Mėnulio užtemimai - tai įspūdingi astronominiai reiškiniai, įvykstantys tuomet, kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, ir Žemės šešėlis uždengia Mėnulį. Šie užtemimai gali būti pilni arba daliniai, priklausomai nuo to, kiek Mėnulio patenka į Žemės šešėlį. Dalinis Mėnulio užtemimas yra reiškinys, kai tik dalis Mėnulio disko patenka į Žemės šešėlį. Šis reiškinys ypač įdomus stebėtojams pietų pusrutulyje, kur jis dažnai būna geriausiai matomas.
Mėnulio užtemimų esmė ir tipai
Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, ir Žemės šešėlis uždengia Mėnulį. Mėnulio užtemimu vadinamas įvykis, kai visas Mėnulis ar bent dalis jo patenka į Žemės šešėlį, kurio skersmuo ties Mėnulio orbita yra apie 9100 km, t. y. maždaug 2,6 karto didesnis už Mėnulio skersmenį. Tai gali atsitikti tik esant pilnačiai.
Mėnulio užtemimai gali būti:
- Visiškas Mėnulio užtemimas: visas Mėnulis patenka į Žemės šešėlį, todėl jis atrodo tamsiai raudonas. Jei į Žemės šešėlį pasineria visas Mėnulis, matome visišką Mėnulio užtemimą.
- Dalinės Mėnulio užtemimas: tik dalis Mėnulio patenka į Žemės šešėlį. Jei dalis jo - dalinį.
- Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas: Mėnulis praeina pro Žemės pusšešėlį, todėl jo spindesys sumažėja nežymiai.
Per visišką užtemimą Mėnulis iš akiračio nedingsta - jį maždaug pusantros valandos nuo tiesioginių saulės spindulių uždengia Žemė. Mėnulio užtemimo metu Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, todėl Mėnulis negali gauti Saulės šviesos. Dėl to Mėnulis įgauna rausvą atspalvį, todėl dėl Žemės atmosferos, kuri praleidžia tik raudonos ir oranžinės spalvos šviesos bangas, jis pavadintas „Kruvinuoju Mėnuliu“. Vykstant pilnam užtemimui Mėnulis atrodo raudonas, nes dalis Saulės šviesos, praeinančios pro Žemės atmosferą, lūžta, palinksta link Mėnulio ir nuspalvina jį rausvais atspalviais. Įspūdžiui sustiprinti toks Mėnulis vadinamas „kruvinuoju“. Taip yra todėl, kad tik raudonos spalvos spektro dalis prasiskverbia pro storą Žemės atmosferą ir atsispindi Mėnulio paviršiuje. Labai panašus atvejis vyksta, kai Saulė arba Mėnulis būna arti horizonto - mūsų akis pasiekia raudonos spalvos spinduliai.
Mėnulio ir Saulės užtemimų prigimtis
Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės, uždengdamas Saulės diską. Yra trys pagrindiniai Saulės užtemimų tipai:
- Visiškas Saulės užtemimas: Mėnulis visiškai uždengia Saulę, sukuriant tamsų šešėlį ant Žemės paviršiaus.
- Žiedinis Saulės užtemimas: Mėnulis yra per toli nuo Žemės, kad visiškai uždengtų Saulę, todėl matomas šviesus žiedas aplink Mėnulio diską.
- Dalinės Saulės užtemimas: Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko.
Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės paviršiuje dažniausiai esti 40-100 km, tačiau kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės, jis gali siekti iki 270 km. Mėnulio šešėlis per Žemės paviršių bėga beveik į rytus 0,5-l km/s greičiu, todėl visiškas Saulės užtemimas vienoje vietoje trunka vidutiniškai 2-3 minutes, ilgiausiai - 8 min. Taigi, tiek Saulės, tiek Mėnulio užtemimai yra labai gimingos prigimties ir neatsiejama mūsų sistemos dalis. Visiškas Saulės užtemimas toje pačioje Žemės vietoje pasikartoja maždaug kas 300 metų, dalinis - kas 2-3 metai. Lietuvoje paskutinis visiškas Saulės užtemimas buvo matomas 1954 m. Artimiausias visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje bus matomas 2075 m. liepos 13 d.
Ar Saulės užtemimas užtemdytų visą Lietuvą?
Mėnulio fazės ir jų įtaka
Žemės palydovas Mėnulis apsisuka apie Žemę per 27,3 paros. Kadangi tuo pačiu metu Žemė skrieja kartu su Mėnuliu ir aplink Saulę, tai Mėnulis atsiduria įvairiose padėtyse Saulės atžvilgiu. Dėl to keičiasi apšviestos jo dalies išvaizda, arba fazės (gr. phasis - pasirodymas). Mėnulį matome tai kaip siaurą pjautuvą, tai kaip šviečiantį skritulį ar jo dalį. Kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės, mes jo nematome, nes Saulė apšviečia priešingą Žemei jo pusę. Tik maždaug po poros dienų galime išvysti siaurą ruoželį - jaunaties pjautuvą. Kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, matoma visa apšviesta jo pusė. Mėnuliui artėjant į pilnatį, iš Žemės matoma vis didesnė apšviesta jo dalis. Po pilnaties fazės Mėnulis ima „dilti" - matoma vis mažesnė apšviesta jo dalis. Taigi tarp jaunaties ir pilnaties yra priešpilnis, o tarp pilnaties ir jaunaties - delčia.
Pagal mėnulio fazių kitimą jiems parinkti ir pavadinimai. Paprastai per metus būna 12 pilnačių, po vieną kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, sausio mėnesį būna Vilko mėnulis, manoma, kad jis taip pavadintas dėl vilkų kaukimo žiemos mėnesiais, nes jie nemiega žiemos miegu kaip kiti gyvūnai. O štai rugsėjo pilnatis vadinama - Derliaus mėnuliu. Folklore Derliaus mėnulis dažnai siejamas su gausa ir auginimo ciklo pabaiga.
Mėnulio fazės turi įtakos ir Velykų šventės datai. 325 m. bažnyčios Nikėjos susirinkime buvo nuspręsta Velykas švęsti pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio stojus pilnačiai: anksčiausiai - kovo 21 d., vėliausiai - balandžio 25 d.
Užtemimų ciklas: Saro periodas ir istorinis kontekstas
Mėnulio užtemimai nuo senų laikų stebimas reiškinys. Įvairios tautos skirtingai šį reiškinį traktuodavo. Pavyzdžiui, senovės kinai sakydavo, jog vienintelį tikrą Žemės palydovą praryja dangaus drakonai.
Babiloniečiams dar 2000 m. pr. Kr. buvo žinomas užtemimų pasikartojimo ciklas, vadinamas saro periodu (egipt. soros - pasikartojimas). Jis lygus 6585 ir 1/3 paros, arba 18 metų ir 11,3 paros. Po šio laikotarpio Saulės ir Mėnulio užtemimai kartojasi ta pačia tvarka. Pagal saro periodą buvo galima apytiksliai numatyti užtemimo dieną.
Dalinių Mėnulio užtemimų apžvalga ir artimiausi reiškiniai
Šis reiškinys ypač įdomus stebėtojams pietų pusrutulyje, kur jis dažnai būna geriausiai matomas. Žemiau pateikiame svarbiausius Mėnulio užtemimus ir jų matomumą:
| Data | Tipas | Matomumas | Detalės |
|---|---|---|---|
| 2013 m. balandžio 25 d. | Dalinės Mėnulio užtemimas | Europa, Afrika, pietryčių Azija, Australija. | Lietuvoje matoma tik labai maža Mėnulio disko dalis (apie 1.5%), plika akimi sunkiai pastebima. |
| 2013 m. spalio 18/19 d. | Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas | Mėnulis trimis ketvirčiais pasiners į Žemės pusšešėlį netrukus po vidurnakčio. | Spindesio sumažėjimas nežymus. |
| 2024 m. rugsėjo 17-18 d. | Dalinės Mėnulio užtemimas | Visoje Europoje, Afrikoje, Grenlandijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lietuvoje rugsėjo 18 d. paryčiais. | Užtemimas prasidėjo 5 val. 12 min., maksimumą pasiekė 5 val. 44 min., o 6 val. 15 min. Mėnulis jau buvo arti horizonto. Tamsiausia Žemės šešėlio dalis uždengė tik 3,5% Mėnulio. Be to, rugsėjo pilnatis buvo supermėnulis. |
| 2025 m. kovo 14 d. | Visiškas Mėnulio užtemimas | Prancūzija ir Europa. | Pirmą kartą iš Prancūzijos ir Europos jį galėsite stebėti nuo 3.57 val. ryto, o gražiausias reginys bus nuo 6.26 val. iki 7.31 val. |
| 2025 m. rugsėjo 7 d. | Visiškas Mėnulio užtemimas | Australija, Azija, Afrika, Europa. Havajuose, dalyje Aliaskos ir Brazilijos bus matomas dalinis užtemimas. Lietuvoje - nuo 19:27 iki 21:53 val. | Antrasis 2025 m. visiškas Mėnulio užtemimas. Maksimumas Lietuvoje įvyks 21:11 val. Vilniuje Mėnulis tekės 19:52 val. jau dalinai dengiamas šešėlio. Mėnulis tuo metu nuo Žemės bus nutolęs per maždaug 364,773 km, kai vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės yra 384 400 km. |
| 2025 m. rugsėjo 21 d. | Dalinės Mėnulio užtemimas | Geriausiai matomas pietų pusrutulyje (Okeanijoje, Antarktidoje, pietinėje Pietų Amerikos ir Afrikos dalyje). | Užtemimas prasidės apie 22:00 rugsėjo 21 d., maksimumas bus apie 01:00 nakties rugsėjo 22 d., ir baigsis apie 04:00 ryto. |
Ilgiausiai - 107 minutes - trukęs Mėnulio užtemimas buvo stebimas 2000 metų liepą. Astrofizikė Renata Minkevičiūtė minėjo, kad pilnas Mėnulio užtemimas Lietuvoje vyks 2025 m. rugsėjo 7 d. Tą vakarą Mėnulis jau tekės visas „paraudęs iš pykčio“, kad Žemė užstojo jam Saulę. Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta tada, kai Žemė atsiduria vienoje tiesėje tarp Saulės ir Mėnulio. Žemė užstoja Saulės šviesą, todėl Mėnulis atsiduria mūsų planetos šešėlyje.
Kaip stebėti Mėnulio užtemimą: patarimai stebėtojams
Nors dalinį Mėnulio užtemimą galima stebėti plika akimi, teleskopas ar žiūronai gali padėti pamatyti daugiau detalių. Šiam užtemimui nereikia specialių akinių.
- Vieta: Rinkitės tamsią vietą, atokiau nuo miesto šviesų, kad geriau matytumėte Mėnulio užtemimą.
- Laikas: Stebėkite užtemimą tuo metu, kai jis yra maksimalus, kad pamatytumėte didžiausią Mėnulio disko užtemimą.
- Įranga: Nors dalinį Mėnulio užtemimą galima stebėti plika akimi, teleskopas ar žiūronai gali padėti pamatyti daugiau detalių.
- Oras: Pasirūpinkite, kad oras būtų giedras, kad galėtumėte gerai matyti Mėnulį.
- Kryptis: Lietuvoje Mėnulio užtemimai dažnai matomi paryčiais, kai Mėnulis yra arti horizonto rytuose. Norėdami geriausiai matyti šį dangaus reiškinį, susiraskite vietą, iš kurios tikrai gerai matytųsi rytinis dangus.
Supermėnulis ir kiti dangaus reiškiniai
Rugsėjo pilnatis neretai būna neįprasta. Tai supermėnulis. Artimiausiame taške Mėnulio pilnatis gali atrodyti iki 14 proc. didesnė ir 30 proc. ryškesnė. Supermėnulis pasirodo tris ar keturis kartus per metus. Mėnulis tuo metu nuo Žemės būna nutolęs per maždaug 364,773 km, kai vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės yra 384 400 km. Taigi, mūsų planetos palydovas būna arčiau nei yra jo nuotolio vidurkis, o tai dar labiau sustiprina vizualinį įspūdį.
Įsibėgėjant rudeniui ir šviesą stumiant tamsai, rugsėjo dangus vis labiau džiugina ryškių žvaigždžių gausa. Giedrais vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose iškilusiame Lyros žvaigždyne, įsižiebia ryškioji Vega. Į rytus nuo jos išryškėja Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Jaučiaganio žvaigždynas su šviesiuoju Arktūru svirs link vakarų horizonto. Kiek dešiniau nuo jo, tiesiai palei šiaurę horizontą, riedės Didieji grįžulo ratai tartum bandydami prisivyti šiaurės rytuose spindintį Vežėją su ryškiąja Kapela.
Pietuose aukštokai pakilęs spindės - ryškiausia Erelio žvaigždė - Altayras. Rytų pusėje kils didelį įsidėmėtiną kvadratą sudarančios Pegaso žvaigždės, o kairiau ir aukščiau jų, tarp Paukščių tako žvaigždžių, žibės „W“ pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas. Nuostabiai išryškėjęs Paukščių takas drieksis šiaurės-pietų kryptimi, nužymėdamas kelią į Dausas išskrendantiems paukščiams. Iš šiaurės rytų į pietvakarius neaukštai palei horizontą nusidriekusiame Saulės kelio lanke, įsivaizduojamoje ekliptikos juostoje, rikiuosis zodiakiniai žvaigždynai: Tauras (teka 23 val.), Žuvys, Vandenis, Ožiaragis bei Šaulys (leidžiasi 22 val.).
Rugsėjo vakaro ir nakties danguje viešpatauja blausiame Žuvų žvaigždyne įsikūręs Saturnas. Rugsėjo 21 d. Saturnas atsidurs opozicijoje, tai yra priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė ir sudarys palankiausias sąlygas šiais metais jo stebėjimui. Kad ir pro nedidelį teleskopą galima bus matyti gražiuosius jo žiedus ir ryškiausiąjį palydovą Titaną. Rugsėjo 8 d. prie Saturno prisigretins pilnas Mėnulis.
Jupiteris iškyla rytuose apie 2 val. (antroje mėnesio pusėje 1 val.) tekančiame Dvynių žvaigždyne ir iki Saulės patekėjimo ryškiai (-2,2 mag) spindėdamas užkopa aukštai virš pietryčių horizonto. Rugsėjo 16 d. virš Jupiterio atsidurs Mėnulio delčiagalis. Venera-Aušrinė visą mėnesį labai skaisčiai sušvis paryčiais tarp šiaurės rytų ir rytų, keliaudama iš Vėžio į Liūto žvaigždyną. Jos šviesis sieks - 3,92 mg. Rugsėjo 19 d. Aušrinė suartės su ryškiausia Liūto žvaigžde Regulu mažesniu nei vieno kampinio laipsnio nuotoliu. Tuo pat metu greta jų, tik keliais laipsniais aukščiau, švytės ir siauras dylančio Mėnulio pjautuvas - delčiagalis, kuris ir prieš tai, rugsėjo 17-18 dienomis, paryčių danguje slinkdamas nuo Jupiterio link Aušrinės su šiomis planetomis sudarys gražią dangiškąją rikiuotę. Marsas ir Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.
Rugsėjo 22 d., 22:20 val. įvyksta Rudens lygiadienis, tuomet Saulės disko centras atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške - Saulė pereina į dangaus pietų pusrutulį ir mūsų šiauriniame pusrutulyje prasideda astronominis ruduo. Rugsėjo 25 dienos bei nakties trukmė trumpam susilygina.
Astrologiniai aspektai
Astrologijoje Mėnulio užtemimai siejami su emocijomis ir pasąmone.