Bebro mėsa yra vertingas, nors vis dar nepakankamai įvertintas maisto produktas. Iki šiol bebrų mėsa nėra tokia populiari kaip kitų medžiojamųjų gyvūnų, tačiau tai gana vertingas ir skanus produktas. Nors daugelis žmonių bebrą sieja su „didele žiurke“, gyvenančia vandenyje, istoriškai šis žvėris buvo plačiai naudojamas maistui. Įdomu, kad XVII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nusprendė, jog bebras yra žuvis, todėl gavėnios draudimas valgyti mėsą bebrienai buvo nebetaikomas.
Maistinė vertė ir nauda organizmui
Mokslininkai pabrėžia, kad bebro mėsa aprūpinta gydomosiomis savybėmis, kurias lemia vitaminų ir mineralų gausa. Tai liesa, tamsiai raudonos spalvos mėsa, kurios spalvą lemia raudonųjų kraujo kūnelių buvimas raumenyse. Jos sudėtis dažnai prilyginama dietinei mėsai, todėl ji gali būti tinkama net žmonėms, kurie dėl sveikatos priežasčių turi atidžiau rinktis savo mitybą.
- Baltymai ir riebalai: Bebro mėsa pasižymi itin dideliu baltymų kiekiu (apie 24-35 g/100 g) ir nedideliu riebalų kiekiu (5-7 g/100 g).
- Mineralinės medžiagos: Joje gausu geležies, fosforo, kalio, magnio, cinko ir seleno. Didelis geležies kiekis daro bebro mėsą ypač vertingą tiems, kuriems svarbu palaikyti gerą kraujo sudėtį arba kurie susiduria su geležies trūkumu.
- Vitaminai: Mėsoje yra nemažai B grupės vitaminų (B12, B6, riboflavinas, niacinas), kurie būtini nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai.
Saugumo užtikrinimas: terminis apdorojimas
Gaminant bebrieną labai svarbu ją termiškai apdoroti. Kaimyninėje Latvijoje dviem bebrams buvo nustatyta trichineliozė, todėl dėl saugumo verčiau bebrieną gerai termiškai apdoroti ir vengti bet ko, kas žalia - iš jos negaminti tartaro ar karpačo. Tinkamas terminis apdorojimas patikimai sunaikina galimus parazitus ir leidžia saugiai mėgautis šiuo produktu.
Labai skanūs│Bulviniai vėdarai
Kulinarinės savybės ir paruošimo būdai
Bebriena yra raumeninga, gyslota mėsa, neturinti lašinių kaip šerniena. Natūralus jos skonis artimiausias elnienai ar danielių mėsai, kai kam gali priminti strutieną ar antieną. Labiausiai konkurso ir minkšta mėsa būna nuo trejų metų gyvūnų.
Pagrindinės taisyklės ruošiant bebrieną:
- Numirkymas: Mėsą būtina numirkyti, kad pasišalintų kraujas ir specifinis kvapas.
- Marinavimas: Bebrui labiausiai tinka stiprus marinatas. Marinuojant nereikia ant mėsos lieti karšto vandens - geriausia naudoti šiltą (apie 55-60 laipsnių).
- Gaminimas: Iš bebrienos galima gaminti beveik viską, ką ir iš vištienos ar kiaulienos, tačiau patiekalai yra turtingesnio skonio.
| Patiekalas | Gaminimo patarimas |
|---|---|
| Troškinys | Troškinti grietinėje su svogūnais ir daržovėmis. |
| Paštetas | Gaminamas iš kepenų, inkstų ir plaučių, naudojant 50/50 proporciją su lašiniais. |
| Kepsnys | Marinuoti su prieskoninėmis žolelėmis ir kepti orkaitėje folijoje. |
Bebro sruogliai: liaudies medicina
Bebrų sruogliai - užpakalinėje kūno dalyje esantys maišelių pavidalo dariniai, prisipildę kvapių medžiagų (muskuso). Nuo seno sruogliai buvo naudojami medicinoje kaip vaistas nuo daugelio ligų. Tikima, kad jų užpilai gerina vyrų potenciją, padeda sergant prostatitu ar kraujotakos sutrikimais. Svarbu atsiminti, kad tai nėra oficialus vaistas, o liaudies medicinos priemonė, kurią vartojant reikia atsargumo ir saiko.