vitaminas B12: Šis vitaminas yra būtinas nervų sistemos funkcijai, gyvybiškai reikalingas smegenų sveikatai ir geram imuniteto palaikymui.
- Mineralai: Joje yra kalio, fosforo, natrio, magnio, cinko, seleno ir vario.
DEXA skenavimas atskleidžia raudonos mėsos ir vaisių šalutinį poveikį
Mėsos rūšys ir jų pasirinkimo kriterijai
Svarbiausi kriterijai renkantis mėsą yra jos šviežumas ir rūšis. Šviežią mėsą pirkėjai gali nesunkiai atskirti pagal spalvą: kiauliena turi būti šviesiai rausva, jautiena - tamsiai rausva, o riebalai - nepageltę. Žemiau pateikiama pagrindinių paukštienos rūšių palyginimo lentelė:
| Paukštienos rūšis | Riebalų kiekis | Baltymų kiekis | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|---|
| Vištiena | Mažas | Daug | B grupės vitaminai, lengvai virškinama |
| Kalakutiena | Mažas | Daug | Mažai cholesterolio, gausu cinko ir fosforo |
| Antiena | Vidutinis | Vidutinis | Ekologiškas produktas, tamsi mėsa |
| Strutiena | Mažas | Daug | Daug geležies, mažai natrio, panaši į jautieną |
Jungtinių Amerikos Valstijų dietologai nustatė, kad vertingiausia mėsa yra triušiena. Ją organizmas pasisavina net 96 proc., kai kitų rūšių mėsos šis rodiklis nesiekia 50 proc. Triušienoje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies, todėl ji rekomenduojama vaikams bei besilaukiančioms moterims.
Žvėriena taip pat yra labai vertinga, natūrali ir organizmui naudinga mėsa. Briediena, stirniena ar šerniena išsiskiria ypatingai dideliu vitamino B12 kiekiu ir yra puikus antioksidantų šaltinis. Žvėrienos kokybė nemažėja dėl gyvulio patiriamo streso, nes žvėrys auga natūraliomis sąlygomis.
Mėsos vartojimo privalumai ir trūkumai
Pagrindiniai privalumai
- Aminorūgštys: Mėsoje yra visos būtinos amino rūgštys, reikalingos neurotransmiterių gamybai, kas gali apsaugoti nuo afektinių sutrikimų.
- Sotumas: Mėsa teikia sotumo jausmą ir yra kaloringa, padeda palaikyti darbingumą.
- Energija: Iš gyvulinių produktų gaunami baltymai ir riebalai gali būti svarbus energijos šaltinis tam tikromis sąlygomis.

Galimi trūkumai ir rizika
Gausus sočiųjų riebalų vartojimas gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje ir prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač didelį susirūpinimą kelia apdirbta mėsa: dešros, rūkyta mėsa yra susijusios su didesne kardiovaskulinių ligų ir II tipo cukrinio diabeto rizika. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimą sieja su onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiu.
Taip pat svarbu paminėti ekologinį poveikį. Mėsos auginimas reikalauja didelių žemės plotų, vandens ir pašarų. Raudona mėsa tiek rekomenduojamos subalansuotos mitybos, tiek ekologinėje piramidėje yra pačiame viršuje, o tai reiškia, jog jos gamybai yra išnaudojama daugiausiai gamtos resursų.
Kaip tinkamai paruošti mėsą?
Santaros klinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė nurodė, kad sveikatai palankiausias mėsos ruošimo būdas yra troškinimas arba virimas, nes taip išsaugoma daugiausia maistingųjų medžiagų. Termiškai paruošta mėsa yra sveikesnė, nes geriau pasisavinami baltymai ir infekcijos pavojus yra kur kas mažesnis. Taip pat mėsą geriau atsiskleisti leidžia gaminimas orkaitėje arba grilinimas.
Mėsą rekomenduojama valgyti su nekrakmolingomis daržovėmis, nes jos mažina žalingą šlapimo rūgšties poveikį. Gydytojai dietologai juokauja, kad kiekvienas žmogus turi savo normą - tai jo delno dydžio gabalėlis neskaičiuojant pirštų.
Alternatyvos ir ateities sprendimai
Vis daugiau žmonių renkasi augalinę mitybą dėl etinių ar aplinkosauginių priežasčių. Tačiau atsisakius mėsos, būtina vartoti papildus, ypač vitamino B12 ir geležies. Vaikams, kurie nevartoja mėsos ir žuvies, ypač svarbu užtikrinti omega-3 riebalų rūgščių kiekį, kuris būtinas protiniam vystymuisi.

Mastrichto universiteto profesorius Markas Postas pasiūlė sprendimą globaliai mėsos trūkumo problemai - laboratorijoje išaugintą mėsą. Naudojant kamienines ląsteles, galima užauginti didelį kiekį mėsos sunaudojant iki 90 proc. mažiau vandens ir žemės plotų. Tai gali būti ateities sprendimas, leidžiantis išlaikyti mėsos vartojimo tradicijas kartu saugant planetą.
Apskritai, mitybos specialistai rekomenduoja valgyti mėsą saikingai - maždaug 3-4 kartus per savaitę, pirmenybę teikiant liesai paukštienai, triušienai ar kokybiškai žvėrienai. Svarbiausia yra balansas ir produktų įvairovė, užtikrinanti visas organizmui reikalingas maistines medžiagas.
tags: #ar #tikrai #mesa #reikalinga
