Žolininkė Žanna Jankovskaja - tai moderni savamokslė, turinti gilių tradicinės medicinos žinių. Jos kelias iki žolininkystės prasidėjo nuo asmeninių iššūkių ir artimųjų negalavimų, kurie paskatino ieškoti alternatyvių sveikatos stiprinimo būdų. Šiandien ji yra žinoma kaip specialistė, gebanti derinti gamtos dovanas su holistiniu požiūriu į žmogaus organizmą.
Kelias iki žolininkystės
Žanna Jankovskaja gimė Estijoje, baltarusių ir suomių šeimoje. Vaikystėje ji dažnai sirgo plaučių uždegimu, mėnesiais gydėsi ligoninėse ir sanatorijose. Tačiau pradėjusi sportuoti ir mankštintis, ji pajuto, kaip ligos ėmė trauktis. Baigdama vidurinę mokyklą, Žanna svajojo studijuoti mediciną. Po studijų ji įsidarbino Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės fizioterapijos skyriuje. Gyvenimas Lietuvoje tapo jos namais, net ir tuomet, kai artimieji grįžo į Estiją. Tačiau netikėtai jos vyras Vladimiras susirgo daugybinėmis stuburo diskų išvaržomis. Nors medikai stengėsi padėti, cheminiai vaistai ir procedūros nedavė norimo rezultato, o operacija kėlė didelę riziką.
Šioje sunkioje situacijoje Žanna prisiminė vyro žodžius: „Tu ir pati rankose turi kažkokį galių, tik reikėtų jas lavinti." Likimas jai atsakė netikėtai - laikraštyje ji perskaitė skelbimą apie Džunos Davitašvili bioenergetinio masažo kursus. Šie kursai pakeitė jos pasaulį. Užrištomis akimis ji galėjo atkartoti priešais stovinčio žmogaus judesius, jausti jo smegenis ar atpažinti daiktus. Kai namuose ji sugebėjo susukti metalinį šaukštą, sutuoktinių akyse įsižiebė viltis - Vladimiras pasveiks. Po mėnesio skausmas ir nuskausminamieji vaistai dingo iš jo gyvenimo. Pamatę šį stebuklą, draugai ir pažįstami taip pat pradėjo kreiptis pagalbos į Žanną.
Virgulės - pagalbininkės diagnozuojant ligas
„Teisinga diagnozė yra bene svarbiausia sąlyga, kad žmogus pradėtų sveikti," - sako Žanna. Tačiau nustatyti ligos priežastį bioenergetiniu būdu jai trukdavo apie dvi valandas. Vėlgi, likimas pasiūlė netikėtą pagalbą - pamačius laidą apie virgulinininkus, ji susidomėjo šiuo diagnostikos metodu. Iš karto po laidos ji pasidarė pirmąsias virgules ir pradėjo jomis tikrinti artimuosius. Dabar kruopščiai diagnozei nustatyti virgulėmis ji užtrunka apie 45 minutes, o seniai besilankantiems pacientams užtenka 10-15 minučių. Pasak jos, tereikia nukreipus virgules į žmogų lėtai praeiti nuo vieno organo prie kito. Jeigu virgulės susikryžiuoja ties tam tikru organu - inkstais, kepenimis ir kt. - šie organai serga, juose nėra energijos.
„Herbarius" - žolės jėga sveikatai
Suvokusi, kad ji padeda atstatyti sveikatą ne tik namiškiams ir bičiuliams, 1994 metais Žanna įkūrė individualią įmonę „Herbarius", kuri lotyniškai reiškia „žolių žinovas". Vaistažoles ji laiko tikraisiais vaistais, o cheminius vaistus - tik ligą slopinančiais. „Vaistažolės, suprantama, vartojant išmintingai, padeda niekam nekenkdamos, saugodamos kiekvieną organą," - teigia ji. Kaip pavyzdį ji pateikia vaikų plaučių uždegimą: antibiotikai tik prislopins uždegimą, o galutinio rezultato bus pasiekta vartojant vaistažoles, darant mankštas ir masažus. Ji kritikuoja skausmo malšinimo tabletes, kurios nuima skausmą, bet kenkia kepenims, ypač jei vartojamos nuolat.
Gydymas vaistažolėmis reikalauja gilaus žmogaus, gamtos ir visatos pažinimo. Žanna mano, kad „žolininkė" skamba garbingiau nei „profesorius". Ji pataria visą dieną sėdintiems prie kompiuterio žmonėms daryti pertraukėles, judėti ir porą kartų per metus gerti vaistinių ramunėlių arbatą. Dirbantiems su švinu ji siūlo gerti dirvinių asiūklių arbatą, o dirbantiems dulkėtoje aplinkoje - čiobrelių ar kitų kvėpavimo takų veiklą gerinančių augalų arbatas.
Tradicinė medicina, pasak jos, orientuota ne į profilaktiką, o į sunkių užleistų ligų gydymą stipriais cheminiais vaistais ir operacijomis. Dažniausiai žolininkė skiria plačiai veikiančias vaistažoles, ypač mėgsta didįjį debesylą. „Diagnozuodama virgulėmis, galiu stebėti ir žolių poveikį organizmui. Pastebėjau, jog debesylo arbata padeda ne tik nuo kosulio, plaučių tuberkuliozės, bet ir nuo kasos uždegimo, cukraligės, vidurių pūtimo, storosios žarnos gleivinės uždegimo, širdies ir sąnarių reumatizmo, kraujagyslių aterosklerozės, epilepsijos, emocinio nestabilumo ir kt.," - pasakoja ji, paminėdama, kad Tibeto medicina taip pat vertina didžiojo debesilo šaknis.
Žolininkė siūlo stiprią vaistažolių arbatą: stiklinėje verdančio vandens užplikyti šaukštą ar du susmulkintos žolės. Ji pabrėžia, kad vaistažolių arbata - ne žaidimas, ir ją reikia ruošti taip, kad namų sąlygomis gautume kuo daugiau naudos iš kuo mažiau žaliavos. Jei vaistažoles užvirtume, arbata padėtų tik nuo šlapimtakių ir inkstų ligų, išgraužtų dantų emalį. Kai vaistažoles valandai užplikome verdančiu vandeniu, žolės nespėja išleisti žalingų medžiagų, o pasilieka nemažai naudingo. Taip paruošta vaistažolių arbata gydo ir gimdos kaklelio žaizdeles, kairės kiaušidės cistas, kairiojo galvos smegenų pusrutulio kraujagysles, kairįjį šlapimtaki, kairės kojos venas, trombozės.
„Auksiniai HERBARIUS receptai" - patirtis ir išmintis knygoje
Per ilgą gyvavimo laikotarpį „Herbarius" sukaupė daug sveikatinimosi receptų. Ši patirtis sudėta į knygą „Auksiniai HERBARIUS receptai", kurioje yra daugiau nei 500 receptų nuo 99 dažniausiai pasitaikančių negalavimų. Šie receptai yra patikimi, saugūs ir tikri, paremti ilgamete patirtimi, o ne tik teoriniais žiniomis iš knygų ar interneto. Jie nekenkia ir visada nors šiek tiek pagelbsti.
Žanna Jankovskaja akcentuoja, kad gyvendami beprotišku tempu žmonės pamiršta, jog mūsų kūnui reikia dėmesio ir „remonto", kaip automobiliui ar avalynei. Jei kiekvieną rytą rastume laiko rytinei mankštai, atsipalaidavimo pratimams ar meditacijai, nebereikėtų raminamųjų vaistų, masažų dėl nugaros ir galvos skausmų. Ji pataria pradėti dieną ramiai, neatbėgti iš lovos, ypač jei kankina stuburo skausmai. Gulint ant nugaros, atlikti tempimo pratimus, lėtai pasukti galvą, pamasažuoti pečius, paliesti skausmingas vietas. Taip pat svarbu skirti bent dešimt minučių rytinei mankštai, įtraukiant ir jogos asanas.
„Gyventi kūne“: Kodėl turime rūpintis savo fascijų sveikata?
Alavijas - vaistas nuo dešimties ligų
Alavijas, dar vadintas vaistu nuo dešimties ligų, yra vienas iš augalų, kurį Žanna Jankovskaja vertina dėl jo plačių panaudojimo galimybių. Jo gimtinė - Pietų Afrika. Alavijo sultys naudojamos tiek išoriškai, tiek į vidų. Vaistinė žaliava - sveiki lapai, kuriuose gausu biologiškai veiklių medžiagų. Alavijo sultys yra puikus antiseptikas, padeda greičiau užgyti žaizdoms, didina imunitetą, stimuliuoja audinių atsinaujinimo procesą, kelia apetitą.
Alavijo preparatai gali būti geriami arba tepami. Docentas, vaistininkas Juozas Vasiliauskas pabrėžia, kad alavijas labai tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurių virškinamoji sistema ir žarnyno flora sutrikusios. Alavijo ekstraktas gali būti naudojamas sergant akių, tulžies ir kepenų ligomis, bronchine astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, vidurių užkietėjimu. Kosmetikos pramonėje lapų ekstrakto dedama į kremus, losjonus, kaukes, nes vitaminas E jame jaunina odą ir mažina raukšles.
Svarbu žinoti, kada tinkamiausias metas rinkti alavijo lapus. Vaistams švieži lapai renkami nuo apatinės ir vidurinės stiebo dalies. Laikant alavijo lapus tamsioje ir šaltoje vietoje, susidaro biogeniniai stimuliatoriai, kurie gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimo procesus, didina organizmo atsparumą ligoms. Iš alavijo lapų išspaustos sultys vartojamos iš karto, nes ilgiau laikomos praranda gydomąjį poveikį. Gerti alavijo sultis reikia atsargiai: negalima vartoti menstruacijų metu ir besilaukiančioms moterims, esant padidėjusiam kraujavimui, ūminėms kepenų, tulžies ar inkstų ligoms. Vėžiu sirgusiems ligoniams negalima vartoti sulčių iš ilgai laikytų lapų.
Alavijo receptai
- Nuo plaučių tuberkuliozės ir įsisenėjusio bronchito (pagal doc. J. Vasiliauską): 15 g šviežių lapų sulčių, 100 g kiaulės taukų ir sviesto, 50 g kakavos. Viską sumaišyti ir palaikyti 10 dienų tamsoje. Gerti po valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną, užsigeriant karštu pienu.
- Nuo plaučių tuberkuliozės ir įsisenėjusio bronchito (pagal Ž. Jankovskają): 7 alavijo lapai, 7 šaukštai medaus, sviesto, 2 šaukštai kakavos miltelių. Alavijo lapus susmulkinti, išspausti sultis. Jas supilti į pakaitintą sviestą ir medų, sumaišyti su kakavos milteliais ir laikyti šaldytuve. Vartoti po šaukštą 3 kartus per dieną, geriausia su šiltu pienu, maždaug pusvalandį prieš valgį.
- Nuo slogos: Šviežias alavijo sultis lygiomis dalimis praskiesti vandeniu 5-10 kartų ir lašinti į nosį. Galima maišyti lygiomis dalimis su burokėlių sultimis. Stipriai slogai gydyti: 2 arbatinius šaukštelius šviežiai išspaustų alavijo sulčių sumaišyti su tiek pat šilto alyvuogių aliejaus ir šaukšteliu česnakų sulčių. Kas valandą po du lašus lašinti į abi šnerves.
- Nuo peršalimo: 2 dalys alavijo, po 3 dalis medaus ir citrinos (su žieve, pusvalandį palaikyta stiklinėje vandens su 1 arbatinu šaukšteliu sodos). Išspaustas alavijo sultis sumaišyti su ištirpintu medumi ir malta citrina. Laikyti šaldytuve, vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 30 minučių prieš valgį.
- Užkietėjus viduriams ar virškinimui pagerinti: Gerti po 1-2 šaukštelius alavijo sulčių 2-3 kartus per dieną maždaug 30 minučių prieš valgį.
- Tonizuojamoji košelė: Pusę stiklinės smulkintų graikinių ar lazdyno riešutų gerai išmaišyti su puse stiklinės pašildyto medaus ir 3 valgomaisiais šaukštais šviežiai išspaustų alavijo sulčių. Laikyti šaldytuve, valgyti po šaukštelį pusę valandos prieš valgį 3-4 kartus per dieną.
- Losjonas probleminei odai: Arbatinis šaukštelis alavijo sulčių sumaišytas su tokiu pat kiekiu mineralinio vandens ir ramunėlių užpilo, 2 lašais citrinos sulčių. Tepti veidą ir kaklą 2-3 kartus per dieną.
- Plaukams stiprinti: Alavijas stiprina plaukus ir skatina jų augimą.
Žanna Jankovskaja siūlo kompleksinį požiūrį į sveikatą, apimantį ne tik vaistažoles, bet ir fizinį aktyvumą, meditacijas, maisto papildus ir mitybos korekcijas. Ji ragina žmones ieškoti ligų priežasčių, o ne tik slopinti simptomus, ir tuo pačiu metu stiprinti natūralų organizmo imunitetą.
tags: #zolininke #zanna #jankovskaja #receptai