Gaisras - tai nekontroliuojamas ugnies plitimas, keliantis pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Jis gali sunaikinti pastatus, miškus ir kitus objektus. Gaisrų priežastys yra įvairios - nuo netyčinio žmonių elgesio ir techninių gedimų iki gamtinių reiškinių, tokių kaip perkūnija, ar net tyčinio padegimo.
Pastaruoju metu pasaulyje, įskaitant ir Europą, gaisrai tampa vis dažnesni ir intensyvesni, o tai kelia didelį susirūpinimą. Pietų Europos valstybes toliau alina miškų gaisrai, o prasčiausia padėtis fiksuojama Portugalijoje. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, vien Europos Sąjungoje (ES) nuo metų pradžios jau išdegė šimtai tūkstančių hektarų žemės. Šis skaičius gerokai viršija pastarųjų 19 metų vidurkį.
Dideli gaisrai jau nuniokojo Graikiją, Ispaniją, Kiprą, Prancūziją, Portugaliją, Turkiją ir Balkanų regioną. Pavyzdžiui, Graikijoje miškų gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų miškų ploto, paveikė biologinę įvairovę ir apgadino gyvenamuosius namus bei ūkius. Dėl nesiliaujančių gaisrų Graikija birželio ir liepos mėnesiais fiksavo didžiausią vieno iš teršalų - kietųjų dalelių (KD₁₀) - koncentraciją Europoje.
Portugalijos pažeidžiamumas ir gaisrų priežastys
Portugalija, ypač jos pietinė dalis, yra ypač pažeidžiama miškų gaisrų. Tai lemia keli veiksniai:
- Klimatas: Pietų Portugalijoje vyrauja karštas ir sausas Viduržemio jūros klimatas. Ilgi sausros periodai išdžiovina augmeniją, kuri tampa lengvai užsidegančia medžiaga. Karšti vėjai gali greitai išplėsti ugnį dideliuose plotuose.
- Augmenija: Didelius plotus Pietų Portugalijoje dengia pušynai ir eukaliptų miškai. Šie medžiai yra labai degūs, ypač sausuoju metų laiku. Eukaliptai, be to, greitai atauga po gaisro, todėl teritorija greitai vėl tampa pažeidžiama.
- Žemės naudojimas: Kai kuriose vietovėse žemės naudojimas yra netvarus, o tai prisideda prie gaisrų rizikos. Pavyzdžiui, apleisti žemės ūkio laukai gali tapti sausos žolės ir krūmų plotais, kurie yra lengvai užsidegantys.
- Žmogaus veikla: Didelę dalį gaisrų Portugalijoje sukelia žmogaus veikla, įskaitant netyčinį padegimą, netinkamą ugnies naudojimą ir tyčinį padegimą. Portugalijoje dvi 81 metų senolės įtariamos sukėlusios virtinę miškų gaisrų. Senjorės įtariamos nepriklausomai viena nuo kitos sukėlusios mažiausiai 11 gaisrų, pranešime nurodo šalies kriminalinė policija. Manoma, kad viena pensininkių birželio pabaigoje-rugpjūčio pradžioje Paredese šalies šiaurėje sukėlė iš viso penkis miškų gaisrus. Jie kilo regione, esančiame maždaug už 30 km į rytus nuo Porto. Per šiuos gaisrus sunaikinta 20 hektarų miškų ir krūmynų, pavojus kilo daug gyvenamųjų namų. Kitas spėjamų padegimų atvejis nustatytas Lolė regione Pietų Portugalijoje, kur 81-erių senolė rugsėjį sukėlė gaisrą. Policija mano, kad jau prieš tai ji sukėlė kelis gaisrus.
Klimato kaita vaidina vis svarbesnį vaidmenį didinant gaisrų riziką visame pasaulyje, įskaitant Pietų Portugaliją. Didėjanti temperatūra, ilgesni sausros periodai ir ekstremalūs karščiai sudaro palankias sąlygas gaisrams kilti ir plisti. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Mokslininkai teigia, kad dėl karštesnių ir sausesnių vasarų Viduržemio jūros regione yra didelis gaisrų pavojus.
Didžiausi gaisrų incidentai ir jų mastas
Naujausiais Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) skaičiavimais, nuo metų pradžios liepsnos Portugalijoje sunaikino daugiau nei 2 tūkst. 760 kvadratinių kilometrų plotą. Tai buvo antri didžiausi gaisrų metai Portugalijoje po 2017 m.
Centrinėje Portugalijoje daugiau kaip 1 000 ugniagesių kovojo su miškų gaisru, kuris sunaikino 7 000 hektarų žemės ir nežymiai sužeidė 11 žmonių. Šalies centre esančiame Kastelo Branko rajone buvo sunaikinta apie 7 000 hektarų. Gaisrų gesinimo operacijos vadas Jose Gulherme teigė, kad potencialus gaisro pavojus gali siekti daugiau nei 20 000 hektarų. „Tai labai didelė teritorija su daugybe izoliuotų namų ir kaimų“, - sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad gaisro perimetras jau tęsiasi 60 kilometrų.
Vieno iš gaisrų dūmai ir pelenai pasklido daugiau kaip 130 km į rytus iki Fatimos miesto, kur popiežius Pranciškus laikė pamaldas garbingoje katalikų šventovėje su daugiau kaip 200 000 piligrimų.
Be to, Odemyroje, netoli pietvakarių pakrantės, su atskiru miško gaisru kovojo dar 400 ugniagesių. Civilinės saugos pareigūnas Tiago Bugio sakė, kad Odemyroje liepsnas pavyko nuslopinti. Du frontai tebebuvo aktyvūs, tačiau trečiasis, kuris slinko link pietinės turistų mekos Algarvės, jau kontroliuojamas. Valdžia įspėjo, kad gaisrų pavojus visoje šalyje išlieka itin didelis.
Vienas iš gaisrų, apie kurį pranešta 6:02 val. ryto, kilo Karamulo kalnyne, San Žoano do Monte ir Mosteirinho Corte regione, Tondelos savivaldybėje, Viseu rajone. Iš Viseu Dao Lafoes subregiono vadovybės gauti duomenys rodė, kad 8:10 val. ryto daugiau nei šimtas ugniagesių gesino miško gaisrą krūmynuose ir pušyne Serra do Caramulo kalnyne. Gaisro gesinimą apsunkino stiprus vėjas rajone, todėl buvo dislokuotos sustiprintos pajėgos - 106 ugniagesiai gelbėtojai, kuriems padėjo 32 antžeminės transporto priemonės.
Gaisrų pasekmės aplinkai, ekonomikai ir visuomenei
Gaisrai Pietų Portugalijoje turi didelių pasekmių:
- Ekologinės pasekmės: Gaisrai sunaikina miškus, krūmynus ir kitą augmeniją, sunaikindami buveines ir mažindami biologinę įvairovę. Jie taip pat gali sukelti dirvožemio eroziją ir vandens taršą.
- Ekonominės pasekmės: Gaisrai sunaikina turtą, įskaitant namus, įmones ir žemės ūkio produkciją. Jie taip pat gali paveikti turizmą, kuris yra svarbus Portugalijos ekonomikos sektorius.
- Socialinės pasekmės: Gaisrai kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Jie gali sukelti evakuacijas, perkėlimus ir psichologinę traumą.
- Poveikis orui ir klimatui: Miškų gaisrai stipriai blogina oro kokybę, išmesdami į atmosferą daug pavojingų teršalų, tokių kaip smulkios kietosios dalelės (KD 2.5), azoto dioksidas (NO₂), ozonas, aromatiniai angliavandeniliai ir švinas. Šios medžiagos didina oro taršą ir sukelia žalą sveikatai bei aplinkai. Gaisrų dūmai yra maždaug 10 kartų toksiškesni nei įprastas oro užterštumas, susidarantis deginant iškastinį kurą. Miškų gaisrai taip pat daro didelį poveikį klimatui, į atmosferą išskirdami didelius kiekius anglies dioksido (CO₂) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Prevencijos ir kovos su gaisrais strategijos
Kova su gaisrais Pietų Portugalijoje yra sudėtinga užduotis, reikalaujanti koordinuotų pastangų iš įvairių agentūrų ir organizacijų. Pagrindinės strategijos apima:
- Prevencija: Gaisrų prevencija yra svarbiausias žingsnis siekiant sumažinti gaisrų riziką. Tai apima švietimą apie gaisrų pavojų, rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimą ir griežtą įstatymų vykdymą.
- Ankstyvas aptikimas: Ankstyvas gaisro aptikimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią jo plitimui. Tai galima pasiekti naudojant stebėjimo sistemas, tokias kaip palydovai, dronai ir stebėjimo bokštai.
- Greitas reagavimas: Greitas reagavimas į gaisrą yra būtinas siekiant jį suvaldyti ir užgesinti. Tai apima ugniagesių, orlaivių ir kitos įrangos dislokavimą.
- Žemės valdymas: Tvarus žemės valdymas gali padėti sumažinti gaisrų riziką. Tai apima miškų valymą, sausos augmenijos pašalinimą ir ugniai atsparių augalų sodinimą.
- Bendruomenės įtraukimas: Vietos bendruomenės vaidina svarbų vaidmenį kovojant su gaisrais. Tai apima bendruomenės narių švietimą apie gaisrų pavojų, jų įtraukimą į prevencijos ir reagavimo pastangas.
Portugalijos ugniagesiai toliau gesina miškų gaisrus
Inovatyvūs sprendimai ir LIFE Kraštovaizdžio gaisrų projektas
Viseu Dão Lafões tarpsavivaldybinė bendruomenė (CIM), apjungianti 14 Vizėjaus ir Guardos apskričių savivaldybių, aktyviai prisideda prie kovos su gaisrais. Ši kalnų kraštovaizdžio teritorija, pasižyminti miškingomis vietovėmis ir ekstensyviais gyvulininkystės ūkiais, ypač kenčia nuo pasikartojančių gaisrų.
Po 2017 m. didelio masto gaisrų tapo akivaizdu, kad reikia skubiai pritaikyti teritoriją prie didėjančios klimato kaitos rizikos. Dalyvaudama LIFE Kraštovaizdžio gaisrų projekte, CIM Viseu Dão Lafões išbandė bendrą nustatytų gaisrų ir ekstensyvaus ganymo naudojimą, siekdama padidinti atsparumą miškų gaisrams. Šie tradiciniai metodai atkuriami remiantis moksliniais įrodymais, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.
Projekto metu buvo pastatyti gyvūnų girdymo fontanai, sudarantys palankesnes sąlygas ganyti strateginiuose kuro valdymo punktuose. Keliais bandomaisiais veiksmais buvo taikomas kontroliuojamas deginimas ir stebimas jo poveikis dirvožemio ir augmenijos sąlygoms. Teigiami rezultatai skatina išbandytų sprendimų atkartojamumą. Be to, nustatyta, kad regione iš viso yra 48 ūkiai su 2900 ha bendru ganyklų plotu, kuriuose ganomi 2931 avis, 1230 ožkų ir 225 karvės.
Pagrindinis projekto komponentas buvo mokymas, nes nustatytą deginimą turi atlikti ekspertai kontroliuojamomis sąlygomis. Iš viso apmokyta 100 žmonių, įskaitant 25 kontroliuojamus priešgaisrinius technikus ir 75 deginimo operatorius. Mokymai truko dvejus metus (2021-2023 m.) ir apėmė praktinius kontroliuojamo gaisro veiksmus, analizuojant gaisro naudojimo metodus ir rezultatus.
Kontroliuojamas gaisras yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią gaisrams, išlaikant miško kuro apkrovas žemiau kritinių lygių. Jis taikomas nedideliuose miško plotuose ir krūmynuose, esant tinkamoms oro sąlygoms. Projekte surinkti duomenys leido atlikti dūmų poveikio ugniagesiams darbe tyrimą, tiriant kietųjų dalelių ir atmosferos teršalų kiekį.
Nors projekto rezultatai rodo, kad nustatytas deginimas neturi neigiamos įtakos dirvožemio sąlygoms, augalų šaknims ar apdulkintojams, ir regeneracija natūraliai įvyksta po kelių mėnesių, egzistuoja ir ribojančių veiksnių. Tai gyventojų susirūpinimas dėl galimos rizikos, susijusios su nustatytu gaisru, priklausomybė nuo meteorologinių ir reljefo sąlygų, taip pat kvalifikuotų žmonių poreikis įgyvendinti šią techniką.
Priešgaisrinės apsaugos sprendimų sąnaudų ir naudos analizė
Projekto „Kraštovaizdžio gaisras“ bendros išlaidos siekia 2 377 698 EUR (ES įnašas - 1 307 328 EUR), apimančios veiklą tiek Portugalijos, tiek Ispanijos teritorijose. Pradinis alternatyvių priešgaisrinės apsaugos sprendimų išlaidų vienam hektarui vertinimas rodo efektyvumo skirtumus:
| Priešgaisrinės apsaugos sprendimo tipas | Apytikslės išlaidos (EUR/ha) |
|---|---|
| Tradicinis darbas su motorizuotais rankiniais įrankiais | 900-1000 |
| Kontroliuojamas deginimas | 160-180 |
| Atlyginimas piemenims už gyvulių ganymą (kuro valdymas) | 60-80 |
Ši kompensacija piemenims mokama už aplinkosaugos paslaugų teikimą ir apskaičiuojama atsižvelgiant į vietovės sudėtingumą, statumą bei turimo kuro kiekį.
Šių prevencinių priemonių privalumai yra įvairūs. Skatinant ganymą gaisrų prevencijos tikslais, ekstensyvioji gyvulininkystė gali būti išsaugota kaip svarbi tvarios maisto gamybos forma, turinti mažą anglies pėdsaką. Ji taip pat yra kraštovaizdžio valdymo ir išsaugojimo priemonė, galinti apleistas vietoves arba mažo žemės ūkio našumo vietoves pertvarkyti į vietoves, kuriose galima gaminti aukštos kokybės produktus ir teikti aukštos kokybės paslaugas. Gerai valdomas ganymas duoda įvairios papildomos naudos aplinkai, pavyzdžiui, pagerina dirvožemio derlingumą, užkerta kelią erozijai ir padeda atkurti medžius. Be didelių gaisrų mažinimo, nustatytas gaisras gali padėti kontroliuoti invazines augalų rūšis ir kenkėjus, remti natūralų atsinaujinimą ir suteikti vietos naujoms augalų rūšims augti, kurios gali būti patrauklios daugeliui skirtingų rūšių gyvūnų.
Teisinis reguliavimas ir institucinės reformos
Po 2017 m. didelių gaisrų Portugalijoje buvo patvirtintas miškininkystės reformos teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama įveikti struktūrines teritorijų planavimo problemas. Šios problemos tapo akivaizdesnės dėl didėjančio klimato kaitos poveikio, keliančio rimtą grėsmę gyventojų saugumui ir regiono ekonominiam bei socialiniam vystymuisi.
Pagal šią naują teisinę sistemą Ministrų Taryba savo rezoliucija (Nr.157A/2017) įsteigė Miško kirtėjų brigadas. Šios brigados turi įsikišti į neliestų miškų apsaugos nuo gaisrų tinklo įrengimą ir priežiūrą, atlikti veiksmus po gaisro ir valdyti ekstremalias situacijas. Į šį teisės aktų rinkinį įtrauktos ir Savivaldybių miškininkystės techninės tarnybos.
2017 m. Viseu Dão Lafões CIM pradėjo įgyvendinti Savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kuriuo siekiama skatinti prisitaikymo prie klimato kaitos integravimą į savivaldybių ir tarpsavivaldybinį planavimą. Šiuo planu buvo sukurta įvairių sektorių ir subjektų prisitaikymo kultūra, stiprinant teritorinį atsparumą ir rengiant bendruomenę klimato kaitos iššūkiams.
tags: #gaisras #pietu #portugalijoje