Marijampolės apskritis, įsikūrusi Lietuvos pietvakariuose, išsiskiria ne tik savo geografine padėtimi, bet ir reljefo įvairove. Nors didžioji apskrities dalis plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, pietvakarinis pakraštys siekia Sūduvos aukštumą, o šiaurinis - Užnemunės žemumą. Apskrities rytinėje dalyje driekiasi Šilavoto ir Veiverių kalvagūbriai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Marijampolės apskrities kraštovaizdžio ypatumus, aukščiausius ir žemiausius taškus Lietuvoje bei įdomiausius objektus, susijusius su aukščiu.
Marijampolės apskrities geografiniai ypatumai
Marijampolės apskritis užima 4463 km2 plotą ir ribojasi su Tauragės, Kauno ir Alytaus apskritimis, taip pat su Lenkija ir Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija). Apskričiai priklauso Šakių rajono, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybės. Reljefo įvairovė lemia skirtingus kraštovaizdžius ir gamtos sąlygas.
Apskrities teritorijoje teka didžiausios upės - Šešupė ir Širvinta, telkšo 24 valstybinės reikšmės ežerai (Vištytis, Paežerių ežeras, Žaltytis, Amalvas) ir 46 valstybinės reikšmės tvenkiniai (Antanavo hidroelektrinės, Marijampolės II, Stebuliškių). Miškingumas siekia 21,7 %, o didžiausi miškai - Kazlų Rūdos, Varnabūdės ir Buktos.
Aukščiausi ir žemiausi taškai Lietuvoje
Nors Marijampolės apskritis nepasižymi dideliais aukščiais, Lietuvoje yra keletas vietų, kur galima pajusti aukščio skirtumus.
Aukščiausia Lietuvos vieta yra Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) - kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai - aukščiausias Lietuvos taškas. Jo aukštis virš jūros lygio siekia 293,84 m. Šį aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.
Žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.
Įspūdingiausi Lietuvos rekordai: aukštis, gylis ir ilgis
Lietuvoje galima rasti įvairių objektų, kurie stebina savo aukščiu, ilgiu ar gyliu.
Apžvalgos bokštai
Lietuvoje yra daugiau nei 30 apžvalgos bokštų. Aukščiausias iš jų - Birštono apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje, o pats bokštas siekia 51 metro aukštį. Labanoro apžvalgos bokštas, pastatytas 2015 metais, tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m. aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto, drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria. Kiti populiarūs apžvalgos bokštai yra Anykščių medžių lajų takas su 35 metrų aukščio bokštu ir Kirkilų apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją.
Atodangos
Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis - 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m.) taip pat yra Vilniuje - Plikakalnio atodanga, esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Medžiai milžinai
Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį - 9. Garsusis Lietuvos senolis - seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo - 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis - 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.
Tiltai, jungiantys krantus ir kraštus
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis - 38,1 m. (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas - 36 m.), ilgis - 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.
Ilgiausias kabantis tiltas - Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti - tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.
Jurbarko tiltas - ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis - 16 m.
Bažnyčių didybė
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia Lietuvoje dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, statyta 1899 - 1909 m. Bokštų aukštis - 79 m.
Kiti išskirtiniai Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniai
Akmenys
Barstyčių akmuo - didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių. Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.
Urvas ir duobė
Žalsvasis šaltinis - giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis - 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.
40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta - Velnio duobė, yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.
Šaltiniai
Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) - didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą.
Pažintiniai takai
Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų - Mūšos tyrelio pažintinis takas. Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bio-įvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.
Lietuvos rekordai skaičiais
| Kategorija | Objektas | Aukštis / Gylis / Ilgis | Vieta |
|---|---|---|---|
| Aukščiausias taškas | Aukštojas (Aukštasis kalnas) | 293,84 m virš jūros lygio | Juozapinės draustinis |
| Žemiausia vietovė | Rusnės sala | 0,27 m žemiau jūros lygio | Uostadvario km., Šilutės raj. |
| Aukščiausias apžvalgos bokštas | Birštono apžvalgos bokštas | 51 m (aikštelė 45 m) | Birštonas |
| Aukščiausia atodanga | Pūčkorių atodanga | 65 m | Vilnius |
| Aukščiausias medis | Degsnės maumedis | 49 m | Degsnės botaninis draustinis |
| Seniausias/Storiausias medis | Stelmužės ąžuolas | 23 m (kamieno apimtis 13 m) | Stelmužė |
| Aukščiausias pėsčiųjų tiltas | Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas | 38,1 m | Alytus |
| Aukščiausia bažnyčia | Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia | 79 m | Anykščiai |
| Ilgiausias automobilių tiltas | Jurbarko tiltas | 494 m | Jurbarkas |
| Ilgiausias kabamasis tiltas | Lankupių tiltas | 130 m | Lankupiai |
| Giliausias urvas | Žalsvasis šaltinis | 20 m | Pasvalys |
| Giliausia duobė | Velnio duobė | 40 m | Aukštadvario regioninis parkas |
| Ilgiausias pažintinis takas | Mūšos tyrelio pažintinis takas | 3605,87 m | Mūšos tyrelis |
| Didžiausias akmuo | Barstyčių akmuo | 13,4 m (ilgis) | Puokės kaimas |
tags: #aukstis #virs #juros #lygio #marijampole