Herpeso virusas yra viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje, kuria serga milijonai žmonių. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo nedidelių odos pažeidimų iki rimtų sveikatos problemų, ypač tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Herpes virusai gyvena žmogaus organizme visą gyvenimą, periodiškai suaktyvėdami ir sukeldami simptomus, kurie gali būti ne tik nemalonūs, bet ir pavojingi.
Kas yra Herpes Virusas?
Herpes virusas yra infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV). Etiologija: sukėlėjas priklauso Herpes virusų grupei, turi DNR. Išskiriami 8 tipai. Žmogui patogeniški HSV-1 ir HSV-2, turintys onkogeninių savybių. Šiuo metu žinoma apie 130 herpes virusų rūšių, 9 iš jų sukelia ligas žmonėms. Pirmieji penki herpes virusai itin paplitę populiacijoje - daugiau nei 90 proc. suaugusiųjų infekuoti bent vienu iš šių virusų. HSV atsparus išoriniams aplinkos veiksniams, pasižymi imunosupresinėmis savybėmis.
Yra du pagrindiniai herpes viruso tipai: HSV-1 ir HSV-2. HSV-1 dažniausiai sukelia pūsleles arba opeles aplink burną ir ant lūpų, o HSV-2 dažniau sukelia lytinių organų infekcijas. Taip pat, herpes virusinė infekcija yra liga, kurią sukelia herpes virusų šeimai priklausantys virusai, dažniausiai herpes simplex virusas (HSV) ir varicella-zoster virusas (VZV). Šie virusai sukelia įvairius simptomus, nuo lūpų pūslelių iki vėjaraupių ar juostinės pūslelinės.
Ligos aprašymas: tai virusinė recidyvuojanti, įgyta visam gyvenimui infekcija, kuriai būdinga pūslelinis gleivinių, odos, akių bėrimas, rečiau - nervų sistemos bei parenchiminių organų pakenkimas. Herpes virusai gali būti aktyvioje (litinėje) ir neaktyvioje (latentinėje) būklėje, pastarojoje formoje gali išlikti visą žmogaus gyvenimą. Po pirminės infekcijos, virusas lieka organizme, pereina į „ramybės“ fazę nerviniuose mazguose. Kai virusas reaktyvuojasi, atsiranda skausmas, dilgčiojimas, patinimas, galvos skausmas.
Herpeso Virusų Tipai ir Plitimas
Herpes virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens oda, gleivine arba skysčius, kuriuose yra virusas. Dažniausiai infekcija perduodama artimo fizinio sąlyčio metu, pavyzdžiui, bučiuojantis, apsikabinant ar lytinių santykių metu. Virusas patenka į organizmą per odą ar gleivines, dažniausiai per mikroįtrūkimus.
Viruso perdavimo būdai:
- Oro lašinis;
- Tiesioginis kontaktinis (bučiuojantis);
- Lytinis;
- Perinatalinis (transplacentinis, gimdymo metu);
- Hemotransfuzinis.
HSV-1 virusas, kuris sukelia burnos pūslelines, paprastai perduodamas per seiles arba per kontaktą su pūslelėmis ant lūpų ar burnos, ypač jei virusas tuo metu yra aktyvus. Net jei pūslelės nėra matomos, virusas vis tiek gali būti perduodamas, nes kartais jis plinta net be aiškių simptomų. HSV-2, kuris sukelia lytinių organų herpesą, dažniausiai perduodamas per lytinius santykius - vaginalinius, analinius arba oralinius. Taip pat infekcija gali būti perduodama net tada, kai nėra matomų pūslelių, o tik atsiranda lengvas niežulys ar deginimo pojūtis.
Herpes viruso plitimui didelę įtaką turi ir asmens imuninė sistema - žmonės su nusilpusiu imunitetu yra labiau linkę užsikrėsti ir dažniau patiria stipresnius simptomus. Taip pat viruso plitimą skatina netinkamos higienos įpročiai, artimas kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis, o lytiniu keliu plintančios herpes infekcijos atveju - nesaugūs lytiniai santykiai.
Herpes Simplex Virus (HSV) - 3D medical animation
Herpes Virusas ir Galvos Skausmas: Tiesioginis Ryšys
Herpes virusas ir su juo susijusios infekcijos, gali sukelti galvos skausmą kaip vieną iš simptomų. Kai virusas reaktyvuojasi, atsiranda skausmas, dilgčiojimas, patinimas, ir dažnai - galvos skausmas. Abiejų tipų herpes virusas dažnai sukelia bendrus simptomus, tokius kaip nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas ir patinę limfmazgiai. Ypač per pirmąjį protrūkį, žmonės gali jausti itin stiprius simptomus. Ligos pradžioje, burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai.
Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai. Pūslelinės virusų sukeltas meningitas yra virusinė infekcija, kuri gali sukelti meningito simptomus, tokius kaip galvos skausmas, karščiavimas ir kaklo sustingimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant neurologinius sutrikimus, o kartais ir mirtį.
Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiami pagrindiniai herpes virusų tipai, jų dažniausia lokalizacija, būdingi simptomai ir ryšys su galvos skausmu:
| Herpes Virusas | Dažniausia Lokalizacija | Būdingi Simptomai | Ryšys su Galvos Skausmu |
|---|---|---|---|
| Herpes Simplex Virusas 1 (HSV-1) | Lūpos, burna, veidas | Pūslelės, dilgčiojimas, karščiavimas, nuovargis | Gali sukelti galvos skausmą (bendrai pasireiškus viruso reaktyvacijai), meningitą, encefalitą |
| Herpes Simplex Virusas 2 (HSV-2) | Lytiniai organai | Pūslelės, skausmas šlapinantis, karščiavimas, limfmazgių patinimas | Gali sukelti galvos skausmą (bendrai pasireiškus viruso reaktyvacijai), meningitą |
| Varicella-Zoster Virusas (VZV) | Oda, nervai (vėjaraupiai, juostinė pūslelinė) | Pūslelinis bėrimas, neuralginis skausmas, karščiavimas | Prodrominiai galvos skausmai (juostinė pūslelinė), meningoencefalitas, Ramsay Hunt sindromas |
Herpes Virusinės Infekcijos Simptomai
Herpes viruso simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kuris viruso tipas sukėlė infekciją. Pirminė infekcija dažnai būna sunkesnė nei pasikartojantys epizodai. Pirminė infekcija pasireiškia lūpų uždegimu (cheilitu), skausmu, pūslelėmis aplink burną, dantenų ir burnos gleivinės uždegimu, faringitu (ryklės uždegimu), kataro reiškiniais. Tai būdingiausia vaikams. Visgi didžioji dalis pirminių Herpes infekcijų atvejų nesukelia jokių simptomų ir žmogus net nejaučia, kad serga. Herpes viruso buvimas organizme sveikam žmogui niekaip nepasireiškia. Jis pradeda atsirasti tik tada, kai imuninė sistema yra nusilpusi. Taip gali nutikti dėl peršalimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, rūkymo, staigaus streso, odos traumos perioralinėje srityje (apie burną), pervargimo ar miego trūkumo.
Pūslelinės simptomai priklauso nuo vietos ir viruso tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- Dilgčiojimu, niežuliu ar deginimu pažeistoje vietoje;
- Skausmingomis pūslelėmis ar žaizdelėmis (ant lūpų, burnoje, genitalijose);
- Šašų susidarymu po pūslelių pratrūkimo;
- Kartais - karščiavimu, galvos ar raumenų skausmais;
- Padidėjusiais limfmazgiais (ypač kirkšnyse ar kakle).
Po kelių dienų, toje vietoje, kur jautėsi skausmai ir dilgčiojimas, atsiranda grupė pūslelių skaidriu turiniu. Po 5-10 dienų pūslelės tampa erozijomis, jas padengia šašai ir prasideda gijimo procesas. Pūslelinė linkusi kartotis ties lūpos ir odos riba. Daugumoje atveju, žmonėms su normalia imunine sistema, pūslelinė gali kartotis iki 2 kartų per metus, nors apie 10% žmonių patiria net 6 lūpų pūslelinės epizodus per metus. Pasikartojantys protrūkiai dažniausiai būna švelnesni ir trumpesni nei pirmasis, tačiau gali kartotis kelis kartus per metus.
Neurologinės Komplikacijos ir Galvos Skausmas
Herpeso virusai gali sukelti rimtų neurologinių komplikacijų, kurios dažnai pasireiškia ir galvos skausmu. HSV persistuoja n. trigeminus, viršutiniuose kaklo ir sakraliniuose nerviniuose mazguose, taip pat kituose galviniuose nervuose. HSV suaktyvėja, sumažėjus organizmo imunitetui, veikiant insoliacijai, fizinei ir psichinei traumai.
Herpetinis encefalitas
Herpetinį encefalitą dažniausiai sukelia HSV-1. Būdinga banguojanti eiga. Dažniausiai serga 5-30 metų ir daugiau kaip 50 metų asmenys. Pasireiškia ūmiu temperatūros pakilimu, židinine simptomatika, sąmonės sutrikimais, traukuliais, disfagija, akipločio sumažėjimu. Bėrimai nebūdingi. Dažnos neurologinės komplikacijos. Pažeidžiamos frontalinės, temporalinės smegenų skiltys. Smegenų substancija paburksta, būdinga citolizė, nekrozė.
Meningitas
Meningitui būdingas galvos skausmas, karščiavimas, fotofobija. Trukmė 2-7 dienos. Likvore limfocitinė pleocitozė. Pūslelinės virusų sukeltas meningitas yra liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Meningitas apima meninges - tris membranas, kurios supa ir apsaugo smegenis bei nugaros smegenis. Pūslelinės virusai, ypač herpes simplex virusas (HSV), gali patekti į šią sistemą ir sukelti uždegimą, kuris gali turėti rimtų pasekmių neurologinei funkcijai.
Juosiančioji pūslelinė (Herpes zoster)
Juosiančioji pūslelinė - tai ūminis vienpusis odos ir nervų pažeidimas, pasireiškiantis pūsleliniu bėrimu pagal nervus ir neuralginiais skausmais. Ją sukelia suaktyvėjęs Varicella zoster virusas (VZV), priklausantis Herpes virusų šeimai. Inkubacinis periodas trunka 1-3 savaites, prodrominiai reiškiniai: galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas, odos perštėjimas, skausmas. Po 2-4 dienų skausmingoje vietoje atsiranda makulopapulinis bėrimas, pereinantis į pūslelinį. Jei pažeidžiamas n. trigeminus, išbėrimų atsiranda veido odoje, junginėje, burnos ir liežuvio gleivinėje. Komplikacijos apima meningoencefalitą, kuriam būdingas galvos skausmas, karščiavimas, fotofobija, vėmimas, pleocitozė, baltymo kiekio padidėjimas likvore.
Ramsay Hunt sindromas
Ramsay Hunt sindromas, dar žinomas kaip herpes zoster oticus ar veidinio nervo ganglioneuropatija, yra reta neurologinė būklė, kuri atsiranda dėl varicella-zoster viruso (VZV) pakartotinio suaktyvėjimo. Šis virusas yra tas pats, kuris sukelia vėjaraupius vaikystėje ir juostinę pūslelinę (herpes zoster) suaugusiems. Kai virusas suaktyvėja, jis pažeidžia veidinio nervo ganglioną (ganglion geniculate), sukeldamas veido paralyžių, ausies skausmą ir bėrimą pūslelėmis ausies srityje ar burnoje. Tai nėra paprasta liga - ji gali sukelti didelį diskomfortą.
Herpes Virusinės Infekcijos Diagnostika
Herpes virusinės infekcijos diagnostika gali būti sudėtinga, nes jos simptomai gali būti įvairūs. Diagnozė, pagrįsta klinika, gali būti teisinga mažiau kaip 40 %, kai HSV pasireiškia būdingu bėrimu. Ligos diagnostika sunkumų nesukelia, dažniausiai užtenka nuodugnios gydytojo apžiūros.
Laboratorinė diagnostika:
- Viruso išskyrimas;
- HSV DNR PCR (ypač encefalito atveju);
- IFELISA;
- Porinių Antikūnų (Ak) titrų sekimas (daugiau 4 kartų).
Sunkesniais atvejais skiriami virusologiniai, serologiniai ar molekuliniai tyrimai, tepinėlio nuo pūslelės mikroskopija. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Herpes Virusinės Infekcijos Gydymas
Nors visiškai išgydyti herpes viruso nėra įmanoma, laimei, yra įvairių priemonių, kurios padeda kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui. Herpes viruso gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, sutrumpinti jų trukmę ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.
Medikamentinis gydymas
Pagrindinės priemonės nuo herpes viruso, naudojamos nemaloniems simptomams malšinti, yra antivirusiniai vaistai, kurie veikia stabdydami viruso dauginimąsi organizme. Šie vaistai gali būti vartojami tiek per burną, tablečių pavidalu, pavyzdžiui, ACIC tabletės, tiek vietiškai, kremų ir gelių pavidalu. Perkamiausi yra ACIC kremas bei SILICEA gelis. Vaistus reikėtų pradėti vartoti kuo greičiau po simptomų atsiradimo, kad būtų sumažinta jų trukmė ir intensyvumas. Jei žmogus dažnai patiria pasikartojančius protrūkius, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį antivirusinių vaistų vartojimą, kuris padeda sumažinti protrūkių dažnį ir sunkumą. Be to, šis gydymo metodas sumažina tikimybę perduoti virusą kitiems. Gydoma antivirusiniais preparatais: acikloviru, vidarabinu, valacikloviru. Encefalitas - acikloviru parenteraliai. Akių pažeidimai - Sol. Idoxoridini, Ung. Vidarabini vietiškai.
Simptominis gydymas
Be antivirusinių vaistų, simptomams palengvinti gali būti naudojamos ir kitos priemonės. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti skausmą ir diskomfortą, galima naudoti nuskausminamuosius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Be to, yra specialūs pleistrai nuo pūslelinės, kurie apsaugo pažeistą vietą nuo išorinio poveikio bei skatina greitesnį gijimą. Perkamiausi yra COMPEED pleistrai. Taip pat įvairūs šalti kompresai gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą pažeistose vietose. Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Prevencija
Herpes viruso prevencija remiasi infekcijos plitimo rizikos mažinimu ir imuninės sistemos stiprinimu. Kadangi herpes virusas dažniausiai perduodamas per tiesioginį kontaktą, viena pagrindinių prevencijos priemonių yra vengti tiesioginio kontakto su užkrėstomis kūno dalimis ar pūslelėmis, ypač kai virusas aktyvus. Tai apima ir bučinius, ir lytinius santykius su asmenimis, kuriems pasireiškia herpes viruso simptomai. Lytiniu būdu plintančio herpes viruso atveju rekomenduojama naudoti prezervatyvus, tačiau svarbu žinoti, kad jie ne visada gali visiškai apsaugoti nuo infekcijos, nes virusas gali būti perduodamas per odos sąlytį tose vietose, kur prezervatyvas neapsaugo.
Kita svarbi prevencijos priemonė - gera asmens higiena. Svarbu dažnai plauti rankas, ypač jei liečiate infekuotas vietas arba esate šalia žmogaus, turinčio aktyvius viruso simptomus. Venkite dalintis asmeninės higienos priemonėmis, tokiomis kaip rankšluosčiai, lūpų balzamai ar kosmetika, nes per šiuos daiktus taip pat galima užsikrėsti virusu. Herpes virusas gali būti perduodamas ir per užkrėstus paviršius, todėl būtina laikytis higienos priemonių, jei kontaktuojate su sergančiu žmogumi.
Imuninės sistemos stiprinimas taip pat yra svarbi prevencijos dalis. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymas padeda organizmui kovoti su viruso suaktyvėjimu. Asmenys, turintys stiprią imuninę sistemą, rečiau susiduria su šiuo virusu, o jei ir susiduria, jų simptomai dažniausiai būna lengvesni.
Nepamirškite, kad pirmųjų herpeso infekcijos simptomų atsiradimas yra signalas, kad reikia laikytis kelių svarbių taisyklių:
- Nesidalinkite indais, rankšluosčiais ir pan.;
- Nelieskite paveiktų vietų rankomis;
- Nenuplėškite susidariusių išdžiūvusių plutų;
- Nespauskite skysčio esančio pūslelėse;
- Venkite lytinių santykių ir susilaikykite nuo bučinių;
- Pažeistą vietą tepkite antivirusiniais vaistais.
Svarbiausia suprasti, kad tiesioginė HSV infekcijos prevencijos priemonė yra kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis nebuvimas. Nėščiųjų HSV infekcijos gydymas ir antirecidyvinis gydymas taip pat yra svarbios prevencijos priemonės.