Duona - vienas seniausių ir svarbiausių žmonijos maisto produktų, turintis gilias tradicijas ir simbolinę reikšmę įvairiose kultūrose. Lietuvoje duona visada buvo laikoma šeimos, bendruomenės ir dvasinio ryšio simboliu. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pastebimos tendencijos rodo, kad duonos vartojimo įpročiai keičiasi, ypač tarp jaunosios kartos.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kinta duonos valgymo įpročiai Lietuvoje, kokios priežastys lemia šiuos pokyčius ir kokią įtaką jie daro duonos rinkai.
Duonos reikšmė Lietuvos kultūroje
Duona lietuvių kultūroje visada užėmė ypatingą vietą. Ji buvo ne tik maistas, bet ir svarbus socialinis bei religinis simbolis. Tradiciškai duona buvo kepama namuose, o jos gamybos procesas buvo apipintas įvairiais papročiais ir prietarais. Duona buvo dalijama su artimaisiais, svečiais ir net mirusiųjų vėlėmis. Ji simbolizavo bendrystę, gerovę ir pagarbą.
Romualdo Granausko novelėje „Duonos valgytojai“ duona įgauna ypatingą reikšmę - ji tampa šeimos bendrystės, dvasinio ryšio ir moralinių vertybių simboliu. Dalijimasis duona reiškia dalijimąsi vertybėmis, o jos atsisakymas - moralinių atramų praradimą.
R. Granausko kūrybos bruožai ir duonos simbolika
Romualdas Granauskas - žymus lietuvių prozininkas, kurio kūryba pasižymi subtiliu žmogaus psichologijos atskleidimu, dėmesiu detalėms ir kaimo gyvenimo vaizdavimu. Granausko kūriniuose dažnai nagrinėjamos moralinės dilemos, žmogaus santykis su gamta ir tradicijomis. Rašytojas atskleidžia, jog žmogus yra pats sau šeimininkas ir tik jis gali susikurti sau aplinką ir namus, kuriuose būtų malonu ir gera gyventi.
Duona novelėje įgauna simbolinę prasmę. Tai šeimos bendrystės, kaimo, dvasinio ryšio ir dalijimosi simbolis. Duona siejama su Paskutine vakariene, Kristaus kūnu ir krauju (religinė prasmė), taip pat su mitologine prasme - sutinkant svečius, jaunavedžius su duona ir druska. Žemiškoji prasmė - maistas, gyvenimo šaltinis („Kasdienės duonos duok mum šiandien“).
Duona tai dirvos, arklių žvengimas, geležies žvangėjimas kalvėje, noras ilgai ir teisingai gyventi (įdiegti vaikams moralinius principus - dalinti duoną - dalintis vertybėmis), švarus rankšluostis pas šulinį, noras gražiai ir ramiai numirti (grožis siejamas su gyvenimo prasme, atlikta misija, susitaikymas su mirtimi).
Nuo ko prasideda duona? | BIRŽŲ DUONA | Tradicija kurti
Jaunosios kartos požiūris į tradicijas ir vertybių krizė
R. Granausko kūryboje ryškiai atsiskleidžia skirtingas senosios ir jaunosios kartų požiūris į tradicijas. Senoji karta puoselėja glaudų ryšį su gamta, gimtaisiais namais ir senaisiais papročiais. Jų tarpusavio bendravimas yra gyvas, pilnas išminties ir gyvenimiškos patirties. Tuo tarpu jaunosios kartos tarpusavio santykiai dažnai yra šalti, buitiški ir pavargę. Jie nutolę nuo gamtos, tradicijų ir dvasinių vertybių.
Novelė „Duonos valgytojai“ nagrinėja naujos jaunosios kartos vertybes ir tradicijų paniekinimą. Kūrinyje iškeliama problematika: kodėl jaunoji karta nebetęsia senųjų tradicijų? Kodėl žmonės tokie nutolę vienas nuo kito? Kas vienija bendruomenę? Kada žmogus praranda moralines gyvenimo atramas?
Apysakoje „Gyvenimas po klevu“ akcentuojamas tikslo siekimas ir reikšmingų dalykų gyvenime gynimas. Kūrinys iškelia šeimos santykių problemą. Pagrindinė veikėja - senutė Kairienė, kurios likimas atspindi senosios kartos vertybes ir tradicijas. Kūrinyje ryškus kontrastas tarp Kairienės ir marčios bei anūko žmonos. Skiriasi jų mąstymas, meilės, pareigos supratimas. Viskas piešiama niūriomis spalvomis.
Duonos vartojimo mažėjimo tendencijos
Lietuvos duonos rinka nuolat traukiasi. Remiantis AC „Nielsen“ duomenimis, pernai ji apimtimi susitraukė 4,7 proc. Panašias tendencijas galima pastebėti ir kitose Baltijos šalyse.
Viena pagrindinių priežasčių - demografinės situacijos pokyčiai: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir namų ūkių sudėties kitimas. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per 2017 m. Lietuvoje gyventojų sumažėjo 40 000. Nuo 2006 iki 2016 m. Lietuvoje pastebėtas didžiausias pokytis Europoje vertinant namų ūkių sudėtį: nuo vidutiniškai 2,8 asmens jis sumažėjo iki 2,1. Net 63 proc. išaugo ir skaičius žmonių, kurie gyvena vieni (iki 43 proc. visų namų ūkių).
Tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir besikeičiantys valgymo įpročiai, tokie kaip užkandžiavimas, mobilumas ir sveikatai palankesnių produktų poreikis. Sumažėjo visų kategorijų duonos vartotojų, o vidutiniškai per dieną Lietuvos gyventojai suvalgo po 2 riekeles duonos - pusantros riekelės mažiau nei 2016 m.
„Šiais laikais daugiau nei pusė namų ūkių susideda iš vieno asmens arba poros, neturinčios vaikų. Tai reiškia, kad duonos forma ir perkamas kiekis kinta. Be to, keičiasi duonos valgymo situacijos: užkandžiavimas, valgymas kelyje tampa įpročiu.“
Nepaisant mažėjančių duonos vartojimo kiekių, 2016 m. 2 proc. didėjo pardavimai, pasiekdami 229 mln. eurų. Tai lėmė vartotojų perėjimas prie mažesnių pakuočių ir produktų su sveikatai palankiais priedais, už kuriuos žmonės linkę mokėti daugiau.
Mitybos įpročių įtaka duonos rinkai
Mitybos įpročių pokyčiai skatina netradicinių ir modernių duonos formatų augimą. Sparčiausiai auga tamsių ir šviesių porcijinių duonelių segmentai. Vartotojai iš duonos tikisi daugiau maistinės vertės, patogesnio formato ir švarios etiketės. Kaip alternatyvą tradicinei duonai, žmonės dažnai renkasi tortilijas, lavašus, duoniukus ir kitus gaminius.
„Duonos kategorija išgyvena savotišką evoliuciją, nes šiandien duona - tai nebe tik tradicinis duonos kepalas, skirtas sotumo jausmui patenkinti. Iš duonos mes tikimės kur kas daugiau: daugiau maistinės vertės, patogesnio formato, švarios etiketės.“
Duonos pasirinkimai skirtingose grupėse
Duonos vartojimo įpročiai skiriasi skirtingose žmonių grupėse. Pavyzdžiui, moterys dažniau suvalgo 1-2 riekeles duonos per dieną, o vyrai - 3 ir daugiau. Mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai suvalgo daugiau duonos nei miesto gyventojai. Daugiau duonos vartoja ir vyresni žmonės, kurių mityboje duona turi didelę reikšmę. Populiariausi Lietuvos gyventojų duonos pasirinkimai yra tamsi ruginė duona be sėklų ir batonas.
Didžioji dalis (43 proc.) gyventojų suvalgo 1-2 riekeles per dieną, 27 proc. 3-5 riekeles, 5 proc. - 6 riekeles ir daugiau.
Duonos vartojimo skirtumai tarp lyčių ir regionų
Tamsią ruginę duoną be sėklų dažniau renkasi vyresni negu 35 m. amžiaus, susituokę ir vaikų turintys žmonės. O batonas išlieka populiariausias tarp gyventojų iki 54 m. amžiaus, gaunančių žemesnes pajamas. Kadangi batonas yra lengvesnė duona, ją valgantys žmonės yra linkę suvartoti jos daugiau - 3-6 ir daugiau riekelių kasdien. Didžiausias skirtumas lyginant lyčių duonos pasirinkimus yra matomas kukurūzų, ryžių ir kitokių trapučių vartojime - moterys šios kategorijos duonos produktų suvalgo 18 proc. daugiau.
Sveikos gyvensenos svarba ir naujos galimybės
Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia duonos rinkos traukimąsi, tačiau jai atsiranda naujų galimybių augti, nes didėja sveikatai palankesnio maisto paklausa. „Nielsen” vartotojų tyrimo duomenys rodo, kad lietuviams sveikata išlieka svarbiausiu prioritetu - net 31 proc.
Lietuviai už didesnės maistinės vertės duoną yra pasirengę mokėti daugiau. Rinkoje atsirado gaminių, kuriuose trečdalį produkto sudaro daržovės ar sėklos, pakeičiančios įprastinius miltus. Taip pat populiarėja gaminiai be pridėtinio cukraus. Pavyzdžiui, „Fazer Lietuva“ populiariausiai „Bočių“ duonai yra sukūrusi alternatyvą, kurioje nėra pridėtinio cukraus. Ir jos augantys pardavimai rodo, kad net ir konservatyvūs ar tradicijas puoselėjantys duonos valgytojai ieško sveikatai palankesnių gaminių.
Lietuvoje pridėtinės vertės duonos segmentai pernai augo ir šiuo metu sudaro net 42 proc. bendros duonos rinkos. Latvijoje šis rodiklis yra 36 proc., o Estijoje pridėtinės vertės segmentai sudaro didžiausią dalį - net 57 proc. rinkos.
Svarbiausia tendencija rinkoje - dėmesys geresnės maistinės vertės produktams. Daugelis apklausų rodo, kad žmogui, renkantis duoną, tampa svarbus cukraus ir druskos kiekis, taip pat ar duona dera su sveikos mitybos principais: padidintas skaidulų kiekis, papildyta sėklomis ar grūdais, kokia jos maistinė vertė.
Švietimo svarba ir „Rakto skylutės“ ženklinimas
Nepaisant to, kad žmonių sąmoningumas didėja, Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir švietimo apie produktų sudėtis. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vartotojai vis dar nežino apie „Žalios rakto skylutės“ ženklinimą: 40 proc. respondentų teigė, kad jis reiškia sąžiningo verslo simbolį (t. y., kad produktas pagamintas įmonėje, kuri neslepia mokesčių ir pan.). Tačiau tik 26 proc. atsakė teisingai, kad šis ženklinimas reiškia, jog tai - sveikatai palankesnis produktas.
„Rakto skylutės“ simboliu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus atitinkantys maisto produktai Lietuvoje ženklinami nuo 2014 m. Šio ženklo tikslas - padėti lengviau išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų.
Duonos rinkos pokyčiai ir gamintojų prisitaikymas
Duonos kepėjai sako, kad jų gaminių pasirinkimui didelę įtaką turi besikeičiantis požiūris į mitybą. Jaunimas dabar yra linkęs rinktis pusfabrikačius, o tradicinė duona nėra tokia patogi vartoti. Mitybos įpročius labai veikia ir propaguojamos mados. Gamintojai prisitaiko prie rinkos pokyčių, orientuodamiesi į išskirtinę kokybę, natūralumą ir tautinį kulinarinį paveldą.
Slopstant tradicinių duonos gaminių populiarumui, duonos kepėjai seka paskui vartotojų pasirinkimą. O šie, ypač jaunos kartos duonos valgytojai, linkę rinktis tai, kas greita vartoti ir patrauklu akiai. Ekspertai pastebi, kad tai yra europietiška tendencija. Tačiau kai kurie natūralios duonos kepėjai pratina europiečius prie lietuviškos juodos duonos ir tai jiems pavyksta. Pastaruoju metu ryškėja dar vienas aspektas - duonos valgytojai perka miltus ir patys kepa duoną. Tai gera patirtis, kai bet kokiomis sąlygomis galima apsirūpinti būtiniausiu produktu.
Vietinių gamintojų indėlis ir natūralumo svarba
Ukmergės rajono ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas, auginantis grūdus, malantis miltus ir kepantis duoną, džiaugiasi, kad jau apie dvidešimt metų nenuvilia tradicinės duonos gerbėjų, kartu primindamas, kokią natūralią ir sveiką duoną valgydavo mūsų protėviai. Jis yra senojo kepimo amato tradicijų puoselėtojas, senovinį receptą paveldėjęs iš močiutės, o jo kepta duona žymima tautinio kulinarinio paveldo ženklu. Ūkininkas kepa juodą rudinę duoną, tradicinį senovinį kvietinį pyragą, ragaišį ir dar vienos rūšies šiuolaikiškesnę duoną.
Kelmės rajone veikiančios bendrovės „Šaukėnų duona“ vadovas Gintautas Saunorius nedvejodamas tvirtino, kad duonos vartojimas mažėja, ir tai jaučia visi kepėjai - tiek rinkos gigantai, tiek ir mažesnės įmonės. „Mes nesame dideli, kad konkuruotume su rinkos banginiais, orientuojamės į vietinį ir regioninį pirkėją. O mūsų „arkliukas“ - duona iš natūralių produktų ir natūrali, nepagreitinta jos gamyba“, - aiškino G. Saunorius.
Nuo ko prasideda duona? | BIRŽŲ DUONA | Tradicija kurti
Kvietinė duona populiaresnė už tamsią
Šviesi duona šalyje tapo perkamesnė negu tamsi, o ir apskritai lietuviai duonos vartoja vis mažiau. Vartojimo mažėjimas gali turėti kelias priežastis: žmonių mitybos įpročiai keičiasi, jie duonos vartoja mažiau, renkasi mažesnį kiekį, bet įvairesnės duonos ar ją keičia kitais produktais. Taip pat tie, kurie netoleruoja glitimo, vartoja duoną be jo arba renkasi kitas alternatyvas.
Populiariausia Lietuvoje šiuo metu yra kvietinės duonos kategorija, ypač skrudinimo duona. „NielsenIQ“ rinkos duomenys rodo, kad šioje kategorijoje mėgstama išlieka skrudinimo duona, jos šiais metais pagaminta beveik 8 tūkst. tonų. Batonas neturi tradicinės vietos lietuvių maisto kultūroje ir jo vietą užima forminė kvietinė duona bei porcijinės duonelės. Tokią duoną galima greitai paskrudinti skrudintuve. Jo nuomone, forminei kvietinei duonai nebūdingas intensyvus skonis, todėl ji dera prie bet kurio kito produkto.
Mitybos mados ir informacijos svarba
„Galvojame, kad lemiamas veiksnys, turintys įtaką duonos rinkai, yra besikeičiantys vartotojų įpročiai. Jaunimas dabar yra linkęs rinktis pusfabrikačius, o mūsų duona nėra tokia. Jaunoji karta nenori gamintis, jiems labiau priimtini tokie produktai, kuriuos iš karto gali vartoti, perka tai, kur jau viskas sutepta, pritepta - tik dėkis į burną“, - sakė G. Saunorius.
Mitybos įpročius labai veikia ir propaguojamos mados. O tam pirmiausia imli jaunoji karta. „Kai atsiranda viešų kalbėtojų, kad duona nėra naudinga ir t. t., tai atsiliepia ir vartojimui. Naujos mados sumažino ruginės duonos vartojimą, dalį šios rinkos paėmė sumuštinių duonos - kvietinės, baltos, patogiai vartojamos. Jos sudėtimi gal ne visiškai atliepia ruginę duoną, bet jaunesni žmonės renkasi lengvesnius produktus, bet nebūtinai geresnius organizmui. Bet vartotojas pats priima sprendimą ir renkasi“, - sakė „Biržų duonos“ vadovas Andrius Kurganovas.
Jo manymu, gamintojų pareiga būtų komunikuoti ir kiek įmanoma vartotojams paaiškinti, kas yra sveikiau ir naudingiau organizmui, o kas - galbūt mažiau sveika. „Manau, kad lietuviai yra smalsūs pirkėjai, jie stengiasi nagrinėti etiketes, produkto sudėtį, bet jaunesnė karta nori greitumo ir lengvumo, ką realiai ir duoda kvietiniai gaminiai. Bet yra nemaža dalis žmonių, kurie perka ir ruginę duoną, tik ne tokiomis didelėmis apimtimis“, - pastebėjo A. Kurganovas.
Duonos nauda ir žala
Vilniaus Universiteto profesorius Rimantas Stukas tikina, kad paprastos šviesios duonos per dieną reikėtų suvalgyti tris keturias riekes, nes suteikia energijos. Mat duonoje gausu stambiamolekulinių angliavandenių, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Šiuolaikinė duona gardinama druska su jodu, tad kepinyje gausu ir šio naudingo elemento. Visi, kurie jaudinasi dėl figūros, turėtų žinoti, kad pilvas paprastai auga ne nuo duonos, o nuo ant jos tepamo sviesto ar kitų pagardų.
„Jeigu būtų valgoma labai daug tos duonos, tai angliavandenių į organizmą patektų per daug, tai kaip ir bet koks kitas maisto produktas gali turėti įtakos maisto raciono energinės vertės padidėjimui ir tada mes neišeikvojame tos energijos ir gali pradėti didėti kūno svoris“, - sako profesorius R. Stukas.
Kaip pasirinkti sveiką duoną
Mitybos specialistai pataria rinktis neapdorotų grūdų duoną, kadangi joje daugiau mineralinių ir kitų biologiškai naudingų medžiagų, ląstelienos. Smulkiai maltuose kvietiniuose miltuose šių medžiagų yra net 4 kartus mažiau. Be to, baltų miltų duona turi daugiau krakmolo. Taigi naudingiau valgyti viso grūdo ar rupių miltų duoną.
„Duonos spalva su jos mitybine verte nėra susijusi. Spalva priklauso nuo salyklo, kuris gaunamas kepinant sudaigintus ir išdžiovintus miežių arba rugių grūdų miltus, kmynus ir kitus komponentus, kiekio. Kuo jo daugiau, tuo duona tamsesnė. Anot specialistų, jei gaminio pavadinime yra nurodyta, kad duona ruginė, sudėtyje turi būti nurodytas ruginių miltų procentas. Jų turėtų būti ne mažiau kaip 90 proc. Jei duonos pavadinime neįvardinta grūdų rūšis, skirtingų miltų santykio nurodyti nebūtina, tačiau ingredientai turi būti išvardinti mažėjimo tvarka.
Mielės ir gliutenas duonoje: mitai ir realybė
Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorė Gražina Juodeikienė teigia, kad dabartinėmis technologijomis įmanoma iki minimumo sumažinti ir akrilamidų kiekį duonoje.
Dėl prieštaringai duonos gaminiuose vertinamų mielių, G. Juodeikienė teigia, kad „Mielių problema tarptautinėje literatūroje nefigūruoja. Ruginėje duonoje galima mielių atsisakyti naudojant pieno rūgšties bakterijas, bet jos, kaip ir mielės, taip pat gamina anglies dvideginį. Nei maistinei vertei, nei sveikatai mielės nedaro jokios įtakos. Priešingai, užsienyje poringiems kepiniams skiriamas didesnis dėmesys, kadangi jie mažiau kaloringi. Mielės kaip tik suteikia poringumo. Be to, tokie produktai geriau įsisavinami."
Apklausa taip pat atskleidė, kad 20 proc. respondentų mano, jog sveika duona būtinai turi būti be gliuteno. Dietologės teigimu, toks požiūris nėra teisingas. Ji pažymi, kad esama žmonių, kurie serga celiakija ar netoleruoja gliuteno, ir pritaria, kad jie būtinai turi valgyti specialią duoną ir kitus produktus be gliuteno.
Akrilamidas duonoje ir duonos laikymas
„Daugiausiai akrilamido susidaro duonos plutoje. Jo kiekis priklauso nuo temperatūros, kepimo trukmės ir redukuojančių cukrų kiekio grūduose. Kita vertus, šiandien technologiniai procesai nuolat keičiasi, jie gerėja, duona iškepama per trumpesnį laiką, nespėja pasidengti stambia pluta. Šiaip ar taip duonoje akrilamidų iš tirtų produktų buvo rasta mažiausiai. Javainiuose, skrudintoje kavoje jų yra apie 4 kartus daugiau, sausainiuose, trapučiuose - beveik 5 kartus, bulvytėse fri - 6 kartus, o bulvių traškučiuose - net 10 kartų daugiau. Tačiau pastebėjau, kad mažose kepyklėlėse keptos duonos, nors ji tikrai yra skani, ilgai išsilaiko, plutelė gana storoka. Patarčiau ją tiesiog nupjauti“, - pasakojo V. Jarošienė.
Specialistė primygtinai patarė atsikratyti įpročio apipjaustyti supelijusias duonos vietas, o likusią dalį valgyti.
„Kad duona ilgiau išsilaikytų, patartina ją pirkti neraikytą. Laikyti duonos gaminius reikia sausoje, vėsioje vietoje - duoninėje ar spintelėje, geriau maišelyje, kuris kas dvi dienas turi būti keičiamas. Jei laikoma duona supelijo, duoninę ar spintelę reikia išplauti acto skiediniu. Taip pat duoną galima laikyti ir šaldytuve.
Tragiškos sovietmečio istorijos
Sovietmečiu įvairiuose kolūkiuose buvo plačiai naudojami „Granozanu“ beicuoti grūdai, o neapšviesti (ar tiesiog išbadėję) kolūkiečiai, žinoma, juos grobstė ir vartojo maistui ar gyvuliams šerti.
1953 m. lapkritį Lietuvos SSR sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė informacija apie keistą masinį susirgimą, įvykusį viename Skuodo rajono kolūkių: susirgo dviejų kolūkiečių šeimos. Vienoje šeimoje susirgo trys asmenys (liko sveiki tik pusantrų metukų sulaukę dvynukai), o kitoje - visi šeši. Liga fatališkai progresavo: visiems ligoniams pasireiškė galūnių paralyžius, trys pirmosios šeimos suaugusieji mirė, o antroje šeimoje mirė trys vaikai. Tyrimo rezultatai patvirtino nuojautą - duonoje rasta gyvsidabrio pėdsakų. Gyvsidabris - preparato vadinamo „Granozanu“ sudedamoji dalis. Tuomet šiuo preparatu buvo beicuojami sėkliniai javai. Gerokai vėliau, prabėgus keliems dešimtmečiams, dėl toksiškumo „Granozano“ atsisakyta net Sovietų Sąjungoje.
Nauja nelaimė įvyko praėjus kone dvejiems metams - šįsyk viename Kėdainių rajono kolūkyje. 1955 m. liepą aštuonioms kolūkiečių šeimoms išdalinti 500 kg nuo pavasarinės sėjos likusių grūdų. Ligonių teigimu, sandėlininkas, dalindamas grūdus, paaiškino, jog grūdai apdirbti nuodinga chemija, taigi maistui netinkami.
Duonos vartojimas Europoje ir Lietuvoje
Remiantis tyrimų bendrovės „Statista“ duomenimis, 2021 m. Europoje buvo suvartota daugiau nei 18 milijonų kilogramų duonos. Tai rodo, kad duona išlieka svarbiu maisto produktu europiečių mityboje. Tačiau pastaruoju metu rinkoje pastebimi tam tikri pokyčiai, kurie atspindi besikeičiančius vartotojų įpročius ir mitybos tendencijas.
Slopstant tradicinių duonos gaminių populiarumui, duonos kepėjai seka paskui vartotojų pasirinkimą. Šiandien ypač jaunos kartos duonos valgytojai linkę rinktis tai, kas greitai paruošiama ir patrauklu akiai. Ekspertai pastebi, kad tai yra europietiška tendencija. Tačiau kai kurie natūralios duonos kepėjai pratina europiečius prie lietuviškos juodos duonos ir tai jiems pavyksta.
Pagrindinės tendencijos Baltijos šalyse
Stebint duonos valgymo įpročius Baltijos valstybėse, nekyla abejonių, kad nors tendencijos ir šiek tiek skiriasi, tai yra šalys, kuriose gyvena tikri duonos mėgėjai. Visos trys šalys pasižymi giliomis duonos gamybos ir vartojimo tradicijomis, todėl čia galima sutikti beveik tiek pat ir kvietinių, ir ruginių gaminių mėgėjų. Vis dėlto pastebima, kad įvairūs mitybos ir kiti gyvenimo būdo įpročiai - vakarietiška kultūra, sveikos mitybos bumas, išaugęs dėmesys vietiniams gamintojams, kelionės, daro įtaką ir duonos vartojimo įpročiams.
- Sveikos gyvensenos svarba. Visų Baltijos šalių gyventojai pastaruosius pora metų pasižymi itin dideliu dėmesiu sveikai gyvensenai, todėl stengiasi ieškoti kuo sveikesnių duonos gaminių. Tai sąlygojo dideliu maistingumu pasižyminčių ruginių gaminių su sėklomis ir grūdais pardavimų augimą.
- Mažėjančios pakuotės. Baltijos šalių gyventojai šiandien visų pirma vertina patogumą ir šviežumą, todėl noriau renkasi mažesnes duonos pakuotes. Kartu mažėja didesnių duonos kepalų paklausa. Užuot kaupę duonos atsargas, vartotojai jos perka tiek, kiek planuoja suvartoti artimiausiu metu.
- Populiarėja skrudinimui skirta duona. Iš Vakarų atėjęs įprotis pusryčiams valgyti skrudintą duoną vis labiau prigyja ir Baltijos šalyse. Jos pardavimai auga ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje.
- Atsargiau žiūri į batonus. Batonai visose šalyse ne vienerius metus buvo vienas mėgstamiausių duonos gaminių, tačiau pastaruoju metu jų pardavimai po truputį mažėja. Latviai ir lietuviai yra labiau ištikimi batonų kategorijai, labiausiai jų populiarumas mažėja Estijoje.
- Populiarėja egzotiški skoniai. Kelionės ir kitų kultūrų pažinimas turi įtakos daugeliui sričių. Etninis maistas populiarėja visose maisto kategorijose, tad ir duona - ne išimtis. Duonos gamintojai pastebi, kad Baltijos šalyse auga tokių gaminių kaip tortilijų, lavašo, itališkos čiabatos pardavimai.
Vietinių gamintojų palaikymas
Įdomu, jog ištikimybę būtent savo regiono duonai valgytojai yra išsaugoję ir mūsų dienomis. Anot „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktoriaus Artūro Kokoškino, bene labiausiai vietinį gamintoją vertina pajūrio gyventojai: Klaipėdos rajone į 30-ies perkamiausių duonos gaminių sąrašą šiais metais patenka net septyni „Klaipėdos duonos“ gaminiai. Saviškius taip pat palaiko biržiečiai: šiaurės rytų krašte ypač populiarios „Biržų duonos“ kepamos dviejų rūšių duonos ir pjautinis batonas. O štai Šiaulių rajono gyventojai pamėgę „Verbūnų duonos“ kepyklos produkciją - tarp perkamiausių patenka jos duona ir dviejų rūšių batonai.
Naudingi patarimai, kaip panaudoti sudžiūvusią duoną
Turite namuose duonos, kuri ėmė džiūti? Šiukštu neišmeskite jos - vos per kelias minutes galite duoną atšviežinti, o jei ir nepavyks to padaryti, pasiūlysime net kelis būdus, kaip dar galima ją panaudoti. Rezultatai, pažadame, nenuvils.
- Sudrėkinkite duonos kepalą vandeniu ir įdėkite jį į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 5 minutėms - pluta vėl taps traški, o minkštoji dalis - švelni ir minkšta.
- Yra ir kitas, dar paprastesnis variantas. Suvyniokite duoną į drėgną servetėlę ir 20 sekundžių kepalą pašildykite mikrobangų krosnelėje. Drėgmė pasiskirstys tolygiai ir duona bus kone kaip šviežia.
- O jei duoną supjaustysite kubeliais, apšlakstysite alyvuogių aliejumi ir išdžiovinsite orkaitėje, turėsite gardžių skrebučių sriubai ar salotoms.
- Neskubėkite išmesti net trupinių - juos galite sumaišyti su kiaušiniais, žolelėmis ir sūriu, ir pasigaminti gardžių traškių kotletų.
- Ir nepamirškite - duoną puikiai galima užšaldyti. Supjaustykite ją riekelėmis, sudėkite į maišelį ir laikykite šaldiklyje iki trijų mėnesių. Kai norėsite skrebučio, tiesiog paskrudinkite jį išėmę tiesiai iš šaldiklio - jo skonis bus toks pat, kaip išėmus iš orkaitės.
- Bet tai dar ne viskas. Pasenusią duoną galite paversti gardžiu desertu! Riekeles užpilkite pieno ir kiaušinių mišiniu su vanile, ir apkepkite jas keptuvėje - taip pasigaminsite garsiuosius prancūziškus skrebučius.
- Rekomenduojame dar vieną pastovėjusios duonos vartojimo būdą, padėsiantį nešvaistyti maisto produktų. Pasigaminkite duonos pudingą - duonos, obuolių, rūgštynių ir cinamono kremo įdaro sluoksniai iškepa iki gardžios auksinės plutelės.
- Na, o jei duonos riekeles sumalsite į trupinius, sumaišysite su sviestu ir cukrumi, gausite gardžius trupinius, kuriais galėsite apibarstyti kepinius.
- Sudžiūvusi duona gali būti ir puikus picos ingredientas. Pamirkykite ją vandenyje, išspauskite drėgmės perteklių, įberkite miltų ir mielių - tešla taps lengva it oras.
- Galima gaminti ir sriubas. Pavyzdžiui, duonos sriuba su česnakais ir pomidorais yra tikra itališka klasika. Tiesiog pakepinkite svogūnus, sudėkite duonos riekes, viską užpilkite sultiniu ir troškinkite - šis paprastas patiekalas gali būti tikras išsigelbėjimas vėsų vakarą.