Forminiai Žagarėliai: Naminio Skonio Paslaptys ir Vaikystės Prisiminimai

Mylėti maistą taip paprasta! Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdyje. Paragauju mažą kąsnelį ką tik namuose išvirto žagarėlio - tobulai minkšto ir puraus, būtent tokio, kokius vaikystėje virdavo mama - ir nė nespėjusi sumirksėti aš jau kelionėje laiku: mintyse jau sėdžiu savo vaikystės virtuvėje, kur virdulyje kunkuliuoja vanduo svarainių arbatai, o mama cukraus pudra barsto ką tik iš puodo ištrauktus įmantriai susuktus žagarėlius. Atrodo, galėčiau net apčiuopti tą vaikišką džiugesį ir nekantrumą!

Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais? Ar ilgesys irgi stukteli širdin, kai prisimenate po namų kerteles pasklidusį jų saldumą? Jei taip, šis nostalgiškas tobulų žagarėlių receptas - jums. Virkite, ragaukite ir leiskitės nešami prisiminimų.

Žagarėlių Istorija ir Tradicijos

Dauguma lietuviškų tradicinių desertų, kurių tarpe ir žagarėliai - bajoriškosios virtuvės palikimas. Forminiai žagarėliai Lietuvoje kepami gana seniai ir dažnai turi nostalgijos atspalvį - mamos ar močiutės vaikystės sausainiai. Pirmuosius žagarėlius pradėjo kepti aukštaičiai, vėliau - visa Lietuva.

Panašiu principu gaminami skanėstai žinomi ir Rytų šalyse nuo seniausių laikų. Forminiai žagarėliai itin populiarūs Skandinavijoje ir Vidurio Europoje, kur jie vadinami rosetėmis (rosettes, rozetas, rozetki), o Lietuvoje dažnai vadinti pagal turimas formeles - gėlytės, drugeliai, voveraitės ("voveruškos"). Tešla jiems naudojama labai paprasta, o kepimo būdas nėra sudėtingas, todėl iškepus kelis sausainius, įgundama ir procesas tampa labai lengvas.

Mūsų namuose žagarėliai buvo vadinami ausukėmis (ne auselėmis, bet ausukėmis, nes mano mamos šaknys iš Marijampolės:)). Šioje srityje meistrė buvo mano močiutė. Apskritai ji vienintelė terliodavosi su varškinėmis spurgomis (pončkomis), mieliniais blynais ir kitokiais gėriais, kuriems reikėdavo karštų riebalų. Mama paprastai imdavosi tortų, pyragaičių ar sausainių, o štai iš močiutės visada išsikaulindavom kokių nors traškių gardėsių.

Lietuviški forminiai žagarėliai ir jų formelės

Kaip Išvirti Minkštus ir Purus Žagarėlius?

Yra mėgstančių ir verdančių trapius žagarėlius, tačiau aš - visiška minkštų ir purių žagarėlių gerbėja; todėl toks yra ir šis receptas. Tam, kad žagarėliai pavyktų minkšti, reikalingas slaptasis ingredientas.

Svarbūs patarimai:

  • Miltų kiekis: Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų. Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Jei naudojate „Ekstra“ tipo miltus, turėkite omenyje, kad jie stipriai brinksta - geriau įberkite truputį mažiau nei per daug!
  • Saldumas: Mėgstate labai saldžiai? Cukraus kiekį galite didinti net dukart. O gal priešingai, mieliau renkatės vos juntamą subtilų saldumą? Tuomet jauskitės drąsiai ir cukraus kiekį mažinkite.
  • Kočiojimas: Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio.

Tikri močiutės žagarėliai

Žagarėlių Receptas be Varškės

Žagarėlių noras buvo stipresnis už viską, o varškės - kaip tyčia - neliko nė šaukštelio. Be varškės, be sudėtingų ingredientų, bet su tuo naminiu skoniu, kurį atpažįsti iš pirmo kąsnio. Šis žagarėlių be varškės receptas yra paprastas, aiškus ir patikimas. Jokių ypatingų produktų ar sudėtingų žingsnių - viskas padaroma iš to, ką dažniausiai turime namuose.

Žagarėlių receptas be varškės įrodo, kad gardžiausi kepiniai gimsta iš paprastų dalykų. Nereikia nei brangių produktų, nei sudėtingų žingsnių - tik keli įprasti ingredientai, šiek tiek šilumos ir noras pasigaminti kažką nuoširdaus. Tai tas receptas, prie kurio vis norisi grįžti.

Ingredientai:

  • Kiaušinis
  • Cukrus
  • Grietinė
  • Kefyras
  • Soda
  • Miltai

Gaminimo eiga:

  1. Kiaušinį išsukti su cukrumi.
  2. Įmaišykite grietinę ir kefyrą. Sodos nepalikite paskutiniajam žingsniui - įmaišykite ją tiesiai į kefyrą, kad pradėtų švelniai putoti.
  3. Pamažu berkite miltus. Iš pradžių maišykite šaukštu, o vėliau minkykite rankomis. Tešla turi būti švelni ir elastinga, nelipti prie pirštų.
  4. Paruoštą tešlą uždenkite švariu rankšluosčiu ir palikite pailsėti 10-15 minučių.
  5. Iškočiokite tešlą ant miltais pabarstyto stalo iki maždaug pusės centimetro storio.
  6. Kepkite įkaitintame aliejuje (apie 170-180 °C). Dėkite po kelis žagarėlius, kad nesiliestų. Auksinį atspalvį jie įgaus vos per kelias minutes.
  7. Dar šiltus pabarstykite gausiai cukraus pudra.

Jeigu kefyro po ranka nėra, vietoj jo galima naudoti natūralų jogurtą ar kelis šaukštus grietinėlės - tešla bus dar švelnesnė. Norint kvapnesnių žagarėlių, į tešlą galima įlašinti šiek tiek vanilės arba pabarstyti cinamonu. O jeigu norite lengvesnio varianto - žagarėlius galima kepti ir orkaitėje. Jie bus mažiau riebūs, bet vis tiek išliks trapūs.

Žagarėliai pabarstyti cukraus pudra

Klasikinis Forminių Žagarėlių Receptas

Štai klasikinis forminių žagarėlių receptas, kuris padės jums pasigaminti šį gardų desertą namuose:

Ingredientai:

  • Miltų
  • Krakmolo
  • Kiaušinių
  • Druskos
  • Cukraus
  • Aliejaus (kepimui)
  • Cukraus pudros (pabarstymui)

Gaminimas:

  1. Sumaišykite miltus ir krakmolą.
  2. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius su druska ir cukrumi, tuomet supilkite į miltų mišinį ir gerai išsukite.
  3. Supilkite aliejų į keptuvę ar žemą puodą ir įkaitinkite. Į aliejų įdėkite ir formelę, kad ji įkaistų.
  4. Aliejui ir formelei įkaitus iki reikiamos temperatūros, formelę maždaug iki 3/4 jos aukščio įmerkite į tešlą. Jei pamerksite visą, žagarėlis aliejuje nenusiims nuo formelės.
  5. Formelę su tešla dėkite į karštą aliejų, jis turėtų pradėti smarkiai burbuliuoti.
  6. Maždaug po pusės minutės aliejus nustos burbuliuoti, o žagarėlis parus. Švelniai sukiokite ir judinkite formelę, kol žagarėlis nuo jos nusimaus.
  7. Tuomet jį paimkite žnyplėmis ar šakute, nukratykite, kad išbėgtų aliejus, ir dėkite į popieriniu rankšluosčiu išklotą lėkštę.
  8. Iškeptus, atvėsusius sausainius pabarstykite cukraus pudra.

Teisingai iškepti, jie yra lengvi, neprisigėrę riebalų ir traškūs (ne minkšti).

Patarimai ir Gudrybės Kepant Forminius Žagarėlius

Svarbiausia kepant forminius žagarėlius yra tinkama formelės ir aliejaus temperatūra. Jei aliejus per karštas, žagarėlis ima degti, iškepęs lieka minkštas, o ne traškus. Jei per karšta formelė, jos neįmanoma pamirkyti į tešlą, tešla prie jos neprikimba, tešlos dubenyje atsiranda sukibusios tešlos gabalėlių.

Kaip patikrinti ir parinkti reikiamą aliejaus temperatūrą?

Jei turite specialų termometrą, pakaks aliejaus temperatūrą pamatuoti su juo - ji turi siekti 160 ᵒC. Jei termometro neturite, paprasčiausias būdas temperatūrai patikrinti: įdėkite į puodą su aliejumi vieną žagarėlį - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.

Kaip virti, kad neprisigertų aliejaus?

Pirmoji paslaptis - tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Todėl iš pradžių aliejaus temperatūrą patikrinkite su termometru ar vienu tešlos lapeliu - kaip tą padaryti, parašyta aukščiau.

P. Zina dar atsimena, kaip močiutė jai gamindavo ir virdavo žagarėlius. Recepto autorė pataria gaminant tešlą su kočėlu nuoširdžiai ją pamušti, kol ji lyg tokiomis puslytėmis atsisluoksniuoja. Tada plonai iškočiojus žagarėliai bus trapūs ir traškūs. Tešlą reikia mušti tol, kol atsiranda pūslelės. Tai gali užtrukti ir 10 min., ir 15 min. Tada tešlą uždengti ir palikti pusvalandžiui pailsėti.

Milteliniu cukrumi žagarėlius barstyti patariama tik tada, kai jie atvėsta. Jei žagarėliai bus karšti, pudra ištirps, tad žagarėlio grožis pradings.

Variantai ir Inovacijos

Tarp daugelio klasikinių desertų, tokių kaip vafliai, grybukai, spurgos ar sausainiai, suformuoti mėsmale, ypatingą vietą užima forminiai žagarėliai. Šis skanėstas ne vienam sukelia šiltus prisiminimus apie vaikystę, primindamas tuos keistus įrankius, aliejaus kvapą ir traškius sausainėlius, nuo kurių sunku atsiplėšti.

Modifikuotas žagarėlių receptas:

Šis žagarėlių receptas turėtų iškepti apie 30-40 žagarėlių, priklausomai nuo jų dydžio ir storio.

Ingredientai:

  • Miltų
  • Druskos
  • Kiaušinių tryniai
  • Grietinė
  • Laimo sultys ir žievelės (vietoje citrinos)
  • Romas (vietoje degtinės)
  • Aliejaus (skrudinimui)
  • Cukraus pudros (pabarstymui)

Gaminimo eiga:

  1. Dideliame dubenyje arba kombaino inde sumaišykite miltus ir druską.
  2. Sudėkite kiaušinio trynius, grietinę, laimo sultis ir žieveles, romą, ir viską suminkykite iki vientisos gana kietos, bet elastingos masės.
  3. Plonai iškočiokite tešlą (0,3-0,5cm) ir supjaustykite ilgomis 2-3 cm juostomis.
  4. Įkaitinkite aliejų skrudinimui iki 180C. Aliejaus turėtų būti apie 4-6 cm nuo indo dugno.
  5. Dėkite žagarėlius, neperkraudami, dalimis, ir skrudinkite, kol gražiai paruduos abi pusės.
  6. Kai žagarėliai šiek tiek atvės, apibarstykite juos cukraus pudra.
Forminiai žagarėliai su laimo žievele

„Žagarėliai su Prisiminimais“: Pasvalio Krašto Paslaptis

Diliauskų kaimo Atžalyno bendruomenės moterys, ypač gaspadinė Gražina Paliulienė, garsėja savo žagarėliais. Atgaivinusios šimtametį Gražinos močiutės žagarėlių receptą, ėmėsi jų kepti. Diliauskų žagarėliai išskirtinai skanūs dėl to, kad jų tešla užmaišyta su šaltu vandeniu. Įprastų žagarėlių tešla užmaišoma su kefyru. Vietinės moterys - tikras kaimo energijos užtaisas ir šio krašto sielos.

Gražina Paliulienė, receptu pasidalijusi LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ „Gaspadinių“ rubrikoje, pasakoja, kad žagarėlių tešla - įnoringas reikalas, ji turi būti grietinės konsistencijos.

Pasiūlymai Patiekimui

Auksiniai žagarėliai su cukraus pudra ir šaukšteliu uogienės. Žagarėliai patys savaime yra saldūs ir kvapnūs, bet keli nedideli priedai gali juos paversti dar gardesniais. Klasika - cukraus pudra. Ji suteikia lengvą saldumą ir gražų matinį atspalvį. Norint stipresnio skonio, galima įmaišyti šiek tiek vanilinio cukraus ar malto cinamono. Puikus būdas paįvairinti žagarėlius - patiekti juos su uogiene ar džemu. Aviečių, vyšnių ar slyvų uogienė išryškina žagarėlių trapumą ir suteikia rūgštelės, kuri maloniai subalansuoja saldumą.

tags: #forminiai #zagareliai #receptas

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.