Zenitas - tai žodis, turintis gilias šaknis astronomijoje ir kalboje, reiškiantis ne tik konkretų tašką danguje, bet ir metaforinę viršūnę įvairiose gyvenimo srityse. Astronomijoje zenitas apibrėžiamas kaip taškas dangaus sferoje, esantis tiesiai virš stebėtojo galvos. Tai yra aukščiausias taškas, kurį bet kuris dangaus kūnas gali pasiekti stebėtojo danguje.
Dangaus sfera ir jos elementai
Dangaus sfera − tai įsivaizduojama neriboto spindulio sfera, naudojama dangaus objektų regimosioms padėtims nusakyti. Šioje sferoje dangaus šviesuliai vaizduojami taip, kaip jie matomi iš stebėtojo vietos. Sferos centras, stebėtojas, yra Žemės paviršiaus taške O. Vertikalioji linija, išvesta per šį tašką, kerta dangaus sferą dviejuose diametraliai priešinguose taškuose: zenite Z ir nadyre Z' (arab. nadir − esantis priešais). Zenitas yra tiesiai virš galvos, o nadyrą užstoja Žemės rutulys.
Norint geriau suprasti zenito vietą danguje, verta aptarti ir kitus svarbius dangaus sferos elementus:
- Vertikalioji linija: Tiesė, išvesta per topocentrinės dangaus sferos centrą sunkio jėgos kryptimi.
- Matematinis horizontas: Didysis apskritimas SWNE, kurio plokštuma, einanti per dangaus sferos centrą, yra statmena vertikaliajai linijai.
- Dangaus ašis: Linija PP', apie kurią sukasi dangaus sfera.
- Dangaus poliai: Taškai, kuriuose ši ašis kerta dangaus sferą.
- Dangaus pusiaujas: Didysis dangaus sferos apskritimas QWQ'E, kurio plokštuma yra statmena dangaus ašiai.
- Dangaus dienovidinis: Didysis dangaus sferos apskritimas PZQSP'Z'Q'N, kurio plokštuma eina per vertikaliąją liniją ir dangaus ašį.
Plokščiažemininkams nepatiks: apžiūrėjau Space Shuttle Discovery erdvėlaivį (II dalis)
Horizontinė koordinačių sistema
Zenitas yra svarbus atskaitos taškas astronominiams stebėjimams. Horizontinėje koordinačių sistemoje šviesulių padėtis nustatoma matematinio horizonto ir dangaus dienovidinio atžvilgiu. Šioje sistemoje koordinačių tinklą sudaro vertikalai ir almukantarai.
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Vertikalai | Didieji dangaus sferos pusapskritimiai, nubrėžti nuo zenito iki nadyro. |
| Almukantarai | Mažieji dangaus sferos apskritimai, lygiagrečiai su matematinio horizonto plokštuma. |
| Aukštis (h) | Vertikalo lankas nuo matematinio horizonto iki šviesulio. |
| Azimutas (A) | Matematinio horizonto lankas nuo pietų taško iki šviesulio vertikalo susikirtimo. |
Zenitinis nuotolis matuojamas nuo zenito nadyro link nuo 0º iki 180°. Visada galioja taisyklė: zenitinis nuotolis = 90° - aukštis. Šviesulio azimutas ir zenitinis nuotolis dažnai išmatuojami tiesiogiai su specialiais kampų matavimo prietaisais, panašiais į teodolitą.
Žodžio „Zenitas“ kilmė ir metaforinė reikšmė
Lingvistiškai žodis „zenith“ kilo iš arabų kalbos termino „samt ar-ra's“, reiškiančio „virš galvos tašką“ arba „aukščiausią vietą“. Arabų kalbos frazė perėjo į senąją lotynų kalbą kaip „cenit“ ir viduramžiais buvo pertvarkyta lotyniškai į žodį „zenith“, kuris išlaikė savo astronominę reikšmę. Šiandien „zenitas“ yra vartojamas ne tik astronomijoje, bet ir kaip metafora kalbant apie aukščiausią pasiekimą ar galios viršūnę bet kurioje srityje - nuo meno iki mokslo, nuo verslo iki gyvenimo etapų.