Duona yra vienas seniausių ir populiariausių maisto produktų pasaulyje. Neseniai atliktas Puratos tyrimas Taste Tomorrow patvirtino, jog duona yra labai svarbus produktas kiekvienam pirkėjui ir net 80% Lietuvos vartotojų duoną perka kartą per savaitę. Tačiau šiuolaikinėje gausoje lentynose slypi tiek sveikatai palankios, tiek mažiau vertingos alternatyvos. Nors visos duonos rūšys gali būti sveikos ir subalansuotos mitybos dalis, sveikiausios duonos rūšis yra - 100% pilno grūdo duona. Ar tikrai daigintų kviečių duona yra tas produktas, kurio pirmiausia reikėtų atsisakyti norint sulieknėti ar pagerinti sveikatą? Dietistė Vaida Kurpienė su tuo nesutinka. Priešingai - tinkamai pasirinkta duona gali tapti viena iš svarbiausių sąjungininkių siekiant ne tik sumažinti kūno svorį, bet ir sumažinti cholesterolį, palaikyti hormonų balansą, slopinti uždegimus bei stiprinti žarnyno mikrobiotą.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime daigintų kviečių duonos naudą, palyginsime ją su kitomis duonos rūšimis ir pateiksime patarimus, kaip išsirinkti sveikatai palankiausią variantą.
Kas Yra Daiginti Kviečiai?
Daiginti kviečiai yra kviečių grūdai, kurie buvo mirkomi ir leisti sudygti. Šis procesas padidina maistinę vertę ir padaro juos lengviau virškinamus. Daiginimas aktyvuoja fermentus, kurie skaido krakmolą į paprastesnius cukrus, padidindami vitaminų ir mineralų kiekį. Duonoje, kuri yra iškepta iš viso grūdo ar daigintų grūdų miltų, yra visų pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant baltymus, vitaminus, mineralus ir skaidulas. O duonoje, kuri yra iškepta iš perdirbtų baltų miltų, maistinių medžiagų labai mažai. Vienas iš paprasčiausių būdų pagerinti savo mitybą - pakeisti baltą duoną sveikesne.
Daigintų Kviečių Duonos Nauda Sveikatai
Daiginti kviečiai yra tikras maistinių medžiagų lobynas, turintis didelę naudą sveikatai. Jų reguliarus vartojimas gali turėti teigiamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad natūralaus raugo ir daigintų rugių duona mums suteikia dar daugiau naudos - šios turtingos A, E, C, B grupės vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, mikroelementais.
Širdies ir kraujagyslių sistemai
Daigintuose kviečiuose esantis didelis magnio kiekis padeda reguliuoti kraujospūdį ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tai sumažina širdies priepuolių, insultų ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, daigintuose kviečiuose esantys antioksidantai padeda apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų.
Virškinimo sistemai
Daiginti kviečiai yra puikus skaidulų šaltinis, kuris skatina sveiką virškinimą. Skaidulos padeda reguliuoti žarnyno veiklą, užkirsti kelią vidurių užkietėjimui ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą. Be to, daiginimo procesas suskaido krakmolą, todėl daiginti kviečiai yra lengviau virškinami nei neapdoroti kviečiai.
Imuninei sistemai
Daigintuose kviečiuose gausu vitaminų (B5, C, D, E, P) ir mineralų (folio rūgštis, selenas, kalcis, kalis, chromas), kurie stiprina imuninę sistemą. Antioksidantai padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos, o tai sumažina riziką susirgti įvairiomis ligomis.
Daiginti kviečiai yra puikus energijos šaltinis dėl juose esančių angliavandenių ir baltymų. Jie taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina smegenų veiklą, stabdo mažakraujystės vystymąsi ir normalizuoja medžiagų apykaitą.
Kaip Daiginti Kviečius Namuose?
Daiginti kviečius namuose yra gana paprasta. Štai žingsnis po žingsnio instrukcija:
- Pasirinkite kokybiškus kviečius: Įsitikinkite, kad kviečiai yra skirti daiginimui ir nėra apdoroti chemikalais.
- Nuplaukite kviečius: Kruopščiai nuplaukite kviečius po tekančiu vandeniu.
- Mirkymas: Įdėkite kviečius į stiklinį indą ir užpilkite švariu vandeniu. Palikite mirkti 8-12 valandų.
- Nupilkite vandenį: Nupilkite vandenį ir gerai nuplaukite kviečius.
- Daiginimas: Įdėkite kviečius atgal į indą ir uždenkite jį marle arba specialiu daiginimo dangteliu. Palikite indą tamsioje, vėsioje vietoje.
- Drėkinimas: Du kartus per dieną nuplaukite kviečius ir gerai nusausinkite.
- Laukimas: Daiginimo procesas trunka 2-3 dienas. Kai daigai pasiekia 1-2 cm ilgį, kviečiai yra paruošti vartoti.
- Laikymas: Daigintus kviečius laikykite šaldytuve sandariame inde iki 5 dienų.
Receptai su Daigintais Kviečiais
Daiginti kviečiai gali būti naudojami įvairiuose patiekaluose. Štai keletas idėjų:
- Salotos su daigintais kviečiais: Sumaišykite daigintus kviečius su šviežiais agurkais, pomidorais, paprika, svogūnais, petražolėmis, alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis, druska ir pipirais.
- Kokteilis su daigintais kviečiais: Sudėkite daigintus kviečius, bananą, špinatus, vandenį arba augalinį pieną į blenderį ir sutrinkite iki vientisos masės.
- Duona su daigintais kviečiais: Daigintus kviečius galima sumalti ir naudoti duonos kepimui. Tai suteikia duonai papildomos maistinės vertės ir malonaus skonio.
- Sriubos priedas: Daigintais kviečiais galima pagardinti sriubas, suteikiant joms papildomos tekstūros ir maistinių medžiagų.
Kaip pasigaminti plikytą kvietinę duoną. Skoniukelias.lt
Svarbūs Aspektai ir Atsargumo Priemonės
Nors daiginti kviečiai yra labai naudingi, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų:
- Alergijos: Žmonės, alergiški kviečiams, turėtų vengti daigintų kviečių.
- Glutenas: Daigintuose kviečiuose yra glitimo, todėl jie netinka žmonėms, sergantiems celiakija arba turintiems jautrumą glitimui.
- Higiena: Daiginant kviečius, svarbu užtikrinti tinkamą higieną, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi.
- Pradėkite nuo mažų kiekių: Jei dar niekada nevartojote daigintų kviečių, pradėkite nuo mažų kiekių, kad įsitikintumėte, jog neturite jokios neigiamos reakcijos.
Kaip Pasirinkti Kokybišką Duoną: Kriterijai
Norint atskirti tikrai vertingą duoną nuo tos, kuri sveikatai iš tiesų nepalanki, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:
- Skaidulų kiekis: Rekomenduojama, kad 100 g duonos būtų ne mažiau kaip 4-5 g skaidulų.
- Baltymų kiekis: Geriausia, jei duonoje yra 10 g ar daugiau baltymų 100 g produkto.
- Ar tikrai viso grūdo miltai?: Etiketėje viso grūdo miltai turėtų būti nurodyti pačioje pradžioje.
- Kuo mažiau cukrų: Cukrų kiekis turi būti iki 5 g/100 g, o idealiai - 2 g ar mažiau.
- Duonos priedai: Avižos, soros, speltos, gysločiai ar skaldyti grūdai duoną praturtina visapusiškai.
- Sėklos: Jos aprūpina nesočiosiomis riebalų rūgštimis, palaiko širdies, smegenų, nervų veiklą, turi antiuždegiminį poveikį, padeda mažinti cholesterolio kiekį.
- Duona su raugu: Raugu, kuriame yra pieno rūgšties bakterijų, kildinta duona padeda ne tik gerinti virškinimą, bet ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą.
- Perdegusi pluta: Perdegusioje plutoje susidarantys akrilamidai laikomi kancerogenais ir gali skatinti lėtinius uždegimus.
- Salyklas: Salyklas duonai suteikia tamsesnę spalvą ir salstelėjusį skonį, tačiau tuo pačiu metu sumažina duonos sotumą.
Kvietinė, ruginė ar be glitimo duona?
- Viso grūdo duona: Gaminama iš neperdirbtų grūdų, kurie išlaiko visas maistines medžiagas.
- Daugiaagrūdė duona: Naudojama keletas rūšių grūdų, tiek viso grūdo, tiek rafinuotų.
- Rauginta duona: Gaminama naudojant natūralią fermentaciją - raugo kultūrą.
- Avižinė duona: Praturtinta avižomis arba avižiniais miltais.
- Linų sėmenų duona: Praturtinta linų sėklomis, kurios yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.
Dažniausiai Pasitaikantys Mitai Apie Duoną
- Duona yra nesveika ir tukina: Netiesa, tinkamai pasirinkta duona gali būti naudinga sveikatai ir padėti palaikyti normalų svorį.
- Visiems reikia vengti glitimo: Glitimo vengti turėtų tik žmonės, sergantys celiakija arba turintys jautrumą glitimui.
- Tamsi duona visada yra sveikesnė už šviesią: Tamsi spalva nebūtinai reiškia, kad duona yra pagaminta iš viso grūdo miltų. Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.
Išvados: Kaip Pasirinkti Teisingai?
Rinkitės tokią duoną, kuri:
- Būtų iškepta iš viso grūdo miltų (pageidautina rupių).
- Turėtų daugiau kaip 4 g skaidulų ir 10 g ar daugiau baltymų 100 g.
- Turėtų mažiau kaip 5 g cukrų (idealiai - iki 2 g).
- Sudėtyje būtų sėklų.
- Būtų be salyklo ir be perdegusios plutos.
- Būtų kildinta raugu, o ne tik mielėmis.
- Būtų pagardinta natūraliais prieskoniais - kmynais, aguonomis, grūdais.
"Duona gali būti jūsų sveikatos sąjungininkė, o ne kliūtis. Tik reikia skaityti etiketes ir suprasti, kas slypi po „sveikos“ išvaizdos fasadu”, - pabrėžia V. Kurpienė. Duonos gaminiams gaminti maisto pramonėje plačiai naudojamos gyvos mielių ląstelės, galinčios fermentuoti cukrų, tačiau dauguma gamintojų renkasi dirbtinę šio produkto versiją. Kaip paaiškėjo, jų sudėtyje gali būti daug kenksmingų cheminių priedų ir net saprofitų grybų, kurie iš tikrųjų yra supuvę. Galite įsivaizduoti, kokį poveikį tokia tešla gali turėti organizmui. Kviečių grūdai, daiginti iki daigų, laikomi ne tik dietiniu, bet ir vaistiniu produktu, nes juose yra daug maistinių komponentų - augalinių baltymų, cukrų, vitaminų, skaidulų. Aktyvių, gyvų elementų buvimas užtikrina maksimalų virškinimą ir įsisavinimą. Pasirodo, iš šios vertingos, natūralios žaliavos duona gali padėti nuo daugelio negalavimų. Netgi toks naudingas produktas gali būti žalingas ir turėti neigiamą poveikį, jei nesilaikoma jo naudojimo sąlygų.
Šios ligos laikomos absoliučiomis kontraindikacijomis vartoti daigintų grūdų duoną: nuolatinis viduriavimas; pepsinė ir dvylikapirštės žarnos opa; celiakija - tai plonosios žarnos patologija, atsirandanti dėl glitimą skaidančių fermentų trūkumo. Apskritai toks maistas yra gana neįprastas žmogui, kuris jo niekada nevartoja, ir iš pradžių gali sukelti daugybę nemalonių apraiškų dispepsijos forma.
Nekaloringą sveiką duoną galima pasigaminti ir namuose, tačiau pirmiausia reikia mokėti daiginti kviečių grūdus. Daiginimas gali būti atliekamas stikliniuose induose. Apetitą keliančią duoną galima pasigaminti savo rankomis be miltų ir mielių. Yra įvairių gaminimo variantų, įskaitant nekepimą. Populiariausias variantas - iš anksto daigintus jų kviečių grūdus naudoti raugo kepimui. Fermentacijai reikės bemielės tešlos iš stiklinės miltų ir vandens - jis turi būti tirštas ir klampus. Mišinys laikomas tris dienas, kol pasirodys burbuliukai - tai reiškia, kad kompozicija yra paruošta. Daigai atsargiai susmulkinami, sumaišomi su rauginta mase, sumaišomi iki vientisos masės kartu su saldikliu, druska ir paprastu vandeniu. Pergamento lakštas dedamas į formą ir gauta tešla siunčiama ten. Iš viršaus jį reikia uždengti ir nuimti prieš pakeliant (per 7-8 valandas jo tūris padidės pusantro karto). Pakilusi tešla kepama 180 laipsnių orkaitėje valandą. Miltus galite gaminti iš daigintų grūdų - tokiu atveju vasarą reikės duoti vieną dieną, kad sudygtų, o žiemą - porą dienų. Tada grūdai džiovinami orkaitėje keturiasdešimties laipsnių temperatūroje apie 3 valandas. Po to jie kelis kartus sumalami malūnu. Iš miltų ir vandens ruošiama rauginė tešla, tada kepama, kaip ir pirmajame variante. Kepimo duonos mašinoje recepte numatyta paruošti rauginį vandens ir miltų mišinį, daigintus kviečius. Taip pat reikės šiek tiek linų sėmenų, druskos ir kmynų. Panašiai ruošiamas ir duonos gaminys - kepamas duonos mašinoje mielinės tešlos režimu. Puikus pasirinkimas - žalia duona su daigais, maltais kmynais, rudadumbliais, sausais krapais, kmynų sėklomis ir saulėgrąžomis. Labai svarbu, kad sumalti būtų gerai. Tada iš gautos masės jie tiesiog suformuoja duonos kepalą, kuris yra paruoštas naudojimui.
Daiginti grūdai - tai ne tik madingas, bet ir itin naudingas maisto produktas. Maždaug prieš dešimtį metų daiginti grūdai buvo pačioje populiarumo viršūnėje, o dabar vėl grįžta į madą. Apie jų naudą žmogaus organizmui kalbėta daug ir išsamiai, tad panagrinėkime, kuo jie naudingi ir kaip juos panaudoti gaminant duoną.
Daigintų Grūdų Nauda Organizmui
Daiginti grūdai - tai puikus vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose gausu vitaminų B ir E, kurie yra būtini energijai ir jėgoms palaikyti. Vitaminas B yra savotiškas kuras, padedantis mūsų organizmui pasipildyti energijos ir jėgų. Be jo, teigia mokslininkai, jausimės susierzinę, būsime nervingi ir silpni. Jei jūsų organizme stokoja vitaminų B ir E, jų atsargas galite papildyti rugių ir kviečių grūdais bei saulėgrąžų sėklomis. Jie turtingi tiaminų, nikotininės rūgšties ir riboflavinų, vitaminų B1 ir B2. Kviečiai ypač turtingi vitamino E, o sudygusiuose jų grūduose šio vitamino kiekis padidėja trigubai.
Daiginti grūdai itin naudingi pavasarį, kai organizmas yra nusilpęs po žiemos. Mūsų organizmas yra nusilpęs po žiemos, tad vitaminų porcija padės jam atsigauti - juk visus metus „maitinti” organizmą piliulėmis iš buteliukų nėra jau taip ir sveika. Įvairių sėklų daiguose gausu rūgščių, riebalų ir proteinų. Daigintuose kviečiuose daug vitamino E, folio rūgšties. Daiguose taip pat daug vitaminų F ir P, teigiamai veikiančių odos, plaukų, nagų pigmentaciją, gausu ir A, C, D vitaminų. Tyrimų rezultatai parodė, kad daiginti ankštiniai augalai ir pupelės baltymų kiekiu nenusileidžia mėsai. Pektinas, esantis daiguose, reguliuoja cholesterino kiekį organizme, palankiai veikia kvėpavimo takų ir žarnyno gleivines, puikiai atkuria organizmo mikroflorą.
Be to, daiginti grūdai padeda susidoroti su infekcijomis, ypač su peršalimu. Jie itin naudingi žmonėms, kuriuos vargina sutrikusi medžiagų apykaita. Daiginti grūdai ypač naudingi yra pavasarį. Mūsų organizmas yra nusilpęs po žiemos, tad vitaminų porcija padės jam atsigauti - juk visus metus „maitinti” organizmą piliulėmis iš buteliukų nėra jau taip ir sveika.
Daigintų grūdų nauda slypi ir tame, kad juose gausu ląstelienos, vandens ir deguonies. Ląsteliena teigiamai veikia virškinimą, padidina maisto medžiagų pasisavinimą. Daigintuose grūduose esantis pasisavintas vanduo valo organizmą. Vis dėlto nereikia manyti, kad daigai - panacėja nuo visų ligų. Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai daiguose priklauso nuo augalų rūšies. Daiguose išlieka daugiau mineralinių medžiagų nei miltuose: vidutiniškai juose kalio - 2,6, magnio - septynis, o fosforo - keturis kartus daugiau nei miltuose. Vienas vertingiausių - saulėgrąžų daigai: juose gausu A, C, K, B grupės vitaminų, o baltymų net 30 proc.
Svarbu atsiminti, kad pirmieji dar prieš 5 tūkst. metų daigintų sėklųnaudą sveikatai įvertino kinai. Daiginant kinta sėklų cheminė sudėtis: pasyvios būklės buvusios vertingos medžiagos - vitaminai, makro- ir mikroelementai, fermentai, aminorūgštys - tampa biologiškai aktyvios ir augimo proceso metu susikoncentruoja daiguose. Valgant daigus visas šias naudingas medžiagas įsisavina organizmas. Daigintos sėklos priskiriamos sveikam maistui.
Įvairūs daiginti grūdai ypač naudingi, jie turi gydomųjų savybių, padeda greičiau pasveikti, valo organizmą. Pirmą vietą naudingiausių grūdų sąraše pagal maistines ir gydomąsias savybes užima daiginti kviečiai. Sudygę kviečiai, skirtingai nuo kviečių kruopų, miltų ir gaminių iš jų, turi žymiai daugiau organizmui reikalingų vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų ir angliavandenių, taip pat juose gausu geležies, fosforo ir kalcio. O juk sėlenos labai naudingos - jos sugeria toksinus, kancerogenus, kurie paskui kartu pasišalina. Daiginti grūdai - naudingas vitaminų šaltinis visais metų laikais. Be to, tai natūralus ir lengvai įsisavinamas produktas. Todėl daiginti kviečiai plačiau naudojami gydomaisiais tikslais, jų nepakeis jokie cheminiai preparatai.
Kaip Sudaiginti Grūdus Namuose?
Daiginti galima beveik visas grūdines kultūras, žirnius, daržovių sėklas ir net riešutus. Dažniausiai vis dėlto daiginami kviečiai, rugiai, grikiai, saulėgrąžos. Daiginimas - tai procesas, kai grūdai nuplaunami ir laikomi drėgnai reguliariai juos perplaunant vandeniu.
- Žingsnis: 50-100 g pasirinktų grūdų išplaukite šaltame vandenyje (tai vieno žmogaus paros norma). Nenaudokite į paviršių iškilusių sėklų, jos nedygs.
- Žingsnis: Plokščią stiklinį, emaliuotą, porcelianinį ar keraminį indą išklokite marle ar medvilne ir suberkite grūdus. Sluoksnis turi būti ne storesnis nei 2 cm, kitaip grūdai dygs netolygiai. Kitu marlės sluoksniu uždenkite grūdus ir užpilkite kambario temperatūros vandeniu iki grūdų paviršiaus. Indą pastatykite šiltoje tamsioje vietoje.
- Žingsnis: Vos pradžiūvus audiniui, jį sudrėkinkite.
- Žingsnis: Rekomenduojamo 1-3 mm ilgio daigelių atsiranda per 1-2 paras, taigi ilgai laukti nereikės.
- Žingsnis: Sudygusius grūdus išplaukite šiltu, po to - šaltu vandeniu, kol vanduo bus visiškai skaidrus.
Prieš daigindami atidžiai apžiūrėkite grūdus. Pašalinkite nesveikus ir pažeistus. Daiginkite stikliniame, porcelianiniame ar emaliuotame inde. Aliuminio ir plastmasiniai indai netinka. Grūdus gerai perplaukite, pamerkite į vandenį. Į paviršių išplaukę grūdai daiginimui netinka. Jei iškyla daug grūdų, tai tokių iš viso geriau atsisakyti. Tai menkos gyvybinės jėgos grūdai. Dygstant grūdams juos būtina nuolat perplauti kambario temperatūros virintu vandeniu. Taip išvengsite grybelių ir pelėsio atsiradimo. Grūdus galima valgyti, kai daigai pasiekia 1-2 mm ilgį, tokie jie biologiškai vertingiausi. Ilgesni daigai maistui netinka, o jau žaliuojantys netgi nuodingi. Sudaigintus grūdus reikėtų suvartoti iš karto, netgi šaldytuve nerekomenduojama jų laikyti ilgiau kaip parą. Kramtyti daugintus grūdus reikia kantriai ir ilgai. Vanduo, kuriame dygo kviečiai, maistui netinka. Šiek tiek maistinių medžiagų turi ir naudingesnis antrojo praplovimo vanduo. Daigintus kviečius geriausiai tinka valgyti pusryčių metu.
Svarbu žinoti, kad daiginimui nenaudokite aliuminio indų. Neapdorokite daigintų grūdų verdančiu vandeniu. Daigintus grūdus geriausia suvartoti iš karto, tačiau šaldytuve juos galima laikyti 2 paras. Jei nusprendėte daigintus grūdus palaikyti porą dienų, juos geriausia sumaišyti su medumi arba citrinų sultimis. Šie produktai turi konservantų savybių. Jei šaldytuve laikomi grūdai patamsėjo, maistui jų verčiau nevartoti.
Optimalus per dieną suvalgomų daigų kiekis - 50-70 g. Prie šio sveiko maisto reikia priprasti: iš pradžių rekomenduojama suvalgyti vieną du šaukštus per dieną, paskui šį kiekį palaipsniui didinti. Mažiems vaikams duoti daigų nepatariama, o vyresnio amžiaus žmonės jų per dieną gali suvalgyti ne daugiau kaip 50 g. Žmonėms, turintiems virškinimo trakto problemų, vartoti daigintus grūdus ir sėklas reikia itin atsargiai. Gliuteno netoleruojantiems, alergiškiems žmonėms geriausia daiginti grikius, kukurūzus, ryžius.
Daigelių dydis svarbiausias grūdams: kviečių, rugių, avižų ir miežių daigus geriausia naudoti vos prasikalusius - neleiskite jiems augti aukštesniems nei 1 cm. Ankštiniai augalai maistui gali būti vartojami su mažais, ką tik prasikalusiais daigais ir net 3-5 cm aukščio želmenėliais. Naudingiausi - dvi dienas daiginti daigai iki 0,5 cm aukščio. Aukštesni daigai sveikatai žalos nepadarys, tačiau kai kurių augalų daigai gali turėti mažesnį maistinių medžiagų kiekį ir kartų skonį.
Daigintus grūdus galite valgyti užpylę jogurtu bei paskaninę bet kokiais jums patinkančiais vaisiais ar uogomis arba paprasčiausiai sumaišę su medumi. Tačiau jie puikiai tinka ir „gudresnėms“ salotoms ar net sriuboms pagardinti. Valgyti daigintus grūdus geriausia, kai daigeliai nedideli - nuo 1 iki 10 mm. Prieš valgant juos reikia perplauti šaltu vandeniu. Daigintus grūdus galima valgyti vienus, jais pagardinti vaisių ar daržovių salotas, jogurtą. Kas mėgsta sojas, jas galima sumaišyti su trakuotu obuoliu, žiupsneliu cukraus ir bulgarišku pipiru. Daigintas sojas galima sumaišyti su tarkuota morka ir žaliaisiais žirneliais. Pagardinti tupučiu neriebaus majonezo. Iš daigintų kviečių grūdų galima kepti blynelius ar apkepą. Saldumynų mėgėjams turėtų patikti kviečiai su aviečių uogiene ir kefyru. Iš daigintų kviečių grūdų galima pasigaminti gėrimą: pusę puodelio kviečių sumaišyti su 6 puodeliais vandens. Gėrimą reikia 12 valandų laikyti inde, uždengtame merliumi ar drobele. Po to įpilti dar šiek tiek vandens ir dar parą palaikyti. Iš daigintų grūdų galima paruošti ir desertą. Reikės 50 g manų kruopų, 25 g daigintų grūdų ir 0,5 litro pieno.
Mitybos specialistai pataria daigus valgyti atskirai ir labai kruopščiai sukramtyti - taip organizmas geriau įsisavins juose esančias naudingas maistines medžiagas. Daigai puikiai dera su vaisiais, daržovėmis, tinka dėti į salotas, įmaišyti į košes, ruošti užpilus, patiekti prie mėsos ar žuvies patiekalų kaip garnyrą. Ankštinių augalų daigai - puikus trintų sriubų pagrindas, o sėklų - tinka sumuštiniams, kokteiliams. Kulinariniai eksperimentai skatina fantaziją, tačiau vertėtų prisiminti, kad daigus netinka vartoti su dideliais kiekiais pieno produktų - tai gali sukelti intensyvų pilvo pūtimą. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų aukščiausia terminio apdorojimo temperatūra - 40 C, o laikas - 1,5-3 min.
Daigai turi suaugusiam augalui būdingą, tik kiek švelnesnį skonį. Pavyzdžiui, kviečių daigai patiekalams suteikia malonų saldumą, grikių saldumas sumišęs su lengvu žolės prieskoniu, lęšių - su vos jaučiamu aitrumu, sezamų sėklos primena riešutus, kiek karstelėjusios, o daiginti žirniai - sultingi, saldoki ir su aštriu poskoniu.
Duona su Daigintais Grūdais: Receptas
Nors vartoti daigintus grūdus termiškai neapdorotus yra sveikiausia, vis dėlto verta išmėginti ir duonos receptą su daigintais grūdais. Tokia duona bus ne tik skani, bet ir naudinga.
Ingredientai:
- 500 g kvietinių miltų (galima naudoti pilno grūdo)
- 300 ml vandens
- 20 g šviežių mielių arba 7 g sausų mielių
- 1 šaukštelis druskos
- 2 šaukštai aliejaus
- 100 g daigintų kviečių grūdų
Gaminimas:
- Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje su šaukšteliu cukraus ir palikite 10-15 minučių, kad suaktyvėtų.
- Miltus sumaišykite su druska.
- Į miltus supilkite mielių mišinį, aliejų ir gerai išmaišykite.
- Įmaišykite daigintus kviečių grūdus.
- Minkykite tešlą apie 10 minučių, kol ji taps elastinga ir nelips prie rankų.
- Suformuokite kepalą ir dėkite į kepimo popieriumi išklotą formą.
- Palikite tešlą pakilti šiltoje vietoje apie 1-1,5 valandos.
- Kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 40-50 minučių, kol duona gražiai paruduos.
Duonos kepimo procesas vyksta trimis žingsiais. Juos jau anksčiau buvau aprašiusi recepte Ruginė vaisių duona. O darbo čia visai nedaug, nes raugas kyla be jūsų pagalbos, jam tik reikia truputį laiko.
1. Raugo paruošimui. Raugą dažniausiai ruošiu stikliniame indelyje, taip raugas „neišlipa“ ir matosi kas vyksta viduje. Miltus indelyje gerai išmaišau su vandeniu, indelį uždengiu plėvele ir ją subadau (kad oras patektų), bei pastatau į šilčiausią namų vietą rūgimui 3 paroms (labai tinka šildomos grintys arba prie radiatoriaus). Po paros raugas suputoja, suburbuliuoja ir išauga, likusias dvi paras jis labiau skystėja, ir matosi burbuliukai. Kiekvieną dieną su juo „pasisveikinu“ pasukiodama indelį, kad pasimaišytų, juk be meilės niekas neauga.
2. Raugo primaitinimas. Visus produktus sudedu į virtuvinį kombainą, kad gerai išmaišytų, tada supilu į nemažą indą, uždengiu rankšluosčiu ir pastatau 12 val. dar kartą ant šildomų grindų parūgti.
3. Iš vakaro, prieš duonos kepimą, dar užmerkiu vandenyje saulėgrąžas. Per naktį jos išbrinksta ir suminkštėja, tokios labai paskanina kepamą duoną.
4. Raugą, pasukas, visus miltus ir druską gerai išmaišiau virtuviniame kombaine. Į tešlą subėriau daigintas sėklas, nuplikytus kmynus, linų sėmenis ir patrintas kalendras, viską gerai išmaišiau. Tešlą (ji gavosi lipni, bet ne skysta) sukrėčiau į aliejumi išteptą kepimo formą. Duonos viršų gausiai apibarsčiau saulėgrąžomis, uždengiau rankšluosčiu ir padėjau augti ant šildomų grindų. Mano duona išaugo per 3 valandas.
5. Iškilusią duoną pašoviau į 220 laipsnių orkaitę ir kepiau apie 35 min. Iškepusią aušinau ant grotelių.
6. Kol duona aušo pasigaminau citrininį sviestą. Pakelį minkšto sviesto sumaišiau su tarkuota citrinos žievele, šaukštu citrinų sulčių, žiupsneliu druskos ir šviežiai maltais pipirais, viską gerai išsukau ir štai, kitoks prieskoninis sviestas, išryškinantis naminės duonos su daigintais žalumynais skonį.
Šį duonos be raugo receptą atsiuntė Ramunė iš Vilniaus. Sudaiginti rugius arba kviečius (Per naktį vandeniu užpiltus grūdus palaikyti dubenyje. Rytą vandenį nupilti, kad dubens apačioje dar liktų ir kelis kartus per dieną pamaišyti. Jei šilta, sudygsta per parą). Kai išlenda 1-2 mm daigeliai, grūdus sumalti mėsmale (tai sunku, tad galima įpilti truputį aliejaus). Į masę dėti daigintų ar paprastų saulėgrąžų, sėmenų, ridikėlių bei garstyčių daigų (yra pirkti prekybos centruose), pipirų, druskos, aliejaus, įpilti truputį vandens, kad gautųsi tiršta masė. Formuoti delno dydžio duoniukus ir kepti ant avižiniais dribsniais pabarstytos skardos.
Duona su Daigintais Grūdais: Tendencijos ir Naujovės
Šiandien populiaru duoną gardinti maistinėmis kanapėmis, sėlenomis, daigintais grūdais, netgi sepijų rašalų. Taip pat - kepti duoną su daržovėmis. Pastebima tendencija, kad žmonės dažniau renkasi ką tik iškeptą, dar šiltą duoną.
Nijolia Juchnevič, prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė, sako, kad ilgą laiką mūsų šalies gyventojai buvo gana konservatyvūs ir valgė tradicines rugines ar plikytas kvietines duonas. Taip pat vartotojams pasiūloma netikėtų naujų skonių duonos - pavyzdžiui, su juodaisiais serbentais. Vis dėlto naujos duonos kūrimas yra gana sudėtingas procesas. „Profesionalūs technologai domisi visų regionų duonos tradicijomis, iki pandemijos lankydavosi pasaulinėse parodose, taip pat domisi ir rinkos tendencijomis, atsižvelgia į pirkėjų lūkesčius, pageidavimus. Taip gimsta naujos receptūros ir skoniai“, - pasakoja N. Kurdami receptus technologai visada profesionaliai įvertina, koks yra optimalus reikalingų ingredientų kiekis geriausiam skoniui išgauti. Tačiau ne mažiau svarbu nei skonis - kad duonos sudėtis būtų kuo palankesnė sveikatai.
Vėl kepiau ruginę raugo duoną. Šį kartą su daigintomis gėrybėmis - rugiais, kviečiais, saulėgrąžomis. Ant duonos tepiau citrininį sviestą ir gardinau šviežiomis pipirnėmis bei liucerna. Na kur ta žalumą, kurios taip išsiilgo akys? Kol jos dar nematyti, toliau daiginu visokiausias sėklas ir sėklytes. Šią savaitę pasidaiginau rugių ir kviečių, kuriuos panaudojau duonos kepimui.