Vištos, kaip naminiai paukščiai, yra auginamos dėl kiaušinių ir mėsos. Jų auginimas dėl kiaušinių yra populiarus užsiėmimas tiek tarp pradedančiųjų, tiek tarp patyrusių ūkininkų. Norint sėkmingai auginti vištas, svarbu suprasti skirtingas veisles, jų ypatumus, poreikius ir tinkamumą įvairiems auginimo tikslams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti vištas dedekles, kad jos dėtų didesnius kiaušinius, kokie veiksniai turi įtakos jų kiaušinių dėjimui ir gyvenimo trukmei, taip pat apžvelgsime kiaušinių rekordus ir tinkamo vartojimo principus.
Vištų veislės ir jų įtaka kiaušinių dėjimui bei gyvenimo trukmei
Veislių įvairovė ir gyvenimo trukmė
Vištų veislės yra labai įvairios, ir kiekviena veislė pasižymi skirtingomis savybėmis, įskaitant gyvenimo trukmę. Skirtingos veislės turi skirtingą genetinį polinkį į ligas, skirtingą kiaušinių dėjimo intensyvumą ir skirtingą atsparumą aplinkos sąlygoms. Kai kurios veislės buvo selektyviai auginamos dėl greito augimo ir didelio kiaušinių kiekio, o tai gali sutrumpinti jų gyvenimo trukmę. Kitos veislės, ypač tos, kurios yra auginamos ekstensyviai, gali gyventi ilgiau. Vištų veislės pagal produkciją skirstomos į tris pagrindines kategorijas: dėsliosios, mišriosios (mėsinės-dėsliosios) ir mėsinės.
Kiaušinių dedeklės vištos
Kiaušinių dedeklės vištos, tokios kaip Leghornai, Rhode Island Reds ir Australorpai, yra auginamos dėl didelio kiaušinių kiekio. Šios veislės paprastai pradeda dėti kiaušinius anksti, maždaug 5-6 mėnesių amžiaus, ir gali dėti po vieną kiaušinį beveik kiekvieną dieną. Dėl tokio intensyvaus kiaušinių dėjimo jų organizmai patiria didelį krūvį, o tai gali sutrumpinti jų gyvenimo trukmę. Kiaušinių dedeklės vištos paprastai gyvena 5-7 metus, tačiau jų produktyvumas pradeda mažėti po 2-3 metų. Dėsliosios vištos yra nedidelės masės (1,8-2,2 kg), greitai auga, anksti subręsta ir yra judrios.
Mėsos vištos
Mėsos vištos, tokios kaip Cornish Cross, yra auginamos dėl greito augimo ir didelio mėsos kiekio. Šios veislės yra genetiškai modifikuotos, kad greitai augtų ir pasiektų skerdimo svorį per 6-9 savaites. Dėl tokio greito augimo jų organizmai patiria didelį stresą, o tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, kojų silpnumas ir ascitas (pilvo vanduo). Mėsos vištos paprastai gyvena labai trumpai - tik kelis mėnesius, nes jos yra paskerdžiamos, kai pasiekia optimalų svorį. Bramos vištos yra mėsinių vištų veislė, kilusi iš Indijos. Šie paukščiai pasižymi dideliu dydžiu - gaidžiai gali priaugti iki 5 kg svorio, vištos - apie 4,5 kg gyvojo svorio. Mėsinės vištos yra didelės (masė 3-4,5 kg), trumpo kaklo, tvirtų kojų, mažos galvos ir trumpos uodegos. Per metus jos deda 230-280 dažniausiai rudų kiaušinių, sveriančių 55-62 g.
Mišrios veislės vištos
Mišrios veislės vištos, arba kryžmintos veislės, yra auginamos siekiant sujungti geriausias skirtingų veislių savybes. Šios veislės paprastai yra atsparesnės ligoms, geriau prisitaiko prie aplinkos sąlygų ir gyvena ilgiau nei specializuotos kiaušinių dedeklės arba mėsos veislės. Mišrios veislės vištos, tokios kaip Orpingtonai, Wyandotte ir Plymouth Rocks, gali gyventi 8-10 metų arba net ilgiau, jei joms užtikrinama tinkama priežiūra.
Dekoratyvinės vištos
Dekoratyvinės vištos, tokios kaip Silkie, Polish ir Cochin, yra auginamos dėl jų išvaizdos. Šios veislės dažnai yra mažesnės, lėčiau auga ir deda mažiau kiaušinių nei kitos veislės. Dėl to jų organizmai patiria mažesnį stresą, o tai gali lemti ilgesnį gyvenimą. Dekoratyvinės vištos gali gyventi 7-10 metų arba net ilgiau, jei joms užtikrinama tinkama priežiūra.
Populiariausios vištų dedeklių veislės Lietuvoje
Lietuvoje populiariausios vištų dedeklių veislės yra tos, kurios gerai prisitaiko prie vietos klimato sąlygų ir pasižymi geru kiaušinių dėjimu. Štai keletas populiariausių veislių:
- Lohmann Brown: Tai viena populiariausių pramoninių veislių pasaulyje, pasižyminti aukštu kiaušinių dėjimo lygiu. Lohmann Brown vištos yra ramios, lengvai prižiūrimos ir greitai subręsta. Jos pradeda dėti kiaušinius anksti, maždaug 5-6 mėnesių amžiaus, ir gali dėti virš 300 rudų kiaušinių per metus. Tačiau jų produktyvumas mažėja po 2-3 metų, todėl jas dažnai reikia pakeisti naujomis vištomis.
- Isa Brown: Ši veislė labai panaši į Lohmann Brown ir taip pat pasižymi aukštu kiaušinių dėjimo lygiu. Isa Brown vištos yra ramios, draugiškos ir lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Jos deda didelius rudus kiaušinius ir yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems paukštininkams.
- Leghorn: Leghorn vištos yra kilusios iš Italijos ir yra žinomos dėl savo aukšto kiaušinių dėjimo lygio. Jos deda baltus kiaušinius ir yra gana aktyvios ir judrios. Leghorn vištos nėra tokios ramios kaip Lohmann Brown ar Isa Brown, tačiau jos yra atsparesnės ligoms ir geriau prisitaiko prie laisvo laikymo sąlygų.
- Dominant: Dominant veislės vištos yra Čekijos selekcijos rezultatas ir pasižymi įvairia spalvų gama. Jos yra atsparios ligoms ir gerai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų. Dominant vištos deda rudus kiaušinius ir yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti įvairiaspalvę vištų bandą.
- Australorp: Australorp vištos yra kilusios iš Australijos ir yra žinomos dėl savo gero kiaušinių dėjimo lygio ir didelio atsparumo ligoms. Jos deda rudus kiaušinius ir yra ramios bei paklusnios. Australorp vištos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti patikimą ir ilgai dėslią vištų veislę.
- Šilkinės vištos: Šilkinės vištos išsiskiria savo išvaizda. Jos turi purų plunksnų apdarą, kuris primena šilką. Jos yra nedidelės ir ramios, todėl puikiai tinka auginimui namuose. Jos nėra labai dėslos, tačiau puikiai peri ir rūpinasi jaunikliais.
- Araukana: Ši veislė išsiskiria tuo, kad deda žalsvus arba melsvus kiaušinius. Jos nėra labai dėslos, tačiau yra įdomios dėl savo unikalios kiaušinių spalvos. Būkite atidūs, nes ne visi parduodami "araukanai" yra tikri araukanai, dažnai tai būna mišrūnai.
Veislės pasirinkimo kriterijai
Prieš pradedant apžvelgti konkrečias veisles, būtina nustatyti pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos rinksitės vištas. Tai padės susiaurinti paiešką ir sutelkti dėmesį į tas veisles, kurios geriausiai atitinka jūsų poreikius:
- Kiaušinių kiekis: Kiek kiaušinių per metus norite gauti? Kai kurios veislės deda daugiau kiaušinių nei kitos. Aukštos produktyvumo veislės, tokios kaip Lohmann Brown, gali dėti virš 300 kiaušinių per metus, tačiau jų gyvenimo trukmė dažnai būna trumpesnė.
- Kiaušinių dydis ir spalva: Ar jums svarbus kiaušinių dydis ir spalva? Kai kurios veislės deda didelius rudus kiaušinius, kitos - mažesnius baltus arba net spalvotus kiaušinius.
- Vištų charakteris: Ar norite ramių ir paklusnių vištų, ar jums tinka aktyvesnės ir savarankiškesnės?
- Atsparumas ligoms ir klimato sąlygoms: Ar jūsų regione vyrauja šaltas klimatas? Tuomet reikėtų rinktis veisles, kurios atsparios šalčiui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į veislės atsparumą dažniausioms vištų ligoms.
- Priežiūros reikalavimai: Ar turite pakankamai laiko ir išteklių, kad užtikrintumėte tinkamą vištų priežiūrą? Kai kurios veislės reikalauja daugiau priežiūros nei kitos, pavyzdžiui, joms reikia didesnio ploto arba specialaus pašaro.
- Dėslumas: Kaip ilgai višta dės kiaušinius? Pramoninės veislės dažnai dėslos, bet greitai išsenka. Natūralesnės veislės dėslos mažiau, bet ilgiau.
- Ar norite veisti viščiukus? Jei taip, rinkitės veislę, kuri gerai peri.
Vištų gyvenimo trukmės palyginimas
Šioje lentelėje pateikiamas apytikslis skirtingų vištų veislių gyvenimo trukmės palyginimas:
| Veislė | Gyvenimo trukmė (metai) |
|---|---|
| Leghorn | 5-7 |
| Rhode Island Red | 6-8 |
| Australorp | 7-9 |
| Cornish Cross | Keli mėnesiai |
| Orpington | 8-10+ |
| Wyandotte | 8-10+ |
| Plymouth Rock | 8-10+ |
| Silkie | 7-10+ |
| Polish | 7-10+ |
| Cochin | 7-10+ |
Tinkama vištų priežiūra ir kiaušinių dėjimo optimizavimas
Priežiūros įtaka vištų sveikatai ir produktyvumui
Tinkama priežiūra yra labai svarbi vištų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Priežiūra apima tinkamą mitybą, švarų ir saugų būstą, apsaugą nuo plėšrūnų ir ligų prevenciją. Jų gyvenimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant veislę, priežiūrą, mitybą ir aplinkos sąlygas. Apie vištas dedekles ir tinkamą jų priežiūrą pasakoja „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas Tomas Miškinis bei „Kauno grūdų“ kombinuotų pašarų technologas, vyr. veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas.
Mityba ir lesinimas
Vištų mityba turi didelę įtaką jų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Vištos turi gauti subalansuotą pašarą, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų. Jaunoms vištoms reikia daugiau baltymų, kad jos galėtų tinkamai augti ir vystytis. Kiaušinių dedeklėms vištoms reikia daugiau kalcio, kad jų kiaušiniai būtų stiprūs. Visoms vištoms reikia šviežio vandens, kad jos būtų tinkamai hidratuotos. Be komercinio pašaro, vištos gali būti šeriamos įvairiais priedais, tokiais kaip daržovės, vaisiai, grūdai ir sėklos. Šie priedai gali padėti pagerinti jų mitybą ir suteikti papildomų vitaminų ir mineralų. Tačiau svarbu vengti per didelio šėrimo, nes tai gali sukelti nutukimą ir kitas sveikatos problemas. Negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą.
Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:
- Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
- Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
- Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
- Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
- Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.
Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia.
Būstas ir aplinkos sąlygos
Vištų būstas turi būti švarus, sausas ir saugus. Vištos turi turėti pakankamai vietos judėti ir kapstytis. Būstas turi būti apsaugotas nuo vėjo, lietaus ir saulės. Taip pat svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją, kad būtų išvengta amoniako kaupimosi. Vištos turi turėti patogią vietą miegoti, pvz., laktą. Taip pat svarbu reguliariai valyti būstą, kad būtų išvengta parazitų ir ligų plitimo.
Aplinkos sąlygos, tokios kaip temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, gali turėti įtakos vištų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Vištos geriausiai jaučiasi, kai temperatūra yra 18-24 laipsniai Celsijaus. Per aukšta arba per žema temperatūra gali sukelti stresą ir susilpninti jų imuninę sistemą. Drėgmė taip pat gali turėti įtakos vištų sveikatai. Per didelė drėgmė gali sukelti kvėpavimo takų problemas, o per maža drėgmė gali sukelti dehidrataciją. Apšvietimas taip pat svarbus vištų sveikatai. Vištos turi gauti pakankamai šviesos, kad jos galėtų tinkamai dėti kiaušinius. Žiemą, kai dienos trumpos, patalpoje reikia įrengti papildomą apšvietimą. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną. Kai kurioms produktyviausioms veislėms reikalingas 17 valandų šviesos laikotarpis. Vasarą vištidę vertėtų saugoti nuo per didelio tiesioginių saulės spindulių patekimo.
Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs.
Apsauga nuo plėšrūnų ir ligų prevencija
Vištos yra pažeidžiamos plėšrūnų, tokių kaip lapės, usūriniai šunys, katės, žiurkės ir paukščiai. Svarbu užtikrinti, kad vištų būstas būtų apsaugotas nuo plėšrūnų. Tai galima padaryti aptveriant teritoriją tvirtu tinklu, uždengiant viršų tinklu arba laikant vištas uždaroje patalpoje naktį.
Vištos yra pažeidžiamos įvairių ligų, tokių kaip kokcidiozė, paukščių gripas, Marek'o liga ir Newcastle'o liga. Svarbu imtis priemonių, kad būtų išvengta ligų plitimo. Tai galima padaryti reguliariai valant būstą, užtikrinant tinkamą mitybą, skiepijant vištas ir stebint jų sveikatą. Jei pastebimi ligos požymiai, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Svarbu stebėti viščiukus dėl galimų ligų ir laiku imtis prevencinių priemonių. Dažniausios viščiukų ligos yra kokcidiozė, salmoneliozė ir kolibakteriozė. Norint išvengti ligų, svarbu užtikrinti gerą higieną, tinkamą mitybą ir vakcinaciją (jei reikia).
Stresas ir vištų kapojimasis
Stresas gali turėti didelę įtaką vištų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Stresas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tokių kaip plėšrūnai, triukšmas, per didelis žmonių dėmesys ir netinkama priežiūra. Stresas gali susilpninti vištų imuninę sistemą ir padidinti jų pažeidžiamumą ligoms. Svarbu sumažinti stresą vištų aplinkoje, užtikrinant joms saugią ir ramią aplinką.
Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo. Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų: pašalinti stresą; sužeistas vištas atskirti nuo kitų; suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti; užtikrinti tinkamą lesalą; sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo; duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos); esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.
Senėjimo požymiai ir priežiūra senstančioms vištoms
Kaip ir visi gyvi organizmai, vištos sensta. Senėjimo požymiai gali būti įvairūs, įskaitant sumažėjusį kiaušinių dėjimo intensyvumą, plunksnų retėjimą, sulėtėjusį judėjimą ir padidėjusį pažeidžiamumą ligoms. Priežiūra senstančioms vištoms turėtų būti pritaikyta jų poreikiams. Tai gali apimti lengviau virškinamo pašaro tiekimą, patogesnį būstą ir papildomą apsaugą nuo šalčio ir plėšrūnų. Svarbu reguliariai stebėti senstančių vištų sveikatą ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebimi ligos požymiai.
Kiaušinių dėjimo problemos ir jų sprendimai
Kodėl vištos nustoja dėti kiaušinius?
Paukštininkai, auginantys vištas kiaušiniams, dažnai susiduria su problema, kai višta dedeklė nustojo dėti kiaušinius. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vištos nustojo dėti kiaušinius, yra šaltis ir labai žema temperatūra vištidėje. Vištos dedeklės yra labai jautrios temperatūros nukrypimams nuo optimalių 16-18º C. Ypatingai kenčia nuo netinkamų temperatūros sąlygų jaunos vištos. Jei temperatūra krenta, apšiltinkite vištidės patalpą, o jei pernelyg pakilo - įleiskite daugiau gryno vėsaus oro vėdinimo būdu.
Dar viena rimta sezoninė priežastis yra apšvietimo stoka. Dedeklės dažnai nustoja dėti kiaušinius dėl nepakankamo apšvietimo. Sutrumpėjus šviesiajam paros laikui, paukštininkas turi pasirūpinti papildomo apšvietimo pajungimu. Vandens trūkumas yra dar viena priežastis, dėl kurios mažėja dedamų kiaušinių skaičius. Kad taip nenutiktų, vištų girdykla visada turi būti pripildyta vandens. Optimali vandens temperatūra turi būti apie + 15º C.
Kita priežastis, kodėl vištos nededa kiaušinių, yra per didelis gaidžių kiekis vištidėje. Jei gaidžių daug, geriau kai kuriuos iš jų perkelti toliau nuo dedeklių. 10-čiai vištų dedeklių turi tekti 1 gaidys. Taip pat vertėtų pasirūpinti pakankamu lizdų skaičiumi. Vienas lizdas turėtų būti 5-6 paukščiams. Kiaušinių dėjimą mažina pernelyg tankus nuolatinis kelių vištų susigrūdimas viename taške.
Blogai ar netinkamai organizuotas vištų lesinimas nesukurs normalios kiaušinių gamybos. Lesale taipogi turi būti vitaminų, kaulų miltų bei smulkios druskos. Jei višta dedeklė serga nutukimu, ji negalės normaliai dėti kiaušinių. Jei vištelės ilgai nededa kiaušinių, verta atidžiai ištirti jų elgesį ir išvaizdą. Galbūt jos serga ar yra kažkuo užsikrėtę. Infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečia vištos, kurios kontaktuoja su laukiniais paukščiais. Sezoninio plunksnų metimo metu vištos deda mažiau kiaušinių. Kiaušinių dėjimo sumažėjimą gali sukelti kokia nors patologija - pvz., užsikrėtimas helmintais.
Vidutinis produktyvus vištų amžius yra nuo 3 mėnesių iki 2,5-3 metų, priklausomai nuo veislės. Jei turguje įsigyta višta nededa kiaušinių, gali būti, kad jai jau baigėsi reprodukcinis amžius. Lengviausia vištos amžių nustatyti pagal snapą: jis turi būti šiek tiek išlenktas, gelsvas ir glotnus. Jei jaunos vištos nededa kiaušinių, priežastis gali slypėti gaidyje, kuris paseno ir negali pilnavertiškai atlikti savo tiesioginių pareigų.
Minkštas kiaušinių lukštas
Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių.
Kiaušinių dėjimo ypatumai
Kiaušinių dėjimo lygis priklauso nuo veislės, amžiaus, mitybos ir aplinkos sąlygų. Jaunos vištos deda daugiau kiaušinių nei senesnės. Vištos pradeda dėti kiaušinius maždaug 5-7 mėnesių amžiaus. Didžiausią kiaušinių kiekį jos deda pirmaisiais 1-2 metais, o vėliau jų produktyvumas mažėja. Sezoniškumas taip pat turi įtakos: pavasarį ir vasarą vištos deda daugiau kiaušinių nei rudenį ir žiemą. Subalansuota mityba yra būtina geram kiaušinių dėjimui, reikia pakankamai baltymų, kalcio, vitaminų ir mineralų. Šviesa stimuliuoja kiaušinių dėjimą. Stresas gali sumažinti kiaušinių dėjimo lygį. Venkite staigių temperatūros pokyčių, triukšmo ir kitų stresą keliančių veiksnių.
Kiaušinių inkubacija ir viščiukų priežiūra
Perinimui skirtų kiaušinių atranka ir laikymas
Nusprendę išperinti paukščiukus, turime iš anksto pasirūpinti, kur dėsime išsiritusius jauniklius. Viskas priklauso nuo švaros, temperatūros ir drėgmės. Svarbu, kad kiaušiniai būtų apvaisinti, todėl be sveiko ir darbingo gaidžio neapseisime. Sergančių naminių paukščių ligomis gali užsikrėsti viščiukai, todėl svarbu, kad užkrėsti paukščiai neužkrėstų ir sveikų paukščių.
Rinkitės vidutinio svorio ir dydžio kiaušinius. Per dideli arba per maži kiaušiniai taip pat gali duoti mažus viščiukus. Apvaisinti kiaušiniai turi gauti pakankamai deguonį, kuris į kiaušinį patenka per lukšto poras. Taip pat svarbu, kad embrionas gautų visas reikalingas medžiagas. Atrinkti kiaušiniai turi būti taisyklingos formos, be įtrūkimų, vienodos spalvos ir tekstūros. Geriausia naudoti 12 mėnesių vištų kiaušinius. Pažeisti kiaušiniai netinkami inkubacijai, nes bakterijos gali prasiskverbti pro lukštą ir sukelti gemalo mirtį. Švarūs kiaušiniai labai svarbūs norint pasiekti gerus išsiritimo rodiklius, nes purvas sudaro puikią aplinką bakterijoms daugintis.
Tinkamas kiaušinių laikymas iki išsiritimo yra labai svarbus. Nerekomenduojama jų laikyti ilgiau nei 8-9 paras, nes kuo ilgiau laikomi kiaušiniai, tuo mažesnė tikimybė, kad iš kiaušinio išsiris jauniklis. Laikymo metu kiaušinius apversti būtina porą kartų per dieną. Rekomenduojama laikymo temperatūra +12-16 °C laipsnių. Per žema temperatūra, pavyzdžiui, laikant šaldytuve, taip pat gali sukelti gemalo mirtį.
Inkubatoriaus paruošimas ir inkubacijos procesas
Prieš naudojant inkubatorių, pageidautina jį dezinfekuoti. Prieš dėdami kiaušinius, leiskite jam veikti tuščiam, kad temperatūra pakiltų ir susidarytų mikroklimatas. Galima patikrinti, ar matuoja ir rodo teisingai. Jei inkubatorius turi automatinį kiaušinių vartymo mechanizmą, patikrinkite, ar jis veikia tinkamai. Visi smulkusukis.lt prekyboje esantys inkubatoriai turi kalibravimo funkciją.
Inkubacijos metu svarbu užtikrinti tinkamą drėgmę, kad gemalas nepriliptų prie lukšto. Vanduo turi būti pilamas į tam skirtą inkubatoriaus skyrių. Optimalus drėgmės lygis yra 50-60%. Inkubatoriaus temperatūra turi būti maždaug 37,6-37,8 °C. Svarbu, kad temperatūra niekada neviršytų 37,8°C, nes aukštesnė temperatūra (39,4°C) gali būti mirtina embrionui. Inkubatoriaus temperatūros tikslumas yra kritinis inkubacijos parametras. Net nedidelis temperatūros nukrypimas sukels kartaus nusivylimo, o ne puikaus išsiritimo procento. Inkubatoriuje negalima dėti skirtingų paukščių kiaušinius. Kiaušinius rekomenduojama apšviesti lygiai 10-14 inkubacijos dieną, kad pamatytumėte, ar kiaušinių pasukimo mechanizmas veikia taip, kaip numatyta. Paprasti buitiniai inkubatoriai yra nebrangūs ir lengvai pagaunami, tačiau jie nėra skirti intensyviam naudojimui. Svarbus parametras, į kurį verta atkreipti dėmesį renkantis inkubatorių - kiaušinių vartymas ir drėgmės valdymo sistema. Kuo daugiau automatikos, tuo didesnė įrangos kaina. Profesionalūs inkubatoriai dažnai atrodo kaip „spintelės“, jie užtikrina geriausią temperatūros ir drėgmės lygio kontrolę. Puikūs CIMUKA PRODI CT, HB ir T serijos inkubatoriai yra naudojami moksliniuose eksperimentuose Lietuvoje ir svetur, naudojant tik aukščiausios kokybės komponentus.
Inkubacija papildymo ciklu
Inkubacija papildymo ciklu reiškia, kad kiaušinių kiekis per tam tikrą laikotarpį dedamas palaipsniui, dažniausiai savaitės (arba 5 dienų) ciklais, t.y. į inkubatorių dedami nauji perinti skirti kiaušiniai. Taip galima gauti didesnį skaičių kiaušinių. Perinant papildymo ciklu, paprastai naudojami kombinuoti inkubatoriai (pvz. Cimuka HB350C - Combined) arba atskirai perinimo inkubatorius (pvz. Cimuka HB350S - Setter) ir atskirai (dažniausiai daug mažesnė) inkubatorius - skilimo dėžė (pvz. Cimuka HB175H - Hatcher). Tačiau svarbu prisiminti, kad tokiu būdu neužtikrinamos vienodos inkubacijos sąlygos. Jei naudojate „viskas iš“ režimu, jo talpa turėtų būti tokia pati kaip ir inkubatoriaus. Tiesiog likus trims dienoms iki perėjimo laikotarpio, turite išimti kiaušinius iš apvertimo mechanizmo ir palikti juos ramybėje perėjimo laikotarpiui.
Dažniausios klaidos perinant kiaušinius
Perinant kiaušinius, svarbu vengti šių dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Netinkama kiaušinių atranka.
- Netinkamas kiaušinių laikymas.
- Neteisingi inkubatoriaus parametrai (temperatūra, drėgmė).
- Nereguliarus kiaušinių vartymas (jei inkubatorius nėra automatinis).
- Per dažnas inkubatoriaus atidarymas (tai sukelia temperatūros ir drėgmės svyravimus).
- Bandymas padėti viščiukui išsiristi.
- Netinkama viščiukų priežiūra po išsiritimo.
Sąlygos jaunikliams po išsiritimo
Sėkmingam kiaušinių vystymuisi ir perinti inkubacijos sąlygos yra labai svarbios. Net nedideli nukrypimai gali sukelti vystymosi sutrikimų. Inkubatorius turi būti įjungtas. Kiaušinių grynumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Nešvarūs kiaušiniai gali labai paveikti sėkmingo išsiritimo procentą.
Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jaunikliams po išsiritimo. Išsiritę viščiukai turi būti šilti. Tam naudojama speciali brooder (angl. brooder) pagalba. Svarbu, kad į patalpą negali patekti naminiai gyvūnai. Brooder turi turėti kraikas, lesykla, girdykla ir įrengtas šilumos šaltinis. Šildymo plokštės yra mažiausiai laiko reikalaujantis ir ekonomiškesnis būdas šildyti viščiukus, imituojančios „dirbtinėmis vištomis“. Keraminės šildymo lemputės skleidžia tik šilumą be šviesos. Infraraudonųjų spindulių lempos yra vienas iš pigiausių viščiukų šildymo būdų. Tačiau svarbu, kad lemputės būtų pakankamai aukštai. Termoreguliatorius leidžia reguliuoti temperatūrą, automatiškai įjungdamas ir išjungdamas šildymą.
Kiaušinių kokybė, klasifikacija ir vartojimas
Didžiausi kiaušiniai ir rekordai
Lietuvoje yra užfiksuota kiaušinių rekordų. 2011-aisiais Alytaus rajone perekšlė padėjo 160-ies gramų kiaušinį, o po poros metų Barklainių kaime, Panevėžio rajone višta šeimininkams padovanojo 162-jų gramų milžiną. Tačiau iki šiol didžiausias lietuviškas kiaušinis pasaulį išvydo Biržuose. Ten vištos padėtas kiaušinis svėrė net 190 gramų ir iki šiol buvo Lietuvos rekordininku. „Guinness'o“ rekordų knygoje taip pat užfiksuotas didžiausio vištos padėto kiaušinio rekordas.
Viena pasvalietė rado neįprastą 146 gramų kiaušinį, kurio viduje, perskėlus lukštą, pasileido baltymas su tryniu ir visų namiškių nuostabai išriedėjo dar vienas sveikut sveikutėlis kiaušinis, turintis tvirtą lukštą. Po geros savaitės ta pati višta padėjo dar vieną tokį pat milžiną, svėrusį 167 gramus. Dvigubus kiaušinius pradėjusi dėti višta iškart gavo supervištos pravardę. Veterinarijos gydytojas Kazimieras Paltarokas šį keistą atvejį komentuoja kaip retenybę, galbūt genų mutaciją. Specialistai sako, jog dažniausiai tokių keistenybių linkusios iškrėsti jaunos pirmametės vištos. Neretai jos gali padėti kelių trynių kiaušinius, kurių nereikėtų baimintis valgyti.
Kiaušinių klasifikacija ir ženklinimas
Kiaušinių klasifikacija pagal dydį
A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas:
- XL - labai dideli: 73 g ir didesni
- L - dideli: 63-73 g
- M - vidutiniai: 53-63 g
- S - maži: iki 53 g
Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius, tačiau tokiu atveju ant pakuotės turi būti nurodyta informacija „skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Kiaušinių ženklinimas
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Pirmasis skaičius nurodo vištų laikymo būdą:
- 0 - ekologiškas auginimas
- 1 - laisvai laikomos vištos
- 2 - ant kraiko laikomos vištos
- 3 - narvuose laikomos vištos
Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT. Trečioji dalis nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį.
Kiaušinių kokybės klasifikacija
Kiaušinių kokybė yra įvertinama dar prieš juos paskirstant į prekybos vietas. Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti švarūs, nepažeisti, be deformacijų, pašalinių medžiagų ar kvapo.
- A klasės kiaušiniai: lukštas ir po juo esanti odelė - normalūs, švarūs ir nepažeisti; oro tarpas - ne didesnis nei 6 mm aukščio, nejudantis; baltymas - švarus ir skaidrus; trynys - peršviečiant matomas tik neryškių kontūrų šešėlis, sukant šiek tiek paslankus ir krypsta į kiaušinio centrą; gemalo ląstelė - beveik neišsivysčiusi; pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos yra neleistinos.
- B klasės kiaušiniai: neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų ir yra skirti maisto pramonės įmonėms, gaminančioms žmonių maistui skirtus kiaušinių gaminius (pvz., kiaušinių miltelius).
Kiaušinių maistinė vertė ir vartojimas
Ekspertai teigia, kad kiaušinio maistinė vertė labiausiai priklauso nuo to, ką vištos lesa, o ne nuo to, kaip yra laikomos. Kiaušinio baltymas - geriausiai pasisavinamas baltymas gamtoje. Kiaušinio baltyme yra tik pusė baltymų, o antra ir tiek - kartu su vertingiausiomis maistinėmis medžiagomis, yra trynyje. Kiaušinyje gausu vitaminų A, B, D ir kitų. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad kiaušinis kartu su baltymu yra subalansuotas, o cholesterolio kiekis - apie 300 mg. Anksčiau kiaušiniuose būdavo didesnis cholesterolio kiekis, nes buvo galima paukščius maitinti gyvulinės kilmės atliekomis, skerdyklų mėsos, kaulų miltais, tačiau dabar tai Europos Sąjungoje uždrausta. Jei višta bus laikoma laisvai ir, suradusi slieką, jį sules, jos išperėtuose kiaušiniuose taip pat bus daugiau cholesterolio.
Dietologė doc. Aida Žvirblienė teigia, kad putpelių kiaušiniai nėra geresni už vištų kiaušinius: „Ir tas, ir tas kiaušinis turi ir A, ir B grupės vitaminų, kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D, B12 ar E putpelių kiaušiniai turi net mažiau negu vištų.“ Nustatytas faktas: laisvai ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra šiek tiek daugiau cholesterolio negu narvuose laikomų vištų padėtuose kiaušiniuose, bet dabar kiaušiniuose cholesterolio apskritai yra mažiau. Profesorė Asta Racevičiūtė-Stupelienė pažymi, kad nuo lukšto spalvos kiaušinio maistinė vertė nepriklauso, o trynio spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kokiu lesalu višta yra maitinama.
Saugus kiaušinių vartojimas
Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo, tačiau šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas plaunant kiaušinį. Netinkamai paruošę kiaušinius ar vartodami žalius kiaušinius žmonės gali susirgti salmonelioze. Rekomenduojama vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius, bet ne pervirtus, nes pervirti kiaušiniai tampa sunkiai virškinami. Iš termiškai neapdoroto kiaušinio baltymus organizmui pasisavinti sunkiau.
Rekomendacijos:
- Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
- Laikyti kiaušinius nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, uždaroje talpoje. Geriausia juos laikyti šaldytuvo lentynoje, specialioje dėžutėje, o ne durelių laikikliuose, kur temperatūra kinta. Kiaušinių galiojimo laikas - 28 dienos.
- Kiaušinius plauti reikėtų tik prieš vartojimą, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą.
Kur įsigyti vištų dedeklių ir pradedančiųjų patarimai
Kur įsigyti vištų dedeklių?
Vištų dedeklių galima įsigyti įvairiais būdais:
- Paukštynuose: Tai patikimiausias būdas įsigyti sveikų ir vakcinuotų vištų.
- Turguose: Turguose galima rasti įvairių veislių vištų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų sveikatą ir amžių.
- Privačių augintojų: Privačių augintojų galima įsigyti retesnių veislių vištų.
- Interneto skelbimuose: Būkite atsargūs pirkdami vištas internetu, nes galite įsigyti nesveikų arba netinkamos veislės vištų.
Prieš perkant vištas, atidžiai apžiūrėkite jų išvaizdą, įsitikinkite, kad jos yra sveikos, aktyvios ir neturi jokių ligos požymių. Taip pat patariama atkreipti dėmesį ir į kiaušinių gamintoją - pigesniems ukrainietiškiems kiaušiniams negalioja Europos Sąjungos paukščių laikymo ir lesalų reikalavimai.
Vištų dedeklių auginimas: pradedančiųjų patarimai
Jei esate pradedantysis paukštininkas, štai keletas patarimų, kurie padės jums sėkmingai auginti vištas dedekles:
- Pradėkite nuo mažo kiekio vištų: Pradėkite nuo 3-5 vištų, kad įgytumėte patirties ir išmoktumėte jomis rūpintis.
- Užtikrinkite tinkamą aplinką: Vištoms reikia saugios, švarios ir patogios aplinkos.
- Maitinkite vištas subalansuotu pašaru: Subalansuota mityba yra būtina geram kiaušinių dėjimui.
- Reguliariai apžiūrėkite vištas: Pastebėję ligos požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
- Būkite kantrūs: Vištų auginimas reikalauja laiko ir kantrybės.
tags: #didziausia #kiausiniu #detis