Prancūzija, viena didžiausių Europos valstybių, pasižymi ne tik turtinga istorija ir kultūra, bet ir įspūdingu teritoriniu mastu. Šalį kasmet aplanko didesnis skaičius žmonių nei šioje šalyje yra pastovių gyventojų (~85 mln. turistų)! Šis didžiulis populiarumas yra pelnytas, juk šalies kultūrinis, architektūrinis ar meno palikimas yra neišsemiamas, o lyriški kraštovaizdžiai užburia ir suvirpina iki pat sielos gelmių. Prancūzijoje yra net 31 į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas objektas. Šalis turi kuo didžiuotis - tai ir prestižiniai kurortai, kalnai, įspūdingos pilys, žavingi uostamiesčiai, regioniniai parkai, vynuogynų plantacijų regionai, savita aura pasižymintys nedideli miesteliai, istorinės vietovės, užgesę ugnikalniai ar nuo civilizacijos poveikio saugomos pakrantės ir klampios pelkės!
Prancūzijos geografinė padėtis ir dydis
Prancūzija - šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Šalies Europinė teritorija driekiasi nuo pietuose esančios Viduržemio jūros iki šiaurėje Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros. Rytuose esti Reino upė, o Vakaruose Atlanto vandenynas. Pietuose geopolitiškai ribojasi su Ispanija, Monaku, Andora, Šiaurėje su Belgija, Liuksemburgu, Rytuose su Vokietija, Italija ir Šveicarija. Prancūzijos plotas yra 638 475 km².
Prancūzija yra viena iš šalių, kuri įkūrė Europos Sąjungą ir yra didžiausia ES šalis pagal plotą (551 695 km²) bei antra pagal gyventojų skaičių (64 938 716). Nepaisant to, kad valstybę pastoviai drebina vienokie ar kitokie revoliucioningi įvykiai susiję su ekonomika, politika ir kitais dalykais, tačiau valstybė vistiek yra viena iš stipriausių pasaulio šalių, turinti išvystytą pramonę ir paslaugų sferą.
Teritorinis mastas ir palyginimai
Šiame straipsnyje aptarsime, koks yra didžiausias atstumas nuo šiauriausio iki piečiausio Prancūzijos taško, ir panagrinėsime, kaip šis atstumas palyginamas su kitais Europos šalių rodikliais. Prancūzijos geografija yra labai įvairi - nuo Šiaurės jūros pakrantės iki Viduržemio jūros regiono. Šalies teritorijoje galima rasti kalnus, lygumas, upes ir miškus. Ši įvairovė lemia ir didelius atstumus tarp atskirų šalies regionų.
Nors konkretus didžiausias atstumas nuo šiaurės iki piečiausių Prancūzijos taškų šiame aprašyme nėra nurodytas, šalies dydį puikiai iliustruoja jos kraštovaizdžio ir klimato įvairovė. Palyginimui, Švedija - trečia pagal plotą Europos Sąjungos (ES) šalis - yra tokia ilga, kad šiaurinė jos dalis vis dar gali būti padengta sniegu, kai pietinė žydi. Ilgiausias atstumas nuo šiaurės iki pietų Švedijoje siekia 1 1572 km.
Klimato zonų paaiškinimas (explainity® aiškinamasis vaizdo įrašas)
Klimato ir gamtos įvairovė dėl didelio atstumo
Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Pietrytinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas. Nors ten lietinga žiema ir sausa vasara, didžiosios Prancūzijos dalies klimatas priklauso nuo vietos ir reljefo, taip pat didelę įtaką daro Šiaurės Atlanto srovė. Apskritai beveik visoje Prancūzijoje klimatas yra švelnus.
Klimato atžvilgiu yra sunku pasakyti, koks visai valstybei būdingas yra oras. Kadangi valstybės teritorija yra didžiulė, tai ir klimatas skirtinguose Prancūzijos regionuose skiriasi. Įprastai vyrauja švelnus klimatas ir sezoniškumas - čia įprastai nebūna nei per karšta, nei per šalta. Pavasarį, nuo kovo iki gegužės, orai yra malonūs ir šilti. Vasaros, ypač pietuose, būna karštos, vyrauja apie 25-30 laipsnių Celsijaus. Nuo spalio iki gruodžio taip pat galima sulaukti malonių orų, šiek tiek šilumos, tačiau dažnas ir lietus.
Prancūzijos gamtos turtai
Prancūzija pasižymi įvairialype ir nuostabia gamta. Viduržemio jūros krantinės, Atlanto vandenynas skalauja krantus, kuriuose įsikūrę nuostabūs kurortiniai miesteliai - Kanai, Nica, Tulonas, Biaritsas ir t.t. Šalyje esti nuostabių kalvotų vietų - Bretanės ir Normandijos regionai kalvoti, Centrinis Masyvas driekiasi net per 15 proc. šalies. Aukščiausias šio masyvo taškas siekia 1,8 km aukščio. Tačiau didžiausi kalnai yra Prancūzijos pietryčiuose - Alpės. Monblanas (4,8 km) yra aukščiausia viršukalnė Alpėse, kuri ir priklauso Prancūzijai. Visgi Italija su Prancūzija iki šiolei dalinai nesutaria, kuriai iš jų priklauso ši viršukalnė, mat ji yra tarsi geografinė ir teritorinė riba skirianti šias valstybes.
Prancūzija turi begalę nuostabių upių, kurios suformavo pasakišką kraštovaizdį - Rona, Luara, Sena, Gorona, Dordonė ir kitos. Prie šių upių yra žymūs kultūrinio paveldo keliai kaip Luaros pilių slėnis, kuris yra vienas iš nuostabiausių pilių kompleksų ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje. Ežerų šalyje daug nėra. Didžiausi telkšo Alpėse. Ženevos ežeras yra didžiausias iš visų, tačiau didžioji jo teritorija priklauso Šveicarijai. Miškų plotai užima 27 proc. valstybės teritorijos. Yra nuostabių gamtos takų, norintiems pakeliauti Prancūzijos gamtos takais.
Kelionės po Prancūziją: atstumų įveikimas
Norint įveikti didelius atstumus Prancūzijoje, galima rinktis įvairias transporto priemones. Kelionės autobusu yra populiarus pasirinkimas, ypač organizuotų kelionių metu. Šalyje visa viešojo transporto sistema yra puikiai išvystyta. Tarp miestų lengviausia keliauti yra traukiniais, o mieste - metro, tramvajais ir autobusais. Taip pat Prancūziją ir kaimynines šalis jungia puikūs keliai ir geležinkeliai. Rekomenduoju viešint Prancūzijoje į išmanųjį įrenginį atsisiųsti programėlę Citymapper. Joje rasite viešojo transporto informaciją Paryžiuje, Lione, Marselyje ir dar penkiuose didžiuosiuose Prancūzijos miestuose. Geriausias variantas norint aplankyti lankytinas vietas ir tuo pačiu pasižvalgyti po miestą yra keliauti autobusais.
Prancūzija turi didžiausią geležinkelio tinklą Vakarų Europoje. Tinklo operatorius - valstybinė geležinkelių kompanija SNCF, bei eilė greitaeigių traukinių operatorių - TGV, Eurostar, Thalys, pasiekiančių 320 km/h greitį komerciniuose pervežimuose. Eurostar traukiniai per Eurotunelį sujungia Prancūziją su Anglija. Geležinkelio jungtys yra su visomis kaimyninėmis šalimis, išskyrus Andorą.
Prancūzijoje nėra metinio ar kelių naudojimo mokesčio, tačiau daugelio kelių atkarpos yra mokamos, išskyrus aplink didelius miestus ir dalį šiaurinės Prancūzijos. Prancūzijoje yra vieni didžiausių ir labiausiai išvystytų Europoje oro uostai. Pavyzdžiui, Šarlio de Golio vardu pavadintas oro uostas netoli Paryžiaus yra didžiausias šalyje. Taip pat yra Bovė, Nicos, Liono Sant Egziuperi, Tulūzos Blanjako oro uostai.
Miestų ir regionų įvairovė
Prancūzija yra didžiulė šalis, kur skiriamas didelis dėmesys saugumui, įstatymų ir tvarkos laikymuisi, o aplinką stebi nemažos policijos ir saugumo institucijų pajėgos. Vienas iš svarbiausių Prancūziją garsinančių dalykų yra turizmas. Istorijos įdomumą ir gražumą įprasmina didelis kultūrinis paveldas išlikęs ir/ar išsaugotas šalyje.
Garsiausias ir labiausiai turistų lankomas Prancūzijos miestas yra sostinė Paryžius. Nuo pat XVIII a. Paryžius yra vienas svarbiausių Europos finansų, prekybos, mados, diplomatijos, mokslo ir meno bei gastronomijos centrų.
Žymūs Prancūzijos regionai ir miestai:
- Paryžius: Čia susipažinimą su šalimi galite pradėti nuo miesto simbolio Eifelio bokšto, kuris yra aukščiausias pastatas šalyje, siekiantis net 300 m. aukštį. Be Eifelio bokšto, verta aplankyti Luvrą, Versalio rūmus, Triumfo arką, Noterdamo katedrą, Švč. Jėzaus Širdies baziliką, Eliziejaus laukus, Panteoną ir Monmartrą.
- Prancūzijos Rivjera (Žydrasis Krantas): Viena iš populiariausių atostogų vietų Prancūzijoje. Čia įsikūrę Kanai, Nica, San Tropezas bei Monako kunigaikštystė, taip pat jaukūs mažesni uostai. Vyraujantis beveik tropinis klimatas lepina šiltu pavasariu ir rudeniu bei 300 saulėtų dienų per metus. Nicoje, viename didžiausių Žydrosios pakrantės kurortinių centrų, palei jūros pakrantę yra suformuotas 7 km ilgio bulvaras.
- Provansas: Pietų Prancūzijos regionas, turintis viską, ką prancūzai gali pasiūlyti geriausio: Viduržemio jūra, vynuogynai, levandos, kalnai, romantiški nedideli miesteliai, daug architektūros paminklų ir įspūdingų reginių. Čia taip pat galima aplankyti Marselį ir jo Dievo Motinos baziliką, istorinį Avinjono miestą su popiežiaus rūmais, Arlio ir Nimo miestus su romėnų amfiteatrais, bei Garo tiltą ir Verdono kanjoną.
- Langedokas-Rosiljonas: Ramus ir mieguistas kraštas su ilga ir švaria pakrante, puikiai tinkantis šeimų atostogoms. Ši Prancūzijos dalis pagamina pusę visų stalo vynų, taip pat garsėja įspūdingomis Viduramžių tvirtovėmis, romėnų amfiteatrais ir aukščiausiu pasaulyje Romos laikų akveduku.
- Luaros slėnis: Regionas garsėja savo viduramžiais pastatytais pilių kompleksais. Prancūzai giriasi, kad ties Luaros upe stovi daugiau nei tūkstantis pilių ir dvarų, kurie yra vienas už kitą gražesni.
- Akvitanija: Senasis savitas Prancūzijos regionas, kuriame smagu apsilankyti žaliajame Bordo mieste. Čia esančių vynuogynų plotai yra vieni didžiausių šalyje. 35 km nuo Bordo yra nutolęs kitas nuostabus vyndarių miestelis - Sen Emiljonas, kuriame net 67 proc. teritorijos apsodinta vynuogėmis ir vynuogynai įtraukti į UNESCO sąrašą.
- Bretanė: Regionas yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis aktyvaus turizmo gerbėjams: gausybė pėsčiųjų takų, dinamiškai besikeičianti pakrantė, platūs smėlėti paplūdimiai su spalvingų uolų inkliuzais.
- Alpės: Prancūzijos Alpių kurortai, tokie kaip Saint Gervais ir Megeve, Chamonix-Mont-Blanc. Šamoni yra apsuptas didžiausių Europos kalnų, įsikūręs to paties pavadinimo slėnyje. Čia galima išvysti ir Ledo jūrą bei urvą ledyne.
Praktiniai patarimai keliautojams po Prancūziją
Į Prancūziją galima keliauti ištisus metus. Žinoma, viskas priklauso nuo to, ką keliautojas nori išvysti ir nuveikti. Jūros ir saulės mėgėjams geriausias metas aplankyti nuostabius šalies paplūdimius - vasara, kuri trunka nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Tada oras sušyla iki +27 - +30 laipsnių karščio, o lietaus tikimybė būna labai maža. Žiemos sporto entuziastų Prancūzija laukia nuo gruodžio vidurio iki kovo galo.
Prancūzija yra puiki šalis norintiems keliauti su visa šeima. Šalyje rasite daugybę smagių atrakcijų, tiksiančių tiek mažiesiems, tiek didesniems vaikams. Net mažiausių miestelių vietiniai turizmo informacijos centrai turi įvairių veiklų, tinkamų vaikams. Daugybė muziejų Prancūzijoje siūlo vaikams nemokamą įėjimą, daugybėje muziejų vyksta interaktyvios pramogos. Taip pat miestuose yra labai daug pasivaikščiojimams skirtų parkų, vietinis transportas siūlo nemažas nuolaidas keliaujantiems su vaikais. Visoje Prancūzijoje yra didžiulė įvairovė teminių parkų, pavyzdžiui, Disneilendas, Futuroscope, Parc Asterix, Vulcania, Puy de Fou.
Klimato zonų paaiškinimas (explainity® aiškinamasis vaizdo įrašas)
Apgyvendinimas ir kainos
Nakvynės kaina prabangiame viešbutyje, pro kurio langus atsiveria nuostabi šalies panorama, prasideda maždaug nuo 100 eurų ir kyla iki kelių šimtų. Žemesnės klasės jaukūs viešbučiai siūlo draugiškesnes kainas. 2 - 3 žvaigždučių viešbutyje galima išsinuomoti kambarį parai už 50 - 60 eurų. Keliautojai, kurie pinigus mieliau skiria lankytiniems objektams ir pramogoms, gali rinktis svečių namus, kuriuose nakvynė jaukiame kambaryje su visais patogumais kainuoja apie 30 eurų. Trumpalaikė buto nuoma - praktiškas pasirinkimas keliaujantiems su šeima ar draugų kompanija. Dviejų ar trijų kambarių buto nuomos kaina prasideda maždaug nuo 70 eurų už parą.
Kainos įprastai yra aukštesnės negu Lietuvoje, pragyvenimo kaina šalyje yra apie 30 % aukštesnė negu Lietuvoje. Nebrangiame restorane papietausite dviese už 30 eurų, vidutinio lygio restorane trijų patiekalų vakarienė dviems atsieis apie 70 eurų. Už nedidelį kapučino kavos puodelį mieste sumokėsite 3,20 eur, o mažą vandens buteliuką nusipirksite už 1,9 eur. Parduotuvėse daržovių ir vaisių kainos panašios kaip Lietuvoje, o už pieno produktus ir alkoholį sumokėsite kiek daugiau. Vietinio transporto vienkartinis bilietas kainuoja 1,8 eur, o mėnesio bilietas jums kainuotų 62 eurus. Jei norėtumėte išsinuomoti vieno kambario butą miesto centre mėnesiui jums reikėtų pakloti apie 750 eurų, už miesto centro - 590 eurų.
Kelionės dokumentai ir saugumas
Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Prancūziją vizos nereikia. Taip pat LR piliečiai, šioje valstybėje gyvenantys ilgiau nei 90 dienų, turi užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje valdžios institucijoje bei gauti registracijos liudijimą. Remiantis Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikiama informacija, šiuo metu privalomų skiepų keliautojams, keliaujantiems į Prancūziją, nėra. Skiepai rekomenduojami dėl kitų galimų infekcijų: suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija.
Prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Sveikatos draudimo užsienyje polisus galima įsigyti kelionių agentūrose arba draudimo bendrovių atstovybėse.
LR užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Prancūzija yra šalių sąraše, kur rekomenduojama imtis atsargumo priemonių. Prancūzijoje leistinas alkoholio kiekis vairuotojui - 0,5 promilės. Tarptautinis kodas, skambinant į Prancūziją, yra +33.
Prancūzijos virtuvė
Sakoma, kad prancūzų virtuvė yra visų virtuvių motina, o patys prancūzai - maisto genijai, kurie paprasčiausiam vištienos kepsniui gali suteikti dieviško skonio. Prancūzai valgo daug, skaniai, o vakarienė gali užsitęsti iki sutemų. Prancūzų virtuvė puikiai žinoma visame pasaulyje, ji asocijuojasi su rafinuotumu, moderniais, išskirtiniais skoniais. Tiek pat dėmesio skiriama ne tik pačiai patiekalo gamybai, skoniui, ingredientams, bet ir patiekalo puošybai bei pateikimui. Teigiama, jog šios šalies virtuvės ypatumai pradėjo formuotis dar XVI amžiuje.
Nors prancūzų virtuvė išsiskiria gurmaniškais skoniais, visgi dominuojantys ingredientai kiek priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, pakrantės regionuose neabejotinai pirmauja jūros gėrybės, kurias prancūzai geba paruošti tiesiog tobulai. Šiaurinėje šalies dalyje dominuoja mėsos patiekalai, o štai Burgundijoje pirmuoju smuiku griežia varlių kojelės, sraigės. Prancūzai labai mėgsta ėrieną, kiaulieną, jautieną, jūros gėrybes (ypač austres), žuvienes, lietinius. Padažai šios šalies virtuvėje taip pat vaidina labai reikšmingą vaidmenį.
Tradiciniai patiekalai, kuriuos verta paragauti:
- Crème de carottes (morkų sriuba)
- Tajine d’agneau (kepta ėriena)
- Crêpes normandes (normandiški blyneliai)
- Pamplemousse en soufflé (greipfrutų suflė)
- Svogūnų sriuba, ruošta iš karamelizuotų svogūnų ir jautienos sultinio
- Confit de canard (parą marinuota ir kelias valandas taukuose virta anties kulšelė)
- Rilletes (mėsos pasta iš triušienos, kiaulienos, žąsienos, vištienos ar antienos)
- Bouillabaisse (tradicinis žuvies troškinys)
- Ratatouille (baklažanų, pomidorų, cukinijų, svogūnų ir česnakų troškinys su Provanso žolelėmis)
Užkandžiams mėgstami omarai, rūkyta arba vytinta briediena, juodieji ikrai, šaltai rūkytas kiaulienos kumpis. Ieškantys egzotiškesnių patiekalų gali paskanauti sraigių, austrių, varlių šlaunelių ar jūros ežių. Saldumynų mėgėjams prancūzai siūlo fantastišką sūrio pyragą ir garsiuosius macaroon pyragaičius. Prancūzija garsėja savo sūriais, čia suskaičiuojama net 400 skirtingų sūrio rūšių.
Bendrieji Prancūzijos duomenys
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Plotas (kontinentinė dalis) | 551 695 km² |
| Plotas (su užjūrio teritorijomis) | 638 475 km² |
| Gyventojų skaičius (2024m. Eurostato) | 68 401 997 |
| Sostinė ir didžiausias miestas | Paryžius |
| Oficiali kalba | Prancūzų |
| UNESCO paveldo objektai | 31 |
tags: #didziausias #prancuzijos #atstumas #nuo #siaures #iki