Cepelinai - tikras lietuviškos virtuvės pasididžiavimas, neįprasta forma ir spalva gąsdinantis užsieniečius, tačiau toks artimas ir malonus lietuvių skoniui. Daugelis lietuvių šeimų sekmadienio pietus sunkiai įsivaizduoja be garuojančio dubens cepelinų, aplietų spirgučių ir grietinės padažu. Tačiau namuose gaminti didžkukulius ryžtasi ne kiekvienas. Vyrauja mitas, kad tai itin sudėtingas, ilgai trunkantis ir rizikingas procesas - juk kiekvienam bent kartą yra tekę nusivilti, kai puode vietoj dailių cepelinų plaukioja tik „kleckai“ ir išbyrėjusi mėsa. Tiesą sakant, tobulo cepelino paslaptis slypi ne magijoje, o tiksliose proporcijose ir keliose paprastose taisyklėse, kurias žinojo mūsų močiutės.
Svarbiausia dalis - bulvių tarkio paruošimas
Pagrindinė ir pati svarbiausia cepelinų dalis - bulvių tarkis. Jis turi būti pakankamai tvirtas, kad cepelinai „neišsileistų“ verdant, tačiau tuo pat metu ir minkštas bei purus, kad būtų malonu valgyti. Prieš pradedant, būtina suprasti, kad ne visos bulvių veislės tinka didžkukuliams. Cepelinams reikalingos krakmolingos bulvės. Geriausia rinktis vėlyvųjų veislių bulves, kurių luobelė yra stora ir šiurkšti.
Žalios bulvės dažniausiai maišomos su virtomis (įprastai naudojama 1 dalis virtų ir 3 dalys šviežių bulvių), tai cepelinams suteikia minkštumo, purumo. Virtas bulves geriausia pasiruošti iš vakaro arba bent jau kelias valandas prieš gaminimą. Jos turi būti visiškai atvėsusios.
- Tarkavimas: Žalias bulves sutarkuokite specialia bulvių tarkavimo mašina arba smulkiausia rankine trintuve.
- Sunka: Žalių bulvių tarkius reikia nusunkti per tankų audinį (idealiai tiks sūrmaišis, tačiau jį galite pakeisti keliskart sulenkta marle).
- Krakmolas: Jokiu būdu neišpilkite skysčio, kuris išbėgo sunkiant bulves! Palikite jį dubenyje 10-15 minučių. Krakmolas nusės ant dugno. Tada atsargiai nupilkite rudą skystį, o dugne likusį kietą, baltą krakmolą sudėkite atgal į nusunktus tarkius.
Įdarai ir cepelinų formavimas
Cepelinai gali būti ruošiami su daugybe įvairiausiai įdarų. Tradiciškai naudojamas kiaulienos faršas, bet jei norite mažiau riebaus įdaro, pasirinkite kiaulienos ir jautienos mišinį. Svarbi paslaptis: į mėsos faršą įpilkite apie 50-70 ml šalto vandens arba sultinio ir gerai išmaišykite, kad įdaras būtų sultingas ir aromatingas.
Daugelis mėgsta įprastus ar virtų bulvių cepelinus su varške ir peletrūnais arba mėtomis. Kad ir kokį cepelinų įdarą bepasirinktumėte, svarbu, kad jis būtų pakankamai drėgnas. Cepelinus su mėsa galite daryti dirižablio formos, su varške - apvalius, kaip kukulius. Bent jau mano šeimoje visada taip buvo daroma, kad atskirtume, kas cepelino viduje.
Cepelinai | Cepelinų receptas | Kaip pagaminti cepelinus namuose | Cepelinai su mėsa
Virimo technologija
Net ir geriausiai suformuoti cepelinai gali suirti, jei bus netinkamai verdami. Užkaičiame didelį puodą su daug vandens, gerai pasūdome. Į vandenį supilkite skystį, kuris liko nuspaudus cepelinus ir į tarkę nupylus nusistovėjusį krakmolą. Jeigu bulvėse krakmolo mažai, į verdantį vandenį įpilkite stiklinę vandens su šaukštu ištirpinto krakmolo - tai sutvirtins verdančius cepelinus.
| Ingrediento tipas | Rekomendacija |
|---|---|
| Bulvės | 1 dalis virtų, 3 dalys žalių |
| Mėsos įdaras | Kiauliena su svogūnais ir prieskoniais |
| Virimo laikas | Apie 20-30 minučių |
Cepelinus į verdantį vandenį dėkite atsargiai, po vieną. Sudėję visus cepelinus, šiek tiek pasukiokite puodą, kad kukuliai neprikibtų prie dugno. Kai cepelinai iškyla į paviršių, sumažinkite ugnį. Vanduo neturi kunkuliuoti kaip ugnikalnis - jis turi tik švelniai burbuliuoti.
Išvirusius cepelinus išgriebkite ir iškart tiekite. Tradiciškai jie patiekiami su spirgučių ir grietinės padažu. Lašinukai ar rūkyta šoninė spirginama su svogūnais, kepimo pabaigoje įdedami keli šaukštai grietinės.