„Napoleono“ pristatinėti nereikia - daug žmonių dievina šį tortą. „Napoleono“ variacijų yra tikrai daug - vieni sausesni, kiti šlapesni, vieni su spanguolėmis, kiti be ir taip toliau. Lietuvoje šis skanėstas taip pat labai populiarus ir visų mėgstamas, todėl išbandykite išsikepti „Napoleono“ tortą namuose: ne tik savo skrandį pamaloninsite, bet ir namiškius pradžiuginsite.
Šis „Napoleonas“ yra tobulo skonio - išsipūtę daugiasluoksniai lakštai su šilkiniu kremu ir gaivumo suteikiančia spanguolių tyre.
„Napoleono“ torto ištakos: legendos ir faktai
Nors „Napoleono“ tortas šiandien yra vienas skaniausių pyragų ne tik šioje šalyje, bet ir visame pasaulyje, jo kilmė apaugusi legendomis. Rusai įsitikinę, kad tortas pirmą kartą buvo iškeptas Maskvoje, minint pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, o štai italai populiarųjį tortą sieja su neapoliečių kulinarijos istorija. Visgi nežinant tikrosios kilmės, šis desertas dažniausiai priskiriamas prie prancūziškų patiekalų. O kaip yra iš tikrųjų, kuri tauta pirmoji sugalvojo „Napoleono“ receptą?
Prancūziškasis „Mille-feuille“
Kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas Prancūzijoje vadinamas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Prancūzas Francois Pierre de La Varenne „Tūkstančio sluoksnių“ tortą aprašė savo knygoje „Prancūziška virtuvė“ dar 1651 m. Šimtmečiu vėliau žinoma aristokratijos virėja Marie-Antoine Careme apibūdino „Mille-feuille“ pyragą kaip „senovinį patiekalą“.
Kai kurie kulinarijos istorikai teigia, kad prancūzų hermetiško maisto konservavimo išradėjas ir konditeris Nicolas Appertas buvo ne tik konservų sumanytojas, tačiau atsimenamas ir kaip „Napoleono“ pyragaičio kūrėjas. Kurdamas jį, prancūzas pasinaudojo savo tėvo, garsaus kulinaro, patarimu: „Viskas, kas nauja - tai seni užmiršti dalykai“. Nicolas pyragaitį sukūrė labai paprastai: paėmė senovinio karališko pyrago, vadinamo „La galette des Rois“, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagardintus konjaku, pertepė juos virtu kremu, supjaustė trikampiais, kurie priminė Napoleono Bonaparto kepurę, ir šiuos trupiniais papuoštus pyragaičius pavadino „Napoleonu“.
Pyragaičių pagrindinių sudedamųjų dalių - tešlos ir kremo - receptai buvo užrašyti dar Liudviko XIV laikais (du šimtus metų iki Napoleono Bonaparto), todėl, kulinarijos istorijos tyrinėtojų duomenimis, iš tikrųjų „Napoleonas“ neturi nieko bendro su imperatoriumi. Tortas, kaip tešlos ir kremo junginys, kulinarijos istorijoje „Napoleono“ vardą gavo tik tada, kai N. Appertas sugalvojo savo pyragaičius. Taigi, jo „Napoleono“ pyragaičiai yra sumažinta trapaus kreminio deserto „Mille-feuille“ atmaina.
Rusijos „Napoleonas“ - nacionalinis pasididžiavimas
Jeigu kada nors sėdėjote prie rusiško šventinio stalo, jus neabejotinai turėjo pavaišinti šalyje daug kur gaminamu „Napoleono“ tortu. Prieš daugelį metų torto receptas buvo pasisavintas, priimtas ir visiškai nacionalizuotas rusų tautos, todėl šioje šalyje kartais vadinamas jau nebe tortu, o tik „Napoleono“ pyragu. Vis dėlto, rusai yra sugalvoję garsiojo torto kilmės istoriją, kuri susijusi su pačiu Prancūzijos imperatoriumi N. Bonapartu. Jų teigimu, pirmą kartą „Napoleonas“ buvo iškeptas 1912 m., kai Maskva ruošėsi iškilmingai ir garbingai savo tautos šventei - Šimtmečio jubiliejui, siekdami paminėti 100 metų sukaktį, kai iš Rusijos sostinės buvo išvytas N. Bonapartas. Specialiai šiai didingai progai buvo sukurta daugybė visiškai naujų ir dar niekada neragautų patiekalų, tarp jų - naujas sluoksniuotas tortas. Jis buvo trikampio formos, todėl rusai greitai įžvelgė kylančią užuominą į Prancūzijos imperatoriaus skrybėlę. Neilgai trukus kepinys buvo pramintas „Napoleono“ vardu.
Iki šių dienų „Napoleonas“ išliko vienas iš populiariausių tortų Rusijoje ir posovietinėse šalyse. Paprastai jį sudaro daugiau sluoksnių, nei prancūziškąjį „Mille-fuille“.
Itališkosios šaknys: Neapolio ryšys
Karštakošiai italai įsitikinę: garsiojo deserto kilmė nesusijusi su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, o jo šaknys siejasi su Italijos kulinarijos istorija. Jų teigimu, originalus deserto pavadinimas kilęs iš prancūziško termino „Neapolitan“, apibūdinančio Italijos miestą Neapolį, kur gaminti sluoksniuotus pyragus ir kepinius jau prieš daug amžių buvo įprasta. Italų nuomone, „Napoleono“ tortas skoniu puikiai atspindi ir paaiškina savo senovės kilmę, nes neapoliečių virėjai gamindavo kontrastingus patiekalus: saldų skonį derindavo su pikantišku, tvirtą pagrindą su minkštu sluoksniu, o „Napoleono“ atveju - trapų sluoksnį su kreminiu pertepimu.
Itališkoje torto kilmės versijoje nurodoma, kad šis desertas galėjo prarasti savo ryšį su Neapoliu, nes jo pavadinimas labai panašus į Prancūzijos imperatoriaus vardą. Kaip žinia, N. Bonapartas įrašė labai ryškią žymę istorijos knygose, todėl gali būti, kad būtent dėl to jo vardas siejamas su neapoliečių desertu.
Nors aprašytos „Napoleono“ torto kilmės istorijos pasaulyje labiausiai žinomos, nėra jokių rimtų įrodymų, patvirtinančių bent vieną iš daugelio sklandančių teorijų. Vienintelė logiška išvada, kad iš tiesų niekas nežino, kaip populiarusis tortas gavo tokį pavadinimą, todėl lieka kiekvienam asmeniškai nuspręsti, kieno istorija skamba įtikimiausiai.
„Napoleono“ torto receptas: tobulo skonio paslaptys
Anksčiau „Napoleono“ nebuvo kepęs ir taip nutiko, kad prieš gerą pusmetį prisižadėjo pagaminti kokį nors tradicinį tortą be gliuteno, tai ėjo pasimokyti į Baker Street ir ten išmoko gaminti šį nuostabų desertą. Anksčiau negaminimas atrodė labai sudėtingai, bet kai aiškiai pamatai eigą - viskas atrodo daug paprasčiau.
Mille-feuille (Napoleono sluoksniuotos tešlos lakštai)
Reikalingos sudedamosios dalys
Štai sudedamosios dalys pačiam tikriausiam „Napoleono“ torto receptui:
| Ingrediento tipas | Ingredientas | Kiekis |
|---|---|---|
| Tešlai | „Kauno Grūdų“ „Ekstra“ kvietiniai miltai | 700 g |
| Sviestas | 500 g | |
| Kiaušinis | 1 vnt. | |
| Grietinė | 4 valg. šaukštai | |
| Druska | Žiupsnelis | |
| Kremui | Sviestas | 500 g |
| „Kauno Grūdų“ „Ekstra“ kvietiniai miltai | 120 g | |
| Cukrus | 350 g | |
| Kiaušinio tryniai | 2 vnt. | |
| Pienas | 1 stiklinė | |
| Vanilinis cukrus | 4 arb. šaukšteliai |
Tešlos paruošimas
- Ant stalo suberti miltus, sudėti druską, sudėti kubeliais pjaustytą sviestą.
- Sviestą sukapoti su miltais iki labai smulkių gabaliukų - geriausia tai daryti su plačiu glaistikliu, o ne peiliu (statybinis toks įrankis).
- Padaryti duobutę, sudėti grietinę ir supilti vandenį - perkapoti kol pasiskirstys.
- Tada lengvai suplaktą kiaušinį - viską vėl sukapoti kol pasiskirstys.
- Tada rankomis suformuoti į vieną gabalą - jokiais būdais neminkyti, o tiesiog suspausti viską į vieną, sujungti - dirbti greitai.
- Tešlą suspausti į rutuliuką, pridengti ir atšaldyti.
Lakštų kepimas
- Imti po nedidelį tešlos gabaliuką ir kočioti plonyčius papločius.
- Iš šaldytuvo imti po vieną gabaliuką tešlos ir kočioti reikiamo dydžio lakštus (apie 18-20 cm), nebūtina taisyklingos formos, po to juos apipjausime.
- Kočiojame tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų - iškočiojus viršutinį kepimo popieriaus lakštą nuimame, subadome šakute ir dedame atgal į šaldytuvą.
- Papločius apipjaustyti pagal pageidaujamo dydžio formą ir subadyti šakute.
- Skardą iškloti kepimo popieriumi, šiek tiek sudrėkinti vandeniu.
- Lakštą dėti į įkaitusią orkaitę tiesiai iš šaldytuvo.
- Kepti apie 10 minučių 170-180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai pagelsta. Lakštas turi būti lengvai gelsvos spalvos.
- Taip išsikepame visus torto papločius.
- Atvėsinti lakštus. Tada pasiimti lėkštę ir juos visus vienodai apipjauname - likučius ir vieną lakštą atidedame trupiniams.
Kremo gaminimas
1 arb.š. Štai kaip paruošti šilkinį torto kremą:
- Į vieną puodą supilti grietinėlę, pieną, sudėti vanilę ir 60g cukraus.
- Kitame puode sumaišyti kiaušinių trynius su likusiu 60g cukraus, po to dėti miltus - gausis toks gumulas, viskas ok.
- Grietinėlės, pieno, vanilės ir cukraus mišinį pakaitinti iki beveik užvirimo (~90 laipsnių) - turi būti labai karštas ir garuoti, bet neužvirti ir lėtai, dalimis ir nuolat maišant supilti ant trynių, cukraus ir miltų masės.
- Gautą masę pilti atgal į puodą ir dėti ant kaitlentės ir virti kol sutirštės - visą laiką, nesustojant maišyti šluotele tol kol masė pradeda atšokinėti nuo dugno - sunkus darbas rankoms.
- Nukelti nuo ugnies, perdėti į dubenį ir uždengti plėvele kontakte su kremu ir palikti atvėsti iki 35-45 laipsnių - būtinai permaišyti, nes apačioje bus karščiau, nei paviršiuje - realiai šiltas turi būti.
- Per tris kartus sudėti sviestą ir jį įmaišyti su blenderiu (su kotu). Turi gautis purus ir vientisas kremas.
Torto surinkimas ir brandinimas
Atvėsusius torto papločius pertepti paruoštu kremu, truputį paspausti.
- Pirmą lakštą dėti taip kaip kepė, visus kitus versti aukštyn kojom.
- Pertepimas, kurį darome su spanguolėmis - dėti šiek tiek ir kremo, tik per pusę mažiau nei kituose sluoksniuose. Galima vieną paplotį pertepti rūgštesne uogiene (pvz. spanguolių).
- Torto viršų ir kraštus aptepti kremu ir apibarstyti trupiniais.
SVARBU! Tortas skaniausias 3-ią dieną, todėl padarius reikia dėti į šaldytuvą ir laukti. Perteptas tortas „Napoleonas“ laikomas per naktį šaldytuve, kad kremas geriau įsigertų į papločius. Jį taip pat galima šaldyti - labai patogu per šventes. Padarius dėti į šaldiklį formą apvyniojus maistine plėvele - dieną prieš valgymą išimti iš šaldiklio ir įdėti į šaldytuvą.
Apie kitus ingredientus ir variacijas
Daugybė sluoksnių visiško gėrio, natūralus sviestas, lengvas plikytas kremas su 18 mėn. KVIETINIAI miltai, SVIESTAS 82%, GRIETINĖ, KIAUŠINIŲ masė, KIAUŠINIŲ tryniai, PIENAS, cukrus, sūris Džiugas 18 mėn. 4,76%, spanguolių džemas: (gliukozės ir fruktozės sirupas, spanguolės 35%, cukrus, tirštiklis pektinas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, citrinų rūgštis, konservantas E202) cukruotos džiovintos spanguolės: (spanguolės 55%. 100 g.
Įvairių krepšelių su kietuoju sūriu Džiugas® rinkinys, 12 vnt. dėžutėje, 192 g. Įvairių krepšelių ir įvairių triufelių su kietuoju sūriu Džiugas® rinkinys, 12 vnt. dėžutėje, 180 g. Tortas su 18 mėn.
tags: #didzioji #riese #tortai #napoleonai