Dienos pietūs - svarbi daugelio dirbančiųjų dienos dalis, ypač kai pietų pertrauka yra ribota. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur laikas yra itin brangus, o įtemptas gyvenimo ritmas diktuoja savo sąlygas, kokybiški ir greiti dienos pietūs tampa būtinybe.
Dienos pietų kainos ir tendencijos
Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur - 7 ar daugiau. Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8-13 proc. ir taip buvo kasmet. Tačiau yra restoranų, kuriems kainas pavyko išlaikyti nepakitusias.
Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo išaugusias kainas. Apsilankymas restorane tapo prabanga, o dienos pietūs - ne visiems įperkami. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad žmonės pinigų turi, tačiau restoranuose lankosi rečiau. Restoranų kainos pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris gyventojams tapo skausmingas.
| Miestas | Vidutinė pietų kaina (eurais) |
|---|---|
| Utena | 8,34 |
| Vilnius | 5,67 |
| Kaunas | 5,30 |
| Klaipėda | 5,05 |
| Šiauliai/Panevėžys | 4,46 |
Inovatyvūs sprendimai ir greiti pietūs
„iLunch“ restoranų idėja būtent ir kilo dėl įtempto ritmo bei nuolat kylančio klausimo, kur Vilniuje papietauti greitai, kokybiškai ir už patrauklią kainą. „Greiti pietūs, bet ne greitas maistas“ - ši filosofija kruopščiai ir atsakingai įgyvendinama nuo pat 2016 metų. Šiam tikslui pasitelkiama gausybė kompleksiškų sprendimų, kuomet darniai veikia tiek naujausios išmaniosios technologijos, tiek ir moderniausia virtuvės įranga.
Maistas išsinešimui ar maistas į namus itin išpopuliarėjo pandemijos laikotarpiu, tačiau žmonės įvertino, kad tai taip pat labai patogus būdas mėgautis restorano maistu net neišeinant iš namų ir neleidžiant savo brangaus laiko prie puodų. Mes tam tikra prasme įrodėme, jog sąlyginai pigus maistas gali būti ir itin aukštos kokybės net ir tuomet, kai tai yra maistas išsinešimui ar maistas į namus.
Istorinės puotos ir burmistro pietūs
Vilniaus burmistro dienos pietų tradicijos - tai daugiau nei tiesiog maitinimosi ritualas. Tai istorijos, kultūros ir net politikos atspindys. Turtingieji vilniečiai visais laikais mėgo pokylius, kurie buvo rengiami įvairiomis progomis: švenčiant vardadienius, gimtadienius, krikštynas ir vestuves. Aristokratų puotos vykdavo privačiuose rūmuose ir namuose, viešos - Vilniaus rotušėje.
Pasak maisto istorijos žinovų, XVII ir XVIII a. Europoje vyravo prancūziškas serviravimo modelis, t. y. tarnai iš karto sudėdavo ant stalų visus patiekalus. Sprendžiant iš įvairių šaltinių, iki XVII a. pradžios LDK nevengta derinti skirtingus skonius, pavyzdžiui, saldų ir rūgštų. Tačiau LDK virtuvėje iki pat XVIII a. pabaigos dominavo mėsa, o prancūziškos virtuvės įtaka išliko gana menka.
Bulvės įtaka lietuviškai virtuvei
Šiandien sunku įsivaizduoti lietuvišką virtuvę be bulvių. Tačiau šis produktas į Lietuvą atkeliavo palyginti neseniai - XVIII a. valdant Augustui III. Lietuvoje ypač nuo XIX a. paplito bulviniai valgiai: didžkukuliai - cepelinai, bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai. Jei kalbėsime apie bulvinius patiekalus, čia tikrai lyderiauja cepelinai, bulviniai blynai ir kugelis.
Verslo pietų etiketas
Verslo pietūs - svarbus ir atsakingas vyksmas, kuomet vyksta susitikimai su svarbiais klientais, potencialiais partneriais ar trokštamu ir perspektyviu mentoriumi. Renkantis restoraną verslo pietums svarbu pasidomėti restorano vidine aplinka: ar ji ne per daug triukšminga, kokie žmonės tame restorane lankosi. Taip pat patarimas - elkitės mandagiai su aptarnaujančiu personalu - taip potencialiems klientams sudarysite tinkamą įvaizdį apie savo socialinį portretą.
tags: #burmistras #dienos #pietus