Pietų Afrikos Respublika (PAR) - šalis, turinti turtingą ir sudėtingą istoriją, paženklintą apartheido, kovos už lygybę ir ekonominės plėtros. Šiandien PAR yra labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi šalis Afrikoje, turinti 11 oficialių kalbų ir didelę indų bendruomenę. Šiame straipsnyje apžvelgsime buvusius Pietų Afrikos Respublikos prezidentus, pradedant nuo apartheido žlugimo ir pereinant prie dabartinių lyderių, atkreipdami dėmesį į jų indėlį į šalies raidą.
Istorinis kontekstas ir apartheido žlugimas
Pietų Afrikos istorija yra glaudžiai susijusi su kolonizacija, rasine segregacija ir kova už politinę galią. XV a. pabaigoje olandų keliautojai atrado šią žemę, o vėliau, XIX a. pradžioje, britai užėmė teritoriją ir pavadino ją Pietų Afrikos Sąjunga. Šalies praeitis taip pat liudija apie įnirtingą vietinių gyventojų pasipriešinimą kolonijinei valdžiai. Pavyzdžiui, ankstyvais 1879 metais gerai ginkluota britų armija manė labai lengvai sutriuškinsianti basakoją vietinių zulų kariuomenę. Tik jie visiškai nepagalvojo, kad zulu karo vadas ir karalius Cetshwayo irgi turi savo galingą taktiką. Suformavę buivolo ragų ir krūtinės formos karių išsidėstymą, naudodami trumpas, bet galingas ietis, zulu kariai palaužė britus.
Apartheidas, kraštutinė rasizmo forma, įsigalėjo 1948 m., kai į valdžią atėjo su Olandijos reformatų bažnyčia susijusi Nacionalinė partija. Ši politika sukūrė vadinamuosius bantustanus, į kuriuos buvo suvaryta apie 13 proc. afrikiečių.
1994 m. apartheidas oficialiai žlugo, kai buvo surengti pirmieji demokratiniai rinkimai, kurie į valdžią atvedė Afrikos nacionalinį kongresą (ANK). Pirmasis ANK pirmininkas Nelsonas Mandela, iškalėjęs net 27 m., tapo pirmuoju juodaodžiu Pietų Afrikos prezidentu.
Nelsonas Mandela (1994-1999): Laisvės ir susitaikymo simbolis
Nelsonas Rolihlahla Mandela (1918-2013) - ikoniška figūra kovoje prieš apartheidą ir pirmasis PAR prezidentas po apartheido. Jo gyvenimas ir veikla įkvėpė milijonus žmonių visame pasaulyje.
Ankstyvasis gyvenimas ir kova prieš apartheidą
Gimęs Mvezo kaime, Transkėjoje, N. Mandela įsitraukė į politiką studijuodamas Fort Hero universiteto koledže. 1952 m. Johanesburge jis įkūrė pirmąją juodaodžių advokatų kontorą kartu su Oliveriu Tambo. 1961 m. prasidėjo jo pogrindinė veikla. Po ilgiau nei metus trukusios pogrindinės veiklos N. Mandela buvo suimtas ir 1964 m. nuteistas kalėti iki gyvos gyvybės. Kalėjime jis praleido 27 metus, iš kurių 18 metų Robeno saloje.
Vilakazi gatvė šioje šalyje yra daug svarbesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ne tik paprasta gatvė, tačiau jau dešimtmečius į šią gatvę traukia keliautojai ir visi norintys pamatyti vietą, kurioje užaugo net du Nobelio taikos premijos laureatai - Nelsonas Mandela ir Desmondas Tutu. D. Tutu ir jo žmona Leah čia ir tebegyvena. O štai Mandelos namas tapo Nacionaline istorine lankytina vieta ir buvo paverstas muziejumi. Pati Vilakazi gatvė jau tikrai nebėra dulkina vieta, o gyvybingas istorijos ir kultūros centras.
Prezidentas ir susitaikymo politika
1990 m. vasario 11 d. N. Mandela buvo paleistas iš kalėjimo, o 1994 m. tapo Pietų Afrikos prezidentu. Jo prezidentavimo metu buvo vykdoma nacionalinio susitaikymo politika, siekiant atkurti juodaodžių daugumos orumą ir užtikrinti baltaodžius, jog jiems nereikia bijoti naujų pokyčių. Tai buvo kritinis laikotarpis šalies istorijoje, kai reikėjo sujungti praeities žaizdas ir kurti bendrą ateitį.
Palikimas ir vėlyvasis gyvenimas
N. Mandela pasitraukė iš prezidento posto 1999 m., tačiau toliau aktyviai dalyvavo sprendžiant konfliktus ir skatinant socialinę plėtrą visame pasaulyje. Už savo indėlį į kovą prieš apartheidą ir taikos skatinimą, N. Mandela 1993 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija kartu su Frederiku de Klerku.
Vėlyvajame gyvenime N. Mandela susidūrė su sveikatos problemomis. Vasaros pradžioje N. Mandela buvo paguldytas į ligoninę paūmėjus plaučių infekcijai. Sunkiai sergantis buvęs Pietų Afrikos prezidentas minėjo savo 95 metų sukaktį. Jau ketvirtadienio rytą milijonai moksleivių buvusiam kovotojui su apartheidu dainavo „Su gimimo diena“. Jungtinės Tautos (JT) paragino liepos 18-ąją 67 minutes skirti labdaros projektams - taip būtų prisiminti 67 metus, kuriuos N. Mandela paaukojo kovai už teisingumą. N. Mandelos sveikatos būklė, prezidentūros duomenimis, gerėja. „Madiba lieka ligoninėje Pretorijoje, tačiau medikai patvirtino, kad jo sveikata nuolat gerėja“, - pareiškė prezidentūra. Prezidentas Jacobas Zuma esą linki N. Mandelai „laimingo gimtadienio“.
Thabo Mbeki (1999-2008): Ekonominė plėtra ir Afrikos renesansas
Thabo Mvuyelwa Mbeki (gimęs 1942 m.) - antrasis PAR prezidentas po apartheido, valdęs nuo 1999 iki 2008 m. Jo prezidentavimo metu buvo siekiama ekonominės plėtros ir Afrikos renesanso, pabrėžiant Afrikos žemyno savarankiškumą ir potencialą.
Ekonominė politika ir Afrikos renesansas
T. Mbeki vyriausybė įgyvendino įvairias ekonomines reformas, siekiant pritraukti užsienio investicijas ir skatinti ekonomikos augimą. Jo vizija apėmė Afrikos vaidmens stiprinimą pasaulio arenoje ir žemyno savimonės ugdymą.
Kontroversijos
T. Mbeki prezidentavimo laikotarpis nebuvo be kontroversijų. Jis buvo kritikuojamas dėl savo požiūrio į AIDS epidemiją ir neigimo, kad ŽIV sukelia AIDS. Ši pozicija sukėlė daug ginčų ir pasmerkimo iš tarptautinės bendruomenės, ypač atsižvelgiant į didelį ŽIV plitimą Pietų Afrikoje.
Kgalema Motlanthe (2008-2009): Pereinamasis lyderis
Kgalema Petrus Motlanthe (gimęs 1949 m.) - trumpalaikis PAR prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2008 iki 2009 m., kai T. Mbeki atsistatydino.
Pereinamasis laikotarpis
K. Motlanthe prezidentavimas buvo pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo ruošiamasi naujiems rinkimams ir užtikrinamas sklandus valdžios perdavimas. Jis užtikrino stabilumą ir tęstinumą valdžioje po ankstesnio prezidento atsistatydinimo, padėdamas šaliai pasiruošti naujai politinei erai.
Jacob Zuma (2009-2018): Iššūkiai ir korupcijos šešėliai
Jacob Gedleyihlekisa Zuma (gimęs 1942 m.) - PAR prezidentas nuo 2009 iki 2018 m. Jo prezidentavimo laikotarpis buvo paženklintas ekonominiais iššūkiais ir korupcijos skandalais, kurie sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą ir politinę įtampą.
Ekonominiai iššūkiai ir socialinė nelygybė
J. Zuma vyriausybė susidūrė su ekonominiais iššūkiais, tokiais kaip didelis nedarbas ir socialinė nelygybė. Nepaisant pastangų, šios problemos išliko opios, veikiančios didelę dalį Pietų Afrikos gyventojų.
Korupcijos skandalai
J. Zuma prezidentavimo laikotarpis buvo paženklintas daugybe korupcijos skandalų, kurie susilpnino pasitikėjimą vyriausybe ir ANK. Šie skandalai sukėlė masinius protestus ir galiausiai lėmė jo atsistatydinimą prieš kadencijos pabaigą.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentų apžvalga (po apartheido)
| Prezidentas | Pareigų metai | Pagrindinis indėlis / įvykis |
|---|---|---|
| Nelsonas Mandela | 1994-1999 | Apartheido žlugimas, nacionalinis susitaikymas, Nobelio taikos premija |
| Thabo Mbeki | 1999-2008 | Ekonominės reformos, Afrikos renesanso vizija |
| Kgalema Motlanthe | 2008-2009 | Pereinamasis laikotarpis, stabilumo užtikrinimas |
| Jacob Zuma | 2009-2018 | Ekonominiai iššūkiai, korupcijos skandalai |
tags: #buves #pietu #afrikos #prezidentas