Dienos pietūs yra svarbi daugelio dirbančiųjų dienos dalis, ypač kai pietų pertrauka yra ribota. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur laikas yra itin brangus, o įtemptas gyvenimo ritmas diktuoja savo sąlygas, kokybiški ir greiti dienos pietūs tampa būtinybe. Šiame straipsnyje apžvelgsime dienos pietų pasiūlą įvairiuose Lietuvos miestuose, atkreipdami dėmesį į populiarias vietas, kainų skirtumus ir inovatyvius sprendimus, leidžiančius mėgautis skaniu maistu net ir skubant.
Dienos pietų pasirinkimas: nuo Vilniaus iki Biržų
Dienos pietūs Vilniuje ir kituose miestuose siūlomi daugelyje vietų, o konkurencija skatina verslininkus pasiūlyti vis inovatyvesnius maisto patiekimo būdus. Galima rasti ne tik specializuotų vietų, kur siūlomas veganiškas ar kitoks specifinis maistas, bet ir tokių, kur galima susikurti patiekalą pačiam, išvengiant tam tikrų ingredientų. Tai suteikia galimybę valgyti tai, ko nori kiekvienas asmuo, ir dienos pietūs Kaune tampa tarsi namų virtuvės patiekalais.
Daugelis žmonių su kavinėmis susipažįsta internete, nes tai greitas ir paprastas būdas rasti vietą, atitinkančią poreikius. Internetinė paieška leidžia iš anksto susipažinti su meniu, kainomis, akcijomis ir nuolaidomis, taip pat sužinoti, ar kavinė siūlo veganišką, gluten-free ar kitokį specialų maistą. Lokalizacija taip pat svarbi - greičiau palyginti ir rasti vietą, esančią arčiau namų ar darbo.
Svarbu skaityti kitų žmonių atsiliepimus ir komentarus internete, kad susidaryti nuomonę apie maisto kokybę ir aplinką.
Lietuvių pietų įpročiai
Dienos pietūs Vilniuje yra labai įvairūs, neapsiribojantys tik standartiniu kotletu su bulvių koše. Pasirinkimas platus, todėl galima valgyti ne tik skanų, bet ir naudingą maistą. Lietuviai vis dar dažnai renkasi riebesnius patiekalus su mėsa, tačiau vis dažniau užsisako ir papildomą porciją salotų.
Roberta, tinklaraščio „Pietų pertrauka“ autorė, kasdien pietauja vis kitoje vietoje, taip paįvairindama savo dieną. Ji organizuoja ir bendrus pietus, kurių metu žmonės susitinka, bendrauja ir dalijasi naujienomis. Keliaudama ji pastebi, kad lietuviai yra išlepinti dienos pietų pasiūlymų, kurių užsienyje ne visada galima rasti. Renkantis vietą pietums, svarbu, kad ji būtų arčiau darbo, siūlytų norimą maistą (suši, pica ar kt.) arba būtų nauja ir neatrasta. Svarbu nebijoti naujos patirties, net jei kartais tenka nusivilti.
Valgyklos: pigus ir patikimas pasirinkimas
Valgyklos siūlo pigius dienos pietus. Roberta rekomenduoja „Sultinius“ Vilniuje. Geros vietos pigiai papietauti yra mokyklų ir universitetų valgyklos, pavyzdžiui, VU Istorijos fakulteto valgykla.
Kainų skirtumai skirtinguose miestuose
Po pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimo maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo išaugusias kainas. Apsilankymas restorane tapo prabanga, o dienos pietūs - ne visiems įperkami.
Vilniuje už dviejų patiekalų pietus ir gėrimą gali tekti sumokėti daugiau nei 10 eurų. Kaune dienos pietų kaina priklauso nuo kavinės ar restorano - nuo 5 iki 15 eurų. Mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Biržuose, pietūs gali atsieiti vos 2,5 euro. Naujoje Akmenėje dienos pietams daugiau nei 5 eurų niekada neišleidžiama.
Vidutinės dienos pietų kainos Lietuvos miestuose (2024 m. lapkritis)
| Miestas | Vidutinė kaina (eur) |
|---|---|
| Lietuva (vidutiniškai) | 7,30 |
| Utena | 8,34 |
| Šiauliai | ~7,44 |
| Vilnius | 7,50 |
| Mažeikiai | 5,45 |
Šefas Liutauras Čeprackas teigia, kad nuo Naujųjų metų apyvartos kritimas daugelyje kavinių buvo apie 20-30 proc. Dėl grąžinto PVM tarifo ir padidėjusios minimalios mėnesinės algos, žmonės mažiau lankosi restoranuose.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad žmonės pinigų turi, tačiau restoranuose lankosi rečiau. Restoranų kainos pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris gyventojams tapo skausmingas. Vidutinės klasės restoranams gresia bankrotas, nes kainos pasiekė tokį lygį, kuris nepatinka vartotojams.
„iLunch“: greiti pietūs, bet ne greitas maistas
„iLunch“ restoranų idėja gimė dėl įtempto gyvenimo ritmo ir nuolat kylančio klausimo, kur Vilniuje papietauti greitai, kokybiškai ir už patrauklią kainą. „Greiti pietūs, bet ne greitas maistas“ - tokia filosofija įgyvendinama nuo 2016 metų. 2023 metų pabaigoje vilniečiai ir miesto svečiai galės mėgautis inovatyviais dienos pietumis jau 25 restoranuose. Be to, 4 restoranai kviečia pietauti Kaune, po vieną - Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje ir Rygoje.
Pagrindiniai „iLunch“ dienos pietų privalumai yra greitis, kokybė ir kaina. Daugelis „iLunch“ restoranų yra įsikūrę verslo centruose, todėl įvairių įmonių darbuotojams čia pietauti patogu.
Maistas išsinešimui ar į namus itin išpopuliarėjo pandemijos laikotarpiu. „Wolt“ ir „Bolt“ klientai ne kartą įvertino „iLunch“ kaip siūlančius geriausią kainos ir kokybės santykį dienos pietų segmente.
„iLunch“ pasitelkia kompleksinius sprendimus, kuriuose darniai veikia naujausios išmaniosios technologijos ir moderniausia virtuvės įranga. Kiekviename restorane kasdien kruopščiai vykdoma maisto kokybės kontrolė, o reakcija į klientų atsiliepimus vykdoma realiu laiku.
Restoranuose galima palikti atsiliepimą specialioje planšetėje, o ant kiekvienos maisto išsinešimui pakuotės rasite specialų QR kodą, kurio pagalba galėsite palikti atsiliepimą.
Kokybiški dienos pietūs restorane, esančiame prie pat darbovietės, arba maistas į namus leidžia sutaupyti laiko, pinigų ir džiaugtis maistu be streso. Svarbiausi kriterijai renkantis, kur valgyti darbo dienomis, yra greitis, skonis ir kainos bei kokybės santykis. „iLunch“ pietauti kviečia nuo pirmadienio iki penktadienio patogiausiu metu - nuo 11:00 iki 15:00 val.
Maistas išsinešimui Vilniuje taip pat yra aktuali tema, ypač šiltuoju metų laiku. Besirenkantiems tokį pietavimo būdą, „iLunch“ suteikia galimybę savo pasirinktą maistą gauti greičiau nei per dvi minutes. Maistas pakuojamas į aukštos kokybės pakuotes, siekiant tvarumo ir išlaikant maisto estetinį vaizdą bei kokybę. Patogesniam maisto užsakymui sukurta platforma, kurios pagalba galima vos keliais mygtukų paspaudimais suformuoti užsakymą ir sumokėti, o paruošti patiekalai lauks arčiausiai esančiame restorane.
Maistas į namus Vilniuje pristatomas užsakant tiesiai iš „iLunch“ svetainės arba naudojantis „Wolt“ ir „Bolt“ platformomis.
Panoraminiai restoranai: pietūs su vaizdu
Maistas - ne vienintelis kriterijus renkantis restoraną. Juk išėjimas į miestą - pramoga. Todėl dabar iš restoranų reikalaujame kur kas daugiau: gero aptarnavimo, jaukios aplinkos, patinkančios muzikos ir t.t.
Nors skubėti į darbą ryte nereikia, kasdien keliuosi 7:00. Sportuoju visada iki 11:30. O tada jau kiek praalkus - malonioji dalis. Važiuoju į vieną iš pamėgtų kavinių dienos pietų. Užkandinės maistas, liaudiškai tariant be jokių mandravonių, tiesiog naminis maistas. Sriubelės, kaip pasakytų žemaičiai, tokios, lyg pas močiutę kaime. Pagrindiniams patiekalams lėkštės gal kiek per mažos, nes maisto į jas pridėta sulig kraštais. Mėgstančius pavalgyti, žinoma, tokie vaizdeliai džiugina.
Dažniau renkuosi maitinimo įstaigas, kuriose padavėjai aptarnauja prie staliukų. „Lauroje“ dienos pietų meniu keičiasi kasdien, visada galiu čia rinktis iš dviejų sriubų ir trijų ar keturių pagrindinių patiekalų. Tą dieną, kai nufotografavau patiekalus, valgiau vištienos sriubą su špinatais bei kiaulienos troškinį.
Kai užsimanau įvairovės, dažniausiai dienos pietų važiuoju į kinų restoraną „Feniksą“. Čia dienos sriuba dažniausiai būna vištienos, bet štai pagrindinių patiekalų pasirinkimas - didelis. Nesumeluosiu teigdamas, jog galima rinktis iš ne mažiau nei dešimties patiekalų. Lemtingą dieną, kai fotografavau tos dienos patiekalus, valgiau dienos sriubą už 1€ ir traškią vištieną saldžiarūgščiai aštriame padaže. Šis ir kiti patiekalai yra iš šio restorano meniu, tik „subalansuoti“ dienos pietų poreikiui. Tai yra, nereikia atskirai užsisakinėti ryžių, jie jau būna patiekiami kartu su paukštiena, mėsa ar žuvimi, ir dar jiems į kompaniją prikraunama šviežių kopūstų salotų.
Kavinė „Boogie Woogie“ - trečioji iš mano lankomiausių vietų dieną. Džiaugiuosi, kad tądien, kai fotografavau, buvo mano pamėgta rūgštynių sriuba ir vištienos kepenėlės. Ne tik skanus maistas yra faktorius, dėl ko aš renkuosi būtent šias vietas. Maisto niekada netenka laukti ilgai. Parodydamas vietas, kuriose aš dažnai pietauju, noriu pasakyti, jog nesu tinginys ir mėgstu gaminti maistą, bet kai papietauti dienos metu gali už 6€, klausimas, ar verta namie kuistis su puodais. Džiaugiuosi, kad šiuo kosminiu greičiu kylančių kainų metu dar yra maitinimo įstaigų, kuriose pietaudamas gali įsitekti į 6€. Būna dienų, kad pietums išleidžiu nuo 20 iki 50€, bet tai jau kitokie pietūs ir kiti ingredientai lėkštėse. Kasdieniam dienos racionui norisi labiau žemiško maisto. Paprašysiu komentaruose pasidalinti savo pamėgtomis maitinimo įstaigomis, kurias jūs renkatės dienos pietums darbo metu.
Taikos pr. Dienos pietūs yra svarbi daugelio iš mūsų gyvenimo dalis, o ypač, jei dirbame biure ir šiai dienos rutinai turime ribotą laiką.
Dienos pietų kainos skirtingose maitinimo įstaigose
Vieno dienos pietų patiekalo kaina - iki 7 eurų. Kaune esančios valgyklos „Sideta“ atstovė nurodė, kad kaina, renkantis sriubą ir antrą patiekalą, gali būti nuo 2,30 iki 6,90 euro.
Restorano Vilniuje „Vaflių namai“ vadovė Marta Radzienė teigė, kad pietums visuomet siūloma sriuba, vasarą - salotos ir karštas patiekalas, rudenį ir žiemą - du karšti patiekalai pasirinktinai. Ji nurodė, kad sriubos kainos svyruoja nuo 1,70 iki 1,90 euro, salotos ir karštieji patiekalai kainuoja nuo 6,60 iki 7 eurų.
Ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir Mažeikiuose, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose esančias kavines („Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“ „Manami“ ir kt.) valdančios „Amber food“ grupės rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė įvardijo, kad su lojalumo kortele dienos pietūs būna pigesni. Pavyzdžiui, sriuba kainuoja 1,20 euro. Salotų kaina svyruoja nuo 4 iki 5,40 euro, karštų patiekalų - nuo 5,10 iki 6,70 euro, lietuviškų patiekalų - nuo 4,40 iki 5,50 euro.
Visos dienos maitinimą vaikų darželiams, stovykloms ir mokykloms Vilniuje teikiančios įmonės „Confetti“ projektų vadovė Rasa Domarkienė nurodė, kad kiekvieną dieną klientams siūlo 2 sriubas ir 5 pasirenkamus patiekalus su garnyru, tarp jų - ir vegetariškus. Anot R. Domarkienės, dienos pietų komplekso (sriuba ir antras patiekalas) kaina yra 6,50 euro, o stalo vanduo su citrina siūlomas nemokamai.
Nemokama sriuba pritraukia klientus
Kauno valgyklos „Al Fresco“ savininkai bei kulinarai Audrius ir Kristina nurodė, kad pietums žmonės nori mėsos, paukščio (dažniausiai vištiena) ir žuvies. Audrius įvardijo, kad karštas patiekalas kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, tačiau klientams sriuba - nemokamai. „Jei žmonės tą karštą patiekalą užsisako be sriubos, tai gal tie 5 eurai ir yra brangu. Bet, jei valgai karštą patiekalą ir dar sriubą - pas mus išeina pigu. Kai pasakai, kad sriuba dovanų, tai ją ima 98 proc. žmonių. Kai kurie išsinešimui paima, sako, kad vaikui parneš namo, kiti - kad darbe vėliau suvalgys. Be to, pas mus žmogus viską mato, rodo pirštu, o mes kraunam. Būna, prašo daugiau daržovių ar padažo - dedam, negaila. Gramų netaupom“, - pasakojo kulinaras.
Kainų kilimas ir taupymo strategijos
„Amber food“ atstovė neslėpė, kad infliacija, energetikos kainų ir atlyginimų augimas brangina tiek visą maistą, tiek atskiras produktų grupes. „Nors dienos pietus stengiamės branginti tik tuomet, kai nebelieka kitų išeičių, kasmet jie brango apie 12 proc. Kasdien mieste valgantys žmonės linkę taupyti, todėl dažniausiai naudojami pigiau pagaminami receptai ir mažiau komplikuotos gamybinės linijos, kai virėjams nereikia gaminti keliasdešimt skirtingų patiekalų vienu metu“, - dėstė L. Nikonovaitė.
„Vaflių namų“ vadovės teigimu, šiemet patiekalų savikaina yra išaugusi net 30 proc., tad dienos pietų kainos pakilo apie 10-13 proc. Ji neslėpė, kad visad galima rasti pigesnių produktų, bet tuomet suprastėtų ir kokybė.
M. Radzienės teigimu, dienos pietams restoranai ruošiasi iš anksto, o tai leidžia pasiūlyti patiekalus mažesne kaina nei meniu patiekalai. „Mes išverdame keliasdešimt porcijų sriubos ir iš anksto pasiruošiame tokiam pat kiekiui salotų ar karštųjų patiekalų. Tai leidžia sumažinti apkrovimą virtuvėje. Dėl to sunaudojama mažiau dujų ar elektros, be to, perkant produktus didesniais kiekiais, jų kainos mažėja“, - pasakojo pašnekovė.
Klientų jautrumas kainoms
Vaikams maistą tiekiančios „Confetti“ atstovė neslėpė, kad dienos pietų komplekso kaina per metus pakilo apie 8 proc.
„Al Fresco“ savininkas teigė, kad kaina - jautri tema: „Vakare, kai išeini kur nors atsipalaiduoti ir pamatai, kad kepsnys prabrango nuo 10 iki 13 eurų, alus - nuo 4 iki 5 eurų, o vietoje pusės litro liko tik 0,4, galvoji: dzin, man čia patinka, aš vis tiek čia eisiu. Bet, jeigu valgykloj dienos pietų kaina padidėjo 50 centų, tai iš karto: neįmanoma pragyvent Lietuvoj, čia tos kainos nesąmoningos, plėšia nuo mūsų! Būna daug irzesio, bet galų gale praeina.“
Audrius atskleidė, kad, pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio mėnesį vištienos krūtinėlės porcija kainavo 4,30 euro, dabar - 5,50 euro. Pašnekovas neslėpė, kad kitais metais gal kainą teks ir kelti, nes brangsta darbuotojai, patalpų nuoma. Ir pridūrė, kad vis tik su kainų kėlimu valgykloms reikia elgtis atsargiai, nes dienos pietums žmonės tikrai labai taupo.
Stabilumas kainų atžvilgiu
Valgyklos „Sideta“ atstovė teigė, kad kainų šiemet nekeitė, nes nori išlaikyti esamus klientus. Anot pašnekovės, kainos gerokai - apie 30 proc. - kilo praėjusią vasarą, kuomet buvo didelis elektros ir dujų kainų šuolis: „Toks kilimas buvo skaudus visiems, todėl stabilizavusis energijos kainoms laikome ir kainas tame pačiame lygyje, nors šiemet brango ir daržovės, ir mėsa.“
Klaipėdos restorano „Grynas maistas“ vadovas Deividas Kučinskas nurodė, kad pigiausia yra sriuba (1,20 euro), karšt patiekalai kainuoja nuo 4,50 iki 5 eurų, salotos - 3 eurus, šaltibarščiai - 2,80 euro. Gira, kompotas ar kefyras - 40 centų. Jis atskleidė, kad kainų šiemet nekėlė - per pastaruosius 2 metus vienos porcijos kaina pakilo tik 10 centų, nors žaliavos brango 30 proc., taip pat kelissyk augo išlaidos elektrai ir dujoms.
Paklaustas, kaip restoranui pavyko išlaikyti tas pačias kainas, pašnekovas atsakė, kad buvo itin daug skiriama marketingui, stengiamasi aptarnauti kuo daugiau žmonių. „Aptarnaujant kuo didesnį klientų kiekį galima išlaikyti mažesnes kainas. Nemažai turime klientų, dideli srautai, todėl kol kas išeina uždirbti. Jei vėl kils kainos - matau, kad kyla jau elektros kainos - spalį-lapkritį galimai didinsime kainas bent 10 centų tai tikrai“, - dėstė D. Kučinskas.
Kainų skirtumai didžiuosose miestuose
LRT.lt pabandė suskaičiuoti, kiek pinigų teks skirti pietums didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Patiekalo kaina buvo skaičiuojama į ją įtraukiant dienos sriubą bei pagrindinį dienos patiekalą. Pastebėta, kad patiekalų asortimentas - labai įvairus, nuo žemaitiškių blynų ar „Jūratės“ kotletų iki „donburi“ su kiaulienos šonkauliais ar kišo su jūros gėrybėmis ir gražgarstėmis. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Kaune ir Vilniuje buvo galima rasti daugiau išskirtinių patiekalų nei kituose miestuose. Dažniausiai pasitaikantis patiekalas meniu - „Cezario“ salotos, vištienos krūtinėlės arba kiaulienos nugarinės kepsniai.
Vilniuje, įvertinus 49 kavinėse siūlomų dienos pietų kainas, suskaičiuota, kad dienos pietų kainos vidurkis (pagrindinis patiekalas ir sriuba) siekia 5,67 euro, o kainų mediana (vidutinė kaina) - 5,5 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina Vilniaus kavinėse - 3,9 euro. Didžiausia užfiksuota kaina - 8,5 euro. Tiesa, verta pastebėti, kad didžiausia dienos pietų kaina buvo užfiksuota restorane „Telegrafas“.
Kaune už dienos pietų rinkinį teks pakloti kiek mažiau. Kainos vidurkis - 5,3 euro, o mediana - 5,2 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina - 4 eurai.
Klaipėdoje kainos vidurkis siekia - 5,05 euro, o mediana - 4,95. Šiauliuose ir Panevėžyje buvo užfiksuotos mažiausios dienos pietų kainos. Šiauliuose kainos vidurkis siekė 4,46 euro, o mediana - 4,4 euro.
LRT.lt pabandė pasidomėti, kiek gi dienos pietūs kainuodavo Vilniuje ar kituose miestuose prieš penkerius metus. Ilgą laiką Lietuvoje veikiančių 6 didžiausių tinklinių restoranų paprašyta pateikti statistiką. A. Matusaitės teigimu, lyginant kainų skirtumus prieš penkerius metus ir dabar, pastebimas 9-20 proc. Tačiau pasižvalgius internete, galima rasti, ir kitokių pavyzdžių. Dar 2014 metais vienoje iš Vilniaus kavinių buvo siūloma pavalgyti dienos pietus už 9,99 lito (2,99 euro). Patikrinus tos pačios kavinės dienos pietų kainas 2019 metais, galima pastebėti didelį skirtumą. Dabar dienos pietūs toje pačioje vietoje kainuoja 5,5 euro (18,9 lito). O tai yra 89 proc.
Kainų įtakos veiksniai
„Per pastaruosius 10 metų kavinėse dirbančių darbuotojų darbo užmokestis didėjo daugiau nei 50 proc. Brango ir maisto produktai, tačiau jų kainų didėjimas nebuvo toks spartus, kad galėtų taip stipriai padidinti kavinių maisto kainas“, - sako N.
Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad jis pats dienos pietus valgo kavinėje, o išleidžia apie 5 eurus ar daugiau. „Priklauso nuo to, su kuo ir kur einu pietauti“, - sako N.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėdamas apie maitinimo sektorių siūlo atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų jis sparčiai augo. Pavyzdžiui, dar 2007 metais maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklos pajamos siekė 392 mln. eurų, o 2017 metais šis skaičius kilo apie 60 proc. - iki 632 mln. Lietuvos maitinimo paslaugų sektoriaus stiprėjimą rodo ir kita iškalbinga statistika.
„2007 metais maitinimo įmonių apyvarta vienam gyventojui siekė 122 eurus, o 2017 metais - jau 223 eurus. Tai yra beveik dukart daugiau nei prieš krizę. Nors įtakos šiam augimui turėjo ir sumažėjęs gyventojų skaičius Lietuvoje, tačiau šiuo metu pastebimas spartus maitinimo įmonių apyvartos augimas rodo, kad esminį poveikį visgi turėjo palankios situacijos Lietuvos darbo rinkoje aspektas“, - mano „SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas.
„Antrąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 6,6 proc., o maitinimo įmonių apyvarta augo net 12,3 proc. Toks spartus augimas puikiai iliustruoja didėjančias Lietuvos vartotojų pajamas ir itin palankią situaciją darbo rinkoje - aukštą užimtumą, žemą nedarbą ir jau prieškrizinį lygį pasiekusį Lietuvos vartotojų optimizmą. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau leidžia sau vartoti maistą ne namuose, o kavinėse ir restoranuose“, - sako A. Izgorodinas.
Paklaustas, kokios pasekmės galėtų kilti šalies ūkiui, jei staiga užsidarytų visos maitinimo įstaigos, A. Izgorodinas atsakė: „Paskutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad maitinimo sektoriuje užimta beveik 36 tūkst. darbuotojų, arba beveik 4 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. Kitas svarbus niuansas - jeigu bendras darbuotojų skaičius Lietuvoje dar nesiekia prieškrizinio lygio, maitinimo sektoriuje darbuotojų skaičius yra 8 proc. didesnis nei prieš krizę. Tai reiškia, kad dėl stiprėjančio vidaus vartojimo maitinimo sektoriaus poveikis Lietuvos darbo rinkai sustiprėjo“, - maitinimo sektoriaus svarbą šalies ūkiui nurodo A. Izgorodinas.
„Tai, kad žmonės ieško, kur pavalgyti, matome ir pagal savo svetainės lankomumą. Pastebime, kad nuo 10:30 val. iki 12:30 val. jos aktyvumas padidėja apie 40 proc., o tai rodo, kad žmonės ieško, kurioje vietoje galėtų papietauti“, - sako L. Tamošiūnas.
Paklaustas, ar pietauti į kavines vaikšto tik didžiųjų miestų gyventojai, ar ir regionuose gyvenantys lietuviai, įmonės vadovas teigia, kad pietus valgyti kavinėje yra populiariau didmiesčiuose. L. Tamošūnas: „Įprastai miesto gyventojai renkasi arčiausiai jų darbovietės ar net pačioje darbovietėje, verslo centre esančią kavinę, restoraną ar valgyklą.