Nedaugelis žmonių gali pasigirti tobulai lygia oda, ant kurios nėra nė vieno apgamėlio, pigmentinės dėmelės ar kitokio odos darinio. Mūsų oda yra didžiausias kūno organas, veikiantis kaip skydas nuo aplinkos poveikio. Natūralu, kad bėgant laikui ant jos atsiranda įvairių darinių - dėmelių, mazgelių ar išaugų. Rūpinantis, kaip išlaikyti sveiką odą, derėtų žinoti kiekvieną apgamėlį ir sekti naujų darinių atsiradimą, kad būtų galima laiku užkirsti kelią piktybinių navikų atsiradimui bei kitoms ligoms. Nors dauguma jų yra gėrybiniai (ne vėžiniai), jie neretai sukelia estetinį nepasitenkinimą arba fizinį diskomfortą, ypač jei nuolat trinasi į drabužius ar papuošalus.
Supratimas apie tai, kas vyksta su mūsų oda, padeda ne tik išvengti nereikalingo streso, bet ir laiku kreiptis į specialistus. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai sutinkamus odos darinius, jų tipus, kada reikėtų sunerimti, ir kokie gydymo metodai taikomi.
Odos darinių tipai: gerybiniai ir piktybiniai
Odos dariniai skirstomi į gerybines formas, kurios nekelia grėsmės sveikatai, ir į tuos, kurie turi piktybinio potencialo. Apie 90 % bendrosios praktikos gydytojų įvertintų odos darinių yra gerybiniai.
Gerybiniai odos dariniai
Gerybiniai odos navikai yra pakankamai dažnai sutinkami, jų turi kiekvienas žmogus. Jiems nebūdingas greitas, aplinkinius audinius pažeidžiantis (t. y., invazinis) augimas. Šie dariniai auga lėtai. Gerybinio odos naviko atsiradimo nelydi skausmas, uždegimas. Gerybiniai odos navikai neplinta į toliau esančius audinius bei organus (t. y., neduoda metastazių), taip pat jų fone nesutrinka organizmo biocheminiai procesai. Apskritai šie odos dariniai nesukelia rimtų sveikatos problemų, nebent jie yra itin didelių matmenų ar spaudžia kraujagysles, nervų rezginius, taip pat jeigu šių darinių esti daug ir tai sukelia diskomforto jausmą.
Dažniausiai sutinkami gerybiniai dariniai yra:
- Papilomos (minkštosios fibromos): Tai nedidelės, kūno spalvos odos išaugos, dažniausiai turinčios būdingą ploną „kojytę“. Paprastai tai tamsesni (rusvi) mazgeliai iki 1 cm skersmens. Papilomos atsiranda dėl viruso ir yra virusinis odos susirgimas, kuris nekelia pavojaus sveikatai. Jos dažniausiai atsiranda kakle, pažastų srityje, ties krūtine ar kitose kūno vietose, kur oda linkusi trintis į drabužius, kur yra šilta ir drėgna. Papilomos niekada nesupiktybėja, todėl šalinamos tik dėl estetinių priežasčių. Nepatogiose vietose atsiradusios odos ataugėlės gali kliudyti skutantis, būti spaudžiamos rūbų ir panašiai.
- Strazdanos: Tai plokšti rudi taškeliai, atsirandantys odos paviršiuje dėl ilgalaikio saulės poveikio ir melanino pigmento kaupimosi. Jos dažniausiai pasireiškia veido atviroje zonoje, o jų atsiradimas yra natūrali odos reakcija į ultravioletinius spindulius. Nors strazdanos retai virsta piktybiniais dariniais, tam tikrais atvejais jos gali keisti spalvą, formą ar dydį.
- Apgamai: Tai pigmentiniai dariniai, kurie gali būti įgimti arba įgyti gyvenimo metu. Jie paprastai būna rudi ar juodi, iškilę virš odos paviršiaus arba plokšti. Apgamai - gerybiniai pigmentiniai odos dariniai, kuriuos sudaro tam tikros pigmentą gaminančios ląstelės - melanocitai. Apgamų įvairovė yra labai didelė. Jie gali būti skirstomi pagal atsiradimo laiką į įgimtus ir įgytus. Pagal klasifikaciją, apgamai skirstomi į plokščius, endofitinius ir egzofitinius. Plokštieji apgamai dažniausiai lokalizuojasi rankų ir šlaunų odoje, tuo metu iškilę - galvos, veido, kaklo bei kūno odoje.
- Karpos: Karpos yra virusinės kilmės odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jos paprastai būna skaidrios ar baltų atspalvių ir susiformuoja dėl keratinocitų kaupimosi po oda. Dažniausiai karpos užauga ant plaštakų, mat jų odos paviršius turi daugiausia sąlyčio tiek su kitais žmonėmis, tiek su mus supančiais daiktais. Pėdos yra dar viena tipiška karpų pasirodymo sritis. Pačios karpos nekelia pavojaus sveikatai. Jų atsiradimą dažnai lemia odos būklės suprastėjimas bei bendras organizmo nusilpimas.
- Pigmentinės dėmės: Tai rudos dėmės ant odos, kurios dažniausiai atsiranda dėl hormoninio disbalanso, saulės poveikio ar amžiaus. Nors dėmės paprastai yra nekenksmingos, būtų naudinga kreiptis į dermatologą, jei jos pradeda keisti spalvą, dydį ar formos kontūrus.
- Ksanteliazmos: Tai vokų odoje susidariusios nedidelės gelsvos plokštelės, dažniausiai išsidėsto ant viršutinio akies voko, prie vidinio akies kampo. Dažniausiai jos susidaro kaupiantis cholesteroliui. Tai sveikatai nepavojingi gerybiniai augliai. Šis odos pakitimas dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje. Viena iš ksanteliazmų atsiradimo priežasčių gali būti cholesterolio apykaitos sutrikimas, todėl pastebėjus šiuos odos darinius verta atlikti kraujo tyrimus. Nors ksanteliazmos nėra pavojingos sveikatai, tačiau kelia didelį diskomfortą dėl savo nepatrauklios išvaizdos. Be to, dėl specifinės lokacijos gana sudėtinga šiuos darinius užmaskuoti.
- Seborėjinė keratozė: Tai odoje iškilusios šiurkštaus paviršiaus plokštelės, kurių spalva gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Jų plotas gali įvairuoti nuo kelių milimetrų iki delno dydžio. Seborėjinė keratozė nėra pavojinga, tačiau gali būti panaši į apgamą ar melanomą, todėl jas turėtų apžiūrėti ir įvertinti gydytojas dermatologas.
- Ateroma: Gerybinis odos riebalinių liaukų navikas. Pagrindinė šio naviko atsiradimo priežastis - tai riebalinių liaukų latakų obstrukcija. Dažniausiai ateromos susiformuoja tose kūno srityse, kuriose gausu minėtų liaukų. Ateromos ypatumai - tai minkštas, apvalus poodinis mazgelis, kurio matmenys gali svyruoti nuo žirnio iki kiaušinio dydžio. Svarbiausi faktoriai, lemiantys ateromos atsiradimą - tai nepalankūs išorinės aplinkos veiksniai bei medžiagų apykaitos sutrikimai, nuolatinis odos traumavimas, gausus prakaitavimas, hormonų disbalansas ir kt.
- Hemangioma: Gerybinis odos navikas, kurį sudaro kraujagyslių ląstelės (kapiliarų, venulių, arterijų, venų, limfagyslių). Kapiliarinei hemangiomai būdingos įvairaus dydžio kraujagyslinės dėmės, jos būna netaisyklingų kraštų rausvai raudonos ar vyšninės spalvos. Žvaigždinė hemangioma - tai raudonas mazgelis, nuo kurio į šalis nusidriekia plonyčiai kapiliarai. Kaverninė hemangioma yra 1-5 cm dydžio minkštas mazgas, gruoblėtu paviršiumi, subliūkštantis palpuojant.
- Dermatofibroma (fibroma): Gerybinis jungiamojo audinio navikas, primenantis pusrutulio formos papulę ar mazgą. Dažniausiai fibromos atsiranda apatinėse galūnėse bei atvirose kūno vietose. Tai yra standžios konsistencijos, pusrutulio formos, stipriai pigmentuoti mazgeliai ar mazgai, iškilę virš odos paviršiaus. Jų dydis varijuoja tarp 0,5 -3 cm.
- Keratomos: Amžiniai gerybiniai odos pokyčiai, kurių dydis svyruoja tarp 1- 2 cm. Iš išorės jos primena raziną, kurią kažkas lyg įspaudė į odą. Daugeliu atvejų keratomų atsiranda po ilgalaikio deginimosi, ši liga būdingiausia žmonėms, kurie dažnai ir ilgai deginasi saulėje (ar deginosi jaunystėje).
- Odos cistos: Uždaros ertminės struktūros, galinčios atsirasti tiek odoje, tiek gleivinėse. Jų vidus išklotas epidermio arba epitelio ląstelėmis. Cistos yra neskausmingos, nebent jos yra traumuojamos, prisideda infekcija ar uždegimas.
- Miliumai: Smulkios epiderminės cistos, užpildytos keratinu. Dažniausiai jų atsiranda ant akių vokų, kaktos bei skruostų. Miliumai primena manų kruopas - tai daugybinės, labai smulkios, gelsvai baltos papulės.
- Lipoma: Gerybinis riebalinio audinio navikas, sudarytas iš lipocitų (riebalinių ląstelių). Tai minkštas, paslankus poodinis mazgas, nesukeliantis skausmo ir nesuaugęs su aplinkinėmis struktūromis. Lipomos dydis gali svyruoti tarp 1- 5 cm, tačiau kai kuriais atvejais jos gali išdidėti iki 10 cm ar daugiau.
- Užkrečiamasis moliuskas: Virusinis odos susirgimas, kuriam būdingas specifinis bėrimas 1-10 mm dydžio smulkiomis papulėmis. Liga būdingiausia 1-8 metų vaikams. Pagrindinis bėrimo elementas- tai papulė su centriniu įdubimu.
Gerybinių odos darinių apžvalga
| Darinys | Apibūdinimas | Svarbiausi požymiai |
|---|---|---|
| Papiloma (minkštoji fibroma) | Nedidelė, kūno spalvos odos išauga. | Plona „kojytė“, dažniausiai kakle, pažastyse, ten kur trinama. |
| Strazdanos | Plokšti rudi taškeliai. | Atsiranda dėl saulės, dažniausiai veide. |
| Apgamai | Pigmentiniai dariniai, įgimti arba įgyti. | Rudi/juodi, iškilę ar plokšti. |
| Karpos | Virusinės kilmės odos dariniai. | Skaidrios/baltos, dėl ŽPV, dažniausiai ant plaštakų, pėdų. |
| Ksanteliazmos | Gelsvos plokštelės ant vokų. | Susidaro kaupiantis cholesteroliui, vyresniame amžiuje. |
| Seborėjinė keratozė | Iškilusios, šiurkštaus paviršiaus plokštelės. | Spalva nuo šviesiai iki tamsiai rudos, gali sukelti niežulį. |
| Ateroma | Gerybinis riebalinių liaukų navikas. | Minkštas, apvalus poodinis mazgelis, linkęs infekuotis. |
| Hemangioma | Gerybinis kraujagyslių navikas. | Rausvai raudonos dėmės, mazgeliai, kupoliukai. |
| Dermatofibroma | Gerybinis jungiamojo audinio navikas. | Standžios, pusrutulio formos, pigmentuoti mazgeliai, iškilę. |
| Miliumai | Smulkios epiderminės cistos, užpildytos keratinu. | Daugybinės, labai smulkios, gelsvai baltos papulės. |
| Lipoma | Gerybinis riebalinio audinio navikas. | Minkštas, paslankus poodinis mazgas, neskausmingas. |
| Užkrečiamasis moliuskas | Virusinis odos susirgimas. | 1-10 mm papulės su centriniu įdubimu, balti/rausvi. |
Piktybiniai odos dariniai ir ikinavikinės būklės
„Northway“ medicinos centro dermatovenerologė Ramunė Jurčiukonytė papasakojo, kad tam tikras apgamų skaičius gali byloti apie grėsmę sveikatai. „Labiausiai akcentuojama melanoma, nes tai - piktybinis, greitai besivystantis ir dėl to labai pavojingas navikas. Vis dėlto naujų jos atvejų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje per metus diagnozuojama nepalyginamai mažiau nei bazalinių ląstelių karcinomos ar plokščialąstelinės karcinomos - kitų odos vėžio formų“, - teigė R. Jurčiukonytė.
Odos vėžio formos prasideda viršutiniame odos sluoksnyje epidermyje, kur randamos keratinocitų, bazinių ląstelių ir melanocitų rūšys. Melanocitai yra gilesniuose epidermio sluoksniuose. Melanocitai sintetina tamsios spalvos pigmentą melaniną, kuris saugo odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Taip pat jis lemia tai, kad šviesi oda įdega saulėje. Žmonių, turinčių tamsesnę odą, melanocitai yra aktyvesni ir gamina daugiau melanino. Dėl šios priežasties tamsiaodžiams gresia mažesnė odos vėžio rizika.
Melanoma - piktybinis odos navikas, dažnai išsivystantis iš gerybinių odos darinių - apgamų, pigmentinių dėmių (melanocitų sankaupų). Jis taip pat gali susidaryti akyse, o retais atvejais ir kūno viduje, pavyzdžiui, nosyje ar gerklėje. Melanoma atsiranda tuomet, kai sutrinka melaniną gaminančių ląstelių (melanocitų) veikla. Nėra aišku, kas tiksliai pažeidžia odos ląstelių DNR, ir kaip tai sukelia melanomą. Tikėtina, kad šios odos vėžio formos atsiradimui įtakos turi aplinkos ir genetinių veiksnių derinys. Susirgimo melanoma tikimybę didina nesaikingas buvimas saulėje, dažnas odos nudegimas. Melanoma gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai tose, kurios labiausiai paveikiamos saulės, pavyzdžiui, ant nugaros, kojų, rankų ir veido. Piktybiniai odos dariniai gali atsirasti ir kūno vietose, kurios nėra dažnai veikiamos saulės spindulių: ant pėdos pado, delno ir po nagu.
Kitos odos vėžio formos yra bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė karcinoma. Ikinavikinėms būklėms priskiriama aktininė keratozė.
Kada vertėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistą?
Odos darinius rekomenduojama šalinti tuomet, kai jie kelia estetinius nepatogumus, sukelia diskomfortą dėl trinties į drabužius arba pasireiškia įtartini požymiai, rodantys galimus piktybinius pokyčius. Jei kalbame apie gerybinius odos darinius, atvirose kūno vietose esančius suragėjimus ar odos išaugas, tai žmogui gali kelti psichologinių bėdų. Nuolat kliudomas odos darinys papuošalais, drabužiais, šukuojantis, aktyviai sportuojant ir panašiai, gali padidėti, parausti, net kraujuoti, gali atsirasti supiktybėjimo rizika. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti tokį odos darinį pašalinti.
Jei odos darinys jau yra piktybinis navikas, galintis sukelti odos vėžį, delsti negalima, tokiu atveju gydytojas siūlo jį šalinti. Reikia kreiptis į specialistus jei, sakykime, odos darinys didėja, keičiasi, atsiranda nauji apgamai arba yra įgimtas apgamas ir su laiku jis didėja. Atsiradus naujam apgamui ar odos dariniui, kuris sparčiai keičiasi, didėja, skauda, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, dermatologą ar onkologą.
ABCDE metodas savarankiškam odos darinių įvertinimui
ABCDE metodas yra paprastas, bet efektyvus būdas savarankiškai įvertinti odos darinius ir nustatyti galimus pavojaus signalus. Melanoma gali atrodyti labai įvairiai. Dažniausiai ji būna tamsiai rudos arba juodos spalvos, didesnė nei 6mm, besikeičiančios, neįprastos, nelygiais kraštais arba negražios asimetrinės formos, išvaizdos.
- A - Asimetrija: Gerybinis darinys paprastai yra simetriškas. Melanoma dažnai būna asimetriška.
- B - Kraštai (Borders): Gerybinių darinių kraštai dažniausiai yra lygūs ir aiškūs. Melanoma turi nelygius, neryškius ar pakitusius kraštus.
- C - Spalva (Color): Vienalytė spalva būdinga gerybiniams dariniams. Melanoma gali turėti įvairių spalvų, pavyzdžiui, juodos, rudos, rausvos, baltos ar mėlynos atspalvių.
- D - Dydis (Diameter): Dariniai, kurių skersmuo viršija 6 mm, reikalauja kruopštesnės stebėsenos.
- E - Evuliucija (Evolving): Pokyčiai darinio dydyje, formoje, spalvoje, simptomų (niežulys, kraujavimas) atsiradimas rodo, kad reikalinga medicininė apžiūra. Jeigu melanoma kraujuoja, tai gali reikšti pažengusią ligos stadiją.
Verta pastebėti, kad melanoma ne visada prasideda kaip apgamas. Pastebėjus bet kurią spalvotą ar bespalvę odos anomaliją, kuri sparčiai didėja arba kinta, taip pat ilgai neišnyksta, reikėtų kreiptis į gydytojus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ankstyva diagnostika žymiai padidina sėkmingo gydymo tikimybę, ypač kalbant apie piktybines formas.
Rizikos grupės ir prevencija
Kas patenka į padidintos rizikos grupę susirgti odos vėžiu?
Rizikos grupėje atsiduria šviesios, ypač greitai nudegančios saulėje odos tipo žmonės, taip pat tie, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje. Be to, vyresni nei 50 metų amžiaus, taip pat turintys daugiau nei 50 apgamų, reguliariai besilankantys soliariumuose. Savo odos pokyčius atidžiai turi sekti daug laiko praleidžiantys saulėje arba tie, kurie mėgaujasi itin intensyvia saule trumpai, pavyzdžiui, atostogų metu, taip pat tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių odos vėžiu ar melanoma, taip pat ir asmenys, kuriems buvo atlikta organų transplantacija ar reguliariai vartojantys imunitetą silpninančius vaistus. Susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, vartojant tam tikrus vaistus po organo persodinimo, arba sergant tokia liga kaip AIDS, taip pat didina riziką.
- Šviesi oda, šviesūs/raudoni plaukai, šviesios akys, strazdanos.
- Daugiau nei 50 apgamų ant kūno.
- Ankstyvi ir stiprūs saulės nudegimai vaikystėje.
- Reguliarus soliariumų lankymas.
- Odos vėžio ar melanomos atvejai šeimoje.
- Amžius virš 50 metų.
- Gyvenimas arčiau pusiaujo arba aukščiau esančiose vietovėse.
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
Ką daryti, kad sumažintumėte riziką?
Tam tikrais būdais galima sumažinti melanomos atsiradimo riziką:
- Vengti saulės, kuomet ji yra intensyviausia. Patariama nesideginti nuo 11 iki 16 val., nes tuo metu UV spindulių poveikis ypač stiprus.
- Naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Net debesuotomis dienomis patariama naudoti plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, kurių SPF ne mažesnis nei 30. Deginantis, atviras kūno vietas reikėtų gausiai tepti kremu nuo saulės maždaug kas 2 val.
- Tinkamai apsirengti ir naudoti akinius nuo saulės. Būnant saulėje, kuomet yra labai karšta, rekomenduojama vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, o galvą prisidengti kepure ar skarele.
- Vengti lankymosi soliariume.
- Apsaugoti vaikų odą. Vaikų oda yra ypač jautri ir pažeidžiama UV spindulių.
- Gerai pažinti savo odą ir reguliariai ją apžiūrėti. Norint laiku pastebėti bet kokius odos pokyčius, svarbu dažnai ją tikrinti. Savo kūno odą reikėtų nuodugniai apžiūrėti, atsistoti prieš didelį veidrodį ir mažo veidrodžio pagalba apžiūrėti odą tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Atkreipti dėmesį į apgamų formą, kraštus, spalvą, dydį. Rekomenduojama reguliariai apsižiūrėti viso kūno odą, patikrinti, ar nėra pakitusių apgamų, strazdanų, ar neatsirado naujų odos darinių.
Odos darinių diagnostika
Gydytojas įvertina odos darinius, aptaria ir paaiškina tyrimo bei gydymo metodų ypatybes bei galimas alternatyvas. Padaroma analizė, atliekamas išsamus klinikinis tyrimas, įvertinamas vienoks ar kitoks darinys su paprastu klasikiniu dermatoskopu, jei reikia, naudojamas ir skaitmeninis dermatoskopas.
- Dermatoskopija: Tai neinvazinis odos pigmentinių ir kraujagyslinių darinių tyrimas, kurio dėka įvertinama odoje esančių darinių struktūra ir spalvos pokyčiai. Šis metodas padeda diagnozuoti gerybinius ir piktybinius odos navikus, pigmentinių apgamų pokyčius.
- Skaitmeninė dermatoskopija: Tai lyderiaujantis, „auksiniu standartu“ pripažintas metodas, naudojamas pigmentinių darinių, ankstyvajai odos vėžio, įskaitant ir grėsmingiausio - odos melanomas - diagnostikai. Tai yra neinvazyvus tyrimo būdas, leidžiantis tiksliai nustatyti ir nuosekliai dokumentuoti vaizdus, sukurti duomenų bazę ir, svarbiausia, periodiškai sekti, kaip keičiasi pigmentinis apgamas laikui bėgant.
- Odos biopsija ir morfologinis odos ištyrimas: Jei kyla daugiau įtarimų, atliekama odos biopsija su morfologiniu pašalintos odos gabalėlio ištyrimu. Odos biopsija ir morfologinis odos ištyrimas atliekamas siekiant galutinai įsitikinti odos darinių, ikinavikinių ar navikinių darinių ir apgamų diagnozės tikslumu. Siejant kartu su klinikiniu odos ligos įvertinimu, tai itin patikimas ir tikslus diagnostinis metodas.
Gavus išsamius atsakymus, nustatoma diagnozė ir tada parenkamas gydymo ar šalinimo metodas. „Antėja laboratorija“ atliekamas melanomos žymens S 100 tyrimas, leidžiantis įvertinti vėžio metastazavimo ir progresavimo laipsnį. Diferencijuoti gerybinį darinį nuo piktybinio bei skirti atitinkamą gydymą gali tik kvalifikuotas gydytojas dermatologas. Savigyda ir savidiagnostika jokiais atvejais nerekomenduojama ir gali sukelti daugiau žalos bei komplikuoti ligos eigą, netgi sukelti pavojų gyvybei. Be to, net ir gerybinių odos darinių gydymą geriau patikėti savo srities specialistams.
Odos darinių šalinimo ir gydymo metodai
Gydytojui specialistui įvertinus darinio pobūdį ir galimybes jį pašalinti, parenkamas tinkamiausias šalinimo metodas. Yra ne vienas modernus gydymo ir šalinimo metodas, o jų pasirinkimas priklauso nuo darinio tipo ir savybių.
Šalinimo būdai
- Lazerinis šalinimas: Odos darinių šalinimas destrukciniu lazeriu pagrįstas veikiamo audinio išgarinimu. Tai yra būdas, leidžiantis išvengti chirurginio pjūvio, sumažinantis randėjimo riziką, leidžiantis pasiekti geresnį estetinį rezultatą. Procedūra - ambulatorinio pobūdžio, nereikalauja specialaus paciento pasiruošimo, yra pakankamai greita, atliekama vietinėje odos nejautroje, todėl yra neskausminga. Neleistina lazeriu pašalinti apgamus ir pigmentinius darinius, kurių diagnozė kelia abejonių ir reikalauja papildomų ištyrimo metodų, sekimo ar pašalinimo kitais būdais. Optimaliausias ir efektyviausias karpų, hemangiomų, keratomų, papilomų ir ksanteliazmų šalinimo metodas - tai lazerinė terapija. CO2 lazeriu tai padaroma saugiai ir tausojant aplink darinį esančią odą.
- Chirurginis išpjovimas: Atipiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu. Tinkamiausiu melanomos gydymo būdu laikomas chirurginis. Operacijos apimtis priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, naviko dydžio, jo vietos, įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius laipsnio, taip pat nuo to, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai. Vienintelis ir pats efektyviausias lipomos gydymo metodas - tai chirurginis lipomos su jos kapsule pašalinimas. Dermatofibroma pašalinama tik chirurginiu būdu.
- Elektrodestrukcija/elektrokoaguliacija: Tai metodas, naudojantis elektros srovę dariniui pašalinti. Dažnai naudojamas karpoms ar užkrečiamajam moliusko gydymui.
- Radiodažnuminės bangos: Gali būti naudojamos ateromų pašalinimui.
- Kriodestrukcija: Darinio sunaikinimas šalčiu (skystu azotu). Taip pat taikoma užkrečiamajam moliusko gydymui.
Gydymo po procedūros ir galimos reakcijos
Pašalinto darinio vietoje atsiranda žaizdelė, panaši į odos „nubrozdinimą“ susižeidus. Antrą, trečią dieną po procedūros, žaizda pasidengia šašu, kuris po savaitės, antros nukrenta, o buvusio odos darinio vietoje matoma švelni rausva dėmelė, ilgainiui įgaunanti aplinkinės odos spalvą. Žaizdos priežiūrai po procedūros skiriamas specialus gijimą skatinantis tepamas preparatas. Po odos darinių pašalinimo lazeriu galima praustis ir naudoti įprastas kosmetines odos priežiūros priemones. Procedūrą atlikęs specialistas pacientą informuoja apie individualų režimą ir kontrolinio vizito laiką.
Po procedūros CO2 lazeriu gali pasireikšti odos paraudimas, patinimas, sausumas (gali trukti 5-14 dienų) ar trumpalaikis skausmas procedūros vietoje. Ypač labai retai pasitaikančios (mažiau nei 1 proc. pacientų) reakcijos - kraujosrūvos, kraujavimas procedūros vietoje, rando susiformavimas, odos pigmentacijos pasikeitimas (hipopigmentacija ar hiperpigmentacija) ar infekcija procedūros vietoje.
Atliekant odos darinių šalinimą elektrodestrukcijos, radio destrukcijos būdu, taip pat galimos nepageidaujamos reakcijos bei komplikacijos procedūros metu. Po procedūros gali pasireikšti odos paraudimas (60-80 proc.), vietinė infiltracinės nejautros sukelta reakcija (kraujosruva, edema, audinių pabrinkimas, 20-30 proc.), atsinaujinti odos darinys (ypač virusinių karpų, seborėjinių keratozių, 15-20 proc.), susidaryti randas (10-20 proc.), antrinė žaizdos infekcija ar terminis nudegimas (mažiau nei 10 proc. pacientų). Ypač retai gali pasireikšti (mažiau nei 1 proc. pacientų) alerginė reakcija nuskausminamiesiems, vietiniams dezinfekciniams medikamentams arba pleistrams, kraujagyslinė - klajoklio nervo (vazovagalinė) reakcija (nuskausminamųjų medikamentų pašalinis poveikis): galvos svaigimas, prakaito pylimas, laikinas sąmonės netekimas, bradikardija, hipotenzija, taip pat odos pigmentacijos pasikeitimas (hipopigmentacija ar hiperpigmentacija).
Amžiaus apribojimai šalinant darinius
Mitas, jog apgamai ar odos dariniai šalinami pacientams nuo 14-os metų. Nėra jokių amžiaus apribojimų. Dariniai šalinami tik pagal medicinines indikacijas. Skirtingose amžiaus grupėse būna skirtingi dariniai, į tai irgi svarbu atkreipti dėmesį. Jeigu vaikams dažniau šalinami kraujagysliniai dariniai, apgamai, virusinės karpos, tai senjorams šalinama seborėjinės keratozės, papilomos, minkštosios fibromos ir kiti ikinavikiniai ar navikiniai odos dariniai.