Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atsisako mėsos ar sumažina jos vartojimą, skatinami etinių, sveikatos ir aplinkosaugos sumetimų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad per praėjusius metus mėsos atsisakė 29 proc. žmonių, devyni procentai žmonių pareiškė, kad svarsto, ar nereikėtų sumažinti mėsos vartojimo arba visai jos atsisakyti, ir apie tris procentus žmonių jau senokai yra vegetarai ar veganai, rašo leidinys „The Independent“. Dažniausiai kepsnius ir mėsainius į vegetarinius patiekalus žmonės iškeičia dėl etinių priežasčių arba rūpindamiesi savo sveikata. Taigi, kas iš tikrųjų nutinka organizmui, kai atsisakote mėsos?
Mėsos atsisakymo privalumai sveikatai
Svorio sumažėjimas
Tyrėjai iš JAV George‘o Washingtono universiteto medicinos mokyklos (Vašingtonas) neseniai pabandė išsiaiškinti, kiek kilogramų netenka žmogus, iš visavalgio tapęs vegetaru. Tyrimas, kuriame buvo išanalizuoti ankstesni tyrimai, ir kurio išvados buvo paskelbtos leidinyje „Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics“, parodė, kad dalyviai, kurie iš savo raciono išbraukė mėsą, vidutiniškai sulieknėjo 4,5 kg neskaičiuodami, kiek kalorijų suvartoja ir nedidindami fizinio krūvio. „Pagrindinė žinia ta, kad augalinė mityba gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų net neskaičiuojant kalorijų ir nekeičiant įprasto fizinio krūvio“, - pasakė tyrimui vadovavęs George‘o Washingtono universiteto medicinos profesorius Nealas Barnardas. Pasirodžius straipsniams apie raudoną mėsą ir neigiamą jos poveikį sveikatai, ne vienas pradėjo svarstyti apie sveikesnio gyvenimo būdo propagavimą vietoj kepsnių ir mėsainių.
Žarnyno mikrofloros pokyčiai
Sakoma, kad esi tai, ką valgai. Tai galima pasakyti apie mūsų virškinimo sistemą, kaip ir apie kitas kūno dalis. 2014 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojama, ar skiriasi žarnyno bakterijos visavalgių, vegetariškai ir veganiškai besimaitinančių žmonių organizme. Paaiškėjo, kad skiriasi visais trim atvejais. Tačiau didžiausias skirtumas pastebėtas tarp visavalgių ir veganų, kurie nevartoja apskritai jokio gyvulinio maisto. Tyrėjai iš Niujorko universiteto išsiaiškino, kad veganų žarnyne gyvenančios bakterijos pasižymi stipresnėmis gynybinėmis funkcijomis.
Sumažėjusi vėžio ir širdies ligų rizika
Mėsos vartojimas, ypač perteklinis raudonos mėsos suvartojimas, yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti storosios žarnos vėžiu. Ypač rizika išauga vartojant perdirbtą raudoną mėsą - vytintą, sūdytą, konservuotą, rūkytą ir pan. Neseniai paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje perdirbta raudona mėsa priskiriama kancerogenams, tad tokie produktai, kaip kumpis ir saliamio dešra įtraukti į tą pačią kategoriją, kaip ir formaldehidai, gama spinduliai ir cigaretės. Raudona mėsa apibūdinta kaip „ko gero turinti vėžį sukeliančių savybių“. Ekspertai reziumuoja, kad suvalgius vos 50 g perdirbtos raudonos mėsos - arba du griežinėlius kumpio per dieną - žarnyno vėžio rizika išauga 18 proc. Yra tyrimų, kurių išvadose teigiama, kad bet koks kiekis tokios mėsos didina riziką. Poveikio mechanizmai kol kas nėra labai aiškūs, yra tik hipotezės ir prielaidos apie tai, kokie sudėties elementai galėtų sąlygoti ligą. Manoma, kad lėtinį storosios žarnos uždegimą sukelia perteklinis hemo geležies suvartojimas. Taip pat manoma, kad termiškai apdorojant mėsą susidaro specifiniai junginiai, kurie skatina vystytis uždegimą, o šie didina vėžio riziką. Diskutuojama ir apie tai, kad druska, kurios gausu perdirbtoje mėsoje, taip pat galėtų skatinti uždegiminius procesus.
Mėsos vartojimo poveikis planetai
Bene didžiausią poveikį turintis būdas padėti planetai yra stengtis valgyti mažiau mėsos. Per praėjusius metus pasirodžiusių mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė neigiamą poveikį, kurį sukelia mėsos vartojimas, ypač kiaulienos ir jautienos. Pramoninė žemdirbystė ir gyvūnijos rūšių įvairovės nykimas - toks, kurio nebuvo nuo pat dinozaurų išnykimo - reiškia, kad gyvuliai bei galvijai ir žmonės dabar sudaro 96 proc. visų žinduolių. Nepaisant to, kad gyvulininkystė sunaudoja didžiąją dalį planetos naudmenų (žemės, vandens), mėsos ir pieno produktai sudaro tik 18 proc. visų maisto kalorijų ir apie trečdalį baltymų. Gyvulininkystė palieka nemenką pėdsaką - miškų naikinimas kuriant ganyklas, karvių auginimo metu bei trąšų naudojimo metu išsiskiriančios metano dujos, kurios prilygsta visų pasaulio automobilių, sunkvežimių ir lėktuvų išmetamosioms dujoms, kuriančioms šiltnamio efektą. Mėsos auginimo praktikos kelia grėsmę masiniam kitų gyvūnų rūšių išnykimui. Taip pat pramoninė gyvulininkystė teršia upelius ir upes, galiausiai, prisideda prie vandenynų taršos.
Kaip mėsos gamyba prisideda prie klimato kaitos
Praėjusių metų spalį Oksfordo universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, įspėjo, kad, jei pasaulis stengiasi užkirsti kelią pavojingiems klimato kaitos pokyčiams, mityba mėsa turi būti sumažinta, o jautienos suvartojimas Vakarų šalyse turi sumažėti 90 proc. Mitybą mėsa, anot mokslininkų, galima pakeisti valgant penkis kartus daugiau pupelių ir ankštinių augalų. Tyrinėtojai teigia, kad reiktų sumažinti ir kiaulienos, pieno bei kiaušinių vartojimą, kadangi žmonija iki 2050-ųjų pasipildys dar 2 milijardais gyventojų. Mokslininkai teigia, jog norint nepažeisti tarpvalstybinio susitarimo, jog pasaulinė temperatūra nepadidėtų 2 laipsniais Celsijaus, reiktų pereiti prie „lanksčios” dietos - kuomet būtų valgoma vegetariškai ir tik retkarčiais vartojama žuvis arba mėsa. Siekiant šio tikslo, buvo pažerta nemažai pasiūlymų, keli iš jų - raudonos mėsos apmokestinimas ar šėrimas karves jūrų dumbliais, taip stengiantis sumažinti metano išsiskyrimą galvijams ėdant. Taip pat buvo siūloma pradėti valgyti vabzdžius vietoj kepsnių ar kiaulienos pjausnių. Bet labiau tikėtina, kad pažanga gali būti pasiekta auginant mėsą laboratorijose bei kuriant daugiau veganiškų pakaitalų. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu bus siekiama pokyčių klimato kaitos atžvilgiu, 2019-aisiais metais tikimasi pertvarkyti bei atnaujinti pasaulinę maisto sistemą.
Galimi mitybos trūkumai ir iššūkiai
Subalansuota, kruopščiai suplanuota vegetarinė ar veganinė mityba užtikrina užtektinai maistinių medžiagų. Bet taip maitinantis gali būti sunkiau gauti užtektinai geležies, vitamino D ir vitamino B12, teigia Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba NHS. NHS rekomenduoja valgyti daugiau ankštinių daržovių, tokių kaip pupelės ir lęšiai, taip pat riešutų, vaisių, žalialapių daržovių, viso grūdo produktų ir košių bei dribsnių, praturtintų geležimi. Vitamino B12 yra mielėse (mielių dribsniuose), vitaminais praturtintuose pusryčių dribsniuose ir sojų produktuose. Vitamino D yra kiaušiniuose, vitaminais praturtintuose pusryčių dribsniuose, piene. „Žmonėms nuolatos sakau, kad jie gali valgyti ką tik panorėję. Bet yra 40 ar net daugiau maisto medžiagų, kurių vegetarams ar veganams gali trūkti. Standartinė vitamino tabletė čia nepadės“, - teigė H.Rusellas. Jam pritarė ir mokslininkas Davidas Bentonas. „Esu įsitikinęs, kad išmanant maisto produktus, būnant atsargiu bei pasižyminčiu tam tikromis charakterio savybėmis yra įmanoma nevalgyti mėsos ir gyventi sveikai“, - sakė jis.
Vitaminas B12 ir smegenų sveikata
Kone didžiausias iššūkis veganų mityboje - vitaminas B12, kuris gali būti randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose, kaip kiaušiniai ir, žinoma, mėsa. B12 - ištikimas IQ palydovas. Vienas tyrimas parodė, jog smegenys, kuriuose šio vitamino yra mažiau, traukiasi šešis kartus dažniau. Kito Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vitamino B12 trūksta net pusei veganų. Geležis užtikrina ne tik smegenų, bet ir visų žmogaus organų kokybišką veiklą. Anot Vokietijos mokslininkų, geležies trūksta 40 procentų veganų.
Mėsa: kada ji sveika?
„Mėsos nevalgyti sveika. Tačiau valgyti tinkamą mėsą taip pat yra sveika“, - teigiama. Gera mėsa yra laukinių gyvūnų mėsa, taip pat daugiausiai žole mintančių gyvūnų mėsa, pavyzdžiui, ganyklose besiganančių karvių, avių ir ožkų. Kalbant apie mėsą, labai svarbu, kuo gyvūnas maitinosi ir ar pakankamai judėjo. „Ilgai buvo teigiama, kad raudona mėsa, ypač jautiena, yra nesveika. Ar tai paneigta? Niekada nebuvo įrodymų, kad liesa jautiena yra nesveika. Tačiau raudona mėsa, kurią valgome „McDonald’s“, žinoma, yra visiškai kita istorija.“ Kiaulienos reputacija nekokia. Didmiesčiuose vis labiau populiarėja ne tvartuose auginamų kiaulių mėsa. Ji sveika ar nesveika? „Jeigu kiaulė gerai maitinama ir pakankamai juda - gerai. Tačiau yra dar vienas dalykas. Kalbant apie mėsos valgymą, tai ne tik sveikatos, bet ir etikos klausimas. Dideli kiaulių ūkiai teršia aplinką, tai neigiamai veikia geriamą vandenį ir dirvožemį. Bet ar sveika? Taip, kiauliena gali būti sveika.“ Taip pat turime būti atsargūs su dešromis. Salamio ir kitų dešrų reikia atsisakyti, nes jose per daug riebalų.
Bendrieji sveikos mitybos principai
Mitybos mokslas susiduria su problema, kad atsiranda neaiškumas dėl patarimų korekcijos. Tačiau esminės rekomendacijos lieka nepakitusios. „Rekomendacija valgyti daržoves nepasens. Mes tai siūlome žmonėms jau daugiau kaip 50 metų. Iš esmės, nuo pat mitybos mokslo pradžios aišku, kad kiekvienam gerai kai didžiąją lėkštės dalį sudaro daržovės.“ Be to, „Geras maistas ir gera mityba - skirtingi dalykai. Brokoliai neabejotinai yra geras maisto produktas, tačiau kai valgomi vien brokoliai, aiškiai kažko trūksta.“
Svarbiausi veiksniai ilgaamžiškumui ir sveikatai
1993 metais pasirodęs tyrimas, nagrinėjęs mirties priežastis JAV, atskleidė, kad žmonės dažniausiai miršta nuo širdies infarkto, insulto ir diabeto. Ankstyva mirtis ištinka tuos, kurie prastai maitinasi, nesportuoja, turi antsvorio ir rūko. Tai keturi veiksniai, kurie turi didelę įtaką gyvenimo trukmei ir tam, ar žmogus iki senatvės galės likti aktyvus ir gyventi be skausmų. Tyrimas, atliktas Potsdame 2008 metais, apklausus 23 tūkstančius Vokietijos gyventojų, parodė, kad tie, kurie neigiamai atsako į klausimus apie sveiką mitybą, sportą, normalų svorį ir nerūkymą, susiduria su 80 procentų didesne rizika susirgti diabetu, širdies ligomis, patirti insultą ir/ar senatvinę silpnaprotystę. Jeigu viskas daroma teisingai, susirgimo rizika sumažėja 80 procentų. Taigi, mityba atlieka labai svarbų vaidmenį.
Antsvoris ir jo poveikis
Nors būta debatų, ar truputis antsvorio iš tikrųjų kenkia, naujas tyrimas atskleidė, kad antsvorio turinčių žmonių, kurie iš pažiūros atrodo sveiki, kraujyje užfiksuoti didesni uždegimų žymenys. Tai reiškia didesnę riziką susirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu. Tyrimas rodo, kad pertekliniai kūno riebalai visada yra žalingi sveikatai.
Gary Brecka, ilgaamžiškumo guru, pabrėžia tris faktorius, kurių sąžiningai laikantis prie gyvenimo pridėsite 10 metų ar net daugiau: susitvarkyti miegą, rinktis natūralų maistą, visiškai atsisakyti apdorotų produktų ir pasistengti, kad judėjimas taptų taisykle jūsų gyvenime.
Paprastos sveikos mitybos taisyklės
Paprastos taisyklės yra tokios: valgykite daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, nevalgykite pusgaminių, nepiktnaudžiaukite cukrumi, mėsa ir pieno produktais. „Štai ir viskas. Tai taip paprasta. Ir rytoj tai bus tiesa! Kitą savaitę taip pat.“
| Mitybos rekomendacija | Poveikis organizmui |
|---|---|
| Valgyti daugiau daržovių ir vaisių | Vitaminų, mineralų, skaidulų šaltinis, mažesnė lėtinių ligų rizika |
| Vartoti pilno grūdo produktus | Ilgalaikė energija, geresnis virškinimas, atsparumo insulinui prevencija |
| Atsisakyti apdorotų produktų | Mažesnis cukraus, druskos, riebalų ir priedų kiekis |
| Sumažinti cukraus kiekį | Mažesnė nutukimo ir atsparumo insulinui rizika |
| Mažiau druskos | Sumažinta širdies ir kraujagyslių ligų rizika |
| Sumažinti baltų miltų vartojimą | Mažesnė diabeto rizika, stabilesnis gliukozės lygis |
| Sumažinti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą | Mažesnė vėžio ir širdies ligų rizika |
| Vengti persivalgymo | Palaikomas sveikas svoris, geresnė savijauta |
Cukrus, druska ir balta duona
Apie cukrų teigiama, kad „yra teigiančių, kad cukrus yra nuodai. Tai nesąmonė. Mūsų kraujyje yra gliukozės. Jeigu esi gyvas, tai kraujyje turi gliukozės, todėl gliukozė negali būti nuodas. Vis dėlto galima teigti, kad nuo tam tikro kiekio cukrus turi nuodingą poveikį. Toksikologijos tėvas Paracelsuss mus mokė: nuodingumas priklauso nuo dozės. Dauguma mūsų vartojame per daug cukraus. Cukrus yra kalorijų be maistinių medžiagų šaltinis, skatinantis nutukimą ir atsparumą insulinui.“ Maisto produktų pramonė manipuliuoja mūsų skonio jutimu, įprastuose prekybos centruose galima nusipirkti makaronų padažų, kuriuose cukraus daugiau nei leduose, arba buteliuose parduodami salotų užpilai - pilni cukraus. Mūsų skonio pojūtis prisitaiko prie to, ką valgome. Daug išlošite vien iš to, jeigu nevalgysite cukraus su produktais, kuriuose jo neturi būti. Kalbant apie cukraus alternatyvas, geriausia bet kokį cukrų traktuoti kaip cukrų, ir didžiausia nauda duoda paprasčiausias cukraus kiekio sumažinimas.
Druska, riebalai, priedai - yra medžiagų, kurios praktiškai išjungia smegenis. Tas faktas, kad daugelyje maisto produktų yra per daug druskos, verčia žmones valgyti per daug. Todėl siūloma panaši strategija kaip ir su cukrumi - jokių paruoštų padažų, gatavų lazanijų ir taip toliau. Geriausia maistą gamintis pačiam ir iš natūralių ingredientų - makaronų, daržovių, mėsos, žuvies, sūrio. Dešros gaminiuose dažniausiai per daug druskos, jie neduos jums nieko gero. Tačiau druskinė ant stalo - jokia problema.
Baltus miltus organizmas greitai paverčia gliukoze, todėl reakcija labai panaši kaip į cukrų. Tai gali skatinti atsparumo insulinui ir didinti diabeto riziką. Grūdai patys savaime nėra nesveikas produktas, tačiau pilnas grūdas visada geriau nei išvalytas grūdas. Yra pasaulyje tokių regionų, kur suvalgoma daug grūdų, tačiau žmonės yra gyvybingi ir sveiki. Tai kelios iš vadinamųjų „žydrųjų zonų“ - antropologinis projektas, kuris suteikia svarbių žinių ir mitybos mokslui. Tyrinėjami tie pasaulio regionai, kuriuose žmonės gyvena ilgiausiai, dauguma virš šimto metų. Ten žmones retai ištinka širdies infarktai, jie rečiau kenčia nuo silpnaprotystės ir iki pat senatvės yra aktyvūs. Ten gyvenantys žmonės laikosi panašaus gyvenimo būdo: jie valgo daug augalinės kilmės produktų, mažai perdirbtų maisto produktų. Jie nerūko ir nėra įsitempę. Jie daug miega. Jie gerai sutaria tarpusavyje. Juos sieja stiprus bendruomeniškumo jausmas.
tags: #delfi #mokslininkai #nustate #kad #reikia #atsisakyti