Duona - vienas svarbiausių maisto produktų lietuvių kultūroje, lydintis žmogų nuo gimimo iki mirties. Rokiškio kraštas, turtingas tradicijų ir papročių, duonai skiria ypatingą vietą. Šiame straipsnyje panagrinėsime duonos šventės istoriją Rokiškyje, jos tradicijas, reikšmę ir kaip ji švenčiama šiandien.
Duonos reikšmė lietuvių kultūroje
Nuo seno duona Lietuvoje buvo ne tik maistas, bet ir šventas dalykas. Ji simbolizavo gerovę, derlių ir šeimos vienybę. Duona buvo garbinama, su ja elgiamasi pagarbiai, o jos atliekos niekada nebuvo išmetamos. Duona buvo svarbi ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir apeigose, šventėse bei tradicijose. Lietuviai nuo seno garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą - duoną.
Šv. Agotos diena - duonos pagerbimo šventė
Vasario 5-oji - Šv. Agotos diena, dar vadinama Duonos diena. Šią dieną lietuviai kepdavo ir šventindavo duoną, tikėdami, kad ji apsaugos nuo gaisro, perkūnijos, ligų ir kitų nelaimių. Be to, šią dieną atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo.
Pašventinta duona buvo laikoma garbingiausioje namų vietoje ir saugoma kaip talismanas. Tikėta, kad nešama į mišką, ji saugo nuo gyvatės įkandimo. Rokiškio krašto duonos kepėjai ir šiandien mini Šv. Agotos dieną, puoselėdami senas tradicijas. UAB „Darola“ vadovas Pranas Blažys teigia, kad visa jo šeima mini šią dieną ir turi savitas tradicijas. UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė taip pat mini šią šventę tiek darbe, tiek namuose.
Bendrovės kolektyvas kepa didžiulį pyragą, o močiutė neša „Lašų duonos“ iškeptą duoną į bažnyčią pašventinti ir išdalina šeimos nariams. Pašventintus gabalėlius žmonės saugo namuose ar nešiojasi piniginėse iki kitos Šv. Agotos dienos. I. Aukštuolienė teigia, kad duoną gerbia ne tik šią šventinę dieną, bet ir kiekvieną kitą metų dieną.
ŠILAGĖLĖS vaikai. Šv. Agotos, Duonos diena. :)
Duonos kelias nuo grūdo iki stalo Rokiškio krašte
Duonos kelias - ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis daug darbo ir kantrybės. Nuo sėjos iki kepimo duona pereina daugybę etapų, kuriuose dalyvauja žemdirbiai, malūnininkai ir kepėjai. Šio proceso svarba pabrėžiama ir edukaciniais renginiais. Birželio 15 dieną Juodupėje vyko įspūdinga Antaninių šventė, kuri pritraukė daugybę miestelio gyventojų ir svečių. Bendruomenės salėje 18 valandą prasidėjo duonos edukacija ir paroda "Duonos kelias nuo grūdo iki stalo".
Ir dainos skambėjo, ir rateliai sukosi, ir patarlės bei istorijos apie duoną aidėjo, o duonos keliu visus lydėjo „Galukiemio“ šeimininkė ir skanios duonos bei pyragų kepėja Daiva Mickūnienė. Daiva Mickūnienė prisipažino ruginę duonelę kepanti jau beveik 40 metų, o duonos kepėja norėjusi būti nuo pat vaikystės, kai šviežia duona vis pavaišindavo kaimynės Elenytės močiutė. Šventės pabaigoje galima buvo paragauti įvairios Kamajų duonos kepėjų naminės duonos - ir ruginės, ir su visokiais priedais. Ir net pačios Daivos kepto duonos trupinių pyrago, kuris turi ir receptą, ir savo istoriją.
Šventė „Visur duona su pluta“ - pagrindinė Rokiškio duonos šventė
Vienas iš Rokiškio bendruomenės tikslų yra krašto tradicijų puoselėjimas ir bendruomeniškumo skatinimas. Šventė „Visur duona su pluta“ - tai tradicinis renginys, skirtas pagerbti duoną, jos augintojus ir kepėjus. Ši šventė Rokiškio krašte vyksta jau daugiau nei 20 metų ir yra tapusi neatsiejama kultūros tradicijų puoselėjimo dalimi. Kasmet bendruomenės gyventojų sąmonėje įsitvirtina poreikis vasaros viduryje susitikti tradicinėje duonos (Oninių) šventėje. Šventės metu ne tik garbinama duona ir jos augintojai, kepėjai, bet ir rugiapjūtės pradžia paverčiama didžiule švente, jungianti žmones artumo saitais.
Šventės istorija ir raida
Šventės istorija prasidėjo Miežiškių seniūnijoje, Nibragalio, Kerblonių, Limeikių kaimuose, kur tuometė kultūros darbuotoja Stasė Eigirdienė inicijavo jaukias naminės duonos kepimo šventes. Mažyčiai renginiai pastaraisiais metais išaugo į didžiules, gausybę žmonių sukviečiančias šventes. Šventė „Visur duona su pluta“ praminta profesine duonos kepėjų švente. Gimusi ir 10 metų vykusi Miežiškiuose, pastarąjį aštuntmetį ji persikėlė į Radviliškių kaimą, kur Kisielių sodyboje renginys vyko jau vienuoliktą kartą.
Šventės „Visur duona su pluta“ raida ir ypatybės
| Ypatybė | Detalės |
|---|---|
| Pavadinimas | „Visur duona su pluta“ |
| Pradžia | Miežiškių seniūnija, Nibragalio, Kerblonių, Limeikių kaimai |
| Iniciatorius | Stasė Eigirdienė (tuometė kultūros darbuotoja) |
| Pirminė forma | Jaukios naminės duonos kepimo šventės |
| Raiškos evoliucija | Išaugo į didžiules, gausybę žmonių sukviečiančias šventes |
| Dabartinė vieta | Radviliškių kaimas (Kisielių sodyba, daugiau nei 10 metų) |
| Trukmė | Vyksta jau daugiau nei 20 metų (įskaitant pradinį laikotarpį) |
| Paskirtis | Pagerbti duoną, jos augintojus ir kepėjus; puoselėti tradicijas |
Kultūriniai renginiai ir amatai šventėje
Visą dieną vykusioje šventėje nuobodžiaujančių nebuvo, rengėjai svečiams - ir suaugusiesiems, ir vaikams siūlė įvairiausių pramogų ir veiklų. Vyksta gausi tradicinė amatų mugė, kurioje savo gaminius demonstruoja tautodailininkai, amatininkai, malūnininkai, rankdarbių meistrai, žolininkės. Natūralios duonos ir pyragų kepėjai pristato savo gaminius, dalijasi patirtimi ir receptais. Amatų kiemelyje darbuojasi amatininkai ir medžio skulptūrų drožėjai. Renginyje pagerbiami duoną auginantys, kepantys ir ja vaišinantys žmonės.
Natūralumo svarba Rokiškio duonos kepykloms
Pastaraisiais metais mitybos sferoje natūralumas tapo itin svarbus, tapęs didžiausiu „mados klyksmu“. Ir UAB „Darola“ vadovas P. Blažys, ir UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė I. Aukštuolienė teigia, kad jų kepamoje duonoje nėra jokių nenatūralių priedų. Anot P. Blažio, vienintelė problema yra ta, kad kepiniai greičiau sensta.
UAB „Lašų duona“ savo gaminamoje produkcijoje taip pat remiasi natūralumu. I. Aukštuolienė teigia, kad jų juodi gaminiai yra visiškai natūralūs ir kad dėl natūralumo jie tampa madingi. UAB „Lašų duona“ yra žymima „Žalio rakto skylute“, kuri rodo, kad jų gaminiuose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų.
Rokiškis - kultūros ir duonos tradicijų miestas
Rokiškis - miestas, turtingas istorijos, kultūros ir tradicijų. Čia puoselėjamos senosios duonos kepimo tradicijos, rengiamos šventės ir edukaciniai užsiėmimai, skirti supažindinti su duonos keliu nuo grūdo iki stalo. Rokiškis dažnai atpažįstamas kaip sūrininkų miestas ir vis dažniau įvardijamas kaip tapytų margaspalvių langinių sostinė. Tačiau ne mažiau svarbi ir duonos tradicija, kuri jungia žmones ir puoselėja krašto kultūrą.
Vasario 7 d. ne tik Konstantinavos (Kazliškio sen.) krašto žmonės, bet ir svečiai iš kaimyninių bendruomenių rinkosi į Konstantinavos bendruomenės namus, į popietę “Duonele kvepia mūsų namai”. Šauniosios bendruomenės “gaspadinėlės” visus vaišino namine duonele, skaniu pyragu, saldžia gira. Išgirdome daug pasakojimų apie duonos auginimo ir kepimo papročius, minėjome mįsles, minkles, lenktyniavome, kas pasakys daugiau patarlių ir priežodžių apie duoną. Daug gražių, nuostabių šio regiono dainų, sutartinių visiems skyrė Žiobiškio kultūros centro folklorinis ansamblis “Vengerynė”, vadovaujamas Aušros Kežutienės, o nuoširdžiai su švente sveikino bendruomenės pirmininkė Virginija Ardavičienė. O paskui, grojant Konstantinavos saviveiklininkams, vadovaujantiems Virginijaus Venciulio, žaidėme žaidimus, šokome, dainavome.
