Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę. Lietuvoje, minint Šv. Agotos dieną vasario 5-ąją, pagerbiama duona, prisimenamos jos savybės ir reikšmė. Tačiau kokia duona iš tiesų yra naudinga mūsų organizmui ir kodėl svarbu ją virškinti? Šiame straipsnyje aptarsime duonos naudą, į ką atkreipti dėmesį renkantis, bei kaip tinkamai ją derinti su kitais maisto produktais.
Duonos Maistinė Vertė ir Nauda
Duona yra svarbus energijos šaltinis, suteikiantis organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, mineralų ir maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.
Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų.
Pagrindiniai Duonos Privalumai:
- Gausu angliavandenių: Duonoje yra nemažai baltymų, tačiau pagrindinė joje esanti medžiaga - angliavandeniai. Iš visų duonoje esančių riebalų net 50 proc. yra gerieji (polinesočiosios riebalų rūgštys).
- Maistinių skaidulų nauda: Duonoje esančios maistinės skaidulos, ląsteliena ir hemiceliuliozė, gerina žarnyno veiklą, padeda užkietėjus viduriams. Ląsteliena taip pat padeda išvalyti organizmą nuo šlakų.
- Mineralinių medžiagų šaltinis: Duonoje yra visų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. Per dieną suvalgius tris keturias riekeles duonos, galima gauti beveik visą paros normą fosforo, magnio, kalio, cinko. Duonoje taip pat daug geležies, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ją organizmas blogiau įsisavina nei iš mėsos. Duonoje yra ir 10 proc. kalcio paros normos.
- B grupės vitaminai: Daugiausia duonoje B grupės vitaminų: B1 ir B2. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą. Nemažai duonoje ir vitamino E, kuris kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija. Iš duonos gauname 24 proc. vitamino PP paros normos.
Kaip Pasirinkti Sveikatai Palankią Duoną?
Norint mėgautis duonos teikiama nauda ir valgyti kokybišką bei sveikatai naudingą duoną, svarbu atidžiai rinktis jos rūšį ir perskaityti informaciją ant pakuotės. Specialistas A. Sujeta teigia, kad šiandien turime itin platų duonos asortimentą, todėl gali būti sunku išsirinkti sveikatai palankią duonos rūšį. Tačiau esama kelių kriterijų, kuriais vadovaujantis tai padaryti bus lengviau.
Svarbūs Duonos Pasirinkimo Kriterijai:
- Miltų rūšis: Kuo mažiau apdirbti miltai, tuo daugiau naudingų medžiagų išlieka duonoje. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas - valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka. Kadangi aukščiausios ir antros rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (mineralinių medžiagų ir amino rūgščių) iš jų pagamintoje duonoje yra du tris kartus mažiau, nei iš rupaus malimo miltų iškeptoje duonoje. Viso grūdo dalių duonoje yra daug įvairių iš dalies apdirbtų grūdo dalių: sėlenų, branduolių ir endospermo - grūdo gemalo energijos ir maisto rezervuaro, turinčio nemažai baltymų ir angliavandenių. Perdirbant grūdus, sėlenos su branduoliu dažniausiai yra pašalinami kartu su visomis skaidulomis ir B, E grupės vitaminais bei kitomis naudingosiomis medžiagomis. Viso grūdo produktuose šie žmogui naudingi elementai turi sąlygas išlikti. Be to, viso grūdo produktai taip pat turi įvairių mineralų, geležies, magnio, seleno.
- Skaidulų kiekis: Kuo baltesnė duona, tuo mažiau skaidulų. Norėdami, kad duona būtų šviesesnė, gamintojai stengiasi kuo geriau nuvalyti grūdą, todėl joje lieka mažiau skaidulų. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra 2 proc., iš antros rūšies miltų - tik 0,4 proc., batonuose iš pirmos rūšies miltų arba forminėje baltoje duonoje - 0,1 proc. Tuo tarpu ruginėje duonoje maistinių skaidulų yra apie 1,1 proc. R. Petereit nurodė, kad kuo skaidulinių medžiagų duonoje daugiau, tuo geriau, ir ji, kaip specialistė, vertina tokią duoną, kurioje yra daugiau kaip 5 gr. skaidulinių medžiagų (100-ame gramų). Minimalus skaidulų kiekis 100 gramų produkto turėtų būti 5 gramai.
- Priedai: Svarbu atkreipti dėmesį į duonos sudėtyje esančius priedus. Tokie priedai kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai ir konservantai rodo, kad duonos maistinė vertė yra gana prasta. Siekiant kuo geresnių skonio savybių, į pramoniniu būdu iškeptą duoną dažnai dedama gana daug cukraus ir druskos, neretai pridedama linų sėmenų ir klaidingai nurodoma, kad toks produktas ypač sveikas.
- Cukraus kiekis: Specialistai siūlo rinktis tas duonas, kurių 100-ame gramų yra 2-3 gr. cukrų arba dar mažiau, o cukraus - daugiausia 2-4 gramai 100 gramų duonos. R. Petereit sako, kad svarbiausias kriterijus, vertinant duonos sveikumą, yra cukraus kiekis joje - kad jo duonoje būtų kuo mažiau. „Geriausia, kad 100-ame gramų duonos būtų 2-3 gramai arba dar mažiau ir ne daugiau 5 gramų. “ - nurodė R. Petereit. Idealios duonos sudėtyje pridėtinio cukraus visiškai neturėtų būti. Kuo mažiau produkte cukraus, tuo tolygiau jis yra mūsų organizmo pasisavinamas. Džiovinti vaisiai duonoje padidina cukraus kiekį produkte ir produkto glikemijos indeksą (GI).
- Druskos kiekis: Druskos kiekis duonoje neturėtų viršyti 1 g 100 g produkto. Net ir puikiai pažįstama druska taip pat yra konservantas ir jos 100 gramų duonos neturėtų būti daugiau kaip 1 gramas.
- Riebalų kiekis: Linų sėmenyse esantys aliejai kepant virsta transriebalais. Duoną reikėtų rinktis tą, kurios sudėtyje nėra linų sėmenų. Mat jie turi daug kepimui neatsparių riebalų, kurie kepant duoną aukštoje temperatūroje virsta transriebalais. Pastarieji didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl didėja, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos rizika. Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padidinta diabeto rizika. Tačiau jais galima apibarstyti jau iškeptą, pravėsusią duoną.
- Ruginė ar kvietinė? Ruginė duona turi mažiau kalorijų negu kvietinė, todėl ją naudingiau valgyti viršsvorio turintiems žmonėms. Ruginėje kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų - 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus. Tačiau ruginė duona gana rūgšti, todėl nerekomenduojama esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimui, chroniniam gastritui, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tuomet geriau tinka kvietinė.
Pramoninė ir Namų Gamybos Duona
Renkantis pramoniniu būdu pagamintą duoną, reikėtų atkreipti dėmesį ar tešlai kildinti nebuvo naudojami purikliai, dedama mielių. Specialistų manymu, sveikatai naudingiausia ir kokybiškiausia - namuose kepta duona. Nuo seno tikrasis duonos raugas gaminamas tik iš miltų ir vandens, o mielių nededama. Manoma, kad mielės sukelia skrandžio rūgštingumą. Be to, natūraliame rauge labai mažai riebalų, itin daug ląstelienos. Iš natūralaus raugo iškepta duona gerina virškinimą, yra soti, minkšta. Be to, puikiai išsilaiko net kelias savaites, nepraranda nei skonio, nei maistinių savybių. Svarbu ir tai, kad kepant duoną namuose, kiekviena šeimininkė gali ją paskaninti mėgstamais, organizmui naudingais priedais, pavyzdžiui, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis, kmynais, pagardinti nedideliu žiupsneliu druskos ir cukraus.
Kaip pasigaminti raugą? | Turbo raugas | Probiotinis maistas
Rauginta Duona - Sveikatos Šaltinis
Dažnai girdime apie raugintą duoną, tačiau ne visi tiksliai žino, kas yra raugas. Čia nėra jokių slaptų ingredientų - tai kvietinių arba ruginių miltų ir vandens mišinys, paliekamas rūgti. Raugą būtina kasdien „šerti“ nauja miltų ir drungno vandens porcija. Fermentacijos metu mielės ir laktobacilos, esančios miltuose, padarys savo magiją, todėl duona bus tokia pat skani kaip traški. Fermentacijos metu susidaro natūralios mielės ir pieno rūgštis, kurios iš dalies skaido gliuteną. Dėl to rauginta duona paprastai yra lengviau virškinama nei pramoniniu būdu, naudojant kepyklines mieles, kepta duona. Fermentacija turi ir kitą svarbų privalumą - pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Raugui bręstant, neutralizuojama fitinė rūgštis, esanti grūduose. Būtent ji mažina vertingų mineralų, tokių kaip geležis, magnis ir cinkas, įsisavinimą. Baltymų, skaidulų ir mineralų kiekis duonoje priklauso nuo naudojamų miltų rūšies. Ruginė rauginta duona, kepta iš viso grūdo miltų, yra ypač turtinga skaidulų ir maistinių medžiagų.
Rauginta duona yra lengviau virškinama nei kitos rūšys - dėl joje esančių probiotikų, kurie susidaro fermentacijos proceso metu. Probiotikai yra sveikos bakterijos, esančios organizme ir tam tikruose maisto produktuose. Jos palaiko žarnyno sveikatą ir virškinimą. Dėl žemo glikemijos indekso raugas taip pat yra naudingas cukraus kiekiui kraujyje palaikyti, parodė Švedijos Lundo universiteto tyrimas. Renkantis duoną su raugu, gaunama ir natūrali ilgaamžiškumo garantija. Pieno rūgštis kepalo viduje sukuria aplinką, kurioje pelėsiniams grybeliams sunku daugintis. Todėl toks kepinys nereikalauja cheminių konservantų, kad išliktų skanus ir šviežias kelias dienas ar net savaitę.
Sveikiausios Duonos Rūšys
Nors duona ir patyrė reputacijos iššūkių pastaraisiais dešimtmečiais, tai nėra (išvis) tiesa, kad ji kenkia sveikatai. Iš tikrųjų duonos rūšis tampa daugiau ar mažiau sveika priklausomai nuo ingredientų. Dėl to daugelis žmonių, norėdami numesti svorio, vengia baltos duonos ir panašių produktų. Iš tiesų, baltos duonos gaminiai beveik neturi maistinių medžiagų, todėl nesuteikia jokios maistinės naudos. Tačiau kai kurios duonos rūšys iš tikrųjų laikomos labai sveikomis ir netgi gali padėti numesti svorio. Naudingos medžiagos dažniausiai yra lukštuose, todėl ypač sveika laikoma viso grūdo duona, nes kuo daugiau grūdų, tuo daugiau vitaminų, mineralų ir skaidulų.
- Speltos kruopos: Nors spelta yra artima kviečių giminaitė, ji turi daugiau ir kokybiškesnių baltymų. Anksčiau atlikti tyrimai patvirtino, kad spelta turi daugiau vitaminų ir mineralų nei kviečiai. Dėl didelio ląstelienos ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekio speltos kruopos laikomos labai sveikomis. Šis duonos rūšis yra ypač populiari dėl didelio silicio rūgšties kiekio. Palyginti su kvietine duona, speltos viso grūdo duona turi mažiau kalorijų ir angliavandenių, o tai gali padėti numesti svorio.
- Ruginė duona: Yra ne tik puikus mineralų šaltinis, bet ir ilgiau pasotina nei kitos duonos rūšys. Šis sotumo efektas apsaugo nuo alkio priepuolių. Dėl ląstelienos ruginė duona gali apsaugoti nuo vidurių užkietėjimo ir tulžies akmenų - tai turi teigiamą poveikį cholesterolio ir cukraus kiekiui kraujyje. Tyrimas, kuriame dalyvavo dvylika sveikų suaugusiųjų, parodė, kad tie, kurie valgė ruginę duoną, jų organizmas išskyrė žymiai mažiau insulino nei tie, kurie valgė baltąją duoną. Ruginėje kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų - 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio.
- Sėklų duona: Šios duonos ypatumas yra tai, kad joje beveik nėra arba išvis nėra miltų. Jie pakeičiami linų sėklomis, chia sėklomis, balkšvųjų gysločių luobelėmis, lazdyno riešutais, saulėgrąžų sėklomis arba bolivine balanda. Be to, sėklų duona yra veganiška, turi mažai angliavandenių ir yra be glitimo, todėl tinka bet kokiai mitybai.
- Daiginta duona: JAV šis duonos rūšis jau įsitvirtino kaip supermaistas. Šios duonos ypatumas: ji pagaminta iš grūdų, kurie jau pradėjo dygti, todėl organizmui suteikia daugiau naudingų maistinių medžiagų. Daiginta duona turi svarbių gyvybiškai svarbių medžiagų, tokių kaip fosforas, geležis, cinkas, kalcis, magnis, folio rūgštis, vitaminai A ir C, amino rūgštys bei ląsteliena. Šios maistinės medžiagos iš daigintos duonos įsisavinamos dar greičiau nei iš bet kurios kitos duonos. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad duona, kurioje bent pusė sudėtinių dalių yra daigintų kviečių miltai, turi tris kartus daugiau folio rūgšties nei be daigintų kviečių. Tuo pačiu metu baltymų kiekis padidėja net penktadaliu. Be to, dėl ląstelienos duona ilgai suteikia sotumo jausmą, taip užkerta kelią alkio priepuoliams ir beveik neveikia cukraus kiekio kraujyje.
- Daugiagrūdė, viso grūdo duona: Kaip rodo pavadinimas, daugiagrūdė duona sudaryta iš įvairių ir labai skirtingų grūdų. Jei jie pagaminti iš viso grūdo miltų, tokia duona laikoma ypač sveika. Minesotos universiteto tyrimas rodo, kad daugiagrūdės duonos iš viso grūdo miltų visų pirma turi svarbių B grupės vitaminų ir mineralų, kurie atlieka svarbias funkcijas žmogaus organizme.
- Raugų duona: Raugas gaminamas fermentacijos proceso metu, kurio metu natūraliai dauginasi mielės ir bakterijos, naudojamos duonos kildinimui. Rauginta duona yra lengviau virškinama nei kitos rūšys - dėl joje esančių probiotikų, kurie susidaro fermentacijos proceso metu.
- Avižinė duona: Tie, kurie laikosi mitybos be glitimo, nebūtinai turi atsisakyti duonos. Pavyzdžiui, alternatyva yra duona, pagaminta iš avižinių dribsnių. Šios rūšies duonoje taip pat yra daug skaidulų, o tai puikus energijos šaltinis. Be to, avižiniuose dribsniuose yra daug geležies, magnio ir vitamino B1.
- Ryžių duona: Ryžių duona pasižymi traškia plutele ir itin minkštu, lengvai drėgnu vidumi. Kad ryžiai pavirstų tešla be jokių miltų, juos būtina ilgai mirkyti. Mažiausiai keturios valandos, o geriausia - visa naktis vandenyje, paverčia kietus grūdus minkšta mase.
Pasak sveikos mitybos ir gyvensenos specialisto A. Sujetos, pagrindinės sveikatai palankios duonos savybės - tai ilgam suteikiamas sotumo jausmas, maistinės skaidulos ir kokybiški angliavandeniai. Duona yra puikus pasirinkimas derinant ją kartu su liesa mėsa, varškės produktais, taip pat salotomis. Žinoma, reikia nepamiršti, kad net ir valgydami sveikatai palankią duoną sau nepadėsime, jeigu ją derinsime su netinkamais priedais, tokiais kaip šokoladinis kremas.
Rinkitės sveiką duoną pagal lentelę:
| Vieta | Duonos pavadinimas | Cukrus (g/100g) | Skaidulinės medžiagos (g/100g) |
|---|---|---|---|
| 1 | "Vilniaus duonos" "Rugelis" | 1.9 | 9.9 |
| 2 | "Rimi basic tamsi duona" | 1.4 | 7.2 |
| 3 | "Malūno juoda pusruginė raikyta duona" | 1.5 | 7.2 |
| ... | ... | ... | ... |
| 31 | "Kanapinei" duonai ("Biržų kepyklos) | 6 | 3.8 |
| 32 | "Baltojo pyrago“ kepyklos "Ajerų“ duona | 8 | 4.6 |
| 33 | "Jorės“ duona su saulėgrąžomis | 8.6 | 4 |
Virškinimo Sistemos Darbas ir Jos Organai
Virškinimo sistema - tai sudėtingas mechanizmas, atsakingas už maisto pavertimą energija ir maistinėmis medžiagomis, būtinomis organizmui funkcionuoti. Tinkamas virškinimas yra geros sveikatos pagrindas, todėl suprasti, kaip jis veikia, yra labai svarbu.
Virškinimo sistema - tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro įvairūs organai, atliekantys specifines funkcijas:
- Burna: Čia prasideda virškinimo procesas. Kramtymas susmulkina maistą į mažesnius gabalus, o seilės pradeda skaidyti angliavandenius. Duonos virškinimas prasideda jau burnoje, kur seilių fermentai pradeda skaidyti angliavandenius.
- Stemplė: Raumeninis vamzdelis, kuris perneša maistą iš burnos į skrandį.
- Skrandis: Veikia kaip maisto laikymo talpykla, kurioje maistas sumaišomas su skrandžio sultimis (rūgštimis ir fermentais) ir paverčiamas į skystą masę, vadinamą chimusu.
- Kepenys: Gamina tulžį, kuri padeda virškinti riebalus plonajame žarnyne. Kepenys taip pat filtruoja kraują, pašalindamos toksinus.
- Tulžies pūslė: Saugo tulžį, pagamintą kepenų, ir išskiria ją į plonąjį žarnyną, kai reikia virškinti riebalus.
- Kasa: Išskiria virškinimo fermentus į plonąjį žarnyną, kurie skaido angliavandenius, baltymus ir riebalus.
- Plonasis žarnynas: Pagrindinė vieta, kurioje vyksta maistinių medžiagų įsisavinimas į kraują.
- Gaubtinė žarna (Storasis žarnynas): Sugeria vandenį ir elektrolitus iš nesuvirškinto maisto, formuodamas išmatas, kurios pašalinamos iš organizmo.
Iš skrandžio maistas mažomis porcijomis patenka į dvylikapirštę žarną, kurioje tulžies ir kasos išskiriami fermentai toliau tęsia riebalų, angliavandenių ir baltymų virškinimą.
Maisto Derinimo Principai
Maisto derinimo teorija teigia, kad tam tikri maisto deriniai yra lengviau ir efektyviau virškinami, o netinkami deriniai gali sukelti virškinimo problemų. Pagrindinis principas - vienu metu valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą. Koncentruotas maistas - tai bet koks maistas, išskyrus vaisius ir daržoves.
Netinkami maisto deriniai:
- Mėsa ar žuvis su bulvėmis, ryžiais ar makaronais
- Sumuštinis su sūriu
- Kiaušinis su duona
- Dribsniai su pienu
Kas vyksta organizme valgant netinkamus maisto derinius? Pavyzdžiui, valgant mėsą su bulvėmis, skrandis išskiria rūgščias sultis mėsai virškinti ir šarmines sultis bulvėms virškinti. Rūgštys ir šarmai neutralizuoja vienas kitą, todėl maistas nėra tinkamai suvirškinamas. Nesuvirškintas maistas patenka į žarnyną, kur gali pūti ir fermentuotis, sukeldamas dujų kaupimąsi, rėmuo ir kitus virškinimo sutrikimus.
Tinkami maisto deriniai:
Maisto derinimo principas siūlo valgyti tokį maistą, kuris nepūtų skrandyje, neužterštų žarnyno ir būtų lengvai įsisavinamas. Jeigu užsimanote mėsos, žuvies, kiaušinio ar sūrio, valgykite į sveikatą. Bet atminkite, kad tam kartui mėsa bus tik vienas koncentruotas produktas. Vadinasi su ja negalima valgyti jokio kito koncentruoto produkto. Nei bulvių, nei ryžių, makaronų, sūrio ar duonos, o tik labai vandeningų produktų. Kitaip sakant su mėsa valgykite daržovių. Laikantis tokios tvarkos, ne tik pasisavinama daugiau maistingų medžiagų, bet ir išnyksta nemalonūs virškinimo sutrikimai ir gerokai padaugėja energijos.
- Mėsa, žuvis, kiaušiniai ar sūris su daržovėmis
- Bulvės, ryžiai ar makaronai su daržovėmis
- Duona su salotomis, daržovėmis
- Sūris su salotomis, daržovėmis
Baltymus su krakmolu maišyti negerai. Dviejų rūšių baltymai išveda iš rikiuotės visą sistemą, nes jie yra tokios skirtingos sudėties, jog skrandžiui prisitaikyti prie daugiau kaip vienų baltymų virškinimo reikalavimų tiesiog neįmanoma. Tai nereiškia, kad negalima kartu valgyti dviejų rūšių mėsos ar dviejų rūšių riešutų, bet tai reiškia, jog vienu metu dviejų skirtingų baltymų - mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar riešutų - nereikia valgyti. Krakmolas ne taip sunkiai suskaidomas kaip baltymai, todėl galima valgyti kelis krakmolo rūšis. Tarkime, norite ant salotų pasibarstyti skrudinto pyrago gabalėlių ir kartu suvalgyti keptą bulvę; šie produktai susivirškins be fermentacijos. Ryžiai su pupomis, nors tai ir sunkus maistas, skrandyje irgi yra suderinami.
Tačiau maisto produktų derinimo teorijos kritikai teigė, kad „gamta maiste sumaišo baltymus ir angliavandenius, o žmogaus virškinimo sistema gali virškinti mišrų maistą“.
Kaip Pagerinti Virškinimą?
Geras virškinimas yra ne prabanga, o būtinybė norint būti sveikam. Geras virškinimas pirmiausia lemia rami nervų sistema, užtikrinanti reikalingų fermentų išsiskyrimą, harmoningą viso virškinamojo trakto darbą. Jei žmogus valgo būdamas streso būsenos ar paskubomis, net sveikiausias maistas nebus tinkamai suvirškintas. Todėl norint gerai virškinti, šį procesą reikėtų iškelti į pirmą vietą.
Svarbūs virškinimo aspektai:
- Valgymo įpročiai: Specialistai siūlo maistą gerti lyg skystį, tai yra sukramtyti, kad jis būtų skystas. Liaudies išmintis teigia, kad vienu valgymu tiktų suvartoti tiek maisto, kiek telpa į dvi saujas, nes maždaug toks yra skrandžio tūris. Nesustojus skrandis gali būti perpildytas, tuomet bus sunkiau virškinti. Valgyti reikėtų tiktai išalkus - kas 3-6 valandas, priklausomai nuo maisto pobūdžio. Kartais pakanka tik atsigerti vandens, kad žmogus suprastų, jog iš tiesų jis nebuvo išalkęs, o tik ištroškęs. Gydytoja priminė, kad geriausiai paskutinį kartą valgyti likus bent 3 valandoms iki miego, nes vėlyvas prisivalgymas, ypač sunkaus maisto, kenkia virškinimui. Pavalgius nereikėtų pulti sunkiai protiškai ar fiziškai dirbti - geriau ramiai pasėdėti ar ramiai pavaikščioti.
- Maisto temperatūra: Atkreipti dėmesį reikia ir į maisto temperatūrą. Per šaltas maistas yra sunkiau virškinamas, o per karštas gali mechaniškai pažeisti viršutinę virškinamojo trakto dalį.
- Sezoniškumo įtaka: Nepakenktų ir atsižvelgti į sezoną - vasarą, kai karšta, nereikėtų vartoti aštraus ir sunkiai virškinamo maisto. Tuomet tinka lengvesnis: vaisiai, uogos, daržovės, o žiemą - riebesnis, kūną tarsi sušildantis.
- Maisto šviežumas: Didelę įtaką virškinimui daro ir maisto šviežumas. „Maistas turėtų būti suvartojamas maždaug per 3 valandas nuo pagaminimo. Todėl nepatartina prisivirti sriubos savaitei ir ją vis šildyti - toks maistas netenka didelės dalies vertės“, - įsitikinusi gydytoja G.Denapienė.
- Individualūs ypatumai: Virškinimas priklauso ir nuo tam tikrų individualių veiksnių. Daug skaidulų turintis maistas tinka sveikiems žmonėms, o sergančiam opiniu kolitu jis gali sukelti viduriavimą. Todėl reikia atsižvelgti į individualią organizmo būklę, ligas, maisto netoleravimą ar alergijas.
Fermentų Svarba Virškinimui
Klaidinga manyti, kad virškinimo sistemos pajėgumas susijęs tik su mityba. Su amžiumi organizme gali natūraliai sumažėti reikalingų fermentų. Įvairios ligos taip pat lemia fermentų trūkumą. Gydytojos teigimu, pagalbos poreikį nurodo sunkumo jausmas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje pavalgius, ankstyvas sotumo jausmas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas po valgio.
Tokiu atveju viena pirmųjų priemonių palengvinti virškinimą gali būti fermentai. Pastaraisiais metais šalia plačiai vartojamų gyvulinės kilmės iš kiaulių kasos gaminamų fermentų populiarėja ir fermentai iš grybų. Išgaunami naujausiomis biotechnologijomis jie padeda natūraliu būdu kovoti su virškinimo fermentų trūkumu ir kartu greitai malšina nemalonius pojūčius. Pastarieji fermentai veikia plačiose pH ribose, taigi jau skrandyje paskatina virškinimo procesus, jie yra mažiau jautrūs rūgščiai skrandžio terpei. Be to, jie nesunkiai padeda virškinti ir skaidulines medžiagas, kurias gyvulinės kilmės fermentai įveikia sunkiau. Gydytoja priminė, kad iš grybų išgauti fermentai ne veltui jau prieš tūkstančius metų naudoti įvairių kultūrų (lietuvių, japonų, kinų ir daugelio kitų tautų) fermentuojant maistą, todėl jie gali pasitarnauti ir virškinant. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad grybų kilmės fermentai pasižymi ir prebiotikams būdingomis funkcijomis, tai yra jie teigiamai veikia žarnyno aplinką, palankią gerosioms bakterijoms, ir paskatina jų dauginimąsi.
Mielės ir Virškinimo Sutrikimai
Nuolat kyla klausimų apie mieles: ar jos sveikos, ar nesveikos, pirkti duoną ar kepti picą su mielėmis, ar ne? Mielės kelia itin daug diskusijų, nes dalis žmonių apie jas kalba kaip apie tukinantį ir virškinimo problemas sukeliantį produktą, kita dalis teisina, jog tai natūralus produktas, turintis daug organizmui naudingų savybių. Didelių problemų jos ėmė kelti per pastaruosius 40 metų dėl piktnaudžiavimo antibiotikais. Todėl seniau mielės niekada nesukeldavo infekcijų, tiesiog keliaudavo virškinimo sistema, o dabar organizmas netekęs imuniteto prieš šį grybelius.
„Žarnyne apstu gerųjų bakterijų. Jos jame tebegyvena (nors antibiotikai paprastai jų sumažina). Tačiau jei žarnyne mielių per daug arba yra tokia mutavusi jų atmaina kaip Candida mieliagrybis, kuris dar ir sparčiai dauginasi, tada mielės ir bakterijos konkuruoja dėl maisto. Be to, Candida mieliagrybis formuoja grybieną (micelį), tai yra šio tipo grybelis, panašiai kaip pelėsis, sudaro gijų rezginį, įaugantį į dvylikapirštės arba plonosios žarnos sienas ir absorbuoja maistines medžiagas. Mielės mutavo konkuruodamos dėl maisto ir įgavo kitą formą stengdamosi išlikti. Kadangi jos absorbuoja maistines medžiagas, žarnos gleivinė silpsta. Paprastai egzistuoja apsauginis barjeras tarp žarnyno ir žarnyno kraujotakos, bet kai grybiena pažeidžia žarnyno gleivinės vientisumą, didesnės toksinų molekulės, antraip negalinčios patekti į kraujotaką, turi galimybę tą padaryti. Tai vadinama laidžios žarnos sindromu. Toksinų molekulės sukelia lėtinį nuovargį ir alergijas, o šalinamos per alergines reakcijas, pavyzdžiui, odos bėrimą.“
Virškinimą Gerinantys Produktai ir Ko Vengti
Virškinimą gali padėti pagerinti ir daugiau produktų. Virškinimo veiklą gerinančių produktų sąrašą pateikė interneto naujienų portalas „Medical News Today“:
- Produktai, į kurių sudėtį įeina imbieras.
- Nesotieji riebalai.
- Daržovės su žievele.
- Vaisiai.
- Viso grūdo produktai.
- Jogurtas.
- Kefyras.
- Žalios lapinės daržovės.
Nors daugumą produktų vartoti saikingai nėra blogai, kai kurie virškinimą gali sutrikdyti:
- Dirbtiniai saldikliai.
- Saldūs gaivieji gėrimai.
- Rafinuoti angliavandeniai, tokie kaip balta duona.
- Alkoholis.
- Pienas ar baltasis šokoladas.
- Gausiai sočiaisiais riebalais praturtinti produktai, tokie, kaip sūris ar grietinė.
- Kava ir kiti gėrimai, į kurių sudėtį įeina kofeinas.
- Aštrus maistas.
- Riebus maistas, toks kaip pica.
Taigi virškinimui labai svarbus ne tik sveikas maistas, bet ir su valgymu susiję įpročiai.
Ką Verta Įsimesti Į Vaistinėlę?
Virškinimo sutrikimus galima spręsti medikamentais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė patarė vykstant į gamtą pasiimti ir skrandžio veiklą gerinančių fermentų, nes suvalgius daugiau sunkesnio maisto gali sutrikti skrandžio veikla. Taip pat rekomendavo pasiimti vaistų mažinančių skrandžio rūgštingumą, kuris dažnai padidėja suvalgius šviežių vaisių ar daržovių. Kelionių vaistinėlėje verta turėti ir aktyvintos anglies preparatų, kurie padeda apsinuodijus. Tačiau „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis įspėjo skrandžio veiklą gerinančiais ir rūgštingumą mažinančiais vaistais nepiktnaudžiauti. Čia tyko kitas pavojus - kai skrandyje mažiau rūgšties, iš aplinkos į žarnyną lengviau patenka ir išgyvena įvairios blogosios bakterijos, net helmintai (parazitinės kirmėlės). „Bakterinės žarnyno infekcijos, tokios kaip salmoneliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė, ir taip yra dažnesnės vasarą, o dėl vartojamų rūgštingumą mažinančių preparatų rizika jomis susirgti tik padidėja. Ypač atidiems reikėtų būti vaikams, nes jų skrandžio rūgštingumas natūraliai mažesnis“, - patarė vaistininkas. Vaistininkas K.Beržinis patarė iš anksto pasirūpinti savo virškinimo sistema, ir pamėginti pamėginti pakeisti tablečių ar kapsulių forma vartojamus fermentus vaisiais. „Žinoma, vaistinių preparatų poveikis stipresnis ir kartais greitesnis, tačiau jei jų neturite, desertui suvalgykite kivių ar ananaso. Tai puikūs antioksidantai, ląstelienos šaltinis, be to, juose gausu natūralių virškinimą gerinančių medžiagų, padedančių neapsunkti nuo vaišių gausos. O jei dar prieš valgį gurkštelėtumėte, pavyzdžiui, pelynų ar kitų kartumynų arbatos, žarnynas tikrai padėkotų“, - tvirtino K. Beržinis.
Bičių Duonelė
Bičių duonelė - unikalus bičių produktas, gausus vitaminų ir mikroelementų. Bičių duonelė, dar vadinama bičių duona, ne tik skanus, sveikas, bet ir natūralus bičių sufermentuotas produktas. Bičių duonelė - natūralus produktas, dažniausiai būna rudos spalvos, saldžiarūgščio arba šiek tiek karstelėjusio skonio.
Bičių Duonelės Sudėtis:
- Vanduo: sudaro apie 10% bičių duonelės.
- Baltymai: pagrindinė bičių duonelės maistinė medžiaga, sudaranti apie 20-25%.
- Laisvosios aminorūgštys: yra apie 20 skirtingų laisvųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats nesugeba pagaminti ir turi gauti su maistu.
- Angliavandeniai: sudaro apie 30-40% bičių duonelės. Tai pagrindinis energijos šaltinis organizmui.
- Riebaliosios rūgštys: sudaro apie 3-5% bičių duonelės. Svarbios hormonų gamybai, ląstelių membranoms ir energijos saugojimui.
- Biologiškai aktyvūs fermentai: atlieka svarbų vaidmenį maistinių medžiagų skaidyme ir įsisavinime, taip pat suteikia produkto unikalią naudą sveikatai.
- Vitaminai: duonelėje gausu vitaminų A, E, C, B grupės vitaminų, tiamino ir riboflavino.
- Mikroorganizmai: duonelėje gausu naudingų mikroorganizmų, tokių kaip Lactobacillus kunkeei.
Bičių Duonelės Vartojimas:
- Suaugusiems, profilaktiškam vartojimui, rekomenduojama po 10-15 g per dieną arba 1 valg. šaukštą valgio metu.
- Suaugusiems, imuninės sistemos stiprinimui, ūmių virusinių infekcijų metu arba jų gydymui, rekomenduojama po 20-30 g per dieną arba 1 valg. šaukštą 2 kartus per dieną, geriau tarp valgių.
- Nuo 3 metų ir vyresniems vaikams dozės per pusę mažesnės, nei suaugusiems.