Šunys yra ne tik mūsų ištikimi draugai, bet ir šeimos nariai, kuriuos norime apsaugoti nuo pavojų. Kaip ir žmonėms, taip ir šunims mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų sveikatos būklę, savijautą ir gyvenimo trukmę. Tačiau ne visi produktai, kuriuos valgome mes, yra tinkami šunims. Iš tikrųjų, daugelis mūsų maisto produktų gali sukelti sunkių sveikatos problemų ar net pavojų jų gyvybei, o šunų virškinimo sistema, fermentai, metabolizmas ir tolerancija tam tikriems maisto produktams skiriasi nuo žmogaus.
Šunų mitybos pagrindai: plėšrūno prigimtis
Šeimininkai turėtų žinoti, kad šuo yra mėsėdis gyvūnas. Jo „meniu“ pagrindą turi sudaryti mėsa. Šunų virškinamasis traktas yra pakankamai trumpas lyginant su kitų rūšių gyvūnais, o dantys geriau pritaikyti smulkinti gyvūninės kilmės pašarą nei augalinės. Energijos ir mitybos požiūriu, mėsa šunims yra būtina raciono dalis, kaip pagrindinis baltymų ir riebalų šaltinis.
Netinkamai maitinamas šuo gali priaugti viršsvorio, per daug suliesėti, prarasti energiją arba tiesiog nuplikti. Šunų mylėtojai įberia sauso ėdalo į košę manydami, kad šuo bus sotesnis, tačiau jie klysta. Šiuo atveju sumažėja būtinas mėsos kiekis. Mylėti augintinį - tai ne tik rūpintis, bet ir žinoti, ko gyvūnėliui labiausiai reikia.
Pastaruoju metu itin populiarėja ir žalios augintinių mitybos principai - kitaip vadinami RAW ir BARF. Šunys yra maitinami tokiu maistu, kokį jie ėstų laukinėje gamtoje, t. y. kokį patys susimedžiotų. RAW mitybos atstovai remiasi tuo, kad šunys evoliucionavo iš vilkų, kurie natūraliai maitinasi grobiu: kaulais, organais, raumenimis, oda, plaukais, plunksnomis, riebalais ir jungiamuoju audiniu.
Rekomenduojamas santykis šeriant RAW yra: 80% mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, pavyzdžiui, širdį), 10% kaulų ir 10% organų (iš kurių pusę turėtų sudaryti kepenys).
Svarbu žinoti, kad RAW mitybos pagrindas - šėrimas žalia mėsa, kaulais, o BARF - tai dar viena itin populiarėjantis šunų mitybos rūšis, kuri nuo RAW skiriasi tuo, jog be žalios mėsos ir subproduktų į racioną įtraukiamos ir daržovės, maisto papildai, vitaminai.
Sausas ėdalas ir konservai
Sausas pašaras yra bene populiariausias pasirinkimas tarp šunų šeimininkų. Visų pirma, šerti augintinį sausu maistu yra labai paprasta ir patogu, antra - veterinarai pritaria, jog pasirinkus kokybišką ir geriausiai keturkojui tinkantį sausą maistą, jis gauna visas jam reikiamas maisto medžiagas, užtikrinamas reikiamas kalorijų kiekis ir puiki augintinio savijauta.
Renkant sausą ėdalą, reikėtų vengti didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjamų ėdalų, tokių kaip Pedigree, Chappi, ir pan. Geriausia pirkti superpremium kokybės ėdalą, tačiau nepamirškite, kad užrašas „superpremium” dar negarantuoja geros ėdalo sudėties - etiketę vis tiek reikėtų skaityti ir analizuoti. Sauso ėdalo gamybos būdai yra du: ekstrudavimo ir šaltos gamybos. Renkantis ėdalą reikėtų žiūrėti, kad pirmieji ingredientai būtų mėsa arba dar geriau - mėsos miltai, t.y. dehidratuota mėsa. Reikėtų vengti ėdalų, kurių pirmieji ingredientai sąraše yra grūdai ar kukurūzai.
Konservai pasitarnauja tais atvejais, kuomet augintinis laka per mažai vandens - taip yra palaikomas atitinkamas hidratacijos lygis šuns organizme. Intensyvus mėsos kvapas ir skonis bei maloni tekstūra gali sužadinti net ir didžiausio lepūnėlio apetitą, tad konservai pagelbėja šeimininkams tais atvejais, kuomet augintinis yra išrankus sausam maistui ir jo nevalgo. Galima maitinti augintinius tik konservais, tačiau derėtų atsižvelgti, kad sausas maistas prisideda prie sveikesnės burnos mikrofloros ir geresnio virškinimo dėl kramtymo mechanikos palaikymo. Konservus dažnas augintinis tiesiog ryja nekramtęs, tokiu atveju įsisavinamumas prastesnis ir labiau kaupiasi apnašos ant dantų. Jeigu į racioną įvedami konservai, sauso pašaro porciją derėtų sumažinti.
Kepenų nauda šunims
Kepenys yra ne tik skanus, bet ir sveikas skanėstas šunims. Kepenys yra maistingas subproduktas, turintis daug vitaminų ir mineralų, reikalingų šuns sveikatai. Jos turi didelį kiekį biologiškai vertingų baltymų, riebalų, angliavandenių, makroelementų ir vitaminų. Kepenys ypač patartina duoti sergantiems, silpniems ir anemiškiems gyvūnams. Jautienos kepenys suteikia sveikesnį žvilgesį šuns kailiui.
Vitaminai ir mineralai kepenyse
- Vitaminas A: Svarbus regėjimui, imuninei sistemai ir ląstelių augimui.
- B grupės vitaminai: Ypač B12, dalyvauja energijos gamyboje ir nervų sistemos veikloje.
- Vitaminas D: Reikalingas kalcio absorbcijai ir kaulų sveikatai.
- Vitaminas E: Yra antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų.
- Vitaminas K: Svarbus kraujo krešėjimui.
- Geležis: Reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
- Varis: Dalyvauja įvairiuose fermentiniuose procesuose.
- Cinkas: Svarbus imuninei sistemai ir žaizdų gijimui.
- Manganas: Reikalingas kaulų ir kremzlių formavimuisi.
- Baltymai: Būtini raumenų augimui ir atstatymui, fermentų gamybai ir hormonų sintezei.
- Riebalai: Įskaitant omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis, kurios svarbios odos ir kailio sveikatai, taip pat smegenų funkcijai.
Kepenų rizika ir atsargumas šunims
Atminkite, kad per didelis kiekis kepenų jūsų šuniui gali būti toksiškas dėl didelės vitamino A koncentracijos. Svarbu nepadauginti kepenų, nes jose yra daug vitamino A, kuris gali neigiamai paveikti jūsų šuns raumenis ir kaulus. Kepenyse yra labai mažai kalcio ir daug vitamino A. Šių medžiagų disbalansas gali nulemti kaulų sutrikimus.
Vitamino A perteklius (hipervitaminozė A)
Įrodyta, kad vitamino A toksikozė katėms gali lėtai išsivystyti per metus, jeigu jos reguliariai šeriasi kepenimis ir šios tampa pagrindiniu jų maistinių baltymų šaltiniu. Vitamino A perteklius katėms dažniausiai siejamas su deformuojančia kaklo spondilioze. Dėl per didelio šio vitamino kiekio vystosi kaulinės ataugos kaklo slankstelių ir ilgųjų priekinių galūnių kaulų srityse. Tos ataugos pirmiausia išsivysto pirmuose trijuose kaklo slankstelių sąnariuose ir priekinių kojų sąnariuose. Laikui bėgant jos pradeda kelti skausmą ir trukdo judėti. Pradiniai ligos požymiai - apetito praradimas, svorio kritimas, letargija, nenoras judėti.
Tyrimais nustatyta, kad augantiems kačiukams vitaminas A skeleto pažeidimus sukelia tada, kai kelių mėnesių laikotarpiu kasdien jo gaunama nuo 17 iki 35 mikrogramų (μg)/gramui (g) kūno svorio. Nors šunys gan atsparūs vitamino A toksikozei, labai dideli vitamino A kiekiai augimo metu sumažinu šunų ilgųjų kaulų ilgį ir storį, lemia pernelyg ankstyvą epifizių užsidarymą ir osteofitų išsivystymą. Vitamino A perdozavimas gydomas pašalinant šį vitaminą iš raciono ir gyvūnui paskiriant subalansuotą ėdalą. Jeigu atsirado skeleto pažeidimų, problema greičiausiai jau neišsprendžiama.
Cholesterolio ir sunkiųjų metalų mitai
Noriu pasakyti, kad subproduktuose taip pat yra daug cholesterolio, tačiau, jei jų vartosite su saiku, tai šis faktas neturės neigiamos įtakos sveikatai.
Dar vienas su kepenimis susijęs mitas - kad jos pavojingos, nes kaupia toksinus. Tai ne visai tiesa. Kadangi kepenys vadinamos organizmo filtru, mes jas bandome lyginti su mūsų buityje naudojamais filtrais, kurie linkę kaupti įvairias blogybes - bet juos reikia nuolat keisti. Iš tiesų kepenys panašesnės ne į fizinį mums įprastą filtrą, o į cheminio perdirbimo gamyklėlę. Kepenys gauna siuntas, nustato, kas ten jose randasi, o tada reaguoja. Kepenys neabejotinai gali kaupti sunkiuosius metalus, tačiau tas būdinga ir mėsai - jeigu dėl tokių priežasčių vengiate kepenų, tai taikykite šį principą ir gyvūno raumenims. Kito tyrimo duomenimis, kur tirti netoli metalurgijos fabrikų žolę rupšnojusių karvių organai, aptikta, kad kepenys sukaupė daugiau sunkiųjų metalų negu raumenų mėsa. Tai sako: nevalgykite sunkiaisiais metalais užterštos jautienos, pirkite mėsą iš patikimų tiekėjų. Paprastai mėsa, taip pat ir kepenys, mus pasiekia iš gyvūnų, užaugintų palyginti švariomis ir gan humaniškomis sąlygomis. Net patys atsainiausi galvijų augintojai nenori, kad jų gyvūnai ėstų užterštus pašarus.
Žalios ir virtos kepenys: skirtumai ir rekomendacijos
Žalių kepenų nauda ir rizika
Žalios kepenys turi daugiau maistinių medžiagų, nes termiškai apdorojant dalis vitaminų ir mineralų gali būti sunaikinti. Tačiau žalios kepenys taip pat kelia tam tikrą riziką:
- Bakterijos: Žaliose kepenyse gali būti pavojingų bakterijų, tokių kaip Salmonella ir E. coli, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu šuniui.
- Parazitai: Žaliose kepenyse gali būti parazitų, kurie gali užkrėsti šunį. Jei šuo šeriamas laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais, geriau jų mėsą patikrinti (ar nėra parazitų) ir užšaldyti bent 24 valandoms (po tiek laiko šaltyje zarazos turėtų neišgyventi). Jei žinote mėsos šaltinį ir jis tikrai patikimas, šaldymas nebūtinas.
- Vitaminų perteklius: Kepenys turi labai daug vitamino A, todėl per didelis jų kiekis gali sukelti hipervitaminozę A, kuri gali pažeisti raumenis ir kaulus.
Virtų kepenų nauda ir rizika
Virtos kepenys yra saugesnės, nes termiškai apdorojant sunaikinamos bakterijos ir parazitai. Tačiau atminkite, kad termiškai apdorojant dalis maistinių medžiagų prarandama.
Kaip tinkamai duoti kepenis šuniui
- Pasirinkite kokybiškas kepenis: Pirkite kepenis iš patikimo šaltinio, kuris laikosi higienos reikalavimų.
- Šaldykite kepenis: Prieš duodami žalias kepenis, užšaldykite jas bent 24 valandas, kad sunaikintumėte galimus parazitus.
- Termiškai apdorokite kepenis: Kepenys turi būti termiškai apdorotos, kad būtų sunaikintos galimos bakterijos ir parazitai. Kepenis reikia būtinai išvirti ir pridėti prie mėsos, bet ne daugiau nei 100 gr. per parą (labai naudinga mažiems šuneliams).
- Duokite kepenis saikingai: Kepenys turėtų sudaryti tik nedidelę dalį šuns raciono, kad išvengtumėte vitaminų pertekiaus. RAW mitybos atveju, kepenys turėtų sudaryti apie 5% viso raciono.
- Stebėkite šuns reakciją: Jei duodate kepenis pirmą kartą, pradėkite nuo mažo kiekio ir stebėkite, ar šuniui nepasireiškia virškinimo problemų, tokių kaip viduriavimas ar vėmimas.
Kaip virti jautienos kepenėles šunims
Subproduktų svarba bendroje mityboje
Subproduktai - paukščių ir gyvūnų vidaus organai - pagal sudėtį ir skonio savybes vieni nuo kitų skiriasi, bet juos visus jungia didelė maisto medžiagų koncentracija. Daugumoje subproduktų maistinių medžiagų koncentracijos yra daug didesnės nei raumenyse (didkepsniuose, filė, karbonaduose ir panašiuose mėsos gabaluose).
Organai pasižymi didelėmis B grupės vitaminų koncentracijomis (ypač daug juose yra folio rūgšties ir vitamino B12), taip pat juose esama nemažai riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K bei mineralinių medžiagų (geležies, magnio, seleno ir cinko). Be to, subproduktai yra nepralenkiamas baltymų šaltinis, aprūpinantis organizmą visomis nepakeičiamosiomis aminorūgštimis, kurių reikia optimaliam metabolizmo funkcionavimui užtikrinti.
Kiti naudingi organai
- Inkstai: Juose gausu maisto medžiagų ir omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios pasižymi uždegimą slopinamuoju poveikiu ir yra vertingos širdžiai.
- Širdis: Tai liesas ir vertingas organas. Joje gausu folio rūgšties, geležies, cinko, seleno, taip pat tai yra geras B grupės vitaminų šaltinis (B2, B6 ir B12). Širdis taip pat yra geras kofermento Q10 šaltinis, o tai stiprus antioksidantas, padedantis mažinti širdies ligų riziką.
- Smegenys: Maisto vertės požiūriu smegenys yra gausus omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, bet jose taip pat yra ir kitų itin vertingų junginių, pavyzdžiui, fosfatidilcholino ir fosfatidilserino, kurie ypač svarbūs normaliam nervų sistemos funkcionavimui.
- Liežuvis: Nors liežuvis daugiausiai sudarytas iš raumenų, jis yra geras cinko, geležies, cholino ir vitamino B12 šaltinis.
Dažniau nei kartą per savaitę vartoti patiekalus iš organų nereikia, bet porą kartų per mėnesį suvalgyti kokią porciją kepenų bus tik į naudą.
Pavojingi maisto produktai šunims
Žmonėms įprasti maisto produktai netinka šunims. Žala šunų organizmui gali būti įvairi, nuo lengvo virškinimo sutrikimo iki rimtų sveikatos sutrikimų ar net augintinio netekties. Žemiau pateikiame labiausiai pavojingus maisto produktus, kurių griežtai negalima duoti šunims:
- Šokoladas: Jame esantys teobrominas ir kofeinas yra toksiški gyvūnams. Kuo tamsesnis šokoladas, tuo didesnė teobromino koncentracija. Net ir mažas kiekis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, padažnėjusį širdies ritmą ar traukulius.
- Vynuogės ir razinos: Gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, kuris gali būti mirtinas net suvalgius nedidelį kiekį. Dauguma šunų ir kačių pradeda viduriuoti ar vemti praėjus 6-12 valandoms po nurijimo.
- Svogūnai ir česnakai: Juose esantys junginiai gali pakenkti šunų raudoniesiems kraujo kūneliams, sukelti anemiją ir kitus sveikatos sutrikimus. Tiek švieži, tiek virti svogūnai ir česnakai gali būti kenksmingi.
- Avokadai: Juose esantis persinas yra toksiškas šunims ir kitiems gyvūnams, sukeliantis vėmimą, viduriavimą.
- Alkoholis: Gali greitai paveikti šunų kepenis ir smegenis, sukelti sunkius apsinuodijimo simptomus. Net ir nedidelis kiekis gali sukelti komą ar mirtį.
- Kofeinas: Gali sukelti nerimą, padažnėjusį širdies ritmą, drebulį, traukulius.
- Ksilitolis: Dirbtinis saldiklis, esantis kramtomosiose gumose ir saldainiuose. Šunims jis labai pavojingas, nes greitai sumažina cukraus kiekį kraujyje (hipoglikemija) ir gali sukelti kepenų nepakankamumą.
- Druska: Didelė druskos koncentracija šunims gali sukelti natrio jonų apsinuodijimą, vėmimą, viduriavimą, drebulį, traukulius ar net mirtį.
- Riešutai: O ypač makadamijos riešutai, turi junginių, kurie yra toksiški šunims, sukeliantys silpnumą, koordinacijos sutrikimus, vėmimą, drebulį ir paralyžių.
- Mielinė tešla: Gali sukelti didelį dujų kaupimąsi žarnyne, kas šunims gali būti ypatingai skausminga.
- Pienas ir pieno produktai: Dauguma šunų netoleruoja laktozės, todėl pienas ir kiti pieno produktai gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų.
Svarbiausia: jei turite įtarimų, kad Jūsų augintinis suvalgė pavojingą maisto produktą, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytojus. Stebėkite simptomus ir laikykitės visų veterinarijos gydytojo nurodymų, dažnu atveju problema savaime nepraeina.
Patarimai: neduokite maisto nuo stalo, nors jis ir prašo ir meiliai žiūri, maistas skirtas žmonėms, nėra skirtas šunims. Pavojingi produktai turi būti nepasiekiamoje vietoje - tai lengviausias būdas išvengti netinkamų produktų suvartojimo. Nors ir norisi kartais palepinti savo augintinį mūsų maistu, tačiau geriau to vengti. Tokiu būdu išvengsite įvairių sveikatos problemų.
Kaulų svarba ir pavojai šunų mityboje
Nors kaulai dažnai laikomi tradiciniu skanėstu šunims, ne visi kaulai yra saugūs. Virtų kaulų struktūra tampa trapi, todėl jie gali lengvai suskilti į aštrias nuolaužas, kurios gali pažeisti šuns burną, stemplę ar net sukelti rimtus virškinimo trakto sužalojimus. Nerekomenduojama duoti keptų, virtų ar kitaip termiškai apdorotų kaulų.
Vis dėlto, ne visi kaulai yra kenksmingi. Žali kaulai gali būti naudojami BARF mityboje arba kaip tradiciniai skanėstai šunims. Žali, minkšti kaulai - puikus kalcio, fosforo ir kitų maistinių medžiagų šaltinis, toks maistas padeda palaikyti normalią išmatų konsistenciją. Jeigu savo augintiniui duodate žalius kaulus įsitikinkite, kad jie būtų mėsingi ir dideli (pvz. jautienos blauzdikauliai) - tai pakankamai dideli ir stiprūs kaulai, kuriuos šuo be didelės rizikos gali kramtyti ir graužti. Taip pat tokių kaulų graužimas gali turėti teigiamą poveikį šunų dantims ir dantenoms.
Duodant kaulus, svarbu pasirinkti tinkamus kaulus, kurie yra saugūs šuniui. Venkite smulkių, aštrių kaulų, kurie gali sužaloti virškinimo traktą. Taip pat neduokite didelių atraminių kaulų - į juos lengvai galima išsilaužti dantis. Tai reiškia, kad vištų sparnai, nugarėlės, skerdenos turi būti mėsingi. Kitaip tariant - kaulai mėsoje.
Kiti naudingi produktai šunims
- Liesa mėsa: Jautiena, paukštiena puikiai tiks kone kiekvienam šuniui. Svarbu, kad mėsa būtų be riebalų ar prieskonių. Liesa mėsa turi daug kokybiškų baltymų, reikalingų šuns raumenims, ir gausu B grupės vitaminų.
- Žuvis: Šunims sveika jūros žuvis (jūros lydeka, ledžuvė, strimelės), bet patartina ją apšutinti verdančiu vandeniu ir būtinai pasirūpinti, kad nebūtų ašakų. Omega-3 rūgščių turtinga lašiša suteiks šuns kailiui nepaprasto tvirtumo ir blizgumo. Venkite termiškai neapdorotos lašišos, mat žuvyje gali būti mirtinai pavojingų parazitų. Jei lašišinių žuvų šaltinis pasirodo įtartinas, mėsą užšaldykite 24 val. iki šuns šėrimo.
- Rūgštesni pieno produktai: Šunims tinka varškė, rūgpienis, sūris, jogurtas (natūralus, be cukraus ir priedų). Grūdėta varškė lengvai virškinama ir turi daug baltymų. Atminkite, kad ne visi šunys toleruoja pieno produktus.
- Daržovės: Daržovės jiems reikalingos tik kaip ląstelienos šaltinis, kad geriau veiktų žarnynas. Pačios ląstelienos jų organizmas nesuvirškina. Dauguma šunų mielai ragauja obuolių, kriaušių, moliūgų ar morkų, bet tai neturi tapti pagrindiniu ėdalu. Svarbiausias kriterijus - daržovės turi būti nekrakmolingos (brokolis, špinatai, salotų lapai, lapinis kopūstas, agurkai, moliūgas, pomidoras, cukinija, morkos, gražgarstė, petražolės).
- Nerafinuotas aliejus: Šunims naudingas aliejus, o ypač nerafinuotas.
- Kiaušiniai: Virti kiaušiniai (ypač trynys) - tai puikus baltymų, vitamino B2 ir seleno šaltinis. Termiškai neapdoroto kiaušinio baltymai gali sukelti biotino trūkumą organizme bei užkrėsti parazitais.
- Alaus mielės: Tai puikus B grupės vitaminų šaltinis. Šunims labai patinka jų skonis. Tik nesumaišykite - šuniui jokiu būdu negalima duoti kepimo mielių.
Maitinimo dažnumas ir kiekis
RAW mitybos orientacinės dozės
Rekomenduojamas kiekvienos dienos raciono kiekis turėtų sudaryti apie 2-4% suaugusio šuns svorio, jaunesniems šunims turėtų būti apie 5% jų svorio. Tačiau tai tik pačios pradžios orientacinės dozės, nes vėliau stebint šunį pagal jo poreikius dozę galima mažinti arba didinti. Aktyvesniam ar turinčiam greitesnę medžiagų apykaitą šuniui reikia daugiau maisto. Labai aktyvus šuo artėja prie 3%, lėtesnis - 2%.
Yra dar viena skaičiuoklė - atsižvelgiant į tai, kiek sveria šuo:
- 1 - 2 kg masės šuniui duodama 10% nuo kūno masės.
- 3 - 4 kg - 7%.
- 5 - 8 kg - 5%.
- 9 kg - 3%.
- 11 kg ir daugiau - 2%.
4 mėnesių amžiaus šuniukai paprastai turi neblogą savireguliacijos sistemą, tad daug kas jiems duoda ėsti tiek, kiek jie nori vieno šėrimo metu. Kalbant skaičiukais, šuniukui duodama apie 10% esamos arba 2-3% idealaus suaugusio šuns svorio.
Šunį galima šerti ryte, po pietų ar vakare. Geriausia, kad galėtumėte tas 10 - 30 min. būti netoli šuns, kol jis ėda. Dauguma šeriančių RAW šunis maitina vakare. 4 - 5 mėn. amžiaus šuniukus galima šerti 3 kartus dienoje. Šunys virš 6 mėn. amžiaus šeriami vieną - du kartus dienoje.
Šeriantys RAW kartas nuo karto šunims pasiūlo ir badavimą. Šuo, sulaukęs daugiau kaip vienerių metų amžiaus, drąsiai gali badauti visą dieną. Išvakarėse prieš badavimą šuo prišeriamas, o kitą dieną nieko negauna. Paprastai savaitėje pasninkui skiriama viena diena, kai kas tai praktikuoja dažniau.
Perėjimas nuo sauso maisto prie RAW
Svarbiausia - neskubėti. Pirmiausia pasirinkite vieną baltymų šaltinį. Daugelis žmonių pradeda su vištiena, nes ji lengvai virškinama, ją lengva įsigyti ir ji palyginti nebrangi. Tačiau galima pradėti ir su kita mėsa - jautiena ar netgi kiauliena. Tada parinkite gabalą, tinkantį jūsų šuniui. Šerkite visada tik žalios mėsos gabalais, niekada malta ar virta mėsa. Po kiek laiko pridėkite ką nors naujo - šiek tiek subproduktų ar kokį naują baltymų šaltinį. Vėlgi augintiniui leiskite lėtai prisitaikyti prie naujo maisto, tada vėl papildykite jį kokiu nors šaltiniu.
Svarbiausia bet kuriuo atveju atidžiai stebėti šunį, jo būklę, savijautą, išvaizdą ir pagal tai koreguoti savo veiksmus. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kuo senesnis šuo, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie natūralaus maisto, jei prieš tai jis ilgą laiką buvo šeriamas sausu. Adaptacijos laikotarpiu visiems šunims gali būti vienokių ar kitokių virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Labai dažnai pradedantieji suabejoja, kuo paremtas teiginys, kad šunį galima šerti arba tik natūraliai, arba tik sausu maistu, kad maišyti yra blogai? Sausas maistas reikalauja vienokių rūgštingumo ir fermentų sudėties, o natūralus - visai kitokių. Labai skiriasi ir virškinimo laikas. Organizmas, gaudamas mišrų maistą, pirmiausiai įsisavina tai, kas lengviausia, tai yra, sauso maisto angliavandenius, užuot gaminęs juos skaidydamas mėsos baltymus ir riebalus. Šeriant vien tik RAW, adaptacijos periodas, kurio metu gali paaštrėti įvairūs negalavimai, užtrunka iki dviejų mėnesių.