Norvegija, garsėjanti savo įspūdingais kalnais ir fiordais, yra tikras rojus keliautojams. Čia galima rasti ramybės apsistojus sodyboje ar pasistačius palapinę prie vandens telkinio, miškingoje vietoje ar kalnuose. Visur, išskyrus aptvertas vietas, leidžiama turistams rengti stovyklavietes. Ne veltui Norvegija garsėja žygiais po kalnus, kurie turi tokius įspūdingus objektus, priverčiančius žmones žingsniuoti dešimtis kilometrų, kad tik galėtų išvysti šiuos gamtos sukurtus stebuklus.
Šiame straipsnyje mes pasinersime į Bergeno miesto ypatumus, jo geografinę padėtį ir apžvelgsime įžymius žygius bei kalnus, kuriuos verta įveikti kiekvienam keliautojui, atkreipdami dėmesį į jų aukštį virš jūros lygio.
Bergenas: Miestas tarp kalnų ir fiordų
Bergenas, įsikūręs Norvegijos pietvakarinėje dalyje, yra antrasis pagal dydį šalies miestas, kuriame 2023 metais gyvena apie 269 500 žmonių. Miesto plotas - 91,2 km2. Iki pat XIV a. miestas didžiavosi šalies sostinės statusu. Miestas įkurtas apie 1070 m. (iš pradžių vadintas Bjørgvinu). XII-XIII a. Bergenas buvo Norvegijos karalių rezidencija ir vyskupijos centras, o nuo XIII a. tapo svarbiu tarptautinės prekybos uostu.
Bergenas yra svarbus žvejybos, prekybos ir keleivių uostas, turintis Fleslando tarptautinį oro uostą, kuris jungia miestą su pasauliu. Miestas džiugina turistus senąja architektūra iš XII-XIII amžių, išlikusiais viduramžių pastatais, ypač kultūrine vertybe - medinių namelių rajonu greta uosto.
Visi turistai, apsilankę Bergene, įsimyli šį jaukų, romantišką, atrodytų paprastą, tačiau labai didingą savo architektūra, istorija ir kultūra miestą. Bergenas yra antrasis pagal dydį Norvegijos miestas, esantis Norvegijos pietvakarinėje dalyje. Čia išvystyta laivų statybos, naftos perdirbimo, elektronikos, žvejybos pramonė. Bergenas garsėja savo kultūra ir puikiais muziejais, universitetu bei didžiausiu Norvegijoje akvariumu.
Bergeno klimatas ir pasiruošimas kelionei
Bergene klimatas yra jūrinis su drėgnomis, šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Miestas yra pietvakarių Norvegijoje, švelniausio ir lietingiausio šalies klimato dalyje. Čia žiemos šaltos, debesuotos, lietingos. Aukščiausia temperatūra žiemos metu gali būti apie 8-10 laipsnių Celsijaus, tačiau dažnai purškia lietus ar vyrauja stiprūs vėjai. Sausio, vasario mėnesiais naktimis temperatūra gali nukristi iki -12 laipsnių Celsijaus, dienomis gali būti apie -7.
Vasaros Bergene švelnios, taip pat su dažnais lietumis, temperatūra laikosi gana maloni - apie 20-23 laipsnius šilumos, o kartais pasitaiko labai karštų dienų, kai temperatūra gali šoktelti iki 30 laipsnių šilumos. Ruošiantis keliauti į Bergeną, reikėtų prisiminti vieną svarbų dalyką - čia lyja vidutiniškai 240 dienų per metus. Teigiama, jog lietingiausi mėnesiai - rugsėjis ir spalis, tačiau kritulių čia netrūksta ištisus metus. Šiuo atveju, vieni įsimintiniausių metų buvo 2006, kuomet nuo spalio 29-osios neperstojamai lijo 85 dienas - iki pat 2007 sausio 21 dienos.
Atrodo, kad vietinių gyventojų lietus čia niekada neužklumpa netikėtai. Besilankant šiame mieste, susidarė įspūdis, jog patys bergeniečiai to lietaus net nepastebi. Rodėsi, jiems jis čia toks įprastas ir toks, apskritai, net nevertas dėmesio. Kokia to paslaptis? Mano manymu - puikiausia, vandeniui nepralaidi, apranga ir avalynė. Ne veltui Norvegijoje ypatingai populiari frazė: „nėra blogo oro, yra tik bloga apranga”. Galbūt iš tikro, o gal tik pasirodė, kad vietiniai nėra itin linkę apsikrauti skėčiais. Apsisaugoti nuo lietaus padeda įvairiaspalviai lietpalčiai ir specialios skrybėlaitės. Didžiausias šių kepurių privalumas - laisvos rankos.
Bergeno kalnai: Panoraminiai vaizdai ir aukštumos
Bergeną supa septyni kalnai, kurie suteikia miestui unikalų reljefą ir kvapą gniaužiančius vaizdus. Šie kalnai yra puikios vietos pasigrožėti miesto panorama ir pajusti Norvegijos gamtos didybę.
Ulrikeno kalnas
Ulrikeno kalnas (Alreken) yra aukščiausias Bergeno miesto kalnas, kurio aukštis siekia 643 m virš jūros lygio. Tai puikus būdas pamatyti miestą iš aukštai. Nuo jo viršūnės atsiveria įspūdingi vaizdai į miestą, fiordus ir aplinkines kalnų grandines.
Flojeno kalnas ir Fløyen funikulierius
Flojeno kalnas (Floyfjellet) yra turistų ir vietinių pasivaikščiojimų mėgstama vieta, kurios aukščiausia vieta yra 400 m virš jūros lygio. Bene geriausia miesto vizitinė kortelė - jo panoraminė aikštelė.
Fløyen funikulierius įsikūręs miesto širdyje, visiškai netoli garsiojo žuvies turgaus. 320 metrų (virš jūros lygio) kelionė aukštyn tetrunka 5 - 8 minutes. Bilietus galima įsigyti prieš pat kilimą kalno papėdėje esančiame ofise, bilietų kasose, internetinėje svetainėje (žinant tikslią kelionės datą) bei parsisiuntus mobiliąją programėlę. Bilietas pirmyn - atgal suaugusiam žmogui (nuo 16 m.) sezono metu kainuoja 125 kr, ne sezono 90 kr. Vaikams (4-15 m.) atitinkamai 65 kr ir 50 kr.
Tiesa, viršūnę galima pasiekti ir pėsčiomis - nemokamai. Vis tik, nors kartą gyvenime rekomenduočiau išbandyti ir tokią kelionę. Pakilus į šią apžvalgos aikštelę, rekomenduočiau, vien tik ja neapsistoti. Kalno viršūnėje yra ne vienas - puikiai sutvarkytas ir aiškiai pažymėtas - pasivaikščiojimo takas, kur galima pailsinti akis, išlaisvinti apsunkusias mintis ar tiesiog - pakvėpuoti grynu oru.
Įžymūs žygiai Norvegijoje ir jų svaiginantys aukščiai
Norvegija garsėja savo įspūdingais gamtos objektais, kurie pritraukia žygeivius iš viso pasaulio. Kiekvienas pakeri ne tik savo išskirtinumu, bet ir svaiginančiu aukščiu. Vienas žygis gali suteikti neišdildomų įspūdžių, tačiau kodėl nemetus sau iššūkio ir nepabandžius įveikti 3 kalnų žygių? Ir ne bet kokių, o žymiausių Norvegijoje. Kvapą gniaužiantys vaizdai, adrenalinas ir iššūkiai sau pačiam - visa tai gali suteikti žygis į Trolltungą, Kjerago akmenį ir Sakyklos uolą, kuri yra įtraukta į Pasaulio geriausių žygių sąrašą.
Trolltunga (Trolio liežuvis)
Trolltunga (liet. Trolio liežuvis) - tai ledynų suformuota uola, išsikišusi apie 700 metrų virš Hardangerio ežero ir apie 1100 metrų virš jūros lygio. Kelią Trolio liežuvio link drąsiai galima vadinti tikru iššūkiu, kurį įveikus, viskas atrodys įmanoma - žygis yra beveik 28 kilometrų ilgio. Pirmieji 4 kilometrai yra asfaltuotas, labai status ir vingiuotas kelias, į kurį sunku ne tik kopti, bet ir grįžtant leistis. Įveikus jį, prasideda tikras kalnų kelias - iš pradžių lygus, bet pelkėtas, vėliau status, vietomis akmeniniais laiptais nuklotas takas. Teks ne kartą sustoti ilsėtis, norint įveikti pirmuosius 9 kilometrus, o likę 5 kilometrai iki Trolio liežuvio atrodys tarsi pasivaikščiojimas gamtoje, be to, atsivers nuostabaus grožio panorama.
Trolio liežuvį pasiekti galima per 7-10 valandų, ir dar tiek pat trunka kelionė atgal, tačiau pabuvimas ant unikalios uolos padės pamiršti nuovargį. Pasirinkus keliauti vieną dieną, pradėti reikia ne vėliau kaip 5-7 valandą ryto, nes kelionė į abi puses gali užtrukti netgi 20 valandų. Starto pozicijoje įrengta kavinė, informacijos centras ir automobilių parkingas, kurio kainos stebinančios - 12 valandų parkingas kainuoja beveik 31 eurą (300 NOK), o 24 valandų - 62 eurus (600 NOK).
Šis žygis turistams leidžiamas tik nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio. Kovo - birželio ir spalio mėnesiais rekomenduojama žygiuoti tik su gidu grupelėse. Žiemos metu žygis į Trolio liežuvį draudžiamas.
Svarbiausia, ką reikia turėti ruošiantis į šį žygį - tvirtus, specialiai kalnų žygiams pritaikytus batus. Taip pat labai svarbu pasirūpinti šiltais, neperlyjamais drabužiais, maistu ir skysčiais bei pirmosios pagalbos vaistinėle. Vandens atsargas žygio metu galima pasipildyti tyru kalnų vandeniu, tačiau tokių tekančio vandens šaltinių nėra gausu, tai priklauso nuo metų laiko. Rekomenduotina turėti žemėlapį ir kompasą, o prieš pradedant žygį vertėtų patikrinti orų prognozę, nes per stiprų lietų, rūką ar vėją, nelaimingų atsitikimų rizika išauga šimtus kartų, be to, nepamatysite stulbinančio vaizdo, dėl kurio sukorėte tokį kelią.
Žygeiviai turi nerašytą taisyklę - jie gerbia savo ir kitų daiktus, todėl palapines, miegmaišius ir kitus sunkius daiktus tiesiog palieka įsirengtoje stovyklavietėje ir pasiima juos tik žygiuojant atgal. Reikia nepamiršti, kad kalnų viršūnėse liepos mėnesį galima pamatyti visko - saulės, vėjo, tiršto rūko, lietaus ir net sniego. Kelias į Trolio liežuvį sužymėtas raudonomis T raidėmis ant lentelių arba akmenų, taip pat yra ženklai, rodantys, kiek kilometrų liko iki galutinio taško, todėl pasiklysti sunku.
Kjeragbolten (Kjerago akmuo)
Kjeragbolten (liet. Kjerago akmuo) visiems žinomas kaip įstrigęs akmuo tarp dviejų uolų 1000 metrų aukštyje. Tai sudėtingas ir pavojingas žygis, reikalaujantis fizinio pasiruošimo ir drąsos. Įveikus kalnus laukia dar sudėtingesnė užduotis - peržengti savo baimes ir apsispręsti, ar esi pakankamai pasiruošęs lipti ant akmens, po kuriuo atsiveria bedugnė. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad esant blogoms oro sąlygoms, akmuo pasidaro itin slidus, o vėjo gūsiai gali išmušti iš pusiausvyros. Ne dažnas turistas, pasiekęs tikslą, išdrįsta tai padaryti, nes pagalbinių priemonių laikymuisi, tokių kaip virvės ar grandinės, nėra.
Atvykus savo automobiliu už parkingą teks pakloti 26 eurus (250 NOK). Kvapą atims jau patys pirmieji statūs 500 metrai, nes pareikalaus alpinistinių sugebėjimų, todėl kalnų batai yra būtini. Tai kelias su iššūkiais, nes įkopus į pirmąjį sudėtingą kalną, galima atsikvėpti leidžiantis žemyn, bet po to laukia dar 2 kalnai. Metaliniai strypai su grandinėmis sukalti keliose vietose, kad sudėtingiausias atkarpas padarytų įveikiamas, tačiau grandinėmis pasitikėti 100 proc. negalima, nes vietomis metaliniai strypai klibantys, o grandinės sutrūkusios. Verta žinoti, kad kito kelio iki įstrigusio akmens nėra, todėl pasiryžus šiam žygiui, reikia tinkamai pasiruošti.
Ką pamatyti Bergene
Bergenas siūlo daugybę lankytinų vietų be jau minėtų kalnų. Miestas tikrai nestinga nei lankytinų gamtos objektų, nei įvairiausių sričių muziejų.
Briugeną (Tyskebryggen)
Bergeno prieplauka - bryggen - įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Norintiems pajusti viduramžių dvasią tai - puikiausia vieta. Ryškiaspalviai namukai tarsi tvarkingai surikiuoti į vieną eilę, išties, džiugina miesto svečių akis.
Bergeno akvariumas (Akvariet i Bergen)
Bergeno akvariumas idealiai tinka šeimoms, keliaujančioms su vaikais. Jame galima pamatyti aibę įvairiausių vandens (ir ne tik!) gyvūnų. Vos tik įėjus pro vartus, lankytojus pasitinka bene patys mieliausi pingvinai, ruoniai ir jūrų liūtai. Kalbant apie pingvinus - jie čia tikri žvaigždės. Tam tikromis valandomis rodomos nors ir trumpos, bet įdomios pingvinų programos. Apsilankymas šiame akvariume suaugusiam žmogui kainuoja apie 230 kr, vaikams (3-15m.) apie 170 kr.
Žuvies turgus
Visiems žinoma, jog Bergenas neatsiejamas nuo jūros gėrybių. Greičiausiai, būtent dėl šios priežasties, žuvies turgus, visada - įtraukiamas į lankomiausių objektų penketuką. Nors manęs asmeniškai ši vieta taip ir nesužavėjo, sutinku, pamatyti jį verta.
Kiti kultūros ir istorijos objektai
Mieste veikia universitetas (įkurtas 1948), aukštoji prekybos mokykla (įkurta 1936), konservatorija, Norvegijos teatras (nuo 1863), Liaudies teatras (nuo 1876) ir simfoninis orkestras. Kasmet vyksta tarptautiniai muzikos festivaliai (nuo 1953; juos 1898 pradėjo E. H. Griegas) ir Norvegijos muzikos bei folkloro festivaliai. Bene populiariausiu laikomas kompozitoriaus E. Griego muziejus.
- Lysen salą ir vilą (Lysoen).
- Hakono rezidenciją (Hakonshallen Bymuseet i Bergen): Didžiulė XIII a. karališka menė.
- Bergenhuso tvirtovę (Bergenhus festning).
- Senojo Bergeno muziejų (Nasjonalmuseet): Muziejus po atviru dangumi, kuris patiks ir jūsų vaikams. Čia galėsite išsiaiškinti, kaip Bergeno gyventojai gyveno, rengėsi, ką valgė nuo XVIII a.
- Bergeno Universiteto muziejų (Universitetsmuseet i Bergen).
- Bergeno katedrą (Bergen domkirke): XII a. statyta bažnyčia.
- Grygo muziejaus kompleksą (Troldhaugen).
- Brygeno muziejų (Bymuseet i Bergen).
- Bergeno turgaus aikštę (Torgallmenningen).
- Vakarų Norvegijos meno muziejų- KODE 1 (Permanenten Vestlandske kunstindustrimuseum).
- Bergeno mokslo centrą (Vilvite).
Praktinė informacija keliautojams
Transportas Bergene
Bergeno miesto centre pats geriausias būdas keliauti yra vaikščiojimas. Taip pamatysite daugybę įdomybių, įvertinsite siaurų gatvelių unikalumą, pasigėrėsite miesto pėsčiųjų ir dviračių takais, vedančiais į gamtą. Iš oro uosto į Bergeno miesto centrą atvykti galėsite autobusu, pavadintu Flybussen. Bilietus galite įsigyti internetu iš www.visitbergen.com internetinio puslapio. Mieste galite naudotis autobusais, kurių bilietus įsigysite kioskuose arba turizmo informacijos centre. Taip pat labai patogus būdas keliauti yra naudotis tramvajaus pirma linija, kuri nuveš jus į pagrindines turizmo vietas ir muziejus. Jeigu norite aplankyti fiordus, keliaukite su laivais ir keltais.
Bergene besilankantys turistai labai mėgsta kitą turistinę atrakciją - kelionę traukiniu iš Bergeno traukinių stoties į Myrdal stotelę, po to šoka į Flamsbana maršruto traukinį ir lekia aplankyti nuostabaus Flam kaimelio.
Apgyvendinimas Bergene
Gerų apgyvendinimo pasiūlymų bus įmanoma rasti, jei apgyvendinimo ieškosite bent dviem mėnesiais anksčiau negu planuojama kelionė. Tuomet nakčiai dviviečiame kambaryje su įskaičiuotais pusryčiais gali užtekti apie 100 eurų.
- Tvarkingas 4 žvaigždučių viešbutis 500 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 100 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti. Grand Hotel Terminus.
- Įmantraus modernaus ir senovinio stilių derinio 3 žvaigždučių viešbutis 600 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 115 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti.
- Šviesus ir tvarkingas 3 žvaigždučių viešbutis 600 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 110 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti.
Patarimai ir Bergeno kortelė
Bergene lankytis rekomenduoju nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, kuomet oro temperatūra yra maloni ir leidžia puikiai praleisti laiką tyrinėjant miestą. Šilčiausias mėnuo būna liepa, o geriausias metas maudytis yra rugpjūčio mėnuo, vanduo šį mėnesį yra šilčiausias.
Bergenas, taip pat kaip ir kiti Norvegijos miestai, yra gana brangus. Čia jums reikės turėti apie 120 eurų dienai. Maistui per dieną išleisite apie 50 eurų, 9 eurus išleisite viešajam transportui, lankytinoms vietoms reikės skirti apie 40 eurų per dieną ir 21 euro prireiks kitoms pramogoms ir suvenyrams.
Mano rekomendacija yra įsigyti Bergeno kortelę - Bergen Card. Bergeno kortelė vienai parai kainuoja 32 eurus suaugusiam asmeniui ir 8,5 euro vaikui ar senjorui. Su ja galėsite nemokamai arba su didelėmis nuolaidomis lankytis miesto muziejuose ir galerijose, naudotis neribotu viešuoju transportu bei nuolaidomis restoranuose ir kitose pramogų vietose. Taip pat su kortele galėsite nemokamai atvykti iš oro uosto į miesto centrą traukiniu. Prisiminkite, kad nemažai turistinių vietų, muziejų Bergene gali neveikti ne turistinio sezono metu.