Ar įmanoma pinigais įvertinti išmintingą patarimą? Ir kiek gali būti verta laimingo gyvenimo formulė? Po Jeruzalėje vykusio aukciono paaiškėjo, kad išties labai daug. Aukcione už neįtikėtiną sumą parduotas praėjusio amžiaus pradžioje Einšteino ranka rašytas laimės receptas ant popieriaus lapelio. Ši istorija, apipinta smalsumo ir spekuliacijų, atskleidžia, kad genialaus mokslininko mintys apie laimę aktualios ir šiandien.
Istorinis atradimas: laimės formulės gimimas Tokijuje
1922 m. lapkritį Albertas Einšteinas lankėsi Tokijuje, „Imperial Hotel Tokyo“ viešbutyje, kur skaitė paskaitų kursą apie reliatyvumo teoriją. Kaip tik tuomet, kelionės į Japoniją metu, Einšteinas sužinojo, kad bus apdovanotas Nobelio fizikos premija. Laukdamas siuntinio, kurį kurjeris turėjo pristatyti tiesiai į kambarį, Einšteinas neturėjo pinigų arbatpinigiams.
Vietoj to, jis ant viešbučio užrašų lapelio užrašė palinkėjimą kurjeriui. Jį taip pralinksmino, todėl genialus mokslininkas netrukus ant to paties paprasto lapo parašė antrą raštelį. Einšteinas šypsodamasis kurjeriui pasakė, kad šis raštelis bus didelė vertybė, kurios jis net negalėjo įsivaizduoti.
Laimės receptas, parduotas už milijonus
Šis atsitiktinis įvykis įgavo legendinį statusą, kai mokslininko patarimai atkreipė visos žiniasklaidos dėmesį po to, kai rašteliai buvo parduoti aukcione. Nenuostabu, juk susidomėjimas A. Einšteinu yra visuotinis. Anot aukcionų kompanijos vadovo Galo Wienerio, „Einšteinas yra pasaulinė asmenybė, jis įdomus ne tik mokslininkams, o ir visiems. Pasaulyje nėra vaiko, kuris nežinotų, kas yra Albertas Einšteinas. Taigi, kai Einšteinas parašo kelis žodžius giliai iš širdies apie tai, kas yra laimingas gyvenimas - tai sudomina visus“.
Alberto Einšteino rašteliuose slypi paprastos, bet gilios mintys, atspindinčios jo požiūrį į gyvenimą ir vertybes. Jis pabrėžia vidinės ramybės ir kuklumo svarbą, priešpastatydamas juos išoriniam pripažinimui ir nuolatiniam sėkmės siekimui, sukeliančiam stresą. Einšteinas raštelyje parašė, kad įprastas tikslo pasiekimas nėra žmogaus laimės garantas, kaip daugelis galvoja.
Štai ką laimės formulėje užrašė garsusis fizikas:
- „Ramus ir kuklus gyvenimas atneš daugiau laimės nei nesibaigiantis sėkmės siekimas, sukeliantis stresą.“
- „Jeigu yra noras, kelias visada atsiras.“
Šie rašteliai sulaukė didelio dėmesio Jeruzalės aukcione. Pirmasis raštelis, kuriame buvo nurodytas „laimės receptas“, buvo parduotas už 1,56 mln. JAV dolerių, o antrasis (kaip priedas) už 240 tūkst. JAV dolerių. Anonimas pirkėjas iš Europos už laimės formulę sumokėjo daugiau nei 1,5 mln. dolerių.
Detalesnė aukciono duomenų lentelė:
| Raštelio aprašymas | Užrašytas tekstas | Pardavimo kaina (JAV doleriais) |
|---|---|---|
| Pagrindinis „laimės receptas“ | „Ramus ir kuklus gyvenimas atneš daugiau laimės nei nesibaigiantis sėkmės siekimas, sukeliantis stresą.“ | 1 560 000 |
| Papildomas raštelis | „Jeigu yra noras, kelias visada atsiras.“ | 240 000 |
Einšteino reliatyvumo teorijos rankraštis parduodamas aukcione
Kiti Einšteino patarimai apie laimę ir sėkmę
Šalia sėkmės formulės A. Einšteinas pateikia dar vieną patarimą: „Žmogaus vertė turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti." Tai pabrėžia altruizmo ir indėlio svarbą asmeniniam pasitenkinimui.
Be to, A. Einšteinas laikėsi trijų pagrindinių principų, kurie, jo manymu, padėjo jam pasiekti laimę:
- Darbas: A. Einšteinas buvo be galo atsidavęs darbui, todėl pasiekė tokių puikių rezultatų.
- Žaidimas: Nors mokslininkas dirbdavo išties nemažai, rasdavo laiko ir pomėgiams. Pavyzdžiui, esant geram orui buriuodavo, šąlant ar lyjant grodavo smuiku, skaitydavo ir pan.
- Gebėjimas patylėti: A. Einšteinas žinojo, kad nėra reikalo daug tuščiai plepėti ir aplinkiniams demonstruoti savo žinias. Geriau pasakyti mažiau, bet tai, ką iš tiesų verta. Be to, daugeliui žmonių labiau patinka ne tauškaliai, o dėmesingi klausytojai. Norite patikti kitiems? Ogi ko nors paklauskite ir laikykite liežuvį už dantų.
Universali meilės jėga: Einšteino laiškas dukrai Lieserl
Be savo mokslo pasiekimų ir asmeninių laimės patarimų, Albertas Einšteinas taip pat dalijosi giliomis įžvalgomis apie meilės svarbą. Alberto Einšteino laiške, adresuotame jo dukrai Lieserl, vienas didingiausių visų laikų protų motyvuoja savo požiūrį į universalią meilės jėgą, įgimtą žmonių poreikį jaustis mylimiems ir tikėjimą, kad meilė turi maksimalią galią viską nugalėti.
Štai ištraukos iš šio įkvepiančio laiško:
„Prašau tavęs saugoti šį laišką taip ilgai, kiek to prireiks - metus, dešimtmečius, kol visuomenė nebus pakankamai išsivysčiusi, kad priimtų tai, ką paaiškinsiu toliau. Kai pasiūliau reliatyvumo teoriją, labai nedaug žmonių mane suprato, ir į tai, ką dabar paprašysiu perduoti žmonėms, prietaringas pasaulis taip pat žvelgs įtariai. Ši galia apjungia ir valdo visas kitas Visatoje galiojančias apraiškas. Ši Visatos Galia - MEILĖ.“
„Kai mokslininkai ieškojo bendros Visatos teorijos, jie buvo pamiršę apie galingiausią nematomą jėgą. Meilė yra Šviesa, kuri apšviečia tuos, kurie ją skleidžia ir gauna. Meilė - tai trauka, nes ji priverčia kai kuriuos žmones jausti potraukį kitiems. Meilė - tai jėga, nes ji padaugina geriausia, ką mes turime, kas mes esame, ir leidžia žmonijai nepasiduoti aklam egoizmui. Dėl meilės mes gyvename ir mirštame. Meilė yra Dievas ir Dievas yra Meilė.“
„Ši jėga viską paaiškina ir suteikia gyvenimui prasmės. Kad suprasčiau Meilę, savo žinomiausioje lygtyje atlikau paprastą pakeitimą. Jeigu vietoj E = mc² pripažinsime, kad energija pasauliui išgydyti gali būti gaunama iš Meilės, padaugintos iš šviesos greičio kvadratu, prieisime išvadą, kad Meilė yra galingiausia Jėga, nes neturi ribų. Tik per Meilę mes galime rasti gyvenimo prasmę, išsaugoti pasaulį ir kiekvieną protingą arba jaučiantį padarą, padėti civilizacijai išgyventi.“
„Galbūt dar nesame pasiruošę sukurti „meilės bombos“ - galingo įtaiso, skirto visiškam neapykantos, egoizmo, gobšumo ir viso to, kas gniuždo mūsų planetą, sunaikinimui. Tačiau kiekvienas atskiras individas savyje turi nedidelį, bet galingą meilės generatorių, kurio energija laukia, kol ją išlaisvins. Kai mokomės šią universumo energiją duoti ir gauti, brangioji Lieserl, patvirtiname, kad meilė viską nugali ir gali viską įveikti, nes meilė - tai gyvenimo kvintesencija. Man be galo gaila, kad nesugebėjau išreikšti viso to, kas yra mano širdyje, kuri visą gyvenimą tyliai tau plaka. Galbūt dabar per vėlu atsiprašyti, bet laikas - reliatyvus. Turiu tau pasakyti, kad tave myliu ir tavo dėka gavau galutinį atsakymą! Albertas Einsteinas.“
Laimės samprata filosofijoje ir kultūroje
Laimės samprata yra giliai įsišaknijusi filosofijoje ir kultūroje. Visuotinės lietuvių enciklopedijos vienuoliktajame tome skaitome: „Laimė, gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius (pažinimo, bendravimo, estetinius) ir fiziologinius poreikius." Dar parašyta, kad laimė taip pat esanti idealybė ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo.
Senovės išmintis: nuo stoikų iki Epikūro
Senovės Graikijos stoikai laime laikė prigimties ir proto harmoniją, kuri pasiekiama, kai sielos ramybės netrikdo nemalonumo ar baimės afektai. Laimę lemianti dorovinė įžvalga, parodanti, kokia yra daiktų ir veiksmų tikroji vertė. Kitas senovės išminčius Epikūras nurodė keturias pagrindines kliūtis, trukdančias pasiekti laimę. Tai - žmogų persekiojančios dievų, mirties, skausmo baimės ir abejonė, ar laimė pasiekiama.
Vėlesni filosofiniai požiūriai
Mums artimesniais laikais Karaliaučiaus filosofas Imanuelis Kantas pabrėžė, kad turime siekti ne būti laimingi, o tapti vertais laimės. Tokios, kuri, kaip ir sveikata, kai yra - nepastebima. Juk tikrai laimingas žmogus nė nenutuokia apie savo laimę. Arba: laimė - tai gera sveikata ir bloga atmintis. Geriau patinka liaudies išmintis, kad laimė - kai apie tave kalba tik gerai, o tu dar gyvas.
Alternatyvūs požiūriai į laimę ir gyvenimo prasmę
Budistų požiūris: atsikratyti „amžino keleivio mentaliteto“
Budistai kategoriškai priešinasi vadinamajam amžino keleivio mentalitetui. Šį terminą pradėjo vartoti Etanas Nichternas, knygos „Kelionė namo“ autorius. Jis reiškia nuolatinį šiandienos kliūčių įveikimą pakeliui į rytdienos laimę.
Senekos išmintis apie laiko trumpumą
Romėnų filosofas Seneka traktate „Apie gyvenimo trumpumą“ svarstė: „Bandai valdyti tai, kas dar Fortūnos rankose, paleisdamas tai, kas buvo tavose. Kur tu žiūri? Į ką tiesi rankas? Ateitis nežinoma. O dabartis išsprūsta iš tavo rankų“.
Einšteino reliatyvumo teorijos rankraštis parduodamas aukcione
Praktiniai patarimai kasdieniam laimės pajautimui
Senstant atmintis ima kuo dažniau šlubuoti, kai „užstringa" autorių, aktorių pavardės ar kūrinių pavadinimai. Ypač prieš miegą, kai vis dažniau lanko nemaloni bičiulė - nemiga. Tenka reguliariai ryti daktarų prirašytą chemiją kraujo spaudimui mažinti, apatinei srovei didinti - ir nelaboji dar nepriveikia. Tokiu atveju vis labiau tinka buitinės laimės receptas: rūpintis kūnu, įsiklausyti į sielą ir aktyviai dirbti galva.
Numerologija ir laimės paieškos
Laimę nuo seno stengiamasi nuspėti ar prisivilioti per visokias pranašystes. Tarp jų - ir per numerologiją, mokslą apie skaičius, raides ir jų sąveiką. O kartu tai ir magiškas būdas, kuriuo skaičiai atspindi tam tikrus žmogaus polinkius ir gabumus, charakterio bruožus, kaip sudėtinę Visatos dalį.
Pagal numerologiją, skaičiai, su kuriais žmogus ateina į šį pasaulį arba susiduria vėliau, vienaip ar kitaip veikia jo gyvenimą. Pavyzdžiui, iš gimimo datos skaitmenų galima sužinoti apie žmogaus ateitį. Numerologijos mėgėjai naudoja skaičius nustatyti, kokiu laiku vienam ar kitam žmogui palankiausias metas daryti svarbiausius gyvenimo sprendimus: kada investuoti, kada vesti, kada keisti darbą. Esą numerologija yra puiki savęs pažinimo priemonė.
Alberto Einšteino protas ir jo „kuras“
Nors nėra išlikę labai tikslių duomenų kokiu „kuru“ buvo varomas neeilinis Alberto Einšteino protas, galima rasti duomenų, kad tai buvo spagečiai. Kartą jis pajuokavo, kad jo mėgstamiausi su Italija susiję dalykai yra „spagečiai ir [matematikas] Levi-Civita“, rašo BBC. Nors angliavandenių reputacija nėra pati geriausia, kaip visada, A. Einsteinas pataikydavo į dešimtuką. Visiems gerai žinoma, kad smegenys yra labai godžios - jos suvartoja apie 20 procentų organizmo energijos, nors sudaro vos apie 2 procentus kūno svorio.
Įdomu tai, kad A. Einšteino smegenys sudarė dar mažiau, nes svėrė tik 1230 gramų, lyginant su 1400 gramų vidurkiu. Kaip ir likęs organizmas, smegenys pirmenybę teikia paprastiesiems cukrums, tokiems kaip gliukozė, kuri suskaidoma iš angliavandenių. Neuronai reikalauja beveik nuolatinio aprūpinimo ir kitus energijos šaltinius toleruoja tik tada, kai jau nėra visiškai kito pasirinkimo.
Štai čia ir slypi problema. Nepaisant pomėgio saldumynams, smegenys neturi galimybių sandėliuoti energijos, tad kraujo kritus gliukozės kiekiui jos rezervas greitai išeikvojamas. „Organizmas gali išskirti šiek tiek iš savo glikogeno atsargų, pagamindamas streso hormonus, tokius kaip kortizolis, tačiau jie turi šalutinį poveikį“, - teigia psichologijos ir fiziologijos dėstytojas Leighas Gibsonas, iš Rohamptono universiteto.
Turbūt pastebėjote, kad praleidus pietus neretai jaučiamės sutrikę ir lengvai svaigsta galva. Vieno tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad mažai angliavandenių turinčios mitybos besilaikantys asmenys demonstruoja prastesnį reakcijos laiką ir prastesnę erdvinę atmintį, nors tik trumpuoju laikotarpiu: po kelių savaičių, smegenys prisitaikys prie energijos naudojimo iš kitų šaltinių, tokių kaip baltymai. Cukrus gali suteikti smegenims vertingą paskatą, tačiau, deja, tai nereiškia, kad spagečių valgymas yra puikus pasirinkimas. „Paprastai duomenys rodo, kad apie 25 gramai angliavandenių yra naudingi, o padvigubinus šią normą iš tikrųjų galite pakenkti savo gebėjimui mąstyti“, - toliau aiškina L. Gibsonas. Objektyviai tai yra apie 37 spagečių vienetai, kas yra gerokai mažiau, nei atrodytų - apie pusę rekomenduojamos porcijos dydžio. „Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo“, - reziumuoja psichologijos ir fiziologijos dėstytojas L. Gibsonas.
Einšteino reliatyvumo teorijos rankraštis parduodamas aukcione
Alberto Einšteino asmenybė ir palikimas
1879 m. kovo 14 d. gimė Albertas Einšteinas - mokslininkas-legenda, sukėlęs mokslo perversmą, sukurdamas garsiąją reliatyvumo teoriją, daugybės kitų teorinės fizikos atradimų autorius, Nobelio premijos laureatas ir nepalenkiamas pacifistas. Jo paslaptinga biografija ir neeilinis mąstymas privertė visą žmoniją pažvelgti į pasaulį kitu kampu.
100 visų laikų garsiausių žydų sąraše jis užėmė trečiąją vietą, pirmas dvi užleidęs Mozei ir Jėzui. Mirus pirmajam Izraelio prezidentui Chaimui Veicmanui, šios pareigos buvo pasiūlytos Einšteinui. Bet fizikas atsisakė, pasiteisindamas politinės patirties stoka.
Keistuolis genijus susivėlusiais plaukais, nepaleidžiantis iš dantų pypkės, buvo neįtikėtinai populiarus, charizmatiškas, žavingas ir sąmojingas. Štai ką apie jį kalbėjo britų filosofas, Nobelio premijos laureatas Bertanas Raselas: „Bendravimas su Einšteinu teikė neįtikėtiną pasitenkinimą. Nepaisant genialumo ir žinomumo, jis buvo paprastas ir niekaip neparodė savo pranašumo… Jis buvo ne tik didis mokslininkas, bet ir didis žmogus.“ Einšteinas atsakė į daugybę žmonijos klausimų, bet nemažai paliko ir neatsakytų. Savo darbuose jis kalbėjo apie daugybę dalykų, įskaitant ir Dievą.
Einšteino indėlis į ateities mokslą
Alberto Einšteino indėlis į mokslą neapsiriboja tik reliatyvumo teorija; jis padėjo pamatus ir ateities atradimams. Pavyzdžiui, kirmgraužų egzistavimas pirmąkart išpranašautas Alberto Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindu dar XX a. pradžioje. Tai rodo, kad jo idėjos tebėra aktualios ir skatina naujus tyrinėjimus šiuolaikiniame moksle.
Kelios mokslininkų grupės mano, jog jiems pavyko sukurti teoriją, sujungiančią kvantinėje mechanikoje bei bendrojoje reliatyvumo teorijoje vyraujančias idėjas. Jeigu tai tiesa, šis išradimas pasitarnautų stengiantis paaiškinti esminius mūsų Visatos veikimo principus.