Duona nuo senų laikų yra vienas pagrindinių žmonių mitybos ramsčių. Tai ne tik sotumo jausmą suteikiantis produktas, bet ir svarbus maistinių medžiagų šaltinis. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė primena, kad žmogus valgydamas duoną vartoja sudėtinius angliavandenius, kurie ir sudaro pagrindinę energijos dalį. Jei duona praturtinta sėklomis ir grūdais, joje gausu ir augalinės kilmės baltymų, o kaip grūdinis gaminys, savo sudėtyje turi B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Nors parduotuvių lentynos tiesiog „lūžta“ nuo skirtingų rūšių duonos, vartotojams natūraliai smalsu, kaip išsirinkti geriausią duoną, atsižvelgiant į jos sudėtį ir maistinę vertę. Šiandien duona Lietuvoje išlieka vienu svarbiausių kasdienio raciono produktų, o jos vartojimo įpročiai ir asortimentas nuolat kinta, atspindėdami visuomenės poreikius ir mitybos tendencijas.
„Well Done“ asortimento plėtra ir vietiniai gamintojai
Viena iš svarbių tendencijų Lietuvos rinkoje - privačių prekių ženklų plėtra. Tai svarbi vieno geriausiai Lietuvoje atpažįstamų privačių prekių ženklų „Well Done“ asortimento plėtra. Praėjusiais metais įmonės „Maxima International Sourcing“ užsakymu žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad šį ženklą žino 83 proc. šalies gyventojų.
„Duona yra vienas dažniausių kasdienių pirkėjų pasirinkimų, todėl norėjome pasiūlyti jiems pažįstamus, Lietuvoje pamėgtus ir gamintus skonius su „Well Done“ ženklu - kokybiškus gaminius už nedidelę kainą“, - sako „Maximos“ Šviežių maisto produktų pirkimų grupės vadovė Giedrė Katliorienė. Naujajame „Well Done“ asortimente - 12 skirtingų gaminių, tarp kurių tamsi ruginė, sumuštinių, skrudinimo, baltymais praturtinta bei riekėmis pjaustyta ruginė duona.
Kuriant naująją kategoriją, didelis dėmesys skirtas lietuviškai kilmei ir bendradarbiavimui su vietos gamintojais. „Dauguma naujųjų „Well Done“ duonos gaminių kepami Lietuvoje. Didžioji dalis receptūrų sukurta kartu su ilgamete partnere „Vilniaus duona“, todėl galime pasiūlyti pirkėjams pažįstamus skonius, lietuviškas duonos tradicijas ir kokybę, kurios jie tikisi kasdien“, - teigia G. Katliorienė.
Asortimentas - atsižvelgiant į pirkėjų įpročius
Pasak G. Katliorienės, „Well Done“ duonos asortimentas suformuotas taip, kad kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą variantą - nuo tradicinės ruginės duonos iki patogios skrudinimo ar sumuštinių duonos kasdieniams pusryčiams. „Kurdami asortimentą kartu su gilias duonos gamybos tradicijas turinčiais Lietuvos kepėjais daugiausia dėmesio skyrėme pirkėjų mėgstamų produktų sudėčiai ir pateikimo formai. Kruopščiai atrinkome geriausio skonio variantus ir tobulinome receptūras, kad duona būtų ne tik skani, bet ir kokybiška“, - pabrėžia G. Katliorienė.
Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą baltymais ir skaidulomis gausesne mityba, asortimente atsirado ir tokių pasirinkimų, kurie tinka ieškantiems maistingesnių kasdienių produktų. „Pirkėjams siūlome ir baltyminę skrudinimo duoną, tamsią duoną su sėklomis, ruginę sumuštinių duoną bei tamsią duoną su saulėgrąžomis. Šie gaminiai turi daugiau skaidulų, todėl padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir palaikyti energiją. Jie sujungia tradicinį skonį ir funkcionalią mitybą“, - sako „Maximos“ atstovė.
„Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad pirkėjų įpročiai duonos kategorijoje mažai kinta, tačiau šalia tradicinių pasirinkimų vis labiau ryškėja poreikis praktiškiems kasdieniams sprendimams - supjaustytai duonai. Didžiausias augimas fiksuotas porcijinės duonos kategorijoje - tiek juodos, tiek šviesios. Taip pat daugiau parduodama ekologiškos juodos duonos ir nefasuotų šviesios bei tamsios duonos gaminių. Šios tendencijos rodo, kad pirkėjai ieško ne tik tradicinių skonių, bet ir duonos, kurią būtų patogu vartoti kasdien. Duonos gaminių pardavimuose matyti ir aiškus sezoniškumas: daugiausia jų parduodama vasarą, kai žmonės daugiau laiko leidžia lauke ir ruošia iškylas.
Duonos svarba kasdienėje mityboje
Duona - kepinys iš ruginių, kvietinių, kvietruginių miltų arba jų mišinių ir (arba) kitų grūdų produktų tešlos, kuri maišoma, formuojama, purinama ir kildinama mielėmis ir pieno rūgšties bakterijomis, o jos ruošinys kepamas. „Duonos valgymas buvo viena pagrindinių priežasčių, leidusių lietuviams išgyventi atšiauriomis sąlygomis dar iki atsirandant bulvėms. Vargo metais be grūdų miltų į duonos tešlą buvo maišomi įvairūs augalų stiebai, sėklos, net pjuvenos, tačiau nepaisant sudėties, ji buvo pagrindinis stalo atributas ir pagrindinė maitintoja“, - pasakoja bendrovės „Biržų duona“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
Gyvensenos medicinos specialistė Aistė Kučinskienė primena, kad sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro grūdinių kultūrų produktai. „Sveikos mitybos piramidėje grūdiniai produktai kartu su daržovėmis ir vaisiais sudaro piramidės pamatą, todėl šių produktų reikėtų vartoti daugiausiai. Juose yra mažai riebalų, daug gerųjų angliavandenių (polisacharidų), kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 45-60 proc. paros suvartojimo maisto energetinės vertės. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, vitaminais (B grupės, vitaminu C, folio rūgštimi, karotenoidais), skaidulinėmis medžiagomis, mineralais, tokiais kaip magnis, kalis ir kalcis“, - pasakoja A. Kučinskienė.
Raugo ir „įprasta“ duona. Kuo jos skiriasi?
Kuo skiriasi ruginė, kvietinė ir viso grūdo duona?
Renkant duoną, svarbiausia atkreipti dėmesį į miltų rūšį, skaidulinių medžiagų kiekį, cukraus ir druskos kiekį bei naudojamą kildinimo medžiagą. „Maximos“ atstovė V. Uzielė teigia, kad geriausia rinktis pilno grūdo duoną - nesvarbu, ar tai būtų ruginiai, kvietiniai ar speltų miltai - svarbiausia, kad pilno grūdo, su kuo mažiau cukraus ir įvairiausių priedų.
Kaip aiškina Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Maitinimo organizavimo skyriaus vedėja Laura Motužytė, kvietinė duona yra gaminama iš perdirbtų miltų, kuriuose nebelieka sėlenų, skaidulų, B grupės vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Dėl šios priežasties, priešingai nei viso grūdo duona, ji greičiau virsta gliukoze ir patenka į kraują, sukeldama staigius cukraus kiekio svyravimus. Valgydami tokią duoną sotumo jausmą pajusite tik trumpam, o ir organizmo neaprūpinsite skaidulinėmis medžiagomis, būtinomis gerai žarnyno veiklai.
Visai kitokia yra viso grūdo duona. Ji gaminama iš viso grūdo miltų, kuriuose išsaugomos beveik visos grūde esančios maistinės medžiagos. Valgydami tokią duoną mes gauname daugiau skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų, kurios padeda kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tokia duona, lyginant su duona, pagaminta iš perdirbtų grūdų, ilgiau suteiks sotumo jausmą.
Nors ruginė duona priskiriama sveikiausiai, tačiau ji yra kieta ir sunkiai virškinama, yra rūgšti ir kelia rūgštingumą, todėl nerekomenduojama valgyti turint įvairių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, padidėjusį rūgštingumą, gastritą ir kitas virškinimo problemas. Turint šias sveikatos problemas geriausia būtų privengti vartoti duoną arba vartoti jos minimaliai. Tačiau jeigu ji yra valgoma, turint virškinimo problemas geriausia rinktis šviesią kvietinę duoną.
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė supažindina, kad jų asortimente galima rasti išties platų skirtingų rūšių duonos pasirinkimą. „Mes gaminame duoną vien iš ruginių miltų, taip pat - ruginių ir kvietinių miltų duoną ir duoną, kuri pagaminta naudojant tik kvietinius miltus“, - nurodo pašnekovė. Anot jos, jų asortimente taip pat galima rasti skirtingų duonos variantų, kuriuose nėra pridėtinio cukraus.
„Šiuo metu vis labiau populiarėja duona, kuri yra kepama iš viso grūdo dalių ruginių miltų. Pirkėjams siūlome ir skirtingus duonos variantus, kurių sudėtyje labai daug sėklų ir grūdų. Tokios duonos šiuo metu yra vienos populiariausių“, - aiškina specialistė. „Vilniaus duona“ gamindama duoną naudoja tiek tradicinį raugą, tiek ir tradicinį plikinį. Duonos gamyba trunka įvairiai, pavyzdžiui, „Močiutės“ duona gaminama net 35 valandas, įskaitant raugo gamybą, maišymą, rauginimą ir 17 valandų aušinimą.
Etiketės ir „Rakto skylutės“ ženklas: ką būtina žinoti?
Nors parduotuvių lentynos tiesiog „lūžta“ nuo skirtingų rūšių duonos, nevertėtų pasiklausti vien patraukliais užrašais ant pakuotės, tokiais kaip „be cukraus“, „be mielių“, „su morkomis“, „su sėklomis“ ar „viso grūdo“. Tikroji produkto sudėtis atsispindi etiketėje. Joje sudedamosios produkto dalys yra išvardytos mažėjančia tvarka, todėl pirmojo ingrediento duonoje yra daugiausia, o paskutinio - mažiausiai.
L. Motužytė pabrėžia, kad juoda duona ne visada yra pagaminta iš ruginių miltų, todėl vien jos spalva pasikliauti nereikėtų. „Todėl visuomet vertėtų atkreipti dėmesį į produkto etiketę. Maisto produktų sudedamosios dalys etiketėse nurodomos mažėjančia tvarka. Todėl, jei pirmasis ingredientas juodos duonos sudedamosiose dalyse - kvietiniai miltai, ji nebus labai palanki mūsų sveikatai“, - paaiškina dietistė.
A. Kučinskienė pataria likti atidiems ir nepasikliauti vien skambiais užrašais ant etikečių - svarbu įsigilinti į produkto sudedamųjų dalių sąrašą. „Užrašas „viso grūdo“ ant pakuotės dar nereiškia, kad tai bus visagrūdis gaminys. Pilno grūdo dalių duonoje, šios rūšies grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc., o ruginėje duonoje - rugių grūdų turi būti ne mažiau kaip 90 proc. visų grūdų.“
Renkantis duoną, dietistė rekomenduoja ieškoti „Rakto skylutės“ simbolio ant pakuotės. Šis ženklas garantuoja, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g cukraus, ne daugiau nei 1 g druskos ir ne mažiau nei 5 g skaidulinių medžiagų, vertinant 100 gramų produkto. A. Kučinskienė sako, kad toks ženklinimas suteikiamas sveikatai palankesniems produktams ir reiškia, jog gaminyje yra didesnis kiekis skaidulinių medžiagų, mažiau cukraus, druskos, riebalų, nėra maisto saldiklių. Anot specialistės, prekėmis nukrautose parduotuvių lentynose šis ženklas gali padėti pirkėjams atsirinkti maistingesnius gaminius net pernelyg nesigilinant į jų sudėtį.
Cukrus, druska ir priedai duonoje
Renkant duoną svarbu atkreipti dėmesį į cukraus ir druskos kiekį. Dietistė V. Uzielė pabrėžia, kad žmogui nereikėtų suvartoti daugiau nei 5-6 gramus druskos per dieną, tad kuo mažiau jos duonoje - tuo geriau. Tas pats taikoma ir cukrui - 100 gramų duonos cukraus kiekis negali viršyti 5 gramų. Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas A. Sujeta teigia, kad minimalus skaidulų kiekis 100 gramų produkto turėtų būti 5 gramai, o cukraus - daugiausia 2-4 gramai 100 gramų duonos. „Idealiu atveju duonoje pridėtinio cukraus visiškai neturėtų būti“, - priduria jis.
V. Uzielė taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnai cukrus būna paslėptas po tokiais žodžiais kaip salyklas, fruktozė, džemas, salyklo ekstraktas ir panašiai. L. Motužytė ragina vengti sirupų, emulsiklių ir stabilizatorių, kurie pagerina tešlos struktūrą, minkštumą ir šviežumą. Nors šie priedai paspartina gamybos procesus, tačiau taip pat jie mažina maistingumą, o kai kuriems žmonėms gali sukelti net pilvo pūtimą ar kitus nemalonius žarnyno simptomus.
„Komerciškai apdorotoje duonoje dažnai randami maisto priedai, tokie kaip E471, E472, E481, E482 ir kiti, kurie pagerina gaminio tekstūrą, suteikia minkštumo ir pailgina galiojimo laiką. Taip pat joje gali būti konservanto E282, kuris apsaugo kepinius nuo pelėsių ir mikroorganizmų dauginimosi, taip pat prailgina jų tinkamumo vartoti laiką“, - pasakoja specialistė. A. Kučinskienė pataria vengti duonos gaminių, kuriuose yra konservantų, emulsiklių ar kitų maisto priedų, o trumpesnis ingredientų sąrašas neretai yra geras kokybės indikatorius.
„Kuo duona kietesnė, tamsesnė ir rūgštesnė, galimas dalykas, kad ji bus pati naudingiausia, be didelio kiekio priedų, be didelio kiekio cukraus. Kuo duona minkštesnė, porėta, suspaudus grįžta į savo formą - tuo ji panašesnė į pyragą ir reiškia, kad joje bus didelis kiekis cukraus, pridėtinių medžiagų ir ji gaminta iš kvietinių maltų, permaltų, išvalytų ir visiškai nenaudingų mums medžiagų“, - aiškina dietistė V. Uzielė.
| Kriterijus | Rekomenduojama norma |
|---|---|
| Skaidulinės medžiagos | Ne mažiau 5 g (idealu 6 g ir daugiau) |
| Cukrus (pridėtinis) | Ne daugiau 5 g (idealu 2-4 g arba visai be pridėtinio) |
| Druska | Ne daugiau 1 g |
| Riebalai | Ne daugiau 7 g |
| Viso grūdo dalių miltai | Ne mažiau 50% (viso grūdo duona) |
| Ruginiai miltai | Ne mažiau 90% (ruginė duona) |
Sėklos ir daržovės duonoje - ar visada sveika?
Dažnai pirkėjai susidomi duona su sėklomis manydami, kad tai sveikiau, tačiau, pasak V. Uzielės, - tai tik dar vienas triukas, verčiantis galvoti, kad sėklomis praturtinta duona yra sveikesnė. „Kai kurių sėklų apskritai negalima apdoroti aukštoje temperatūroje, jas geriausiai vartoti neapdorotas. Žinoma, jeigu į pilno grūdo duoną įdėsime kažkiek sėklų, kurių labai neskrudinsime, tai nieko baisaus“, - sako dietistė. Dažnai kvietinė duona taip pat būna su sėklomis, tačiau tai nepadaro jos naudingos mūsų organizmui. „Tai tik apgaulingai skamba, nes praktiškai perki batoną su sėklomis ir įsivaizduoji, kad valgai labai sveiką duoną“, - teigia V. Uzielė.
Specialistė L. Motužytė nurodo, kad sėklomis praturtinta duona yra ne tik gardus, bet ir maistingas pasirinkimas. Linų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo, kanapių bei ispaninio šalavijo sėklos suteikia organizmui vertingų skaidulų, baltymų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Vis tik, anot jos, renkantis tokią duoną svarbu atkreipti dėmesį ne tik į sėklas, bet ir į bendrą jos maistingumą, nes būtent jis lemia tikrąją naudą sveikatai. Tačiau, biomedicinos mokslų daktaras A. Sujeta perspėja, kad linų sėmenys neturėtų būti kepami kartu su duona, nes kepant juose esantis aliejus gali virsti į transriebalus, kurie mūsų organizmui tikrai yra nenaudingi ir netgi pavojingi.
Panaši situacija yra ir su daržovių duona, kurios pavadinimas skamba labai sveikai, neva duoną sudaro daržovės, tačiau, dietistės teigimu, dažnu atveju taip nėra. „Reikia atkreipti dėmesį, kas įeina į tos duonos sudėtį: kokie grūdai, cukrus ir kas tos daržovės, nes dažnai jos būna tik daržovių milteliai, kurie sudaro vos keletą procentų sudėties, o koks 90 procentų - kvietiniai miltai. Dar neteko atrasti rinkoje geros sudėties daržovių duonos. Galbūt ją galime rasti kepyklėlėse, kur duona kepama natūraliai ir į ją iš tikrųjų dedamos daržovės“, - atkreipia dėmesį specialistė V. Uzielė.
Naminė raugo duona - idealus pasirinkimas?
Šiuo metu į „madą“ sugrįžta ir naminė raugo duona. Internete gausu receptų, kaip tokią duoną iškepti patiems, žmonės mielai dalinasi raugu, buriasi į duonos mylėtojų grupes socialiniuose tinkluose ir ten diskutuoja apie gamybos procesą. „Natūralus raugas yra sveikiausia ir natūraliausia duonos kildinimo priemonė. Duona, iškelta raugu, yra lengviau virškinama ir naudinga žarnyno veiklai“, - sako L. Motužytė. Anot specialistės, norint iškepti natūralią raugo duoną pakanka vos kelių paprastų ir visiems gerai pažįstamų ingredientų.
Specialisto A. Sujetos teigimu, puikus pasirinkimas yra ir pastaruoju metu maisto tinklaraštininkų itin pamėgta natūralaus raugo - sourdough - duona. „Raugas, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas, yra naudingas mūsų žarnynui, nes teigiamai veikia jame esančius mikroorganizmus. Be to, natūralus raugas pailgina produkto galiojimo laiką, pagerina jo maistinę vertę“, - teigia A. Sujeta.
Lietuvių duonos vartojimo įpročiai ir tendencijos
Aurelija Pocienė, „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovė, pastebi, kad duona ir toliau užima svarbią vietą kasdienėje mityboje: daugiau nei pusė šalies gyventojų ją valgo beveik keturis kartus per savaitę, o duonos visiškai nevartoja tik apie 5 proc. žmonių. Be to, daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų priskiriami reguliarių duonos valgytojų grupei.
Visuomenės sveikatos instituto 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje duoną kasdien valgo tik 72,5 procentų suaugusių gyventojų - gerokai mažiau nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. 12,2 proc. gyventojų duoną valgo 3-5 kartus per savaitę, o 7,4 proc. duoną valgo rečiau nei kartą per savaitę arba visai jos nevalgo. Įdomu tai, kad tradicija valgyti duoną vis dar gyva kaimuose - net 42,8 proc. žmonių ją vartoja net kelis kartus per dieną, kai tuo tarpu mieste - 38 proc. Moterys taip pat rečiau valgo duoną kasdien nei vyrai - atitinkamai 71,5 proc. ir 73,5 proc. Pasak A. Kurganovo, tokiam pasiskirstymui įtakos gali turėti miestuose praktikuojamas sveiko gyvenimo kultas, kai atidžiau renkamasi, ką valgyti ir daugiau paisoma įvairių maitinimosi tendencijų.
Pirkėjai taip pat gana atidūs duonos kilmei - maždaug ketvirtadaliui svarbu, kad ruginė duona būtų lietuviška. „Renkantis maistą vienas esminių kriterijų yra kokybė, o lietuviška kilmė dažnai suvokiama kaip vienas jos atributų. Tai matome ir iš tyrimų. Vis dėlto pirkėjai ne visuomet atidžiai skaito etiketes: ne tik sudėtis, bet ir kilmės šalis kartais lieka pražiūrėta, jei prekė užvadinta lietuviškai“, - pastebi A. Pocienė.
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė nurodo, kad seniau vartotojai dažniausiai rinkdavosi tradicinę juodą duoną. Tačiau, metams bėgant, žmonės vis daugiau pradėjo domėtis apie grūdų ir sėklų naudą organizmui, tad ir prioritetai kito. „Žmonės pradėjo vis labiau domėtis sveikata ir skaityti produktų etiketes. Šie dalykai prisidėjo prie to, kad vartotojai prioritetą teikti pradėjo duonai, kurioje yra mažiau pridėtinio cukraus, druskos. Jie nori, kad duonoje būtų daugiau rugių, sėklų, grūdų. Juk žmonės siekia, kad jų valgomi produktai būtų sveiki ir skanūs. O šiuo metu šį norą galima įgyvendinti“, - sako pašnekovė.
Baltos ir juodos duonos vartojimo pokyčiai
„Ruginė duona, mūsų tradicinė lietuviška duona, savo vietą išlaiko gana stabiliai, be didesnių svyravimų. Tuo tarpu baltos duonos vartojimas per metus sumažėjo beveik 9 proc. Panašią tendenciją stebime jau kelerius metus“, - sako Aurelija Pocienė. Dar vienas reikšmingas pokytis - šiemet pirmą kartą susilygino baltos ir juodos duonos vartojimo apimtys. Ilgus metus balta duona dominavo pirkėjų krepšeliuose, tačiau jos vartojimui mažėjant, o ruginės duonos pozicijoms išliekant stabilioms, abu segmentai beveik susilygino.
Pasak A. Pocienės, duonos mažiau suvalgoma ir gerėjant ekonomikai - didesnė dalis pirkėjų gali leisti sau rinktis įvairesnį maistą. Taip pat prisideda tam tikros mitybos mados bei dietų komunikacija. „Dalį duonos rinkos „kąsnio“ nukanda ir viešojoje erdvėje dažnai kartojamos žinutės apie dietas, eliminuojančias grūdus ar glitimą. Pamirštama, kad glitimo netoleruojančių žmonių yra labai nedaug, o skaidulos ir baltymai yra būtini absoliučiai kiekvienam. Mitybos ekspertai ne kartą yra pagrindę mokslu, kad viso grūdo bei ruginė duona yra puikus skaidulų šaltinis - dvi riekelės gali sudaryti apie pusę rekomenduojamos dienos normos. Deja, sudėtį etiketėse linkę skaityti tik trečdalis gyventojų“, - atkreipia dėmesį A. Pocienė.
Demografiniai pokyčiai ir pakuotės pasirinkimas
Bendras duonos vartojimo mažėjimas siejamas ne tik su besikeičiančiais mitybos įpročiais, bet ir su demografiniais pokyčiais - mažėja gyventojų skaičius ir smulkėja namų ūkiai. Daugėja solo namų ūkių bei porų be vaikų, todėl keičiasi ir pakuočių pasirinkimas bei perkamas duonos kiekis. Mažesnės pakuotės padeda greičiau suvartoti duoną, ir mažiau jos išmesti. Beveik 2 iš 5 vartotojų pabrėžia, kad jiems svarbu gyventi tvariau ir rūpintis aplinka“, - sako A. Pocienė.
Tuo tarpu didesnio formato pakuotės išlieka populiarios skrudinimo duonų segmente - tokią duoną dažniau renkasi šeimos. Mažesni namų ūkiai linkę rinktis porcijines ar mažesnių pakuočių duonas. Pasak „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovės, Lietuvoje dar neišnaudotas visas porcijinių duonelių potencialas. Itin populiari Skandinavijos šalyse, ši kategorija, tikėtina, ir toliau augs bei šalies rinkoje.
Jaunesnių vartotojų pasirinkimai ir batono likimas
Jaunesnė auditorija vis dažniau renkasi burgerių bandeles, brioche tipo kepinius bei etnines duonas - tortilijas, pitas, bagetes. Šios kategorijos auga iš dalies baltos duonos gaminių sąskaita. Tuo tarpu batonų vartojimas, kaip pastebi didžiausia šalies duonos kepykla, nuosekliai mažėja. Tai siejama ir su kartų kaita - mažėja žmonių, kuriems batonas buvo kasdienis produktas, taip pat dalį šio segmento perima forminė ar etninė duona.
„Nors batono sudėtis iš esmės panaši į kitų kvietinių baltos duonos gaminių, jo pirkėjų kasmet mažėja. Panašu, kad batonas pamažu pereina į nostalgijos kategoriją - jis vis dar perkamas iš įpročio ir dėl emocinės vertės. Jaunesni vartotojai, užaugę su skrudinimo duona, dažniau renkasi ją arba įvairių šalių etnines duonas“, - pastebi A. Pocienė.
Praktiniai patarimai, kaip išlaikyti duoną šviežią
Dėl rudeninio oro ir jame tvyrančių bakterijų, dažnas namuose susiduria su nemalonia problema - supelijusia duona. Rudens drėgmė ir šildomos patalpos sukuria palankesnes sąlygas pelėsiui veistis ir plisti. Siekiant to išvengti, svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti duoną.
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į informaciją, kuri yra pateikta ant pakuotės. „Svarbiausia perkant pažiūrėti į datą, iki kurios ši duona yra tinkamiausia vartojimui. Geriau rinktis šviežiausią, arba, kitaip tariant, ilgiausiai galiojantį duonos kepaliuką“, - pataria specialistė.
S. Šoblinskienė aiškina, kad namuose duoną svarbu laikyti originaliame jos įpakavime, kuris apsaugo nuo džiūvimo. Taip pat svarbu, kad namuose duona būtų laikoma sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje. „Taip pat reikėtų vengti duoną laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Svarbu kiekvieną kartą pavalgius duonos įpakavimą vėl uždaryti sandariai.“
„Vienas labiausiai pasiteisinusių įpročių - duonos laikymas šaldytuve arba šaldiklyje. Šis patarimas labai pravers šiltuoju metų laikotarpiu“, - nurodo S. Šoblinskienė. Ji pataria šaldytuve laikomą duoną atšviežinti šiek tiek paskrudinus, o jei duona laikoma šaldiklyje - išsiimti jos tiek, kiek planuojama suvalgyti. Duonos, kaip ir kitų produktų, pakartotinai užšaldyti yra nerekomenduojama. S. Šoblinskienė priduria, kad duonos šaldiklyje nereikėtų laikyti labai ilgą laiką, pavyzdžiui, daugiau nei 2-3 mėnesius.
