Atšilus orams, lauke kepama mėsa tampa bene kiekvieno savaitgalio tradicija. Keliaujančių lietuvių įpročiai nesikeičia - didžiajai daugumai (beveik 60 proc.) svarbiausias yra ramus poilsis gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje. Būtent toks poilsiavimo būdas neatskiriamas ir nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato. Tačiau, norint mėgautis šašlykų kepimu gamtoje, būtina žinoti tam tikras taisykles, ypač regioniniuose parkuose, siekiant išsaugoti gamtą ir išvengti nemalonumų su pareigūnais.
Šašlykų istorija ir tradicijos Lietuvoje
Ar žinojote, kad mėsos kepimas ant ugnies ar anglių Lietuvoje atsirado dar prieš 1,5 mln. metų, o pirmieji užrašyti šašlykų receptai - iš XIX a.? Pasak Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, tai, ko gero, yra apskritai pats seniausias maisto gaminimo būdas. Ugnį suvaldė dar tolimi mūsų protėviai prieš 1,5 mln. ar kiek daugiau metų. Yra žinoma, kad tokiu būdu gamino maistą ir pirmieji žmonės, atsikraustę į dabartinę Lietuvos teritoriją Akmens amžiuje, besibaigiant ledynmečiui. Vėlesniais laikais tokiu pat būdu mėsa buvo kepama karių stovyklose, pilyse, dvaruose, miestiečių virtuvėse. Dabar, neretai, mėsos kepimą ant ugnies apibendrintai vadiname „šašlykais“. Šis žodis kildinamas iš totorių kalbos, kur „šiš“ reiškia iešmą. Tad šio patiekalo pavadinimas ir gamybos būdas į Lietuvą galėjęs atkeliauti kartu su totoriais, XIV a. pab. - XV a. pr.
Kur galima legaliai kepti šašlykus miške ir kitose vietose?
Svarbu žinoti, kur galima legaliai kepti šašlykus, ypač saugomose teritorijose. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė poilsiautojams siūlė prieš išvyką į gamtą panaršyti internete.
Taisyklės saugomose teritorijose ir miškuose
„Visose saugomose teritorijose palapines galima statyti tik planavimo dokumentuose nustatytose stovyklavietėse ir taip pat kempinguose, kuriuose sudaromos sąlygos statyti palapines. Ten yra ištisos palapinių miestelių zonos. Bet kur palapinių statyti negalima. Prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose negalima statyti palapinių“, - teigė A. Tamošiūnė.
Specialistė pataria, kad žmogus prieš išsiruošiant į gamtą stovyklauti turėtų pasižiūrėti į turistinį žemėlapį: „Jį galima rasti parko direkcijų puslapiuose. Arba reikėtų pasiskambinti į direkciją ir sužinoti, kur yra stovyklavietės, kuriose tikrai galima statyti palapines ir niekada niekas nebaus už nelegalų palapinių statymą. Yra reglamentuotas palapinių statymas, parkų apsaugos reglamentuose yra apibrėžta, kur yra stovyklavietė. Tai padaryta todėl, kad reikia sureguliuoti lankytojų srautus ir kad žmonės nestatytų palapinių ten, kur užsimano.“
Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas pasakojo, kokiomis priemonės parkas kovoja su nelegaliais stovyklautojais. „Manau, kad Lietuvoje jau tikrai visi žino, kad palapinės saugomoje teritorijoje negalima statyti ten, kur nori. Galima statyti tik tam skirtose vietose. Tai svarbu ne tik dėl to, kad apsaugotume gamtinius objektus, stovyklauti skirtose vietose yra įrengtos visos būtinos žmogui priemonės: pavėsinės, tualetai, laužavietės“, - aiškino G. Kukanauskas. Pasak parko direktoriaus, šiltuoju metų laiku atsiranda žmonių, kurie stovyklauja ne vietoje, tačiau tokių pasitaiko labai nedaug: „Žmonės dažniau pažeidžia taisykles ne dėl to, kad nežino, jog tose vietose negalima stovyklauti, o tiesiog nori pastatyti palapinę ramesnėje vietoje ir galvoja, kad niekas jų ten nesuras. Tai yra piktavališki žmonės ir kiekvieną vasarą tokių atsiranda.“
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas teigė, kad palapinėms ne vieta ir miškuose. „Palapinių miške bet kur statyti negalima. Tai reglamentuoja lankymosi miške taisyklės. Jas reikia statyti tam numatytose vietose. Jeigu kiekvienas, kas sumanys, palapines statys bet kurioje vietoje, nukentės ir miškas, ir miško augmenija, be to, miškas - ne palapinių miestelis“, - šyptelėjo S. Žebrauskas.
Saugomų teritorijų režimo pažeidimai ir baudos
Saugomų teritorijų režimo pažeidimas priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso pagal ATPK gresia įspėjimas arba bauda nuo 28 eurų. Visgi reikėtų žinoti, kad bauda gali siekti net 145 eurus. „Tačiau mes stengiamės daug dirbti prevenciškai, dažnai ne vietoje apsistoja užsieniečiai, kurie pamato ežerą ir sugalvoja sustoti pernakvoti prie jo. Mes visuomet stengiamės įspėti žmones, žvejus. Perspėjame, kad čia palapinės statyti negalima, dažniausiai žmonės geranoriškai tai supranta", - sako G. Kukanauskas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser teigė, kad netinkamas palapinių statymas nėra jau tokia ir dažna problema. Visgi ji primena, kad pagrindiniai pažeidimai - palapinių statymas paplūdimiuose ir rezervatuose. Lietuvos pajūrio paplūdimiuose pagal taisykles taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, bei rengti stovyklavietes. Už šių taisyklių pažeidimą pagal ATPK gali būti taikoma bauda iki 57 eurų. Kuršių nerijos parke statyti palapinių apskritai negalima, o kurti laužus leidžiama tik poilsiavietėse. Apie savo pageidavimą įsikurti poilsiavietėje parko lankytojai turėtų iš anksto pranešti girininkams.
Pakrančių apsaugos zonos
Tam tikros taisyklės galioja ir nesaugomose teritorijose. Todėl poilsiautojai turėtų būti atidūs bei iš anksto pasidomėti, kaip arti ežero galės pasistatyti palapinę. Pakrančių apsaugos juostose (jos kiekvienam vandens telkiniui nustatomos individualiai), kurios dažniausiai siekia 25 metrus nuo kranto, nereikėtų įsikurti, nes tose vietose draudžiama ardyti velėną, kūrenti laužus, statyti automobilius. Pagal ATPK paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 29 iki 145 eurų.
Išskirtinės vietos šašlykams kepti Lietuvoje
Specialiame žemėlapyje „Į kelią su iešmais“ - idėjos iškyloms ypatingose, netradicinėse vietose: ant vandens, levandų ūkyje, botanikos sode, dvaro parke, saloje ar net šalia buvusios slėptuvės bunkeryje. Išsirinkite, kur grilinsite jau šį savaitgalį:
-
Šašlykai Užupyje (Vilnius)
„Downtown Forest“ Užupyje yra pirmas ir kol kas vienintelis grilio baras Lietuvoje, nuomojantis kepsnines. Beveik kaip sodyboje čia gausite kepsninę, anglių, kepimo reikmenų, indų, kt. Beje, čia galima ir apsistoti nakvynei palapinėje ar mediniuose „hobito nameliuose“.
-
Žvėrių formos šašlykinės šalia bunkerio (Panevėžio r.)
Elnias, šernas, lokys, kalnų ožys… Tai - ne skulptūrų parko eksponatai, o išskirtinio dizaino gyvūnų formos kalvio rankų darbo šašlykinės. Būtent ant jų pasiruošti kepsnių ir paiškylauti gryname ore siūlo pramogų parkas „Idėjų parkas Bunkeris“. Ištisus metus veikiančiame parke teikiamos šašlykinių, iešmų ar net katilo plovui nuomos paslaugos yra mokamos (simbolinė kaina priklauso nuo sezono). Parkas įsikūręs teritorijoje, kurioje nuo 1969 m. veikė Sovietų Sąjungos atsarginė karinė ryšių bazė. Dabar beveik 400 kv. m. ploto bunkeryje po žeme įrengti Siaubo kambariai.
-
Gardi iškyla levandų ūkyje (Vilniaus r.)
Lankytojai su iešmais laukiami ir privačioje poilsiavietėje „Lavender Village“. Čia siūlomas dienos poilsis ne tik mėgaujantis levandų lysvėmis, bet ir iškylaujant ežero pakrantėje. Poilsiavietėje yra laužavietės, kuriose svečiai gali grilinti savo paruoštus kepsnius naudodami asmeninius kepimo įrankius arba juos išsinuomoti (būtina išankstinė rezervacija). Ūkis atviras visus metus, o pasiskaninti iškylą galite ir čia gaminamais desertais su levandomis: limonadu, keksiukais ar ledais su levandų medumi.
-
Šašlykų puota laive (Klaipėda, Šilutės r.)
Vandens turizmo fanai šašlykais ar kepsniais gali pasimėgauti neiškeldami kojos iš laivo. Išsinuomojus laivą pažintinei kelionei Kuršių mariomis ar Minija, kepsninę nemokamai galima naudoti prisišvartavus viename iš uostų, pavyzdžiui, plaukiant iš Klaipėdos ir sustojus Juodkrantėje arba plaukiant iš Mingės ir sustojus Nidoje.
-
Piknikas tarp botanikos sodo žiedų (Klaipėda)
Klaipėdos universiteto botanikos sodas lankytojams ne tik pristato turimos augmenijos įvairovę, bet ir kviečia pasilikti ilgesnei pažinčiai - organizuoti pikniką arba surengti šventę šeimai ir draugams. Trijose poilsiautojams numatytose erdvėse rasite pavėsinę, kepsninę, iešmus, tereikia atsigabenti malkų ir maisto. Beje, botanikos sodas ribojasi su miesto dviračių trasa besidriekiančia nuo Tauralaukio, palei Danės upę iki pat Klaipėdos senamiesčio, tad į iškylą galite vykti ir su dviračiais.
-
Barbekiu plaustas (Trakai)
Trakuose keliautojams siūlomas barbekiu plaustas „BBQ spurga“. Bet kokiu oru ir bet kuriuo paros metu galite plūduriuoti Galvės ežere ir mėgautis ne tik įspūdinga pakrančių gamta, bet ir smaguriauti čia pat, plausto viduryje, rusenančiame griliuje ruošiamais patiekalais. Beje, barbekiu plaustas draugiškas ir gyvūnams.
-
Keliese prie šašlykinės neskaitant avių (Šiaulių r.)
Mėsos kepimą galima puikiai suderinti su apsilankymu pieninių avių ir kitų smulkių gyvūnų ūkyje. Kartu su barbekiu įranga ir pritaikyta iškyloms aplinka svetingi ūkio šeimininkai siūlo ir temines edukacijas: „Daktaro Dolitlio pėdomis“; „Pašnekesiai apie sūrį“; „Naminiai paukščiai“.
-
Piknikas dvare (Ukmergės r.)
Iškylą surengti galite ir buvusioje Radvilų rezidencijoje - XVI a. Taujėnų dvaro parke. Lankytojai kviečiami ne tik pasivaikščioti, aplankyti žvėrynėlio gyventojus, bet ir pailsėti jaukiose poilsiavietėse su galimybe savarankiškam piknikui (būtina rezervuoti iš anksto).
-
Grilinti - su šefo pagalba Vasaknų dvare (Zarasų r.)
Ežero pakrantėje Vasaknų dvaro parke įrengta net 12 laužaviečių su grilinimo įranga, malkomis ir kepsninėmis. Pasinaudoti jomis nemokamai gali visi, dvaro Gastro bare bravore įsigiję profesionalaus šefo paruoštus grilinimo rinkinius. Teliks paruoštukus savarankiškai išsikepti nuostabios gamtos apsuptyje.
-
Indėniška iškyla (Klaipėdos r.)
Stovyklavietėje Vinetu kaime, gyvosios Amerikos indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, nuomojamos kepsninės, iešmai, iškylautojams įrengtos pavėsinės. Kol skrus kepsniai, čia galima pažaisti indėniškus lauko žaidimus.
-
Pabėgimas į salą (Kupiškio r.)
Kupiškio marios - ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, garsaus Uošvės liežuvio sala. Marių pakrantėse įrengtos maudyklos, poilsio aikštelės, laužavietės, pavėsinės. Bagdonių poilsiavietėje rasite ne tik laužavietę, suoliukus, vietos palapinėms, prieplauką valtims, bet ir pontoninį plaustą. Juo galima pasiekti Žento slėptuvės salą. Saloje taip pat yra pavėsinė, suoliukai, laužavietė, vieta piknikui.
-
Aukščiausio tilto šešėlyje (Alytus)
Muiželėnų miško rekreacinė zona įkurta prie Baltosios rožės tilto. 38,1 m ilgio tiltas yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip pats aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas Lietuvoje. Stovyklavietėje prie pat Alytaus piliakalnio įrengtos pavėsinės su sėdimomis vietomis ir stalais, yra laužavietės, tereikia atsivežti kepimo įrangą. Tai - puiki lokacija ne tik stovyklavimui, bet ir Dzūkijos sostinės pažinimui.
-
Skanus dūmas nuotykių parke (Tauragė)
Išbandžius laipiojimo medžiais trasas Taurų nuotykių parke, didžiausiame Žemaitijoje ir garsėjančiame nameliais medyje, laikas pasistiprinti. Lankytojai gali planuoti kepti savo atsineštas gėrybes parko pavėsinėse. Prie jų yra laužavietė bei grotelės, administracijoje galima įsigyti malkų. Neprasukite nuotykių parke ir pro Pojūčių taką. Kilometro ilgio atkarpoje - net 100 skirtingų paviršių pojūčiams pažadinti.
Grilio zonos Vilniuje ir Kaune
-
Vilnius
IKI iniciatyva ir lėšomis Vilniuje įrengtos trys grilio zonos viešam naudojimui: Vingio parke, Valakampių 2-ajame paplūdimyje ir Neries krantinėje Žvėryne. Visos zonos įrengtos gamtos apsuptose vietose ir yra nemokamos viešam naudojimui.
Kitos alternatyvios vietos Vilniuje, kur galima rasti gražią aplinką, bet nebūtinai specialias grilio zonas, apima Bernardinų sodą, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį ir Botanikos sodą Kairėnuose.
Tačiau Vilniaus mieste esančiose saugomose teritorijose tokių vietų paprasčiausiai nėra. Todėl norintys ant laužo išsikepti mėsos turi važiuoti į užmiestyje esančias legalias stovyklavietes. Kūrenti laužus negalima ne tik miestų ribose esančiose saugomose teritorijose, bet ir kitose miestų vietose. Pagal galiojančias taisykles, miestuose legaliai išsikepti mėsos negalima. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, atliekas ar kitaip šiukšlinti, kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. O taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.
-
Kaunas
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, jog miesto savivaldybės parkuose, skveruose ir kitose rekreacinėse vietose kepsnines naudoti draudžiama. Taip pat draudžiama deginti atliekas konteineriuose ir tam tikslui nepritaikytose vietose, deginti lapus, šakas, žolę, kūrenti laužus.
Išimtis galioja tik renginių, kuriems vadovaujantis Renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės tarybos, ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra išduotas leidimas. „Kepsnius galima kepti nuosavuose kiemuose, ir tik griežtai laikantis priešgaisrinių taisyklių“, - pabrėžė R. Savickienė. Kauno marių regioniniame parke, Girionių, Laumėnų, Duobakalnio ir Samylų poilsiavietėse, nuo seno yra įrengtos laužavietės, kuriose galima kurti ugnį. Pernai ten buvo įrengtos ir specialios kepsninės. Jomis naudotis galima ir šiais metais. „Taip pat žmonės į oficialias paminėtas poilsiavietes gali atsivežti ir savo kepsnines. Pastebėjome, kad kai atsirado speciali įranga, ant kurios žmonės gali pasikepti maisto, nelegalių laužaviečių sumažėjo. Šiemet už laužų deginimą neleistinose vietose nieko neteko bausti. Tačiau atsirado naujų darbų - reikia valyti po kepsninėmis likusius pelenus“, - sakė N. Eidukaitienė.
„Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, jog naudoti kepsnines savivaldybės parkuose, skveruose ar kituose rekreacinėse erdvėse draudžiama, išskyrus specialiai tam įrengtas vietas. Rengiant Kalniečių parko rekonstrukcijos techninį projektą, jame projektuotojai buvo suplanavę kelias vietas kepsninėms. Tačiau šalia parko esančių daugiabučių gyventojai šiam planui nepritarė, nenorėjo, kad atsirastų naujų susibūrimo vietų, triukšmo, šiukšlių. Todėl kepsninės ir nebuvo įrengtos. Kitų vietų, kuriose būtų galima legaliai naudotis kepsninėmis miesto teritorijoje nėra. Daugiabučių kiemuose ir teritorijose aplink juos tai daryti taip pat draudžiama.“
Laužų kūrimo ir kepsninių naudojimo taisyklės bei saugumas
Sausra ir gaisrų pavojus
Šiomis dienomis iškylautojams nemenką „paslaugą“ padarė ir ilgą laiką plieskusi saulė su menku lietaus kiekiu. Visoje Lietuvoje įsivyravo sausra, paskelbta ekstremali situacija dėl didelio miškų gaisringumo. „Iškylaujant gamtoje, o taip pat ir mieste, griežtai draudžiama deginti laužus, kurti kepsnines. Naudoti kepsnines nuosavuose kiemuose nedraudžiama, tačiau rekomenduojama tai daryti tik su ypatingu dėmesingumu“, - įspėja Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pripažino, kad laužų tikrai negalima deginti ten, kur tik užsigeidžiama. Šią tvarką reglamentuoja Miškų priešgaisrinės apsaugos ir Lankymosi miške taisyklės. Anot S. Žebrausko, gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus sniegui iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškritus sniegui) draudžiama miškuose naudotis atvira ugnimi - kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti degtukus, nuorūkas, kitus daiktus, kurie gali miške sukelti gaisrą. Šis reikalavimas galioja miške ir 50 metrų iki miško ribos.
Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos specialiais ženklais. Taigi, ne oficialiose poilsiavietėse laužų deginti negalima. S. Žebrauskas atskleidė, kad patys žmonės negali nei naudoti senų nelegalių laužaviečių, nei įrenginėti naujų. Jo teigimu, valstybiniuose miškuose stovyklavietes įrenginėja miškininkai, laikydamiesi griežtų reikalavimų. „Jos įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau nei 5 metrai nuo medžių kamieno. Laužavietės turi būti apsuptos pusės metro pločio mineralizuotomis juostomis. Dirvožemio sluoksnis turi būti taip supurentas, kad jame nebūtų degiųjų medžiagų. Tai svarbu, kad neišplistų ugnis. Reikia žinoti, kad pats žmogus negali įsirenginėti laužaviečių. Jas įrengia urėdijos. Jeigu nėra specialaus ženklo, laužo kurti negali,“ - dėstė pašnekovas.
Šašlykinių naudojimas ir atstumai
Jei į gamtą vežatės šašlykinę, turite žinoti, kad joje sukrautas malkas galima padegti tik specialiose stovyklavietėse. Priešingu atveju taip pat gresia bauda. „Šašlykines galima naudoti tik stovyklavietėse, nes iš jų byra žarijos ir dėl to miške gali kilti gaisras“, - teigė Miškininkystės skyriaus vedėjas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Tai reiškia, kad turint nedidelį kiemą, kur šašlykinė negali nuo tvorų, pastatų ar medžių būti atitraukta bent 6 metrus, išvis negalima jos kūrenti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) priduria, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas. „Laužus galima kūrenti tik tam numatytose laužavietėse: „Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.“
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Baudos už pažeidimus ir realūs gaisrai
Už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą piliečiams gresia bauda nuo 50 iki 100 litų. Visgi Aplinkos ministerijos atstovas tikino, kad baudos netrukus žymiai padidės ir sieks nuo 500 iki 1000 litų. PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas vardijo, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus 2023 m. buvo surašyti 2 296 protokolai, o 2024 m. - 2 047 protokolai. Anot jo, atvejai, kai gaisrai kyla dėl šašlykinių, kepsninių ar laužų, yra nei reti, nei dažni - jų tiesiog pasitaiko sezono metu. A. Česiūnas įspėjo, kad už šių priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo - atvejų, kai nuo kepsnininių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.
Anot A. Česiūno, gaisro atvejų dėl šašlykinių būna įvairių. Pvz., Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena. Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų - medinė pašiūrė, stogas. Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos. Panašūs atvejai pasitaikė ir kituose rajonuose, kai dėl nesilaikymo saugių atstumų užsidegė tujos, vijokliai ir kiti augalai. Taip pat buvo nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti. PAGD duomenimis, iki 2025 m. kovo vidurio jau įvyko 1868 gaisrai, 241 iš jų - dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. PAGD duomenimis, 2022 m. atvirosiose teritorijose dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi kilo 594 gaisrai, o šiemet tokių gaisrų ugniagesiai jau skubėjo gesinti 438 kartus.
Pagrindinės gaisrų priežastys ir saugus elgesys
K. Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas. PAGD atstovai papildė, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla: „Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.“ Galiausiai S. Žebrauskas priminė taisyklę - iš stovyklavietės išvykti galima tik tada, kai laužas užgesintas žemėmis arba vandeniu. O po iškylos likusių šiukšlių tiesiog po medžiu užkasti negalima. Už šį pažeidimą taip pat numatyta atsakomybė.
Specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmones.“ PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą - jo negalima pilti ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose. Kai kuriuos skysčius reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers, su kitais galima kurti iš naujo: „Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Saugus elgesys kuriant ugnį:
- Laikykitės saugių atstumų nuo pastatų ir kitų degių objektų.
- Niekada nepalikite be priežiūros besikūrenančios šašlykinės, kepsninės ar laužo.
- Baigę kepti, užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges.
- Įvertinkite vėjo faktorių ir, esant stipriam vėjui, nekūrenkite ugnies.
- Naudokite degiuosius skysčius pagal instrukcijas ir neperdozuokite jų kiekio.
- Šalia turėkite gesintuvą, smėlio, vandens ar kitų priemonių ugniai gesinti.
Kaip tinkamai kepti mėsą ant žarijų?
Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos ekspertas, sako, kad kepti ant žarijų tinka įvairiausios mėsos rūšys - pradedant kiauliena, vištiena ir baigiant aviena ar jautiena. Norint gauti tobulą ant žarijų paruošto patiekalo rezultatą, mėsą derėtų rinktis šviežią, o ne šaldytą. Prieš kepant vertėtų mėsą pamarinuoti druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus ar kitokiame marinate. Tinkamas marinavimo laikas yra 2-24 val. Per šį laiką į mėsą puikiai įsiskverbia prieskoniai ir marinatas, kurio skonis išlieka ir iškepus mėsą. Tiesa, kiaulieną marinuojant vos kelias valandas - į marinatą geriau nedėti druskos, nes ji „ištraukia“ drėgmę.
Jeigu ant grilio kepsite jautienos kepsnį, G. Bačkovas pataria rinktis antrekotą, nugarinę ar išpjovą. Pavyzdžiui, kepant jautienos steiką laiką reikėtų pasirinkti pagal norimą kepsnio iškepimo lygį. Žalią steiką (rare) reikėtų kepti po pusantros minutės iš kiekvienos pusės. Su krauju (medium rare) - po 2 minutes iš abiejų pusių. Vidutiniškai žalią (medium) - po 2 minutes ir 15 sekundžių iš kiekvienos pusės, o vidutiniškai iškeptą (medium well) - po dvi su puse minutės.
Kepant vištienos šašlykus, nereikėtų jų dėti ant labai karštų žarijų, nes išorė greitai apkeps ir pradės juoduoti, tačiau vidus liks žalias. Tokiu atveju, geriau šiek tiek palaukti, kol žarijų kaitra bus mažesnė.
Steiko kepimo laikas pagal iškepimo lygį
| Steiko iškepimo lygis | Kepimo laikas (iš kiekvienos pusės) |
|---|---|
| Žalias (rare) | 1,5 minutės |
| Su krauju (medium rare) | 2 minutės |
| Vidutiniškai žalias (medium) | 2 minutės 15 sekundžių |
| Vidutiniškai iškeptas (medium well) | 2,5 minutės |