Argono virimo temperatūra ir unikalios savybės, kurias turite žinoti

Argonas (Ar) - tai cheminis periodinės elementų lentelės VIII grupės elementas, žymimas Ar, turintis eilės numerį 18. Jis priklauso inertinių dujų, dar vadinamų tauriosiomis ar retosiomis dujomis, grupei. Šios dujos yra periodinės elementų sistemos VIII A grupės elementai: helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe) ir radonas (Rn).

Argonas yra vienatomės, bespalvės, bekvapės dujos, kurios yra sunkesnės už orą. Vandenyje jos beveik netirpsta. Dėl savo cheminio inertiškumo, t. y. sunkiai reaguoja su daugeliu kitų elementų, argono pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio "argos", reiškiančio neveiklus.

Argono cheminis simbolis ir vieta periodinėje lentelėje

Inertinės dujos: bendras apibrėžimas

Inertinės dujos pasižymi ypatingu cheminiu inertiškumu, kuris yra tiesiogiai susijęs su jų atomų elektronine struktūra. Jų išorinis elektronų sluoksnis yra pilnai užpildytas (8 elektronai, išskyrus helį, kuris turi 2 elektronus). Ilgą laiką šios dujos buvo laikomos visiškai nereaktingomis, kol 1962 m. buvo susintetintas pirmasis ksenono junginys su fluoru. Mažėjant inertinių dujų molekulinei masei, jų reaktyvumas staigiai mažėja, todėl iki šiol yra susintetinti tik ksenono ir kriptono junginiai. Dėl radioaktyvumo mažai ištirtas radonas.

Visos inertinės dujos yra bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Jos yra dielektrikai, t. y. nepraleidžia elektros srovės. Inertinės dujos randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, o helis - požeminėse dujose. Helis yra unikali medžiaga, nes nesustingsta net absoliutaus nulio temperatūroje.

Periodinės lentelės VIII grupė su paryškintomis inertinėmis dujomis

Argono charakteristika

Argonas (Ar) yra cheminis elementas, kurio atominis skaičius yra 18, o atominė masė - 39,948 a.m.v. Yra žinomi trys stabilūs argono izotopai. Argono atradimą 1894 metais priskiriamame J. Rayleigh ir W. Ramsay. Jis yra labiausiai paplitusi inertinė dujos atmosferoje - ore jo yra 0,934 % (tūrio). Litosferoje argono koncentracija siekia 4·10-6 % (masės).

Virimo temperatūra

Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodyta tiksli argono virimo temperatūra, ji yra svarbi savybė, apibūdinanti šios dujos fazinius virsmus. Argono virimo temperatūra yra apie -186 °C. Ši žema temperatūra yra būdinga inertinėms dujoms, turinčioms silpnas tarpmolekulines sąveikas.

Gavimo būdai

Argonas pramoniniu būdu gaunamas frakcinio distiliavimo būdu. Šiam procesui atliekant, oras atšaldomas iki žemesnės nei -100 °C temperatūros, o vėliau atskiriamas iš suskystinto oro.

Argono panaudojimas

Dėl savo inertiškumo argonas plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose:

Suvirinimas: Argono terpė naudojama reaktyviems metalams suvirinti, apsaugant suvirinimo siūlę nuo oksidacijos ir kitų nepageidaujamų reakcijų su aplinka.
Cheminės reakcijos ir sintezė: Argonas naudojamas kaip inertinė aplinka cheminėse reakcijose ir cheminėje sintezėje, kai reikia išvengti reakcijos su oro komponentais.
Metalurgija: Naudojamas įvairiuose metalurgijos procesuose, siekiant apsaugoti metalus nuo oksidacijos ir pagerinti jų kokybę.
Elektrotechnika ir branduolinė technika: Argono dujos naudojamos šiose srityse.
Puslaidininkinės medžiagos: Argono dujos naudojamos puslaidininkinėms medžiagoms gaminti.
Apšvietimas: Argono dujomis pripildomi reklaminiai dujošvyčiai vamzdeliai, kurie švyti violetine spalva. Taip pat argonas, kartu su azotu (10 %), naudojamas kaitinamosiose elektrinėse lempose, siekiant pailginti jų tarnavimo laiką.

Pasaulyje per metus pagaminama apie 5·10¹⁰ m³ argono.

Argono poveikis aplinkai ir sauga

Argonas nėra toksiškas. Tačiau didelės jo koncentracijos gali išstumti deguonį iš oro ir sukelti uždusimą. Todėl svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją patalpose, kuriose naudojamas argonas. Argono tiesioginio neigiamo poveikio aplinkai nėra.