Gegutė (lot. Cuculus canorus) yra unikalus paukštis, kurio gyvenimo būdas ir kiaušinių dėjimo ypatybės stebina ir kelia daug klausimų. Gegutės - gegutinių būrio šeima, kuriai priklauso apie 50 rūšių, kurioms būdingas lizdinis parazitizmas. Lietuvoje gyvena tik viena - paprastoji gegutė (lot. Cuculus canorus). Šį pilkšvą paukštį žmonės dažniau atpažįsta iš specifinio kukavimo, nei išvaizdos.
Gegutės yra unikalūs paukščiai, nes pačios savo jauniklių neaugina. Jos vadinamos lizdiniais parazitais, nes deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus - dažniausiai žemės paviršiuje perinčių giesmininkų, nendrinukių ar krakšlių. „Evoliucijos eigoje gegutės pasirinko tokį unikalų veisimosi būdą - jos nesuka savo lizdų, bet vis tiek geba išauginti palikuonis. Todėl jos vadinamos lizdiniais parazitais“, - pasakoja Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas. Jos gebėjimas prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir rūpintis palikuonimis per kitus paukščius rodo, kokia įvairi ir įdomi yra gamta.
Kiek kiaušinių deda gegutė?
Nors pasaulyje žinoma daugybė gegučių rūšių, Lietuvoje gyvena tik viena - paprastoji gegutė. Tai kelia klausimą, kiek gi kiaušinių per metus padeda ši unikali paukštė? Remiantis įvairiais ornitologiniais šaltiniais, manoma, kad viena gegutė per veisimosi sezoną (kuris trunka pavasarį ir vasarą) gali padėti nuo 6 iki 20 kiaušinių. Šaltinyje nurodoma, kad gegutė per sezoną padeda 12-25 kiaušinius, ir tai yra gerokai daugiau, nei paukščiai šeimininkai. Tai reiškia, kad kiekvieną kiaušinį gegutė deda į skirtingą lizdą.
Paprastoji gegutė kiaušinius deda retai, kas 4-5 dienas. Jei jai tektų sudėti visą 5-6 kiaušinių dėtį į vieną lizdą, tai užtruktų ilgai, gal net visą mėnesį. Galima neabejoti, kad tokie lizdai gamtoje būtų sunaikinami ir jauniklių niekada nesulauktume. Būtent todėl gegutės pasirinko parazitinį veisimosi būdą. Parazituoja paprastai mažesnius už save vabzdžialesius paukščius. Patelė gegutė apžiūri kitų paukščių lizdus ir, išsirinkusi tinkamą, į jį įdeda savo kiaušinį. Dažniausiai ji pasirenka smulkesnius paukščius, tokius kaip devynbalsės, karklinės nendrinukės ar startos.
Eksperimentas: NUOGAS KIAUŠINIS! / Naked eggs
Kiaušinių mimikrija ir evoliucijos ginklavimosi varžybos
Kad gegutės kiaušiniai nebūtų atpažinti ir išmesti, jie dažnai būna panašūs į lizdo šeimininko kiaušinius. Gegutės deda panašius kiaušinius į tuos, kuriuos peri apgautasis paukštis. Kiekviena gegutė deda tik tam tikros spalvos kiaušinius: margus, pilkšvus ar žydrus - priklauso, kokiai paukščių rūšiai juos palieka perėti. Gegučių kiaušinių spalva ir dydis yra įdomus prisitaikymo pavyzdys. Gegučių kiaušinių lukštas yra storas ir net dedant jį iš didesnio aukščio nedūžta ir normaliai vystosi. Kiaušinių mimikrija taip pat įprastas reiškinys tarp lizdinių parazitų.
Gegutėms reikia vis smarkiau tobulinti savus kiaušinių „klastojimo“ sugebėjimus, nes paukščiai, kurių lizduose perėtis paliekami gegužiukai, ima geriau atskirti svetimus kiaušinius. Ši studija atskleidė „evoliucijos ginklavimosi varžybas“, kuriose nuolat dalyvauja gegutės, - joms išvystant geresnius gebėjimus kopijuoti, kiti paukščiai gerina sugebėjimus tokias kopijas atpažinti. Pavyzdžiui, gegutė, savuosius kiaušinius paliekanti dūminės raudonuodegės lizde, deda melsvą kiaušinį, kuris žmogaus akimi atrodo identiškas „originalams“, bet šeimininkai jį vis tiek dažnai atpažįsta ir išstumia. Mokslininkai mano, kad gegutės buvo priverstos išvystyti tokius aukštus kopijavimo sugebėjimus, nes raudonuodegės puikiai evoliucionavusio atskirti svetimus kiaušinius.
Ankstesni kiaušinių lukštų raštų tyrimai buvo atliekami skirtumus ir panašumus vertinant žmogaus akimi. Tačiau paukščiai geriau mato spalvas nei žmonės - jie atskiria platesnį spalvų spektrą. Tyrimą atlikę mokslininkai mano, jog „naivūs“ lizdų šeimininkai, tokie kaip erškėtžvirblis, yra ankstyvose evoliucijos stadijose ir „prisiima svetimus kiaušinius, nes dar neišvystė gynybinių mechanizmų prieš parazitavimą“. Kita teorija teigia, jog gegutės kiaušinių toleravimas kai kurioms rūšims gali būti geriausia strategija - jei kurios nors rūšies paukščių lizduose gegutė lankosi retai, paukščiai labiau rizikuotų išmesti savus kiaušinius, o ne svetimus.
Gegužiuko elgesys ir poveikis šeimininkų populiacijai
Prieš padėdama savo kiaušinį, gegutė atidžiai stebi lizdą, laukdama, kol šeimininkai trumpam paliks vietą. Iš tikro ji kiaušinį padeda ant žemės ir jį snape atneša į jau surastą kielės, kalviuko, kiauliukės, nendrinukės, startos ar kito paukščio lizdą. Patekę į svetimą lizdą, gegutės dažnai pašalina vieną šeimininko kiaušinį, kad šis nepastebėtų įsibrovėlės apgavystės. Parazito jauniklis paprastai išsirita anksčiau.
Vos išsiritęs, plikas gegužiukas išstumia kitus kiaušinius ar jauniklius, likdamas vienas. Iš tikrųjų yra pavojus, nes gegutės jauniklių, išsiritusių į kitų žmonių lizdus, elgesyje atsiranda apsauginis instinktas, kuris pasireiškia agresija kitiems lizdo paukščiams. Gegutės jaunikliai gali išmesti kiaušinius iš lizdo ir net jau gimusius viščiukus. Net jei to nepadaro, jie iš tikrųjų pasiima maistą skrisdami, o tai palieka mirties riziką kitiems jaunikliams. Tėvai ją maitina kaip savą iki tol, kol apsiplunksnuoja. Gegužiukas auga ilgai, savo tikrųjų tėvų jis niekada nepažįsta, iš jų jokios patirties neperima. Tačiau nuo to paukščio elgsena, įpročiai ir balsas nesikeičia.
Kyla klausimas, ar kyla pavojus tų paukščių, į kurių lizdus gegutės deda savo kiaušinius, išlikimui? Teoriskai taip, praktiškai - ne. Lizdiniai parazitai sumažina paukščių, į kurių lizdus deda kiaušinius, reprodukcines galimybes. Tačiau Vikipedija rašo, kad tai tikrai turi įtakos reprodukcija ir paukščių populiacijai, tačiau nepavyko rasti duomenų apie kokia nors paukščių rūšį, kuri išnyko dėl lizdinio parazitizmo. Paukščiai per sezoną išperi keletą dėčių, menka tikimybė, kad kaskart į jų lizdą bus padėtas gegutės kiaušinis. Paukščiai-gegužiukų auklėtojai per vasarą išperi 2-3 vadas, todėl vienos vados netektis (tuo metu jie peri ir augina svetimą jauniklį) nuostolių neatneša. Dėl nedidelės gausos gegutės tikrai nepaveikia kitų paukščių populiacijų, jų nebūna mažiau.
Gegutės nauda ir nykimas
Nepaisant apgaulingo elgesio, gegutės laikomos naudingais paukščiais, nes minta žalingais vabzdžiais - ypač plaukuotais vikšrais, kurių vengia dauguma kitų paukščių. Gegutės paplitusios visoje Europoje, išskyrus Islandiją, taip pat rytų Azijoje iki Japonijos. Deja, Europoje fiksuojamas gegučių skaičiaus mažėjimas, kuris, kaip manoma, susijęs su bendru žvirblinių paukščių nykimu. Todėl svarbu saugoti ir puoselėti ne tik pačias gegutes, bet ir paukščius, kurie tampa jų šeimininkais. Lietuvoje pirmoji gegutė šiemet buvo pastebėta vėliau negu pernai. Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai balandžio viduryje gegutės kukavimą girdėjo Šalčininkų ir Trakų rajonuose.
Gegutė lietuvių tautosakoje
Gegutė lietuvių tautosakoje užima svarbią vietą. Ji dažnai siejama su pavasariu, atgimimu ir ateities pranašavimu. Gegužės 1-ąją minima Gegutės diena - puiki proga prisiminti šį pavasario pranašą. Kukuoja tik patinėliai. Gegutės kukavimas gali pranašauti orą, derlių ar net žmogaus likimą. Tikima, kad kiek kartų gegutė sukukuos, tiek metų žmogus gyvens. Lietuvių papročiuose gegutės kukavimas lemia gimimą ir mirtį.
Sapnuoti gegutę nėra geras ženklas. Sapne raiboji perspėja apie gresiančią ligą ar pavojų. Jei sapne gegutė ne viena - įspėja apie nesantuokinius ryšius, kurių nepavyks nuslėpti. Jei sapne aptinkate tuščią gegutės lizdą - reiškia, kad pavojus buvo netikras, ligos - trumpalaikės.
tags: #daugiausia #kiausiniu #deda #gegutes