Knyga „Kai mano tėtis tapo krūmu“ (leidykla „Debesų ganyklos“) - tai Joke van Leeuwen kūrinys, kuris skaitytojui gali pasirodyti tarsi chameleonas. Už šmaikštaus knygos pavadinimo slypi šmaikšti ir naivi istorija, bent jau tokią ją regės jaunieji skaitytojai, o suaugusieji įžvelgs kai ką sudėtingesnio, liūdnesnio ir rimtesnio. Nors tėčio virtimas krūmu skamba kaip pasakos ar mito elementas, šiame straipsnyje panagrinėsime, ar tokiam neįprastam įvykiui galima rasti atspindžių istorijoje, mitologijoje ar psichologijoje.
Literatūrinis siužetas ir kontekstas
Istorija pasakoja apie mergaitę Todą, kuri gyvena su tėčiu. Mergaitės mama yra emigravusi ir gyvenimą kuria kitoje šalyje. Tačiau vieną dieną tėvui tenka pavirsti krūmu, t. y. stoti į armiją. Knyga prasideda kvapniu ir skaniu pasakojimu, kaip vienišas kepėjas augina dukrą ir viskas jiems buvo gerai, kol neprasidėjo karas. Dabar Toda gyvena su močiute, tačiau šalyje reikalai prastėja ir yra nusprendžiama, kad mergaitė turi keliauti į kitą šalį, kurioje gyvena jos motina.
Nors knygoje karas visai neminimas akivaizdžiai, tai yra šviesi, šilta ir net šypseną išspaudžianti knyga, kuri įkvepia. Ji labai lengvai skaitosi, joje greitai vystosi veiksmas, Todos jausmai ir žodžiai, nors ir rašyti suaugusiojo, neskamba dirbtinai. Knygoje yra ir pačios autorės pieštos iliustracijos, kurios nėra labai meniškos, bet juodai baltos komikso tipo gerai atskleidžiančios teksto nuotaiką.
Juozas Tumas-Vaižgantas - Dėdės ir dėdienės (skaito Giedrius Kadiša)
Interpretacijos: nuo mitologijos iki psichologijos
Transformacijos į augalus motyvas yra giliai įsišaknijęs įvairiose mitologijose ir folklore. Antikos mituose dažnai pasitaiko istorijų apie dievus ar herojus, paverčiančius žmones į medžius, krūmus ar gėles. Dažniausiai šios transformacijos yra bausmės, apsaugos ar net meilės išraiška.
Psichologinis ir socialinis lygmuo
Psichoanalizėje augalai dažnai simbolizuoja augimą, transformaciją ir ryšį su pasąmone. Krūmas, kaip augalas, gali simbolizuoti šeimos šaknis, prieraišumą prie žemės ir stabilumą. Tėčio virtimas krūmu gali reikšti jo norą įsišaknyti, tapti pastovesniu ar netgi atsiriboti nuo per didelio aktyvumo.
Istoriniame kontekste karas ar tremtis gali priversti žmones radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą, identitetą ir net tapatybę. Tai gali būti suprantama kaip metaforinė transformacija, kurios metu žmogus praranda savo ankstesnį „aš“ ir tampa kažkuo kitu. Tokią perspektyvą galima sieti ir su Eglės Švedkauskaitės mintimis, minint Gedulo ir vilties dieną, apie tai, kaip tremtis ir sovietinės represijos pakeitė Lietuvos gyventojus, palikdamos nematerialų palikimą - šaltį ir gėdos jausmą.
Lentelė: knygos techniniai duomenys
| Kategorija | Duomenys |
|---|---|
| Originalo kalba | Nyderlandų kalba |
| Leidykla Lietuvoje | Terra Publica (Debesų ganyklos) |
| Patartinas amžius | 10+ |
| Žanras | Vaikų literatūra, drama |
Kam skirta ši knyga?
Knygą drąsiai į rankas gali paimti gerai skaitantis trečiokas ar nestoras knygas mėgstantis šeštokas. Šią knygą ypač rekomenduočiau pedagogams - perskaitę ir diskusijoje dalyvaujantys moksleiviai empatiškai supras, kas nutinka pabėgėliams, kaip jie gali pasiklysti, pamesti dokumentus, nesuprasti kalbos ir turėti nepaprastai daug dvasinės stiprybės, kad nepalūžtų. Tai knyga-chameleonas - skirtingo amžiaus skaitytojams ji kalbės skirtingai.