Dabar duonos ir pyrago gaminių gamyba yra vienas iš pelningiausių ir populiariausių verslų Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, keliami patalpoms, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytus standartus. Straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems verslininkams, planuojantiems atidaryti kepyklą, tiek jau veikiantiems maisto tvarkymo subjektams, norintiems užtikrinti savo veiklos atitiktį teisės aktams.
Duona ir kreminiai konditerijos gaminiai yra neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis. Tačiau, nors abu produktai gaminami iš miltų, jie skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, gamybos procesu ir maistine verte. Konditerijos ir duonos gaminiai yra svarbi maisto pramonės dalis, o jų paklausa išlieka stabili nepriklausomai nuo sezono ar ekonominės situacijos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, konkurencija šioje rinkoje gerokai išaugo, todėl įmonėms būtina nuolat tobulėti ir ieškoti naujų būdų, kaip patenkinti vartotojų poreikius.
Maisto pramonėje duonos gamybos verslas yra antras pagal dydį po pieno pramonės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 300 duonos kepėjų. 2021 metais Lietuvoje kas mėnesį buvo parduodama apie 10 000 tonų duonos gaminių. Iš jų po 4000 tonų sudarė ruginė ir kvietinė duona, o apie 1500 tonų - sumuštinių duona.
ES teisės aktai ir standartai
Europos Sąjungoje maisto produktų saugą ir kokybę reglamentuoja šie teisės aktai: Reglamentas Nr. 1935/2004, Reglamentas Nr. 2023/2006, Reglamentas Nr. 10/2011, Reglamentas Nr. 882/2004, Reglamentas Nr. 975/2009, Reglamentas Nr. 1895/2005, Direktyva Nr. 2011/8, Direktyva Nr. 2002/72, Direktyva Nr. 2004/13, Direktyva Nr. 2005/31, Direktyva Nr. 2007/42, Direktyva Nr. 1984/500, Sprendimas Nr. 2002/16. Šie dokumentai apibrėžia maisto produktų pakavimo reikalavimus, vartotojų apsaugą, produkto kokybę ir visuomenės higieną.
Bendrieji reikalavimai maisto tvarkymo subjektams ir namų gamybai
VMVT patvirtino supaprastintus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems maistą mažais kiekiais gyvenamosios paskirties patalpose ir tiekiantiems jį tiesiogiai vartotojams. Fiziniai asmenys galės pasirinkti, kokią produkciją namuose gaminti - kepinius ir kitus miltinius produktus ar ruošti valgius ir patiekalus. Tokiai smulkiajai gamybai namų sąlygomis bus taikomi produkcijos kiekio reikalavimai.
Kiekio reikalavimai namų kepykloms
Jei miltinės ir kreminės konditerijos gaminys, duonos ar pyrago kepinys svers daugiau kaip 250 g, jų per dieną namuose bus galima pagaminti ne daugiau kaip penkis (pavyzdžiui, kepti tortus, pyragus, šakočius ir pan.). Smulkiųjų duonos ar pyrago kepinių, miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, kurių svoris bus ne didesnis kaip 250 g (pavyzdžiui, ragelių, bandelių, meduolių, keksų, keksiukų, spurgų, pyragaičių ir kt.), per dieną bus galima pagaminti ne daugiau kaip 100 vnt., o sveriamų smulkiųjų duonos ar pyrago gaminių - sausainių, džiūvėsių ar kūčiukų ir kt. - ne daugiau kaip 7 kg.
Reikalavimai patiekalams ir valgiams
Atitinkami kiekio reikalavimai numatyti ir namų sąlygomis vartotojams ruošiamiems patiekalams bei valgiams: patiekalų per dieną galima pagaminti iki 20 porcijų, pusgaminių - koldūnų, blynelių ir kt. - iki 10 kg, o nedidelių užkandžių, tokių kaip vieno kąsnio sumuštiniai, - ne daugiau kaip 100 vnt.
Reikalavimai norint gauti VMVT leidimą
Apsisprendę imtis šios veiklos ir norintys gauti VMVT leidimą fiziniai asmenys turės pateikti nustatyta tvarka išduotą Asmens medicininę knygelę, kuria patvirtinamas leidimas dirbti su maistu, išklausyti privalomus higienos žinių kursus ir, žinoma, - pasiruošti patalpas, gamybinius paviršius bei įrangą maisto gaminimui. Atkreipiame dėmesį, kad reikės laikytis ir tinkamos asmens higienos, žaliavų bei galutinių produktų sandėliavimo ir ženklinimo reikalavimų. Tokiam namų verslui skirtas maistas turės būti laikomas atskirai nuo asmeniniam vartojimui skirto maisto ir tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų apsaugotas nuo mikrobinės ir fizinės taršos iki patiekimo galutiniam vartotojui. O siekiant užtikrinti namų sąlygomis gaminamo maisto saugą ir kokybę, gamintojai privalės sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus.
Kaip parodė 2018 metų rudenį VMVT atlikta 1,3 tūkst. vartotojų apklausa, gyventojai palankiai vertina ir norėtų įsigyti rankų darbo namų gamybos maisto: tokią nuomonę išsakė apie 90 proc. apklaustųjų. Pastebėtas ir potencialių gamintojų susidomėjimas.
„Vien per pastaruosius aštuonis mėnesius gavome apie 100 užklausų dėl galimybės užsiimti mažų kiekių maisto gamyba namų virtuvėse. Todėl neabejojame, kad su Europos Komisija suderinti supaprastinti reikalavimai padės lengviau įvertinti savo galimybes ir apsispręsti svarstantiems, ar imtis maisto tvarkymo namuose, o jei verslas bus sėkmingas ir klientų ratas plėsis - taps gera atspirtimi plėtoti šią veiklą įsigyjant profesionalią įrangą ar didesnes patalpas, tapti konkurencingais rinkoje.
Kaimo vietovių gyventojai galės pasinaudoti ir Žemės ūkio ministerijos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ tokiai veiklai vystyti kaimiškose vietovėse“, - komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.
VMVT vadovo teigimu, visi norintys gaminti maistą namuose ir tiekti jį tiesiogiai vartotojams jau dabar gali pradėti ruoštis šiai veiklai.
Naminės duonos kelias Šeimos kepykloje: patalpų planavimas ir įrengimas
Planuojant patalpas duonos kepimui, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus: gamybos apimtis, technologinis procesas, darbuotojų skaičius, sanitariniai reikalavimai. Patalpų dydis turi būti pakankamas, kad būtų galima patogiai išdėstyti visą reikalingą įrangą ir užtikrinti darbuotojų saugumą bei patogumą. Be to, būtina numatyti atskiras zonas žaliavų saugojimui, tešlos paruošimui, kepimui ir produkcijos pakavimui.
Nedidelei kepyklėlei užtektų apie 150 kvadratinių metrų patalpų (mini kepyklai - apie 50 kvadratinių metrų). Dažniausiai patalpos nuomojamos, todėl verta iš anksto aptarti su nuomotoju galimybes vėliau patalpas išsipirkti.
Patalpas, kuriose bus ir prekyba, reikėtų rinktis judrioje vietoje, netoli didžiųjų prekybos centrų, didelių automobilių aikštelių. Jei vieta kepyklėlei bus pasirinkta ten, kur mažai automobilių stovėjimo aikštelių, tuomet geriausia ją įkurti ten, kur aplink yra daug vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių vietinių gyventojų ar gerai apmokamų įstaigų darbuotojų.
Patalpos turės atitikti maisto tvarkymo įstatymais numatytus reikalavimus. Apleistas patalpas reikės sutvarkyti, tai gali padidinti pirminę investiciją į verslą.
Patalpos grindys, sienos, lubos turi būti lengvai valomos, ant jų neturi kauptis nešvarumai. Būtina numatyti patalpas darbuotojų persirengimui, poilsiui, valymo ir dezinfekavimo priemonių laikymui. Patalpos turi turėti karšto ir šalto vandens tiekimą. Tualetų išėjimai negali būti į patalpas, kuriose ruošiamas maistas. Jei numatoma naudoti greitai gendančius produktus, turėtų būti sandėliavimo patalpos su reguliuojama temperatūra. Patalpose turi būti užtikrinamas vėdinimas ir patogus šių sistemų valymas. Kepykla naudoja didelius elektros ir dujų kiekius.
Maisto saugos reikalavimai
Užtikrinant maisto saugą, būtina laikytis šių reikalavimų: patalpos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, turi būti užtikrintas tinkamas vėdinimas ir apšvietimas, būtina atskirti švarias ir nešvarias zonas, darbuotojai turi laikytis asmens higienos reikalavimų.
Praktinis pavyzdys: patalpų ploto skaičiavimas
Tarkime, planuojame kepti 500 kg duonos per dieną. Šiam kiekiui reikalingas tam tikras kiekis žaliavų, įrangos ir darbuotojų. Apskaičiuokime reikalingą patalpų plotą:
| Zona | Funkcija | Apytikslis plotas (m²) |
|---|---|---|
| Žaliavų sandėlis | Miltų, mielių ir kitų ingredientų laikymas | 20 |
| Tešlos paruošimo zona | Tešlos maišymas ir brandinimas | 30 |
| Kepimo zona | Krosnys ir kita kepimo įranga | 40 |
| Pakavimo zona | Duonos atvėsinimas ir pakavimas | 20 |
| Sanitarinis mazgas | Rankų plovimo ir dezinfekavimo įranga | 10 |
| Administracinė zona | Dokumentų tvarkymas ir personalo poilsis | 10 |
| Viso | 130 |
Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, reikalingas maždaug 130 m² plotas duonos kepyklai, gaminančiai 500 kg duonos per dieną.
Įranga ir jos parinkimas
Atsižvelgiant į numatomą gamybos apimtį, reikės paskaičiuoti įrangos galingumus. Svarbu įvertinti esamų tinklų pajėgumus ir galimybę juos pritaikyti reikiamiems poreikiams.
Pagrindinė kepyklos įranga
- Miltų sijotuvas: Atvežti miltai sijojami pašalinant priemaišas.
- Tešlos ruošimo įranga: Tešla ruošiama tešlos minkymo mašinomis. Perkamo tešlos maišytuvo tipas priklausys nuo numatomos gaminti produkcijos.
- Tešlos dalijimo ir formavimo įranga: Po tešlos sumaišymo gaminys kočiojamas, apvalinamas, formuojamas. Tešlos dalintuvai padalina tešlą porcijomis.
- Brandinimo spinta: Brandinimo spintoje vyksta galutinis duonos gaminių paruošimas prieš kepimą. Ji taip pat naudojama brandinant greitai sušaldytus pusfabrikačius iš mielinės tešlos.
- Kepimo krosnys: Galutinė duonos gamybos grandis yra kepimas. Kepimo krosnių yra daug įvairių tipų. Jos gali būti skirtos duonos, pyrago, picos kepimui.
- Kita įranga: Dar gali tekti įsigyti formas, padėklus, tešlos pjaustymo stalą, iškeptos produkcijos vežimėlį.
Technologo ir personalo svarba
Pagrindinis kepyklos žmogus yra technologas. Jis parenka reikiamą įrangą ir sukuria patrauklius duonos ir pyrago receptus. Pradedantiesiems kepyklų verslą šiuo darbuotoju reikėtų susirūpinti pirmiausia. Internete nusižiūrėti receptai neužtikrins produkcijos išskirtinumo. Labai maži sudėties, rauginimo, brandinimo, kildinimo, kepimo laiko niuansai, temperatūra gali sugadinti ar kaip tik padaryti produktą nepakartojamą. Net su ta pačia įranga ir ta pačia technologija gali gautis visai kitokia gaminio kokybė. Dėl to svarbiausias kepyklos ar kepyklėlės žmogus yra receptus kuriantis ir tobulinantis technologas.
Kitas itin svarbus žmogus - realizatorius. Didesnei kepyklai tai būtų žmogus, kuris bendrautų su parduotuvėmis, kovotų už vietą lentynose, derėtųsi dėl kainų. Kepėjų turėtų būti bent po 2 pamainoje. Kepėjų kiekis priklauso nuo produkcijos paklausos. Yra kepyklų, kurios dirba trimis pamainomis. Mini kepyklėlė rentabiliai ima veikti per dieną iškepdama produkcijos už 300 EUR per dieną. Didesnį kepyklėlės rentabilumą užtikrina platesnis asortimentas.
Žaliavų tiekimas ir reikalavimai joms
Žaliavų tiekėjai turėtų būti tik dirbantys legaliai. Jei VMVT specialistai patikrinimo metu ras neaiškios kilmės žaliavų, kepykla gali būti laikinai uždaryta įpareigojant sunaikinti neaiškios kilmės žaliavas.
Pagrindinės žaliavos
Pagrindinės žaliavos kepyklai, iš kurių ruošiama tešla duonai, yra miltai, mielės, druska ir vanduo. Papildomai dedama riebalų, cukraus, kiaušinių, pieno. Pastaruoju metu ypač populiarėja duonos su įvairiais priedais - riešutais, sėklomis.
Reikalavimai žaliavų kokybei
- Miltai: turi būti savito, silpno kvapo, nemalonus kvapas rodo, kad miltai pradėję gęsti, pelyti. Gerų miltų skonis kiek saldokas, kartumas ir rūgštumas atsiranda gendančiuose miltuose. Spalva turi atitikti miltų rūšį. Miltai turi būti iki 15 procentų drėgnumo.
- Mielės: naudojamos tešlai išpurenti. Sudėtingų biocheminių procesų metu mielės fermentuoja cukrų, kurio rūgimo procese susidaro anglies dioksidas ir etilo alkoholis. Kepyklos perka sausas arba presuotas mieles. Mielės turį turėti specifinį kvapą, presuotos lengvai lūžti ir netepti.
- Cukrus: turi didelės įtakos duonos kokybei. Nedideli kiekiai cukraus greitina tešlos rūgimą, tačiau didelės dozės ima procesą stabdyti ir naikinti mieles.
Duonos ir konditerijos gaminių gamybos technologiniai aspektai
Duona - tai pagrindinis maisto produktas, gaminamas iš tešlos, kuri dažniausiai susideda iš miltų, vandens ir mielių. Pagrindiniai ingredientai: miltai (dažniausiai kvietiniai, bet gali būti naudojami ir ruginiai, speltų ar kiti miltai), vanduo (svarbus ingredientas, reikalingas miltų glitimui susidaryti ir mielėms aktyvuotis), mielės (suteikia duonai purumo ir specifinį skonį), druska (reguliuoja mielių aktyvumą ir sustiprina skonį).
Duonos gamybos procesas
- Tešlos paruošimas: Ingredientų sumaišymas ir tešlos minkymas.
- Tešlos kildinimas: Kad mielės "suveiktų" ir tešla pakiltų.
- Formavimas: Tešlos padalijimas į norimo dydžio ir formos gabalus.
- Kepimas: Aukštoje temperatūroje, kad duona iškeptų ir įgautų tinkamą tekstūrą.
Konditerijos gaminiai ir pyragaitės - tai saldūs kepiniai, skirti desertui ar užkandžiui. Jų sudėtyje dažnai būna daugiau riebalų, cukraus ir kiaušinių nei duonoje. Pagrindiniai ingredientai: miltai (dažniausiai naudojami smulkūs kvietiniai miltai), cukrus (suteikia saldumo ir minkštumo), riebalai (suteikia gaminiams trapumo ir drėgnumo, tai gali būti sviestas, aliejus ar margarinas), kiaušiniai (suteikia struktūros, rišamumo ir praturtina skonį), kepimo milteliai arba soda (naudojami tešlai pakelti).
Konditerijos gaminių gamybos procesas
Konditerijos gaminių gamybos procesas gali būti labai įvairus, priklausomai nuo konkretaus produkto. Tačiau dažniausiai jis apima daugiau etapų ir reikalauja daugiau kruopštumo nei duonos gamyba. Pavyzdžiui, tortų gamyba gali apimti biskvito kepimą, kremo paruošimą, torto surinkimą ir dekoravimą.
- Ingredientų sumaišymas.
- Tešlos arba masės paruošimas.
- Formavimas arba dekoravimas.
- Kepimas arba šaldymas (priklausomai nuo gaminio).
Pagrindiniai skirtumai tarp duonos ir konditerijos gaminių
| Savybė | Duona | Konditerijos gaminiai |
|---|---|---|
| Paskirtis | Pagrindinis maisto produktas | Desertui arba užkandžiui |
| Saldumas | Mažas arba nėra | Didelis |
| Riebalų kiekis | Mažas | Didelis |
| Tekstūra | Puri, minkšta arba traški | Trapi, minkšta, puri arba kreminė |
| Pagrindinis kildinimo agentas | Mielės | Kepimo milteliai arba soda |
Apibendrinant galima teigti, kad nors abu gaminiai yra kepami, jie skiriasi savo sudėtimi, gamybos būdu ir paskirtimi.
Maistinė vertė
Duona, ypač pilno grūdo, yra geras skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Ji taip pat suteikia energijos dėl sudėtyje esančių angliavandenių. Konditerijos gaminiai dažniausiai turi didelį kiekį cukraus, riebalų ir kalorijų, bet mažai skaidulų, vitaminų ir mineralų.
Kaip pasirinkti kokybišką duoną ir konditerijos gaminius?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko duonos ir pyrago gaminių patikrinimus daugiau nei 60-yje prekybos įmonių per devynis mėnesius. Tikrinimų rezultatai parodė, kad gamintojai rinkai tiekia kokybiškus gaminius, nes visi ištirti mėginiai buvo neigiami.
Renkantis duonos gaminius, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Išvaizda: Duona neturėtų būti deformuota ar pažeista.
- Pakuotė: Jei duona supakuota, įsitikinkite, kad pakuotė nepažeista. Geriausia pirkti supakuotus gaminius, nes taip jie apsaugomi nuo galimos mikrobinės taršos.
- Ženklinimas: Atidžiai perskaitykite ženklinimo etiketėse pateiktą informaciją (sudėtį, tinkamumo vartoti terminą, gamintoją).
- Tinkamumo vartoti terminas: Nepirkite duonos, kurios tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs.
- Laikymo sąlygos: Įsitikinkite, kad duona laikoma tinkamomis sąlygomis (ne užšaldyta, ne šaldytuve, nepažeistoje pakuotėje).
Renkantis konditerijos gaminius, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Išvaizda: Gaminys turėtų atrodyti šviežias ir patrauklus. Venkite gaminių su apdžiūvusiais ar suskilinėjusiais paviršiais.
- Kvapas: Gaminys turėtų turėti malonų, natūralų kvapą. Venkite gaminių su stipriais, nenatūraliais kvapais.
- Sudėtis: Atidžiai perskaitykite sudėtį. Rinkitės gaminius su kuo mažiau dirbtinių priedų (dažiklių, kvapiklių, konservantų).
- Tinkamumo vartoti terminas: Nepirkite gaminių, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs.
- Laikymo sąlygos: Įsitikinkite, kad gaminys laikomas tinkamomis sąlygomis (šaldytuve, jei reikia).
Vartotojų skundai ir higienos reikalavimai
Šiais metais dėl nekokybiškų duonos, pyrago ir konditerijos gaminių buvo gauti 108 vartotojų skundai, iš kurių 39 pasitvirtino. Tai rodo, kad svarbu būti atidiems renkantis šiuos produktus ir nebijoti kreiptis į atitinkamas institucijas, jei pastebėjote kokybės problemų.
Patikrinimų metu nustatyta ir higienos pažeidimų - buvo naudojamas nešvarus ar susidėvėjęs inventorius, trūko rankų sausinimo, dezinfekavimo priemonių, darbuotojai nedėvėjo specialių darbo drabužių, ne visi darbuotojai dirbo pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos mokymų kursus. Per devynis šių metų mėnesius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai daugiau nei 60-yje prekybos įmonių atliko duonos ir pyrago gaminių patikrinimus.
„Tikrinimų rezultatai parodė, kad gamintojai rinkai tiekia kokybiškus gaminius, nes visi ištirti mėginiai buvo neigiami. Nepriklausomai nuo to, kad kokybė atitiko reikalavimus, patikrinimų metu buvo nustatyta prekybos pažeidimų. Iš grubių dažniausiai fiksuoti šie pažeidimai - buvo prekiauta neženklintais duonos ir pyrago gaminiais, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, gaminiai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kai kuriose parduotuvėse duona, batonai ar pyragai buvo laikomi užšaldyti šaldikliuose ar šaldytuvuose, su pažeistomis pakuotėmis ar visai nesupakuoti. Užfiksuota ir higienos pažeidimų - buvo naudojamas nešvarus ar susidėvėjęs inventorius, trūko rankų sausinimo, dezinfekavimo priemonių, darbuotojai nedėvėjo specialių darbo drabužių, ne visi darbuotojai dirbo pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos mokymų kursus.
„Vartotojams primename, kad, renkantis duonos gaminius, labai svarbu atkreipti dėmesį, ar jie nedeformuoti, nepažeistos pakuotės. Reikėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketėse pateiktą informaciją. Duonos gaminius rekomenduotina pirkti supakuotus, nes taip jie apsaugomi nuo galimos mikrobinės taršos. Be to, ant pakuočių nurodyta vartotojui labai svarbi informacija - tinkamumo vartoti terminai.
Rinkos tendencijos ir konkurencija
Pastaruoju metu pastebima forminės duonos ir batonų pardavimų mažėjimo tendencija. Vartotojai vis dažniau renkasi duoną ne dėl kainos, o dėl šviežumo ir naujoviškumo. Tai suteikia galimybių keisti rinkos struktūrą tiek veikiančioms, tiek naujai atsidarančioms kepykloms.
Per pastaruosius kelerius metus bankrutavo kelios dešimtys nedidelių kepyklų. Pagrindinė to priežastis - nesugebėjimas konkuruoti dėl pozicijų didžiuosiuose prekybos centruose. Rinkos specialistai teigia, kad sparčiai besikeičiančioje rinkoje išliks tie, kurie nuolat investuos į įrangos atnaujinimą.
Konkurencija yra apibūdinama kaip ekonomikos subjektų varžymasis siekiant savo tikslų. Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Tobula konkurencija - tai padėtis, kai rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų, kai įėjimas į rinką yra laisvas, o rinkos dalyviai turi visą informaciją apie kainas ir gaminių savybes. Tačiau realiame gyvenime tokios tobulos konkurencijos beveik nėra. Teorijoje autoriai skiria įvairias netobulos konkurencijos rinkas: monopolinę konkurenciją, oligopoliją, monopoliją.
Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką yra labai sunku dėl didelio investicijų poreikio. Oligopolininkės daro įtaką kainai rinkoje, kurios įėjimo ir išėjimo barjerai yra dideli. Oligopolininkai vengia kainų konkurencijos, nes kainų skirtumas yra lengvai išlyginamas. Oligopolinėje rinkoje paprastai yra naudojami kiti metodai: technologijos tobulinimas, gaminių kokybės gerinimas, teikiamų paslaugų plėtimas, garantijų didinimas ir kt.
Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikrųjų monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa.
Rinkos patrauklumas ir plėtros galimybės yra tuo mažesnės, kuo didesnę įtaką rinkoje turi tiekėjai ir pirkėjai, kuo didesnė naujų ekonomikos subjektų įėjimo į rinką galimybė arba pakaitalų atsiradimo galimybė rinkoje, o taip pat, kuo stipresnė yra konkurencinė kova tarp ekonomikos subjektų rinkoje.
Marketingas ir klientų pritraukimas
Nedidelė kepyklėlė turėtų daugiau orientuotis į vietinių gyventojų ar biurų darbuotojų auditorijas.
Rinkodaros priemonės
Vietiniuose renginiuose duonos ir pyrago gaminiai galėtų būti paruošti kepyklėlės. Nepagailėkite šiems gaminiams, nes paragavę itin skanaus gaminio žmonės taps pastoviais pirkėjais ir produkcijos ambasadoriais. Praeikite vietinius nuomonės formuotojus - kirpyklas, grožio salonus, aprangos parduotuvėles, kavines ir pavaišinkite savo produkcija jų darbuotojus. Susipažinkite su vietinės bendruomenės lyderiais, prisidėkite prie jų veiklos, gal net paremkite bendravimo įrankių sukūrimą, jų palaikymą.
Franšizės galimybės
Kepyklėlė gali dirbti pagal franšizę su kitos, jau turinčios vardą, kepyklėlės ženklu. Žinomas vardas duoda iš karto pasitikėjimo žmonėms, ypač jei jie turi teigiamos patirties su franšiziniu prekiniu ženklu. Dažniausiai franšizė parduodama už nustatytą mokestį, gali būti atskaičiuojama dalis apyvartos ar pelno. Franšizės pardavėjai dažniausiai turi nustatytus reikalavimus vidaus įrengimui, darbo procesams, produkcijos kokybei.
Teisiniai aspektai ir leidimai
Įmonė ar asmuo, norintis užsiimti kepinių kepimu ir pardavimu vartotojams, turi susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 metų spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo" reikalavimais, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena". Turint tinkamai įrengtas, komercinės paskirties patalpas, gamybos procedūrų technologinius ir savikontrolės sistemos aprašymus, turite kreiptis dėl Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo.
Įmonės registravimas
Kepyklai tikslingiausia registruoti uždarąją akcinę bendrovę ir iš karto prašyti leidimo tapti PVM mokėtoju. Veiklos pradžioje nusimato gana daug išlaidų ir jei būsite ne PVM mokėtojas, tai sumokėjus PVM įmonei jo negrąžins. Įmonę nebrangiai užregistruoti padeda įmonių registracijos paslaugas teikiančios įmonės.
Profesinis mokymas ir karjeros galimybės
Norint tapti kvalifikuotu duonos ir kreminės konditerijos specialistu, reikalingas profesinis mokymas. Lietuvoje yra daug mokymo įstaigų, siūlančių virėjo, konditerio ir duonos bei pyrago gaminių kepėjo specialybes. Pavyzdžiui, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras siūlo konditerio modulinę profesinio mokymo programą, kurioje veda teorijos bei praktikos pamokas (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis) profesijos mokytoja ekspertė, dirbanti nuo 1990 m. Ši mokymo įstaiga turi renovuotą bendrabutį bei atnaujintus kambarius, o įstojusieji į mokymo centrą pirmą pusmetį gauna stipendiją.
Baigus profesinę mokyklą, galima įsidarbinti restoranuose, kavinėse, kepyklose, konditerijos įmonėse arba pradėti savo verslą. Šios srities specialistai visada paklausūs darbo rinkoje.
Duonos kelias (The way of bread)
tags: #duonos #ir #kremines #konditerijos