Klasikos ir džiazo derinys - tai unikalus muzikos patyrimas, sujungiantis skirtingus stilius ir žanrus. Toks derinys atveria naujas muzikines erdves ir leidžia klausytojams patirti platų emocijų spektrą. Straipsnyje panagrinėsime, kas sudaro klasikos vakarą su džiazo prieskoniais, ir kokie elementai jį daro išskirtiniu.
Džiazo Festivaliai ir Klasikos Elementai
Dažnai džiazo festivaliuose galima išgirsti ne tik tradicinį džiazą, bet ir klasikos elementų. Pavyzdžiui, dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“ pasižymėjo tuo, kad jau iki oficialaus atidarymo vyko įvairūs koncertai ir veiklos. Organizatoriai pasikvietė muzikos virtuozus, pasaulinio lygio bliuzo atlikėjus „Latvian Blues Band“. Tauragiškiai turėjo galimybę pasinerti į pasaulinio lygio bliuzą, sujungiantį savyje žavingą Naujojo Orleano ritmą ir Čikagos bliuzo skambesį.
Vasaros koncertų ciklai Klaipėdoje apima programas, kurios sujungia kelis muzikos stilius, praturtintos džiazo, roko, elektroninės muzikos, dainuojamosios poezijos, folkloro elementais. Vasaros ciklą pradėjo intriguojančios „Klasikos provokacijos“ - klasikinės ir džiazo muzikos lydinys. Jo scenos partnerė šioje programoje Aleksandra Žvirblytė, anot P. Vyšniausko, „yra puiki klasikos atlikėja, bet kas reta tarp „klasikų“, dar ir drąsiai improvizuojanti pianistė“.
Alytuje garsiai nuskambėjo penktasis ALYTUS JAZZ festivalis, kuris tapo ne tik muzikine, bet ir bendruomenine švente. Scenoje skambėjo įvairūs džiazo muzikos stiliai - nuo subtilios svingo klasikos iki modernaus, šiuolaikine energija pulsuojančio progresyviojo džiazo. Džiazas tvyrojo visame mieste, ne tik koncertų salėse - kavinės tapo jo dalimi, alytiškiai ir svečiai buvo kviečiami pasimėgauti specialiais, džiazo įkvėptais meniu pasiūlymais „Li Sushi“, „Brunch cafe“, „Coco Lounge“ kavinėse. „Alytus Jazz“ meno vadovė Jurgita Kričenaitė dalinasi: „Šiemet programa buvo ypač kontrastinga. Ir smagiausia, kad koncertai nesibaigė tik tą akimirką, mačiau, kaip žmonės ieškojo atlikėjų muzikose platformose, o iš salės išėjo su vinilinėmis plokštelėmis rankose. Vadinasi, suteikėme progą žmonėms atrasti tai, ką nori klausyti ir toliau. Man labai gera matyti, kad „Alytus Jazz“ jau nebėra tik vienas renginys tarp kitų. Jis tapo miesto reiškiniu, tokiu svarbiu, kad alytiškiai jau neįsivaizduoja rudens pradžios be jo.“
Pavasarį vyksiantis didžiausias Lietuvos džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną įspūdingą dovaną melomanams. Džiazo gerbėjai apie Leonidą Šinkarenką pirmąsyk išgirdo 1981-aisiais, kai jaunas muzikantas prisijungė prie garsaus džiazmeno Vladimiro Čekasino grupės. Leonido Šinkarenkos nuolat pasipildančiame koncertų sąraše - daugiau nei 100 festivalių pavadinimų, o diskografijoje - per šešias dešimtis albumų, kuriuose skamba jo instrumentas. Leonidas Šinkarenka garsėja gebėjimu meistriškai derinti tradicinį ir šiuolaikinį džiazą, kurdamas originalias kompozicijas, atspindinčias tiek lietuvišką, tiek tarptautinį muzikinį paveldą. Jo muzika intensyvi, dinamiška ir nuolat tobulėjanti. Jo suburtos grupės „Jazz 5 N“ pasirodymuose išryškėja kiekvieno nario meistriškumas. Pavartę senas festivalio programėles, kai kurių iš jų pavardes rasite įrašytas dar tais laikais, kai festivalis žengė pirmuosius žingsnius. Kaip pripažįsta pats grupės lyderis, „Kaunas Jazz“ vaidmuo 2026-aisiais 30-metį minėsiančio kolektyvo istorijoje yra svarbus - dar 1997-aisiais festivalis išleido pirmąją grupės kompaktinę plokštelę ir ne sykį suteikė jai sceną. Nuo 1981-ųjų, kai debiutavo garsiame „Oktavos“ orkestre, pianistas ir kompozitorius Dainius Pulauskas nuėjo ilgą ir įspūdingą kelią. Dainiaus Pulausko grupė pelnytai laikoma Lietuvos džiazo ambasadoriais - grojo daugiau kaip 40 pasaulio valstybių, nuo Kanados iki Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Grupė yra paruošusi ne vieną koncertinę programą su įvairių žanrų kolektyvais - nuo simfoninio orkestro iki folkloro ansamblio. Dainius kuria muziką dideliems ir kameriniams ansambliams, dainų šventėms (jubiliejinėje 100-mečio dainų šventėje skambėjo jo chorinė daina „Savo žemės vaikai“). Jis nuolat dalyvauja televizijos projektuose, aranžuoja jiems muziką. Jo kūryba įamžinta net 20-tyje autorinių albumų. Visi Dainiaus Pulausko grupėje grojantys muzikantai - puikūs improvizuotojai, priklausantys Lietuvos džiazo elitui. Jie muzikuoja įvairiuose projektuose, dažnai vieno festivalio metu skuba net į keletą scenų. Šie metai nėra išimtis - trimitininkas Valerijus Ramoška pasirodys ir su Leonidu Šinkarenka. Daugiau festivalio „Kaunas Jazz“ dalyvių bus paskelbta artimiausiu metu.
Atlikėjai ir Jų Muzikiniai Stiliai
Įvairūs atlikėjai ir ansambliai kuria muziką, kuri svyruoja tarp džiazo ir etno muzikos, maišydami skirtingus muzikos stilius. Kobylinskio muzikoje yra emocionalumas ir melodingumas, kurie privers klausytoją išgyventi jo muziką. „Zuco 103“ muzika tai gyvas junginys braziliškų ritmų, džiazo ir šokio bei dub stiliaus. Šis trio tapo tikrais brazilectro pionieriais, subrendusiais į tarptautinės muzikos scenos lyderius. Jan Maksimovič, džiazo muzikos atlikėjas, kompozitorius, vienas ryškiausių Lietuvos džiazo saksofonininkų, išsiskiriantis emocionaliu ir brandžiu muzikavimu, polistilistinės raiškos meistras, savitas kompozitorius, grupių lyderis bei pedagogas. Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai nuodugniai domisi tradicinėmis ir moderniomis muzikavimo galimybėmis nuo ankstyvos vaikystės.
Broliai Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai interpretuoja M. K. Čiurlionio fortepijoninius kūrinius unikaliu būdu. Naudodami džiazo, roko, elektroninės muzikos elementus jie perkomponuoja M. K. Čiurlionio kūrinius.
Festivaliai ir Renginiai
Lapkričio mėnesį Vilniuje vyksta tarptautinis akordeono festivalis, kuriame pristatomas itin turtingas žanrais repertuaras. Festivalyje pasirodo atlikėjai iš Italijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Festivalį atidarė 4tango ir Ieva Prudnikovaitė su premjera „Karmen kodas“, kurioje nuskambėjo puikiai pažįstamos ispaniškos melodijos, specialiai suaranžuotos kvartetui ir balsui. Po šio koncerto, gyvos muzikos klube „Tamsta“ , savo džiazo trio ir autorinių kūrinių programą pristatė vienas talentingiausių Lietuvos jaunosios kartos akordeonistų Nerijus Bakula. Italų duetas “2Ttango” (Giuseppe Scigliano - bandoneonas, Filippo Arlia -fortepijonas) dovanojo išskirtinę galimybę pasimėgauti aistringomis melodijomis, sustabdančiomis laiką improvizacijomis, geidulingais sąskambiais. Lietuvių atlikėjų trejetas BSM trio su turtinga improvizacine programa, kurioje savitai interpretuojamos džiazo temos, žydų, arabų, balkanų šalių dainos.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje jau kurį laiką tvyro šventinė atmosfera, bylojanti apie šv. Kalėdų laukimą. Netrukus ji prisipildys tradicinėmis artėjančių švenčių giesmėmis ir kalėdiniu džiaugsmu trykštančia muzika. Gruodžio 21-31 d. Filharmonija kvies į Kalėdų ciklo koncertus, o juose skambės įvairiausia muzika - nuo kalėdinių giesmių ir žėrinčios klasikos iki džiazo kokteilio su Zappa. Šventinių koncertų ciklą gruodžio 21 d. 12 val. pradės gražia tradicija tapęs „Ąžuoliuko“ koncertas. Šįkart chorinės muzikos koncerte susijungs net trys Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorai - „Ąžuoliukas“, „Varpelis“ ir „Gintarėlis“, o kartu pasirodys ir jų draugai. Koncerte skambės italų baroko kompozitoriaus Antonio Vivaldi „Gloria“ - džiaugsminga šlovinimo giesmė, sudaryta iš dvylikos trumpų, kontrastingų dalių. Gruodžio 21 d. 19 val. Filharmonijos scenoje pasirodys visada jaunatviškas, įvairaus žanro programomis ir partneryste su netikėtais svečiais bei įdomiais instrumentų deriniais džiuginantis Čiurlionio kvartetas. Šįkart su kvartetu muzikuos unikalus akordeono ir kontraboso duetas „DYAD“ iš Belgijos, - Didier Laloy ir Adrienas Tybergheinas, - sukuriantis novatorišką alchemiją, kompozicijose išradingai sujungiantis klasikinę, tradicinę ir populiariąją muziką. Dueto programų varomoji jėga - perkusiniai ritmai, aštrūs rifai ir trykštantys akordeono motyvai, derinami su elektriniu kontrabosu, išnaudojančiu visas savo garsines galimybes. Skambės Didier Laloy ir Adrieno Tybergheino kompozicijos. Gruodžio 27 d. 19 val. publikos lauks „Kalėdos su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) ir Sergejumi Krylovu“. Šiame tradiciniame LKO ir jo meno vadovo, smuikininko, dirigento S. Krylovo koncerte Kalėdų dvasią sukurs devyniolikmečio Franzo Schuberto parašytas virtuozinis Rondo A-dur ir publikos itin mėgstama Wolfgango Amadeus Mozarto Serenada styginiams „Mažoji nakties muzika“. Koncerte skambės ir vieno garsiausių pasaulio smuikininkų Fritzo Kreislerio kūriniai, alsuojantys XIX a. pabaigos - XX a. pradžios muzikinės Vienos dvasia. Kalėdoms Filharmonijoje tradiciškai ruošiasi ir Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO), gruodžio 28 d. 19 val. kviesiantis palydėti metus nauja, intriguojančia programa „Džiazo kokteilis su Zappa“. Šįkart orkestras, dirigentas Karolis Variakojis ir garsus džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas nukels į džiazo bei alternatyviojo roko pasaulį, primindamas išskirtinį amerikiečių muzikantą Franką Zappą. LSPO nutarė parengti programą, kurioje susipintų tiek originalios F. Zappos kompozicijos, aranžuotos simfoniniam pučiamųjų orkestrui, tiek džiazo ir avangardinės muzikos opusai. Greta F. Zappos kūrybos, koncerto programą papildys spalvinga orkestruote pulsuojantis amerikiečių kompozitoriaus Danos Wilsono Koncertas džiazo fortepijonui ir pučiamųjų orkestrui. Tie, kurie nors kartą girdėjo garsaus vokalinio ansamblio „The Queen’s Six“ muzikavimą, gruodžio 29 d. 19 val., be abejo, plūstels į šio karališko seksteto koncertą. „The Queen’s Six“, arba „Karalienės šešetas“, - šeši Vindzoro pilyje įsikūrusios Šv. Jurgio koplyčios choro nariai - publikai dovanos programą „Karališkos Kalėdos“. Koncerte skambės įvairių laikotarpių kalėdinės giesmės ir jų aranžuotės a cappella ansambliui, tarp jų gerai pažįstamos, publikos pamėgtos ir kalėdiniu laikotarpiu niūniuojamos melodijos, tokios kaip „Žvanga varpeliai“ ar „Linksmų mažų Kalėdų“. Muzikinės Kalėdų savaitės kulminacija taps tradiciniai Naujamečiai koncertai. Gruodžio 30 ir 31 d. 19 val. Filharmonijoje skambės Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir jo vadovo maestro Modesto Pitrėno „Simfoninė salvė Naujiems“. Solo su orkestru šįkart pasirodys spinduliuojančiu deimantu vadinama Viktorija Miškūnaitė (sopranas) ir vienas perspektyviausių jaunosios kartos tenorų Jurgis Jarašius. Programoje - nuotaikingos simfoninės miniatiūros ir dainingiausios operų bei operečių arijos. Gruodžio 31 d. 18 ir 20 val. Šv. Jonų bažnyčioje Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas ir smuikininkas Sergejus Krylovas grieš Johanno Sebastiano Bacho Koncertus smuikui ir orkestrui bei Josepho Haydno Simfoniją Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“). Pastaroji jau tapo neatsiejama LKO ir metų palydėtuvių dalimi, tad ir Naujametis koncertas vadinamas „Atsisveikinimo simfonija“. Gruodžio 31 d. 19 val. Vilniaus Gaono žydų muziejuje vyksiantis „Naujametis vakaras su Vilniaus kvartetu“ žada susitikimą ir su kvarteto bičiuliais pianiste Guoda Gedvilaite bei kontrabosininku Donatu Bagursku. Senuosius metus muzikai tradiciškai palydės atlikdami subtilųjį Franzo Schuberto „Forelių“ kvintetą („Forellenquintett“), o greta jo skambės nuotaikingas ir šventiškas Josepho Haydno styginių kvartetas C-dur, Hob. III:77, dar vadinamas „Imperatoriškuoju“.
Bijotų dvaro festivalis: karamelinis malonumas. Liepos 11, 2025. Bijotų dvaro festivalis - kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vienas jų - tradicinis miuziklo vakaras, jau kelintus metus vykstanti vasaros viduryje, penktadienį. Lietuvoje nėra daug miuziklų, kurie taptų ne tik teatriniu įvykiu, bet ir kultūriniu reiškiniu. „Ar Amerika pirtyje“ - būtent toks atvejis. „Ar Amerika pirtyje“: satyrinis ritualas. Nuo XIX a. komedijos iki XXI a. Pats siužetas kilo iš XIX a. pabaigos komedijos, kurią 1895 m. parašė Keturakis (tokiu slapyvardžiu pasirašinėjo broliai Antanas ir Juozas Vilkutaičiai). Tai pirmasis lietuviškas originalus dramaturginis kūrinys - paprasta, bet tuo metu drąsi istorija apie valstiečių troškimą emigruoti į „pažadėtąją žemę“ - Ameriką. Miuziklas tampa tarsi satyriniu ritualu - pirtyje nusivelkame ne tik drabužius, bet ir socialines kaukes. Herojai atviri, emocionalūs, dažnai naivūs, bet visada atpažįstami.
Muzikinė spektaklio kalba - svarbi šio kūrinio gyvybės dalis. Joje maišosi liaudiški motyvai, šiuolaikiniai ritmai, teatrinis kabaretas ir netgi sąmoninga ironija muzikos stiliuose. Tai muzika, kuri lyg ir kviečia linksmintis, bet tuo pačiu leidžia suprasti, kad šis linksmumas - su kartėlio prieskoniu. Klasikinio lietuviško spektaklio siužetą režisierius Nerijus Petrokas atgaivino spalvingomis melodijomis, specialiai aranžuotomis žinomo TV projektų dirigento Vytauto Lukočiaus ir pasiekia tai, ką sunku apibrėžti žodžiais - muzikinį atpažinimo jausmą, kuris jungia tautinę savastį ir globalias kultūros įtakas. Vienas iš giliausių šio miuziklo sluoksnių - tai lietuviško mentaliteto refleksija. Ilgą laiką Amerika buvo simbolinė utopija lietuvių sąmonėje: vieta, kur viskas įmanoma, kur galima pabėgti nuo vargo, valstybės problemų ar paprasčiausiai nuo savęs. Pirtyje personažai išsikalba, svajoja, ginčijasi, dainuoja - ir tuo pačiu iškelia klausimą, ar tikrai žinome, ko ieškome išvykdami. Ar bėgame nuo bėdų, ar nuo savęs? Miuzikle pagrindinius vaidmenis atlieka: Deivis Norvilas (Vincas), Sandra Lebrikaitė (Agota), Rytis Janilionis (Antanas), Osvaldas Petraška (Bekampis), Nerijus Petrokas (Faibčikas), Justinas Buta (Piršlys). „Ar Amerika pirtyje“ miuziklas nėra tik pramoga. Tai - veidrodis, kuriame gali pamatyti ne tik savo senelį, emigravusį į Čikagą, bet ir save - kai pagalvoji, kad galbūt verta viską mesti ir pradėti iš naujo kitame pasaulio krašte. Tai miuziklas, kuris juokiasi kartu su tavimi, o ne iš tavęs. Pasak renginio organizatorių, „Ar Amerika pirtyje?!“ - tai ne tik geros nuotaikos vakaras. Tai atvira satyra, kur lyg ir šaipomasi, bet tuo pačiu kviečiama stabtelėti ir susimąstyti: ką reiškia svajoti apie „kitur“, kai visi atsakymai - “čia” ir “dabar”? Kulminacinis festivalio renginys. Juk penktadienio miuziklo vakaras - tai tik viena festivalio dalis, nes jau kitą dieną, liepos 19 d., vyks kulminacinis festivalio renginys, siūlantis pramogų įvairovę.
Tarptautinis violončelės festivalis Klaipėdoje: tūkstantis veidų. Klaipėdos koncertų salė, I a. Prasideda savaitė, prasideda pažintis su tūkstančio veidų instrumentu - violončele, kuri kaskart pavasarį skleidžiasi vis naujais netikėtais muzikiniais pavidalais. Kasdien po žinią apie džiazuojančią, dainuojančią, sėlinančią ir net šokančią violončelę bei pasaulio publiką žavinčią jos muziką! Festivalio pradžia: istorija ir jaunystė. Festivalio pradžią žymi istorija ir jaunystė, muzika ir dailė, atlikimo ir instrumentų gamybos meistrų rankos. Visa tai patirti kviečia skirtingų „amatų“ atstovai. Festivalio popietę praturtina dailininko Dariaus Tamkevičiaus paroda, kurioje išvysime iškilių violončelininkų - Mstislavo Rostropovičiaus, Pablo Casalso ir Jacqueline du Pré - portretus. Dailininkui kūryba yra ne formalūs eksperimentai, o kontaktas, ryšys, dialogas su žiūrovu, į kurį menininkas žvelgia pagarbiai ir smalsiai, tikėdamasis reakcijos, atsiliepimo, emocijos. Apie mažai kam žinomą faktą - violončelės šimtmetį Lietuvoje 1923-2023 - papasakos muzikologė Danutė Petrauskaitė; senųjų meistrų paslaptis atskleis instrumentų meistras ir ekspertas Gerardas Rūkas. Festivalio atidarymo koncertas. Trukmė 1 val. Programoje: E. Elgar, W. Walton, G. Festivalio atidarymo koncertas, tarsi spalvingas pasisveikinimo saliutas, nugriaudės išskirtine programa su iškiliausiais atlikėjais. Tai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), su kuriuo muzikuoja Lietuvoje gimęs, šiuolaikiniam pasaulio klasikinės muzikos elitui priklausantis Davidas Geringas, kurio vardu pakrikštytas šiandien prasidėjęs Tarptautinis violončelės konkursas. Su orkestru muzikuoja ir kiti iškilūs svečiai, taip pat šių metų konkurso žiuri nariai: Raphaelis Wallfishas (Jungtinė Karalystė) yra vienas labiausiai įrašinėjamų klasikinės muzikos atlikėjų pasaulyje, išleidęs daugiau nei 70 kompaktinių plokštelių, o BBC apklausoje R. Wallfisho įgrotas Antoníno Dvořáko violončelės koncertas pavadintas geriausiu kūrinio įrašu per pastaruosius 25 metus; Jérôme Pernoo (Prancūzija) - taip pat įspūdingu įrašų aruodu pasižymintis violončelininkas, grojantis ir modernia, ir barokine violončele, dalyvaujantis menų sintezės projektuose, pavyzdžiui, bendradarbiaudamas su choreografe Régine Chopinot, visame pasaulyje jie netradiciškai atliko J. S. Bacho siuitas violončelei solo. Su tokiomis scenos asmenybėmis pasinerti į melodingą, šviesią ir virtuoziškumu tviskančią muziką - vienas malonumas! Orkestras ir solistai skleis britų autorių Edwardo Elgaro, sero Williamo Waltono ir Geraldo Finzi kūrinių dvasią, nostalgiškai primenančią XX a.
Naktinis renginys su Klaipėdos kameriniu orkestru. Klaipėdos dramos teatras, Didžioji salė (Teatro g. Trukmė 1 val. Drąsiai nerti į turiningą festivalio atidarymo šventę kviečia naktinis renginys su Klaipėdos kameriniu orkestru (meno vadovas ir dirigentas Mindaugas Bačkus). Orkestras ir violončelės žvaigždė iš Jungtinės Karalystės Matthew Barley svečius supažindins su braziliško kolorito nuspalvinta muzika, kurioje iškyla ir „Merginos iš Ipanemos“ - legendinio Brazilijos muzikantų karaliaus Antonio Carloso Jobimo bosanovos, 1960-ųjų hito - siluetas. Muzikos gurmanams charizmatiškas improvizatorius M. Barley pateikia išskirtinį muzikinį patiekalą su daugiau nei 50 proc. melodingo, karšto braziliško skambesio, dar pagardinto įvairių epochų dievaičių - J. S. Bacho, G. F. Händelio, S. Barberio, J. McLaughlino ir kt. - muzikos prieskoniais ir, žinoma, visagale improvizacija. P. Casalso fondo koncertas. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salė (K. Donelaičio g. Trukmė 1 val. Pau Casalso fondo 2022 m. Programoje: L. van Beethoven, R. Schumann, B. Britten, P. Casals, P. Šiuo koncertu prisimenama tikra violončelės legenda - katalonų kompozitorius, atlikėjas, humanistas Pablo Casalsas (1876-1973), kurio kūriniai puošia viso pasaulio violončelininkų repertuarą. Prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, 1939 m. jis pasitraukė iš šalies, o nuo 1957 m. gyveno Puerto Rike, kur 1973 m. ir mirė. Sklando graži istorija, kuria pasidalino kompozitorių fotografavęs žinomas fotografas Yousufas Karshas, Pradeso abatijoje Pietų Prancūzijoje praleidęs „keletą šlovingų valandų su violončelės maestro“. Fotografas prisimena, kad klausydamasis kaip maestro griežia Bachą, buvo toks sujaudintas, kad negalėjo net fotografuoti. Didelį poveikį darė ir vienuolyno celė, tarsi perteikianti menininko ir jo tremties vienatvę, jo meno viršūnę. Y. Karshas rašo, kad po daugelio metų, kai P. Casalso portretas buvo eksponuojamas Bostono dailės muziejuje, prie jo nuolat rymodavo pagyvenęs džentelmenas. Minint 50-ąsias kompozitoriaus Pablo Casalso mirties metines, festivalyje vieši P. Casalso fondo generalinis direktorius Jordi Pardo, o muzikinę dedikaciją skiria P. Casalso fondo konkurso 2022 m. laureatė, jaunoji kanadiečių violončelininkė Luka Coetzee, „Fanfare Magazine“ pavadinta „tobula techniškai ir muzikaliai“ ir garsėjanti nuoširdžia aistra muzikai, kuria trokšta dalytis su viso pasaulio publika. Jos koncerto programoje, greta P. Casalso opuso - ankstyvojo Romantizmo ir XX a. Barokinės violončelės garsai. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia (Savanorių g. Trukmė 1 val. Programoje: D. Ortiz, A. Falconieri, R. Greco, G. Bononcini, S. Ši festivalio diena istorinė tikrąja šio žodžio prasme. Susitiksime su dabartinės violončelės prosenele iš Italijos! Skambės itin retai Lietuvoje girdima autentiška, istorinė, barokinė violončelė ir kiti senoviniai instrumentai. Festivalyje svečiuojasi žymiausias pasaulyje barokinės violončelės atlikimo maestro Bruno Cocset su savo ansambliu „Les Basses Réunies“. Tai vienintelė galimybė muzikine laiko mašina nusikelti į XVI-XVII amžius ir išgirsti vienus pirmųjų violončelės repertuaro pavyzdžių, sukurtų Italijoje ir Ispanijoje. Diego Ortiz, Andrea Falconieri, Rocco Greco, Giovanni Bononcini, Salvatore Lanzetti ir kt. Viola da gamba ir J.S. Bachas. Klaipėdos koncertų salė, I a. Istorinės atodangos tęsiasi! Susitinkame su kita dabartinės violončelės prosenele - viola da gamba! Festivalyje vieši unikali asmenybė - italas Paolo Pandolfo, kuris dovanoja progą išgirsti viola da gamba atliekamas visas Johanno Sebastiano Bacho siuitas violončelei solo. Siuitas sudaro preliudas, alemanda, kurantė, sarabanda, du menuetai (arba du burė, arba du gavotai) ir finalinė žiga. P. Pandolfo yra bene vienintelis pasaulyje, išleidęs kompaktinę plokštelę su šiomis siuitomis, atliekamomis būtent viola da gamba. Kino filmas „Okuribito“. Klaipėdos kultūros fabrikas (Bangų g. Rež. Yōjirō Takita. Japonija, 2008 m. Šį kartą vienas iš tūkstančio violončelės veidų yra kupinas šviesaus liūdesio ir filosofijos: kino filmo akimis ji žvelgia į mirtį, tarsi sakydama, jog mirtis visad tūno šalia - nebijokite jos! Apie tai byloja su violončelės tema susijęs japonų filmas „Okuribito“ (Išlydėtojai, 2008, rež. Yojiro Takita, subtitrai lietuvių, anglų k.), pasakojantis apie violončelininko gyvenimo vingius. Kai išformuojamas orkestras, violončelininkas Daigo su žmona išvyksta į provinciją, į gimtinę, kur praleido vaikystę, į namus, kuriuos dar vaikystėje paliko tėvas, susiradęs kitą moterį, į namus, kur kažkada gyveno ir vienatvėje mirė Daigo mama.
Tano Duno kūriniai. Trukmė 1 val. Labai retai Lietuvoje skamba pasaulinės žvaigždės, „Oskaro“ laimėtojo, įžymaus kinų kilmės JAV kompozitoriaus Tano Duno kūriniai. O šį vakarą festivalyje pristatomi net du! Tai „Snow in June“ („Sniegas birželį“) ir viena įspūdingiausių kompozicijų „Crouching Tiger Concerto“ („Sėlinantis tigras“) violončelei ir orkestrui, sukurta pagal puikiai žinomo Ango Lee filmo „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ muziką, už kurią Tanas Dunas ir pelnė „Oskarą“. Kūrinį autorius dedikavo violončelės garsenybei Yo-Yo Ma. Su Klaipėdos kameriniu orkestru ir mušamųjų grupe „Giunter Percussion“, diriguojant Martynui Staškui, koncerte soluoja Lietuvos ir Korėjos violončelininkai. Violončelė ir škotų folkloras. Klaipėdos lėlių teatras (Turgaus g. 1 val. Ar yra muzika, kurios violončelė negali pagroti? Tokios nėra! O kaip violončelė įsišėlsta grodama škotų folklorą! Tuo įsitikinti bus proga festivalio naktiniame koncerte, kuris anaiptol neprimins nakties ramybės, o leis įsitraukti į uždegančias melodijas, ritmus ir improvizacijas škotų liaudies muzikos temomis. Violončelė ir šokis. Pilies muziejaus šiaurinė kurtina (Priešpilio g. Kad violončelė gali ir šokti, įrodys šio vakaro performansas. Unikaliam renginiui jėgas subūrė violončelininkų ansamblis iš Vilniaus „Cello Club“ ir Agnijos Šeiko vadovaujamas šokio teatras. Minimalistinis, banguojančios dinamikos, panardinantis į transą žymaus JAV kompozitoriaus Michaelio Gordono kūrinys „8“ ne tik skleidžia aštuonių violončelių skambesio burtus, bet savitai raiškai įkvepia ir judesio menininkus. Įvairius scenos menus sintezuojantį reginį su „Cello Club“ pateikia Lietuvoje apsistojęs belgų choreografas ir šokėjas Nielsas Claesas, žinomas ne tik mūsų scenose, bet ir Nyderlanduose, Izraelyje, Vokietijoje, Belgijoje, Vengrijoje ir kitur. 2017 m. N. Claesas ir Gintarė Marija Ščavinskaitė (projektas „Aside“) buvo apdovanoti „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausi metų šokio atlikėjai. O šiandien Europoje nepaprastai išpopuliarėjus homogeninės sudėties ansambliams, charizmatiškieji „Cello Club“ muzikantai įrodys, koks įtraukiantis gali būti net aštuonių violončelių ansamblio skambesys. Violončelė ir pučiamųjų orkestras. 2020 m. Trukmė 1 val. Vakaro koncertas kviečia išgirsti netikėtą derinį - violončelę ir pučiamųjų orkestrą. Šįkart prie violončelių fiestos prisijungia reti svečiai - Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas majoras Egidijus Ališauskas), gyvuojantis daugiau nei 30 metų, atsakingas ne tik už muzikos kariniams orkestrams tradicijas ir tinkamą užsienio valstybių himnų atlikimą per iškilmingas ceremonijas, bet ir puoselėjantis naujų, šiuolaikiškų kūrinių sklaidą, siekį su muzikos pagalba suburti visuomenę. Koncertas žaismingai...
Gyvos Tapybos Performansas ir Muzika
Šiemet, festivalio atidarymo koncerto metu, vyko gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“. Pamažu, tradiciniu tampantis tapybos meno inkliuzas bliuzo festivalyje, plečiasi. Dailininkė Areta Didžionienė pasakojo, kad apie tapymą koncerto metu buvo ne kartą pagalvojusi jau senokai, o kada atsirado galimybė, pasidalino šia mintimi su Tauragės džiazo festivalio organizatoriumi Valdu Latoža. Anot jos, muzika įkvepia, sukelia įvairias emocijas, atgaivina ir suteikia daugiau spalvų žmogaus vidiniam pasauliui. Performanso metu susidaro vientisas meno laukas. Kai muzika užpildo ne tik orą, bet ir dūšią, ir tu laisvai atsiduodi teptuko šokiui. Tokie iššūkiai yra tarsi gyvenimo prieskoniai. Tai vertinga žiūrovams, galbūt jiems įdomu kaip gimsta paveikslas, gal jis dar kitaip išgyvens bliuzo garsus, gal pajus ir atras sau kažką naujo ir visai netikėto. Todėl jau laukiamo koncerto metu verta priimti spontaniškumą ir atsiverti kūrybinei kibirkščiai.
Koncertas „Melodijų puokštė - nuo klasikos iki džiazo“
Kultūriniai renginiai, kuriuose derinami skirtingi menai, suteikia unikalią patirtį. Gyvos tapybos performansai, sinchronizuoti su muzika, sukuria sinestezijos efektą, kai klausosime muzikos, vizualiai matome jos atspindį drobėje. Tai leidžia dar giliau pajusti kūrinio emociją ir prasmę, atveriant naujus suvokimo horizontus.
tags: #klasikos #vakaras #su #dziazo #prieskoniais