Gaisrai Pietų Amerikoje, kaip ir kituose pasaulio regionuose, yra kompleksinė problema, kurią lemia įvairūs veiksniai, pradedant klimato kaita ir baigiant žmogaus veikla. Šiame straipsnyje nagrinėjamos gaisrų Pietų Amerikoje priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai.
Gaisrų priežastys Pietų Amerikoje
Pietų Amerikoje gaisrų kilimą ir plitimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, pradedant natūraliais klimato svyravimais ir baigiant intensyvia žmogaus ūkine veikla.
Klimato kaita ir ekstremalūs orų reiškiniai
Klimato kaita yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių gaisrus Pietų Amerikoje. Visame pasaulyje klimatas keičiasi, o vidutinė metinė globali temperatūra jau yra pakilusi apie 1 °C. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, tropinėse platumose, vidutinė metinė globalioji temperatūra pakilo 0,1-0,5 °C. Šiltėjantis oras ilgainiui sudaro palankesnes sąlygas gaisrams kilti ir plisti.
Klimato kaita lemia dažnesnius karštus, sausus orus, kurie išdegina augmeniją ir taip kuria kurą miškų gaisrams. Žmogaus veikla, įskaitant nekontroliuojamą iškastinio kuro deginimą, keičia Žemės klimatą, didina vidutinę pasaulinę temperatūrą ir keičia orų modelius. Pietų Amerikoje vis labiau ryškėja klimato kaitos požymiai, pasireiškiantys ekstremaliais orų reiškiniais, sausromis ir potvyniais.
Pasaulinės meteorologijos organizacija (PMO) atskleidė, jog klimato kaita ir oro tarša yra glaudžiai susijusios. Dėl didėjančių karščio bangų ir sausrų vis dažniau kyla miškų gaisrai. Klimato pokyčiai stiprina oro taršą, o oro tarša - klimato kaitą.
El Niño-Pietų Osciliacija (ENSO)
El Niño-Pietų osciliacija (ENSO) yra natūralios klimato būklės fazių kaita, kuri taip pat turi įtakos gaisrų susidarymui Pietų Amerikoje. El Niño fazės metu centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje vandens paviršiaus temperatūra cikliškai didėja, o tai gali sukelti sausras ir karščius Pietų Amerikoje, didinant gaisrų riziką.
La Niña fazės metu, priešingai, padidėja šaltosios Peru srovės intensyvumas, o tai gali lemti didesnį kritulių kiekį ir sumažinti gaisrų riziką. Ekstremalūs miškų gaisrai, paprastai susiję su karščio bangomis ir sausra, dabar pietų pusrutulyje yra dar stipresni dėl El Ninjo (El Niño) poveikio. ENSO - tai vėjų ir vandenyno srovių pokyčių sistema virš Ramiojo vandenyno.
Normaliomis sąlygomis Ramiajame vandenyje vėjai pučia iš rytų į vakarus, tuomet vakarų Ramusis vandenynas yra šiltesnis už rytų Ramųjį. La Ninja (La Niña) reiškinys lemia dar stipresnį drėgno ir šilto oro pastūmimą į vakarus, nuo Pietų Amerikos link Australijos, o El Ninjo - priešingą pastūmimą rytų kryptimi link Čilės krantų. Todėl El Ninjo, prasidėjęs 2023 m., šiuo metu lemia karščio bangas Čilėje, tačiau, remiantis prognozėmis, turėtų susilpnėti jau 2024 m. pavasarį.
Žmogaus veikla ir miškų kirtimas
Žmogaus veikla taip pat yra svarbi gaisrų Pietų Amerikoje priežastis. Tuo metu Brazilijoje tūkstančiai gaisrų yra sukeliami specialiai. Žemės plaučiais vadinamus Amazonės miškus žmonės naikina, kad toje vietoje galėtų auginti sojų pupeles arba naudoti buvusių gaisraviečių plotus kaip gyvulių ganyklas. Pagrindinė to priežastis yra miškų kirtimas ir žemės ūkio plėtra. Amazonės miškai yra deginami siekiant atlaisvinti žemę žemės ūkiui, ypač sojų auginimui ir gyvulininkystei.
Gaisrų pasekmės Pietų Amerikoje
Miškų gaisrai Pietų Amerikoje turi katastrofiškų pasekmių, paveikiančių ne tik aplinką, bet ir žmonių sveikatą bei regiono ekonominę gerovę.
Biologinės įvairovės nykimas
Miestų ir infrastruktūros plėtra, ūkininkavimas yra vienos iš pagrindinių bioįvairovės mažėjimo pasaulyje priežasčių. Per ketvirtį šimtmečio išnyko daugiau kaip ketvirtadalis gyvūnijos ir augmenijos rūšių, per valandą jų išnyksta bent trys. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra ištirtos, todėl ją kaip vertybę būtina išsaugoti ateities kartoms.
Miškų nykimas turi daugybę neigiamų pasekmių, įskaitant biologinės įvairovės mažėjimą: nykstant miškams, nyksta ir juose gyvenančios gyvūnų ir augalų rūšys. Atogrąžų miškai yra namai didžiausiai biologinei įvairovei pasaulyje, todėl jų nykimas kelia didelį pavojų planetos biologinei įvairovei.
Klimato kaitos skatinimas, dirvožemio erozija ir vandens išteklių mažėjimas
Miškai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą, nes jie sugeria anglies dioksidą iš atmosferos. Nykstant miškams dėl gaisrų, anglies dioksidas išsiskiria atgal į atmosferą, prisidedant prie klimato kaitos. Miškų kirtimas taip pat padidina dirvožemio eroziją, nes medžių šaknys laiko dirvožemį.
Be to, miškai padeda palaikyti vandens apytaką, nes jie sugeria vandenį ir lėtai jį išleidžia į upes ir ežerus. Nykstant miškams, sumažėja vandens išteklių, o tai gali turėti neigiamų pasekmių žemės ūkiui, pramonei ir buitiniam vartojimui.
APIE MIŠKŲ SAVVININKUS
Oro kokybės pablogėjimas ir poveikis sveikatai
Tokio masto gaisrai pavojingi ne tik dėl naikinančių liepsnų, bet ir dėl blogėjančios oro kokybės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkos oro tarša kasmet sukelia daugiau nei 4,5 milijono priešlaikinės mirties atvejų visame pasaulyje, o tai sukelia didžiules aplinkos ir ekonomines išlaidas. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje, Pietų Amerikoje ir šiaurės platumose, aerozolio dalelių koncentracija toliau didėja dėl didėjančio miškų gaisrų skaičiaus.
Aerozolio dalelės ir ilgai išliekančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra kompleksiškai susiję, todėl norint parengti klimato ir oro kokybės gerinimo priemones, būtina tinkamai suprasti šių sąveikų pobūdį.
Gaisrų poveikis sveikatai apima tiek fizinį, tiek psichinį poveikį. Tiesioginis liepsnos ar spinduliuojančios šilumos poveikis gali sukelti nudegimus, sužalojimus ir su karščiu susijusias ligas (pvz., dehidrataciją, šilumos smūgį), kurios gali baigtis mirtimi. Sunkūs nudegimai reikalauja priežiūros specialiuose vienetuose ir kelia daugelio organų komplikacijų riziką.
Lauko gaisro dūmuose yra daug kietųjų dalelių (KD), anglies monoksido ir azoto oksidų. KD gaisro dūmuose paprastai yra mažų dalelių dydžio (palyginti su KD miesto ore) ir jame yra daug oksidacinių ir uždegiminių komponentų, kurie gali sukelti stiprų toksinį poveikį. Sunkių dūmų poveikis teritorijose, esančiose aplink miškų gaisrą, gali sudirginti akis ir odą arba sukelti ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų atsiradimą ar paūmėjimą. Pranešta, kad po miškų gaisrų padaugėjo pirmalaikių mirčių, kvėpavimo takų ligų ir pneumonijos atvejų.
Lauko gaisrų dūmų poveikis taip pat susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumu dėl padidėjusios dalelių koncentracijos arba psichologinio streso. Kalbant apie psichikos sveikatą, žmonėms, patyrusiems trauminę patirtį, pavyzdžiui, artimųjų praradimą, žalą turtui arba pagrindinės infrastruktūros sunaikinimą jų vietovėje, kyla didesnė potrauminio streso sutrikimo, depresijos ir nemigos rizika. Šis poveikis gali pasireikšti iš karto arba ilgesniu laikotarpiu.
Gyventojai, kurie yra ypač pažeidžiami dėl neigiamo gamtos gaisrų dūmų poveikio, yra vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių bei (arba) kvėpavimo takų sutrikimų, ir nėščios moterys. Lauko darbuotojams ir gelbėtojams taip pat kyla didelė rizika dėl padidėjusio profesinio poveikio. Kadangi kietosios dalelės (PM) laukinio gaisro dūmuose gali pasiekti atstumus iki tūkstančių kilometrų nuo gaisro, didelių teritorijų gyventojams kyla didesnė rizika dėl dūmų poveikio.
Gaisrų statistika ir stebėjimas Pietų Amerikoje
Nors dažniausiai gaisrų sezonas Pietų Amerikoje prasideda liepą ir pasiekia savo piką rugsėjį, jau šių metų pirmaisiais mėnesiais žemyną niokojo miškų gaisrai. Jie ypač paveikė Čilę, Venesuelą ir Kolumbiją.
Pasitelkdami palydovinius duomenis Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavičiūtė parodė realų gaisrų mastą ir paaiškino priežastis. Regione fiksuotos rekordinės temperatūros - Santjage (Čilėje) pasiekti 37,3 °C, o Kolumbijoje - net 40,4 °C. Šiuos karščius centrinėje Čilės dalyje lydėjo miškų gaisrai, kurie jau vasarį nusinešė dešimtis gyvybių ir apėmė per 40 000 ha plotą. Palydoviniuose vaizduose iš Venesuelos, Brazilijos ir Argentinos sausio ir vasario mėnesiais aiškiai matyti aktyvios ugnies židiniai ir gaisrų dūmų debesys.
Palydovinis stebėjimas
MODIS jutikliai yra vidutinės skiriamosios gebos spektroradiometrai, veikiantys jau daugiau nei 20 metų. Jie turi net 36 spektrines juostas (kanalus, kuriuose fiksuoja vaizdus), todėl yra vieni plačiausiai pritaikomų jutiklių Žemės moksluose. MODIS, naudodamasis terminės infraraudonosios srities jutikliais, panašiai kaip mums visiems girdėti termovizoriai, gali užfiksuoti didelių gaisrų plotus.
Žemėlapyje matyti, kad iki kovo mėnesio didžiausia dalis gaisrų Pietų Amerikoje buvo susitelkusi Kolumbijoje, Venesueloje, centrinėje Čilėje ir Brazilijos Roraimos regione. Palydoviniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti tokių gaisrų žalos mastą. Dažniausiai tam naudojamas vadinamasis dNBR (normalizuotas išdegimo santykio rodiklis).
Jo sudarymas remiasi tuo, kad sveika augalija prieš gaisrą turi aukštas NIR (artimojo infraraudonojo spektro) ir žemas SWIR (trumpojo infraraudonojo spektro) atspindžio reikšmes, tačiau teritorijoje prasiautus gaisrui NIR atspindžio reikšmės tampa žemos, o SWIR aukštos. Naudojant dvi datas prieš ir po gaisro šio rodiklio skirtumas gali parodyti gaisro poveikį augalijai ir paviršiui.
Šiuolaikiniai palydovai gali stebėti ne tik žemės paviršių, bet ir atmosferos sudėties pokyčius. Palydovas „Sentinel 5P“ - vienas jauniausių Europos kosmoso agentūros (EKA) palydovų, žemės atmosferą stebintis tik nuo 2017 m., tačiau jau dabar reikšmingai prisidėjęs prie degimo metu išsiskiriančių azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2) ir aerozolių stebėjimo atmosferoje. Gaisrų atveju atmosferoje galima stebėti CO ir aerozolių padidėjimą, kurį „Sentinel 5P“ fiksuoja naudodamasis UV ir infraraudonosios šviesos jutikliais.
Konkretūs gaisrų atvejai ir padariniai
Čilėje, Valparaiso regione, šį vasarį įvyko daugiausia aukų nusinešęs miškų gaisras per visą šalies istoriją. Pakrantės mieste Vinja del Mare (Viña del Mar) ir jo apylinkėse mirė per 100 žmonių.
Per gaisrus, dvi dienas siaučiančius Njublės ir Bio Bijaus regionuose, esančiuose maždaug 500 km į pietus nuo Santjago, daugiau nei 50 tūkst. žmonių turėjo palikti namus. „2 val. 30 min. nakties gaisras buvo nevaldomas. Ugnis, kuri sunaikino miestelio namus, buvo kaip viesulas“, - naujienų agentūrai AFP sakė 25-erių studentas iš Penko Matiasas Cidas. „Turėjome išeiti į lauką, apsirengę taip, kaip stovime. Nieko neliko“, - pridūrė jis. Lirkene sekmadienio vakarą gatvėmis patruliavo kariai. Nepaisydami komendanto valandos, kai kurie gyventojai pasišviesdami žibintuvėliais toliau valė nuolaužas ir gesino ugnį.
Čilės prezidentas Gabrielis Boricas paskelbė nepaprastąją padėtį Njublės ir Bio Bijaus regionuose, kur beveik 4 tūkst. ugniagesių karštą Pietų pusrutulio vasarą kovoja su gamtiniais gaisrais. Paskelbus nepaprastąją padėtį leidžiama pasitelkti ginkluotąsias pajėgas. G. Boricas įvedė naktinę komendanto valandą labiausiai nukentėjusiuose miestuose, perspėdamas apie „labai sudėtingas sąlygas“. Nacionalinės nelaimių prevencijos ir reagavimo į jas tarnybos direktorė Alicia Cebrian nurodė, kad dauguma evakuacijų vyko iš Bio Bijaus miestų Penko ir Lirkeno, kuriuose iš viso gyvena apie 60 tūkst. žmonių.
Sekmadienį oro sąlygos ugniagesiams buvo nepalankios. Dėl aukštos oro temperatūros ir stipraus vėjo gaisrą gesinti labai sudėtinga, sakė Bio Bijaus miškų apsaugos agentūros vadovas Estebanas Krause. Pastaraisiais metais miškų gaisrai smarkiai niokojo pietinę ir centrinę Čilės dalis.
Gaisrų statistika Pietų Amerikoje
| Regionas | Pagrindinė priežastis | Poveikis |
|---|---|---|
| Amazonė | Miškų kirtimas žemės ūkiui | Biologinės įvairovės nykimas, klimato kaitos skatinimas |
| Čilė | Ekstremalūs karščiai ir sausros | Žmonių aukos, dideli materialiniai nuostoliai |
| Venesuela ir Kolumbija | Klimato kaita, sausros, žmogaus veikla | Oro kokybės pablogėjimas, poveikis ekosistemoms |
Reagavimas ir sprendimo būdai
Siekiant sumažinti gaisrų Pietų Amerikoje riziką ir jų padarinius, būtinas kompleksinis požiūris, apjungiantis prevencijos, valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones.
Prevencijos ir valdymo priemonės
Žemės naudojimo planavimas, mažinantis miestų plėtimąsi į miškų ir šepečių teritorijas, yra svarbi priemonė, ribojanti miškų gaisrų poveikį apgyvendintoms vietovėms. Taip pat svarbus neapstatytos žemės naudojimo aplink gyvenvietes reguliavimas, siekiant išvengti veiklos, kuri galėtų sukelti gaisrus. Mažų sąnaudų priemonės pavyzdys - mažos gaisrų rizikos žemės dangos rūšių (pvz., brandžių vietinių miškų) skatinimas.
Ekstensyvi žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, gyvūnų ganymas atogrąžų vietovėse, agrarinė miškininkystė, t. y. sumedėjusių augalų ir žemės ūkio kultūrų ir (arba) gyvulių integravimas, yra kitos valdymo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti miškų gaisrų atsiradimo ir plitimo tikimybę. Kadangi didelė dalis gaisrų kyla dėl žmogaus veiklos (padegimo ar aplaidumo), informuotumo didinimas yra pagrindinė miškų gaisrų rizikos mažinimo priemonė.
Pasaulio meteorologijos organizacija teigia, kad svarbu taikyti integruotą požiūrį į išmetamųjų teršalų valdymą, siekiant apsaugoti ne tik klimatą, bet ir ekosistemą bei žmonių sveikatą.
Ankstyvojo perspėjimo sistemos ir tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinės iniciatyvos, tokios kaip ES „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugos Europos miškų gaisrų informacijos sistema (EFFIS), kuri stebi miškų gaisrų veiklą beveik tikruoju laiku ir teikia mėnesines bei sezonines temperatūros ir kritulių anomalijų prognozes, galėtų tapti pavyzdžiu kuriant panašias sistemas Pietų Amerikoje. Nors šios sistemos veikia Europoje, jų principai ir technologijos gali būti pritaikyti ir kituose regionuose.
Nuo 2019 m. ES civilinės saugos mechanizmas atnaujinamas naudojant „rescEU“ - programą, pagal kurią nelaimių atveju šalims teikiama bendradarbiavimu grindžiama parama, apsaugant piliečius ir valdant riziką. Toks tarptautinis mechanizmas, skirtas teikti pagalbą reaguojant į miškų gaisrus, pavyzdžiui, bendrai finansuojant gaisrų gesinimo laivyną, galėtų būti ypač naudingas Pietų Amerikos šalims, siekiant veiksmingiau kovoti su vis didėjančiais gaisrų iššūkiais.