Pietų Amerika - žemynas, esantis Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerika yra ketvirtas pagal dydį žemynas pasaulyje po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Jos plotas siekia 17,7 mln. km², o su salomis - 18,3 mln. km², kas sudaro apie 12 % Žemės sausumos ploto.
Žemynas apima 12 šalių, kuri tikrai yra grožio gausybė. Dvylikoje šalių yra viskas - nuo aukštų kalnų, fantastiškų paplūdimių, ledynų, unikalios laukinės gamtos ir didžiausių pasaulyje atogrąžų miškų. Sunku sutrumpinti sąrašą, kai pagalvoji, kiek daug gražių vietų yra Pietų Amerikoje.
Įspūdingiausi Pietų Amerikos Gamtos Objektai
Pietų Amerika pasižymi nepaprasta gamtos įvairove - nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Žaliuoja didžiausi pasaulyje drėgnieji miškai, augantys palei ilgiausią Pietų Amerikos upę Amazonę, drėkinančią didžiulius džiunglių plotus. Pietų Amerikos klimatas ir kraštovaizdis yra nepaprastai įvairūs.
Kalnų Grandinės ir Ledynai
Andų kalnai yra ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, besidriekianti per visą Pietų Amerikos žemyno vakarinę dalį. Šie kalnai pasižymi įspūdingomis viršukalnėmis, giliais kanjonais ir įvairiomis ekosistemomis. Andai - antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais ir nuostabiomis panoramomis.
Roraimos kalnas Venesueloje yra vienas neįprastiausių geologinių darinių pasaulyje. Kalnas, kurio plotas yra 31 kvadratinis kilometras, yra didžiausias Pakaraimos kalnų grandinėje. Kalnų šlaitai yra 400 metrų aukščio, o Roraimos kalnas - garsiojo animacinio filmo „Aukštyn“ kraštovaizdžio įkvėpimo šaltinis.
Galime drąsiai teigti, jog Perito Moreno ledynas, esantis Argentinoje, Patagonijos Anduose - vienas iš įspūdingiausių pasaulyje. Jis užima net 250 kvadratinių kilometrų plotą. Šis ledynas, vienas iš trijų nesitraukiančių Patagonijos ledynų, leidžiasi į Archentino ežerą ir suformuoja natūralią užtvanką, skiriančią ežerą. Kas keturis-penkis metus įvyksta ledyno griūtys, o šio stulbinančio reginio atvyksta stebėti turistai iš viso pasaulio. Dėmesį traukia ne tik su milžiniška jėga ir trenksmu atskylantys ledo luitai, tačiau taip pat ir didžiuliai ledkalniai, plūduriuojantys vandenyje. Los Glaciares nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, garsėja savo ledynais, ežerais ir įspūdingais Andų kalnais. Būtent čia prasideda Santa Kruso upė. Toje Andų dalyje yra daug ledynų ir gražių kalnų, prie kurių galite patekti Perito Moreno ir El Chaltén, kurie yra automobiliu atstumu vienas nuo kito.
Dykumos ir Druskožemiai
Dar vienas pasakiškas gamtos kampelis esantis Čilėje - Atakamos dykuma. Tai sausiausia žemės vieta, dažnai įvardijama kaip Marso planetos analogas Žemėje. Šiame regione palyja vos kelis kartus per šimtmetį, mat sausus dykumos orus lemia jos geografinė padėtis ir Ramiojo vandenyno srovės. Gyvybės šioje dykumoje nėra labai daug. Užtat joje glūdi didžiausi planetoje natrio salietros klodai, yra vario ir kitų mineralų kasyklos. Atakamos klimatas tinkamas astronominiams stebėjimas, joje veikia kelios observatorijos.
Pati labiausiai turistų lankoma vieta paslaptingoje Bolivijoje - Ujūnio druskožemis. Jei visada svajojote atsidurti erdvėje, primenančioje fantastinį filmą, įsirašykite Ujūnio druskožemį į būtinų aplankyti vietų sąrašą! 3650 metrų aukštyje esančios vietos plotas siekia net 11 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Kadaise čia būta milžiniško ežero, kuriam išdžiuvus susidarė du nauji ežerai bei liko du pagrindiniai druskožemiai. Apskaičiuota, jog kasmet Ujūnio teritorijoje iškasama apie 25 tūkstančiai tonų druskos! Turistams siūloma puiki atrakcija - galimybė nakvoti viešbutyje iš druskos. Ši nepaprastai graži, į kilimėlį panaši vieta Bolivijoje iš tikrųjų yra druskos lyguma. Ir ne bet koks: tai didžiausias pasaulyje. 10.582 kvadratinių metrų ploto per metus išgaunama 25.000 tonų druskos.
Įspūdingi Kriokliai ir Upės
Ar kada nors susimąstėte, kuris krioklys yra aukščiausias visame pasaulyje? Jei ir neteko apie tai pagalvoti, tikriausiai jau iš pavadinimo susipratote, jog tai - Anchelio krioklys, esantis Venesuelos Bolivaro provincijoje. Jo aukštis net 979 metrai! Bet tai ne viskas. Šiam kriokliui priklauso dar vienas rekordas - aukščiausios nenutrūkstamos vandens kritimo pakopos rekordas. Viršuje vanduo nenutrūkstamai krenta vos 30 metrų, tačiau vėlesnis jo kritimas, net 820 metrų be jokio pertrūkio! Įdomu tai, jog krioklys pirmą kartą buvo aptiktas tik 1933 metais. Keliaudamas po Venesuelą jį netikėtai pamatė pilotas iš JAV - Jimmie Angel. Nors Anchelio krioklys yra labai nuošalioje vietovėje ir iki jo reikia skristi užsakomaisiais reisais, turistai čia tiesiog plūste plūsta. Dauguma jų tiesiog grožisi krioklio didybe, na, o ekstremalaus turizmo gerbėjai šoka parašiutu nuo uolos iškyšulio, esančio netoliese krioklio viršūnės. Šis sąrašas nebūtų baigtas be aukščiausio pasaulyje krioklio Angel Falls Venesueloje. 979 metrų aukščio krioklys jau ne pirmus metus vilioja keliautojus ir apie jį nėra ką pasakyti, kai krioklys net vienas gražiausių pasaulyje. Nors Venesuela nėra lengva kelionės kryptis, Angelo krioklį vis tiek galima aplankyti ten skrisdami.
Kaieteur krioklys, esantis Kaieteur nacionaliniame parke, yra vienas iš populiariausių lankytinų vietų Gajanoje. Nors tai populiaru, dažnai lankantis prie krioklio būnate vienas. Taigi belieka pradėti, kol likęs pasaulis atras šį brangakmenį ir Gyaną, kuri dar kurį laiką gali būti nežinoma Pietų Amerikos šalis.
Iguazu kriokliai ant Argentinos ir Brazilijos sienos - tai įspūdingas gamtos stebuklas. Šį pavadinimą jam suteikė Guarani indėnai, mat šis žodis jų kalboje reiškia „didelį vandenį“. Krioklį sudaro net 275 protakos, kurių aukštis siekia iki 82 metrų. Vanduo, krentantis ant akmenų, sukelia daugybę purslų, o juose lūžtantys saulės spinduliai sukuria persipinančias vaivorykštes. Šis nepaprastas vaizdas ir kurtinantis vandens mūšos garsas pritraukia galybę turistų iš viso pasaulio. Krioklį galima apžiūrėti tiek iš Brazilijos, tiek iš Argentinos pusės. Upė patenka į Itaipú užtvanką, kuri savo 12 kilometrų pločio yra įspūdingas vaizdas. Jis yra netoli nacionalinio parko Iguazu.
Gražiausia pasaulio upe tituluojama Cano Cristales teka aistringoje Kolumbijoje. Visus metus upės vanduo įprastos, žalsvai rusvos, spalvos. Tačiau, kartą per metus, lietingojo ir sausojo periodo sandūroje, ji nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis! Upės dugne gausu įvairių dumblių, kurie reaguodami į saulės šviesą bei atitinkamą vandens kiekį, sukuria nepaprastą vaizdinį!
4880 kilometrų ilgio Parana yra antra pagal ilgį upė Pietų Amerikoje, kurią lenkia tik Amazonės upė. Upė taip pat teka per Braziliją ir Argentiną, bet vis dėlto dabar pasirinkau šį upės apžvalgos tašką Paragvajuje kaip vieną gražiausių.
Atogrąžų Miškai ir Pakrantės
Amazonės baseinas yra vienas unikaliausių pasaulio regionų, pasižymintis didžiule gamtine įvairove. Čia vyrauja atogrąžų klimatas, veši vešlūs miškai, o Amazonės upė yra ilgiausia ir vandeningiausia pasaulyje. Amazonija, užimanti trečdalį žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir upių sistema. Čia gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Surinamo gamtos rezervatas apima visus 16.000 kvadratinių kilometrų ir rezervatas pirmiausia yra atogrąžų miškai.
Lençóis Maranhenses nacionalinis parkas yra vienas gražiausių Brazilijos kraštovaizdžių. Ši rojų primenanti dykuma su mėlynai žaliais tvenkiniais driekiasi daugiau nei 155.000 hektarų šiaurės rytinėje šalies dalyje. Brazilija, beje, yra didžiausia Pietų Amerikos šalis.
Nuostabus Taironos nacionalinis parkas Kolumbijoje negalėjo turėti daug geresnės vietos. Parkas yra visai šalia Karibų jūros. Karibų jūros pakrantėje įkurtas nacionalinis parkas žavi didžiuliais akmenimis, šmirinėjančiais žvėreliais, smalsiomis papūgomis. Dangaus žydrumo jūros vanduo, netoliese esančios džiunglės ir ramybė.
Cabo Polonio yra vienas iš Urugvajaus kaimiškiausių pakrantės kaimų. Laimei, yra keletas, kurie organizuoja keliones ten. Cabo Polonio taip pat gyvena antra pagal dydį jūrų liūtų kolonija šalyje. Urugvajus yra maža ir saugi šalis, kurioje daugybė besimaudančių iš Argentinos ir Brazilijos lankosi paplūdimiuose, ypač madingiausiame pajūrio kurorte visoje Pietų Amerikoje Punta Del Este.
Prie kranto Prancūzijos Gvianoje yra graži sala, kuri daniškai vadinama Djævleøen, yra Išganymo salų salyno dalis, prancūziškai Îles du Salut. Ji geriausiai žinoma dėl prancūzo Henri Charrière'o, kuris po 12 metų nelaisvės saloje pabėgo į Venesuelą, istorija.
Unikalios Salos ir Kraštovaizdžiai
Rojus žemėje. Taip, neretai vadinamos įspūdingo grožio Galapagų salos, priklausančios Ekvadorui. Nors salos nuo žemyno nutolusios net apie 1000 kilometrų atstumu, į jas plūsta turistai iš viso pasaulio. Salose gausu ypatingai retos augalijos ir gyvūnijos. Čia gyvena net 22 roplių, 6 žinduolių, 58 paukščių rūšys. Nors Galapagai netoli pusiaujo, čia yra net ruonių ir pingvinų! Pietinėse Galapagų salose gausu kaktusų, o kopiant į kalnus pamažu keičiasi augalija: nuo amžinai žaliuojančių miškų iki pievų ir paparčių.
Šis gražus vulkaninio kraterio ežeras Quilotoa Ekvadore taip pat palaipsniui išpopuliarėjo dėl daugybės pėsčiųjų takų rajone. Šiandien ežerą galima apeiti siauru vinguriuojančiu taku, o šis žygis trunka apie 4-5 valandas. Tokia kelionė iš tiesų verta dėmesio! Nenustebkite, jei jos metu išvysite besiganančią lama ar asiliuką su nešuliu.
Kulinarinė Įvairovė ir Nacionaliniai Patiekalai
Pietų Amerika - didžiulis ir įvairialypis kontinentas, apimantis daugybę valstybių. Todėl nenuostabu, kad čia galima atrasti įvairiausių skonių ir to paties patiekalo variacijų. Kiekviena šalis turi savo kulinarinį identitetą, o Pietų Amerika - ne išimtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime daugelio Pietų Amerikos šalių nacionalinius patiekalus, jų istoriją ir ypatumus.
Pietų Amerikos Virtuvės Istorija ir Ypatumai
Visa tai lėmė ne tik skirtingos gamtinės sąlygos, tačiau ir nuo seno šiame žemyne gyvenusių indėnų genčių tradicijos bei Europos kolonistų atnešta kultūra. Pietų Amerikos istorija skaičiuoja tūkstantmečius. Ji prasidėjo dar tada, kai po paskutinio ledynmečio įsikūrė iš Šiaurės Azijos atklydę gyventojai. Jie vertėsi žvejyba, medžiokle, gamtos gėrybių rinkimu. Žemdirbystės šios gentys ėmėsi gerokai vėliau, kai čiabuviai persikėlė į Andų kalnų slėnius ir plokščiakalnius, kuriuose žemė buvo derlingesnė ir lengviau apdirbama. Dažniausiai jie augino šakniavaisius (dabartinių bulvių prototipus), rečiau - kukurūzus, pupeles, maistui naudojo įvairias aitriąsias paprikas.
Kitokia kryptimi Pietų Amerikos civilizacija pasuko tada, kai Amerikos žemyną atrado Kolumbas. Nuo XVI amžiaus prasidėjusi didžiulė ispanų ir portugalų invazija į Pietų Ameriką kardinaliai pakeitė žmonių populiaciją ir gyvenimo būdą, kartu ir mitybos įpročius. Atvykėliai į šį žemyną atgabeno įvairių grūdinių kultūrų: kviečių, miežių, avižų, rugių, žirnių. Pamažu pradėta auginti melionus, kopūstus, alyvas, ridikus, svogūnus, žiedinius kopūstus. Atsirado ryžių ir cukrašvendrių plantacijos. Pietų Amerikos čiabuviai nepristigdavo gyvulinės kilmės maisto produktų, nes jau buvo prisijaukinę laukines lamas ir alpakas. Deja, šias rūšis išstūmė iš Europos atplukdytos naminės raguočių, kiaulių, avių, asilų, arklių, ožkų, vištų veislės.
Jautiena - Pietų Amerikos Virtuvės Karalienė
Beveik visuose Pietų Amerikos regionuose gaminami valgiai iš jautienos. Ji ypač populiari Argentinoje. Yra netgi posakis, teigiantis, jog vegetaras čia jaustųsi kaip žuvis be vandens. Sultingos žolės lygumos, pampos, besidriekiančios Andų kalnų šešėliuose - itin palankios gamtinės sąlygos, dėl kurių argentinietiška jautiena ypač minkšta, skani ir vertinama visame pasaulyje. Beje, Argentinoje (ir kitose Pietų Amerikos valstybėse) dažnai valgoma ir kitokia mėsa: aviena, kiauliena, vištiena. Galima paragauti net egzotiškų patiekalų iš daugelio rūšių kiškienos. Pastaruoju metu tapo madinga veisti stručių Emu fermas. Mėsa dažniausiai kepama virš karštos ugnies, kiek rečiau ruošiama kitaip - kaitinama riebaluose, troškinama ar verdama. Dažniausiai ruošiami pjausniai, tačiau Pietų Amerikos gyventojai maistui naudoja ir kitas raguočių dalis: inkstus, šonkaulius, liežuvius, žarnas.
Jautiena - dažno nacionalinio patiekalo sudedamoji dalis. Ji derinama su kitais produktais. Čilėje gali pasiūlyti riebaluose keptos jautienos su kiaušiniais, svogūnais ir prancūziškomis bulvytėmis (Lomo a lo pobre). Brazilų nacionalinis patiekalas (Frijoada completa) susluoksniuojamas iš ryžių ir juodųjų pupelių, dešros, jaučio liežuvio, šonkauliukų, pabarstomas mandžioka (augalas, primenantis krieno šaknį) ir papuošiamas apelsinų skiltelėmis. Argentinoje jautiena ruošiama ypač įvairiai. Iš jos gaminamas troškinys su ryžiais, bulvėmis, batatais, kukurūzais, obuoliais ir kriaušėmis (Carbonada). Šioje šalyje galima paragauti susukto jautienos šoninės pjausnio. Asado - Argentinietiškas grilio menas.
Betgi dažniausiai argentiniečiai jautieną kepa grilyje. Ji sumaunama ant vertikalių iešmų ir lėtai vartoma. Apkepę gabalėliai nupjaunami ir pagardinami aitriu Chimichurri antpilu, kuris paruošiamas iš acto, petražolių ir pikantiškų prieskonių. Toks patiekalas vadinamas „Asados“. Mėsa patiekiama su riebaluose keptomis bulvių puselėmis ir salotomis. Neįprasta tai, kad šis marinato tipo antpilas šlakstomas ne tik ant jautienos nuopjovų, tačiau ir ant keptų dešrelių, paukštienos, net daržovių. Tradiciškai Pietų Amerikos gyventojai grilyje patiekalus kepa neapdorotus. Retais atvejais kietesnės mėsos išpjovos kiek pamarinuojamos. Apskritai, grilis - neabejotinai populiariausias maisto ruošimo būdas visoje Pietų Amerikoje, kilęs iš labai senų laikų, kai čiabuviai ruošdavo valgį virš laužo. Taip gaminosi valgyti ir raguočių augintojai, vadinami gauchos. Nuo Ramiojo iki Atlanto vandenynų pakrančių galima rasti restoranų, kuriuose patiekiamas tik grilyje ruoštas maistas. Jie vadinami Churrascarias.
Arepas - Kolumbijos Pasididžiavimas
Arepas yra tikra kolumbietiška klasika: tai nedideli apvalūs kukurūzų miltų pyragėliai, labai populiarūs visoje Kolumbijoje ir kai kuriose kitose Pietų Amerikos šalyse. Arepas valgomi su įvairiausiais priedais, kurie dedami tiek ant pyragėlio viršaus, tiek ir į vidų. Populiariausi priedai yra sviestas, sūris, kiaušiniai, kondensuotas pienas, dešra ir iš svogūnų gaminamas padažas, vadinamas hogao.
Jūros Gėrybės ir Žuvis
Ši valstybė, kurios krantus skalauja Ramusis vandenynas, gali pasigirti ne tik žuvies, bet ir kitokių jūros gėrybių patiekalų gausa. Brazilai grilyje paruoštą žuvį patiekia su bananais ir kokosų pienu (Peixe a delicia) arba keptus Amazonės žuvies gabalėlius pagardina citrinos užkulu (Picarucu ao forno). Iš jūros gėrybių šios šalies gyventojai gamina troškinį, paskanintą kokosų pienu. Šis patiekalas serviruojamas moliniuose induose (Moqueca). Žuvis ruošiama ir kitaip: kepinama riebaluose, marinuojama, troškinama. Brazilai karnavalų metu vaišinasi virš ugnies kepta kiauliena, vištiena, ėriena, net ožkiena. Tokiu pačiu būdu dažnai gaminama žuvis. Ji patiekiama su citrusiniais vaisiais ir pipirais. Čilės gyventojai žuvies kepsnius derina su mėsa: vištiena, kiauliena, jautiena, patiekia su bulvėmis (Curanto).
Kukurūzai - „Geltonasis Auksas“
Šalia žuvies ir mėsos patiekalų Pietų Amerikos gyventojai mielai gamina maistą ir iš grūdinių ar ankštinių augalų. Auginami ryžiai, pupelės, tačiau ypač mėgiamas grūdinis produktas - kukurūzai (Maize). Bene paprasčiausiai jie paruošiami kepant paplotėlius, kurie primena didelius blynus. Anot maisto antropologijos tyrinėtojų, toks primityvus tešlos ruošimo būdas kilęs iš labai senų laikų ir tai esanti senovinė duonos atmaina.
Nors kukurūzinius blynus, vadinamus Tortillas, pirmiausiai pradėjo kepti meksikiečiai, tačiau jie populiarūs ir pietinėse Amerikos šalyse. Šis patiekalas turi nemažai variacijų. Į Tortillas, kurios prieš tai mirkomos specialiame padaže, vyniojamas vištienos ar kiaulienos įdaras, o po to apkepinama riebaluose (Enchiladas). Toks įdaras gali būti pagardinamas pupelėmis, sūriu, daržovėmis (Quesadillas). Pietų Amerikos gyventojai iš kukurūzų ruošia dar daugybę patiekalų: Pavyzdžiui, Čilėje iš kukurūzų kepami pyragėliai, kurie įdaromi daržovėmis, raudona mėsa, vištiena, alyvomis ir kietai virtais kiaušiniais. Kitose šalyse šie miltiniai kepinėliai, primenantys kibinus, skaninami krevečių įdaru. Ekvadore verdamos bulvių, kukurūzų ir mėsos sriubos (Locro).
Kava ir Saldumynai
Veikiausiai Pietų Amerikos kontinento neįmanoma įsivaizduoti be kavos. Europietiško skonio mėgėjus gali nustebinti čia ruošiamo šio gėrimo neįprastumas. Brazilai mėgsta stiprią natūralią juodą kavą, kuri panaši į smalą ir nė kiek neprimena europietiškos. Ji, beje, geriama ir atšaldyta (Café glace). Ekvadoriečiai, atvirkščiai - čia stiprios net neįmanoma užsisakyti. Argentinoje pusryčiams gardžiuojamasi Café con leche - nemažu kavos puodeliu su daug pieno.
Prie kavos smaližiai Pietų Amerikoje gali paragauti nepaprastų skanėstų: kokosų kremo, karamelinio pudingo, įvairių vaisinių pyragų. Ypač egzotišku skoniu pasižymi žaliųjų bananų pyragas. Labai neįprastas gali pasirodyti ir juodojo šokolado bei čilių (!) derinys.
Gėrimai
Ne ką mažiau mėgstami ir saldieji gėrimai, dažniausiai ruošiami iš vaisių. Brazilai gamina švelnų Amazonės vaisių gėrimą (Guarana), Kolumbijoje maišomas gėrimas iš nerafinuoto cukraus, vandens ir citrinų (Aqua de Paulla). Čilės gyventojai ruošia ypatingą miežių ir persikų gėrimą (Mote con huesillo), o argentiniečiai vaisiais gardina pieno kokteilius (Limadas).
Pietų Amerikos gyventojai gali pasigirti puikiu vynu, kuris ne tik skanus, kokybiškas, bet ir gana nebrangus. Brazilai turi tradiciją vestuvėms užsisakyti vardinėmis etiketėmis papuoštų šio gėrimo butelių. Šiose šalyse nepaprastai mėgstami gaivūs alkoholiniai kokteiliai, kurie maišomi su egzotiškų vaisių sultimis. Argentiniečiai romą gardina braškėmis, o brazilai neatsisako cukranendrių degtinės, sumaišytos su citina, žaliąja citrina ir nerafinuotu cukrumi. Šis gėrimas, dar vadinamas „baltuoju romu“, retai gurkšnojamas grynas. Mendosa yra svarbiausias regionas Argentinoje, kuri yra antra pagal dydį Pietų Amerikos šalis. Ji tiekia 90% Argentinos vyno eksporto. Teritorijoje vienas po kito plyti vynuogynai, o tarp visų vynuogių matosi vaizdingi peizažai su apsnigtais Andais fone.
Brazilijos Virtuvė
Brazilijos virtuvė pasižymi išskirtiniu įvairių regioninių tradicijų ir kultūrinių įtakų deriniu, kuris sukuria unikalų skonį bei platų patiekalų spektrą. Keliaujant po šią didžiulę Pietų Amerikos šalį, svarbu pažinti pagrindinius Brazilijos virtuvės patiekalus, kad galėtumėte ne tik mėgautis maistu, bet ir geriau suprasti šalies kultūrą bei tradicijas. Brazilijos gastronomija yra labai įvairesni, nes šalis sudaryta iš kelių regionų su skirtingomis klimatų, istorijų ir kultūrų įtakomis. Brazilijos virtuvės pagrindas - ryžiai ir pupelės, kurie yra beveik kiekvieno patiekalo dalis. Taip pat aktualūs mėsos gaminiai, žuvis, jūros gėrybės, švieži vaisiai ir daržovės.
Feijoada
Feijoada yra bene garsiausias Brazilijos patiekalas, dažnai laikomas šalies kulinariniu simboliu. Tai tiršta pupelių sriuba/ troškinys, pagamintas iš juodųjų pupelių (iš čia kilęs ir pavadinimas: feijão reiškia „pupelės“ portugališkai). Dažniausiai patiekalas gaminamas su įvairiais kiaulienos produktais, pavyzdžiui, rūkytomis dešromis, kumpiais, šonine ir kitomis dalimis. Feijoada tradiciškai patiekiama su ryžiais, apkeptais farofos (prašytas džiovintas manioko miltų mišinys), rupių žalumynų salotomis, plonais apkeptais apelsinų griežinėliais ir kartais karčiomis pupelių sriubos padaže.
Churrasco
Churrasco yra Brazilijos mėgstamiausias mėsos gaminimo būdas, primenantis pietų valstijų barbekiu. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto barbekiu - didelių mėsos gabalų kepimas ant iešmų, dažnai šaltuose židiniuose. Naudojamos įvairios mėsos rūšys: jautiena, kiauliena, aviena, vištiena, o kartais ir žalios žuvies gabalai.
Kiti Populiarūs Patiekalai
- Pão de Queijo - mažos sūrinės bandelės iš manioko miltų ir sūrio. Bandelės išoriškai traškios, o vidus purus ir sūrio aromato. Jas dažnai valgoma pusryčiams ar kaip užkandis prie kavos ar arbatos.
- Coxinha - traški vištienos užkandėlė, dažnai formuojama į kriaušės formą, pabaigoje apvoliota džiūvėsėliuose ir iškepama iki auksinės spalvos.
- Moqueca - tradicinis braziliškas žuvies ir jūrinių gėrybių troškinys, kilęs iš šalies šiaurės rytų regiono. Skonis turi būti švelniai aštrus, su tropinių prieskonių gaiva.
- Acarajé - afrikinio kilmės gatvės maistas, labai populiarus Bahia regione.
- Vatapá - tai kreminis troškinys arba sriuba iš kokoso pieno, skrudintų manioko miltų, krevečių arba žuvies, ir prieskonių.
- Brigadeiro - tradicinis Brazilijos saldainis, dažnai gaminamas per šventes. Tai mažos rutuliukės iš kondensuoto pieno, kakavos, sviesto ir galiausiai apvoliotų šokoladinių pabarstukų.
- Farofa - tai traški masė iš džiovintų, skrudintų manioko miltų, dažnai gardinama svogūnais, lauro lapais, kai kada riešutais ar kiaušiniais.
Išbandykite gatvės maistą: Daug Brazilijos garsiausių patiekalų, pavyzdžiui, coxinha ar acarajé, yra gatvės maisto dalis. Brazilijos virtuvė - tai autentiška, įvairi ir spalvinga maisto kultūra, kurią sudaro tiek puikūs mėsos patiekalai, tiek daugybė jūros gėrybių, tropinių produktų ir tradicijų.
Nacionaliniai Simboliai ir Kultūrinės Ypatybės
Pietų Amerikos Šalių Nacionaliniai Paukščiai
Gana daug valstybių pritarė šiai idėjai ir greitai išsirinko savo šalių nacionalinius simbolius. Šių šalių pasirinkimus patvirtindavo tarptautinė paukščių apsaugos taryba, kuri sekė, kad šalys nepasirinktų vienodų paukščių rūšių. Nors „laisvų“ paukščių rūšių yra daug, kiekviena šalis turi teisę išsirinkti tą paukštį, kuris yra populiariausias ir labiausiai susijęs su tos šalies kultūriniu gyvenimu. Taip vienu iš populiariausių paukščių tapo kondoras.
| Šalis | Nacionalinis paukštis |
|---|---|
| Čilė | Kondoras |
| Ekvadoras | Kondoras |
| Bolivija | Kondoras |
| Kolumbija | Kondoras |
UNESCO Saugomas Paveldas
Los Glaciares nacionalinis parkas, esantis Argentinos Patagonijos pietvakariuose, Santa Kruso provincijoje, šalia Čilės sienos, yra vienas įspūdingiausių Pietų Amerikos gamtos objektų. Šis parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Činčoro kultūros vietovėse Čilėje galima susipažinti su senovės Pietų Amerikos činčorų kultūra, garsėjančia savo mumifikavimo tradicijomis.
Atlantidos bažnyčia Urugvajuje: Ši modernistinė bažnyčia, suprojektuota inžinieriaus Eladio Dieste, išsiskiria savo unikalia architektūra ir statybai naudotomis paprastomis raudonomis plytomis.
Kultūros ir Tradicijos
Pietų Amerikos kultūra yra turtinga ir įvairi, susiformavusi iš vietinių indėnų, Europos kolonistų ir Afrikos vergų kultūrų mišinio. Brazilijos karnavalai - tai aistringos šventės su sambos muzika ir spalvingais kostiumais. Visos Pietų Amerikos šalys aistringai švenčia nepriklausomybės dienas, pagerbdamos žemyno išvaduotojus - libertadorus.
Istorinis paveldas: Pietų Amerikos Andų gamtą papildo Andų (Inkų) civilizacijos griuvėsiai kalnuose ir slėniuose. Inkų Imperija buvo didžiausia Pietų Amerikos imperija, o Maču Pikču yra garsiausias jos palikimas. Turbūt nenuostabu, kad Maču Pikču turėtų būti šiame sąraše. Šis miestas suteikia unikalią įžvalgą apie tai, kaip gyveno inkų žmonės, ir aš asmeniškai manau, kad tai visiškai neįtikėtina, kad jis taip gerai išsilaikęs. Maču Pikču yra labai gražioje vietoje, kalnuose, netoli Kusko miesto.
Kelionės Patarimai ir Saugumas
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji yra toli. Tačiau skrydžiai į kai kuriuos didesnius miestus, tokius kaip San Paulas, Rio de Žaneiras, Buenos Airės ir Lima, paprastai yra pigesni. Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais, tačiau alternatyva yra autobusai.
Saugumas: Pietų Amerika yra pats nesaugiausias pasaulio žemynas pagal nužudymų skaičių. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje ir Urugvajuje. Jei planuojate kelionę į Argentiną, verta aplankyti Igvasu krioklius, o nuostabioje šalyje rasite daug unikalių gamtos potyrių. Visada svajojote nuvykti į Čilę? Viena iš labiausiai lankomų Čilės vietų - „Torres del Paine“ nacionalinis parkas. Kasmet jis pritraukia daugiau nei 150 tūkstančių lankytojų iš kurių net 60 proc. - užsieniečiai. Parko teritorijoje stūkso trys granito monolitai, sudarantys Painės Kordiljeros kalnų masyvą. Sakoma, jog įsilieti į parko atmosferą geriausia, kai keliaujama pėsčiomis.
tags: #daugelio #pietu #amerikos #saliu #nacionalinis