Kelionės ne visada yra vien tik apie lankytinas vietas, kultūrą ar istoriją. Vis dažniau žmonės leidžiasi į keliones ne tik tam, kad pamatytų pasaulį, bet ir kad paragautų tikrojo jo skonio. Gastronominės kelionės paskutinį dešimtmetį tapo tikru reiškiniu, kur maistas ir gėrimai tampa neatsiejama kelionės dalimi. Kiekviena šalis turi savo unikalią virtuvę, išskirtinius skonių ir gastronominių įpročių, kurie atspindi jos kultūrą ir istoriją. Nesvarbu, ar esate gurmanas, ar tiesiog mėgstate pabandyti naujus skonius, pasaulis siūlo daugybę nuostabių gastronominių patirčių. Jei trokštate ne tik pamatyti pasaulį, bet ir patirti tikrą kulinarinį malonumą, atrinkome jums keletą įspūdingiausių krypčių, kurios ne tik sužavės vaizdais, bet ir pamalonins gomurį. Nuo Italijos picos iki Tailando kario - pasaulis siūlo daugybę gastronominių stebuklų, kurie nepaliks abejingų!
Lietuvoje gastronominiai turai sparčiai įgauna populiarumą kaip būdas pažinti šalį per maistą ir kultūrą. Tai ne tik galimybė paragauti vietinių skonių, bet ir susipažinti su tradicijomis, maisto gamybos procesu bei vietos ūkininkais arba kulinarais. Šiame straipsnyje pristatomi populiariausi gastronominiai turai Lietuvoje, aptariami jų ypatumai ir naudingos praktinės detalės suplanuojantiems tokias keliones. Gastronominis turizmas reiškia keliones, kurių pagrindinis tikslas yra ragauti bei pažinti vietinius maisto produktus, patiekalus ir kulinarines tradicijas. Lietuvoje tokie turai dažnai apjungia maisto gamybą, degustacijas, lankymąsi ūkiuose ir kulinarinius užsiėmimus. Nuo 2010 metų gastronominis turizmas auga kartu su augančiu susidomėjimu natūraliais, ekologiškais ir vietinėmis tradicijomis paremtomis maisto kultūromis.
Vilnius - gastronomijos ir atradimų sostinė
V. Daubarienė pažymi, kad turistų srautai sostinėje auga, o kulinarija, kaip rodo Vilniaus turizmo informacijos centro patirtis, yra ta sritis, kuri sulaukia ypatingo miesto svečių dėmesio. Kone kas trečias centro lankytojas klausinėja apie vietas papietauti, paragauti vietinės virtuvės patiekalų, domisi, ką Vilnius gali pasiūlyti išskirtinio. Susidomėjimą gastronomija skatina ir tai, kad Vilnius turi prestižinio „Michelin“ gido įvertintų bei rekomenduojamų restoranų. Be to, atvykėlių susidomėjimą sostinės kulinarinėmis tradicijomis puikiai pademonstravo jau tradicinis šaltibarščių festivalis „Vilnius Pink Soup Fest“, pritraukęs 93 tūkst. lankytojų.
Vilniaus turizmo informacijos centro vadovas Gediminas Šukutis sako, kad turistai Lietuvos sostinėje lankosi ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu dažniau ieškoma pažintinių pramogų viduje, todėl Pilies g. įsikūrusiame centre demonstruojama „Skonių kelionė po Vilnių“ taps dar viena patirtimi, praturtinančia viešnagę Vilniuje. Videomenininko Rimo Sakalausko sukurta patyriminė kelionė nukelia žiūrovus į istorinius laikus. Projekcija, transliuojama ant Turizmo informacijos centro salės sienų ir lubų, kuria įtraukiantį Vilniaus gastronomijos tradicijų pristatymą. „Skonių kelionė po Vilnių“ nemokamai bus demonstruojama kasdien nuo 11.00 iki 16.00 valandos Vilniaus turizmo informacijos centre, Pilies gatvėje 7.
Patyriminę kelionę po Vilniaus skonių pasaulį galės išbandyti ir apie 100 Turizmo informacijos centrų atstovų iš įvairių Europos šalių, kurie lapkričio pabaigoje atvyks į Vilniuje organizuojamą tarptautinę konferenciją „CityDNA Visitor Experience Expert Meeting“ ir dalinsis gerosiomis praktikomis, analizuos turizmo tendencijas ir pristatys naujoves.
„Vien šiemet Vilniuje jau lankėsi daugiau kaip 80 užsienio kelionių organizatorių atstovų, o praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo 9 asmenų grupė iš Nyderlandų, kurie po Lietuvą ir Vilnių keliavo pirmą kartą. Vienas iš geriausiai įvertintų miesto aspektų buvo būtent kokybiškas maistas. „Skonių kelionėje po Vilnių“ galės sudalyvauti kiekvienas Vilniaus turizmo informacijos centro lankytojas, o jų 2025 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais sulaukta beveik 57 000. Net 83 proc. augimas matomas ir analizuojant masinius renginius, kurių puikiais orais lepinusį rugsėjį sostinėje netrūko. Pavyzdžiui, festivalis „Vilniaus dienos“ kasdien sulaukė nuo 12 000 iki 18 000 užsieniečių, Vilniaus maratone apie 20 proc. užsieniečių.
„Go Vilnius“ Turizmo skyriaus vadovė V. Daubarienė sako: „Siekiame naudoti įvairaus lygmens duomenis, kuriuos lyginant tarpusavyje ryškėja tam tikros tendencijos. Džiaugiamės matydami turistų skaičiaus augimo tempus kiekviename žingsnyje - per aštuonis šių metų mėnesius Vilniaus turizmo informacijos centre sulaukta 17 proc. daugiau turistų, pirmąjį pusmetį Vilniaus oro uoste bendras keleivių skaičius išaugo 4,5 proc., o apklausus keletą Vilniaus viešbučių matyti, kad svečių skaičius vidutiniškai išaugo 8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“.
Augimo tendenciją patvirtina ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenys - vidutinis užimtumas Vilniaus viešbučiuose per aštuonis šių metų mėnesius siekia 64,4 proc., kai pernai tuo pačiu metu fiksuotas 61,4 proc. rodiklis.
Gastronominės kelionės pasaulyje
Italija yra viena iš pirmųjų šalių, kuri ateina į galvą, kai kalbame apie gastronomines keliones. Ši šalis garsėja savo įvairiomis virtuvėmis, kurios skiriasi priklausomai nuo regiono. Pietų Italija, ir ypač Neapolis, yra laikoma tikrąja picos gimtine. Čia galėsite paragauti tikrosios napolitietiškos picos, kurios yra plonos, traškios, su ypatingai šviežiais ingredientais. Sicilija, taip pat žinoma savo ypatingu maistu, pasižymi tradiciniais patiekalais, tokiais kaip arancini (kepti risotto rutuliukai) ir caponata (saldžiarūgštis daržovių troškinys su razinomis ir kaparėliais). Italijoje taip pat puikiai išvystytas vyno turizmas, todėl ne tik maistas, bet ir šis svaigus gėrimas yra esminė šios kelionės dalis. Beje, Italija - tai ne tik pica ir vynas. Mažiau turistų nugultuose regionuose, pavyzdžiui, Emilijoje-Romanijoje, galėsite pasimėgauti tikruoju bolognese skoniu su pappardelle makaronais, o Lacijo regionas nustebins savo cacio e pepe - paprastais, tačiau itin skaniais makaronais su sūriu ir pipirais.
Prancūzija yra viena iš svarbiausių gastronominių krypčių pasaulyje, kur maistas ir vynas yra tiek tradicijos dalis, tiek ir gyvenimo būdas. Šalyje galima paragauti aukštos klasės patiekalų, kurių skanauti galime ne tik restoranuose, bet ir gatvėse. Paryžius yra ne tik kultūros ir meno sostinė, bet ir vieta, kur galima rasti aukščiausio lygio gastronomijos restoranus. Prancūzija taip pat siūlo pasinerti į išskirtinius regionų skonius, kurie leidžia susipažinti su šalies įvairove ir jos virtuvės grožiu. Pavyzdžiui, Provansas garsėja šviežiomis žolelėmis, alyvuogių aliejumi ir žuvimi, tuo tarpu Burgundija - savo garsiąja boeuf bourguignon (jautiena vyno padaže) ir escargots (sraigės). Prancūzijoje taip pat itin svarbus yra vynas, kuris čia neatsiejamas nuo maisto. Šalis kviečia išmėginti tiek pasaulinio lygio vynus, tiek mažesnius, tačiau ne mažiau kokybiškus regioninius vynus, pavyzdžiui, Bordo, Burgundijos ir Šampanės regionuose.
Turbūt ne paslaptis, kad dauguma keliautojų Turkiją savo atostogoms renkasi kaip šiltą kryptį, kurioje poilsiauti prie jūros galima ilgai ir ne itin brangiai. Vis dėlto, Turkija gali pasiūlyti ir kur kas daugiau - neatmenamus laikus menančią istoriją, išskirtinę kultūrą ir puikiai subalansuotą virtuvę. Štai, pavyzdžiui, Stambulas yra tikras kulinarinis rojus, kur Rytų ir Vakarų kultūros susijungia ant vieno stalo. Turkijos virtuvė žavi savo paprastumu, tačiau tuo pačiu ir gilumu. Tradiciniai kebabai, keptos daržovės, švieži vaisiai, švelniai marinuotos alyvuogės ir džiovinti vaisiai - tai maisto ingredientai, kurie dažnai atsiduria ant turkų stalų.
Azija yra viena iš populiariausių gastronominių kelionių krypčių, o Tailandas yra viena iš šalių, kuri išsiskiria savo nepakartojamais skoniais ir kvapais. Tailando virtuvė žavi savo spalvų, kvapų ir skonių įvairove. Tailandiečiai mėgsta aštrius, rūgščius, saldžius ir sūrius skonius. Pad Thai, kuris yra populiariausias gatvės maistas, yra tikras Tailando gastronomijos simbolis. Taip pat būtina paragauti tom yum sriubos, kurios skonis iš karto nustebina dėl savo rūgščiai aštraus derinio. Tailandas yra vieta, kur galima atrasti ir kitų egzotiškų maisto produktų, tokių kaip durianas - vaisius, kurio kvapas daugelį žmonių atstumia, tačiau skonis neabejotinai yra tikras delikatesas. Tailande taip pat labai populiarūs gatvės maisto turgūs, kur galima paragauti visko - nuo satay (kepti ant pagaliukų vištienos ar kiaulienos mėsos gabaliukai su žemės riešutų padažu) iki šviežiai gamintų spring rolls (suktinukai su daržovių, jūros gėrybių ar kitu įdaru). Šie turgūs suteikia galimybę mėgautis tikruoju Tailando maistu, patiekiamu tiesiai nuo autentiškųjų gatvės prekystalių.
Meksikos virtuvė yra viena iš populiariausių pasaulyje ir dažnai laikoma tikra skonių bomba. Tacos, burritos, enchiladas, quesadillas - šie patiekalai jau seniai tapo mėgstamais visame pasaulyje, tačiau tai tik maža dalis to, ką galima paragauti šioje nuostabioje šalyje. Meksikas, Gvadalachara, Oachaka - tai miestai, kur gastronomija tampa tikru nuotykiu. Meksikos maistas išsiskiria ne tik savo unikaliais prieskoniais, bet ir spalvingumu. Vietiniai mėgsta naudoti aštrius pipirus, šviežias žoleles ir įvairias vaisių kombinacijas, o tai sukuria puikiai subalansuotą skonio paletę. Meksikos gastronomija taip pat puikiai atspindi šalies istoriją, nes daugelis patiekalų turi gilias šaknis senovės majų ir actekų civilizacijose.
Indija yra viena iš tų šalių, kur maistas ir kultūra yra neatsiejami. Indijos virtuvė žavi savo aštriais, turtingais skoniais ir daugybe skirtingų patiekalų, kurie gali būti labai skirtingi priklausomai nuo regiono. Delis, Mumbajus, Puna, Kerala - tai miestai, kurie garsėja savo kulinarinėmis tradicijomis.
Lietuvos regionų skoniai: kulinarinis žemėlapis
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis. Šiame skonių žemėlapyje - ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, padedantys identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.
1. Akmenė
Jeigu iki šiol Akmenės krašte žinojote tik Marso kanjonus, nuo šiol prisiminkite ir ten gaminamą ypatingą desertą „Karštas bučinys“. Tai vienas ryškiausių krašto skonių. Paragauti jo galima vienoje ilgiausiai Akmenės rajone dirbančių kavinių sodyboje „Viliošiai“. Šis desertas gimė iš noro sušildyti ir atgaivinti darbų įkarštyje esančius žmones, ypač šaltuoju metų laiku.
2. Alytus
Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. Keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. Alytaus turizmo informacijos centras taip pat rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą - buvusią sinagogą. Alytaus turizmo informacijos centro teigimu, totoriškas pyragas, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse.
3. Anykščiai
Anykščių turizmo ir verslo informacijos teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis, pagamintomis iš vietos žolelių magijos. Viską apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“. Taip pat išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V. Daujotienės knygoje.
4. Birštonas
Birštonas garsėja mineraliniu vandeniu ir jo teikiamais sveikatinimo malonumais. Dažnas, išgirdęs šio kurorto pavadinimą, gomuryje pajunta sūrų, su niekuo nesupainiojamą mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį. Mineralinis vanduo yra ne tik Birštono kurorto įsikūrimo pradžia, bet ir jo teritorijoje esančių 13 eksploatacinių mineralinio vandens gręžinių.
5. Biržai
Biržai - alaus kraštas, kur alus yra svarbi patiekalų sudedamoji dalis. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos, kurią mėgojo kunigaikštystės bajorai. Šiandien jos variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago. Kepykla „Biržų duona“ siūlo „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“. Taip pat galima įsigyti saldainių su alumi „Biržė“, salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“, kuris gaminamas su kakavos pupelėmis ir ąžuolo gilėmis!
6. Druskininkai
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras populiariajame Lietuvos kurorte siūlo paieškoti regioninio patiekalo - švilpikų arba bulvinukų, kurie dažnai patiekiami su dzūkiškais baravykais. „Romnesos“ šakotis - lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų, garsus savo Gineso rekordininku - 3 m 72 cm aukščio šakčiu.
7. Ignalina
Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė, kurią galima užsisakyti parodomojo virimo edukacijoje kaimo turizmo sodyboje „Gaidelių sodyba“. Čia pasakojama apie žvejų tradicijas, senovės rytų aukštaičių mitybos įpročius ir gyvenimo būdą, taip pat paruošiami ir rūkomi tradiciniai žuvies patiekalai. Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejaus Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!
8. Jonava
Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia saldumanais mėgstančius pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską, kuris gamina gardžius kepinius. Taip pat verta užsukti į Barborlaukio dvarą paragauti monardų arbatos, kurios populiarumą tarp dvaro savininkų Nasvyčių šeimos primena istorija.
9. Joniškis
Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. Nuo kleckų jie skiriasi tuo, kad kleckai, paaiškina Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, irgi yra virtieniai, tik labai dideli. Tradiciškai virtieniai patiekiami su spirgučiais, raugintais kopūstais. Daugiau virtienių rūšių galima rasti žymiajame „Virtienių restoranėlyje“. Jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. Taip pat galima paragauti zaptės edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę.
10. Jurbarkas
Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Čia buvo organizuojamos Žiobrinės - kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir buvo taip sužavėtas keptais žiobriais, kad net ėmė kviesti juos ruošti Prezidento svečiams.
11. Kaišiadorys
Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kaišiadorių regiono virtuvės bruožus galima pažinti ir paragavus skarulininius (nuo žodžio „skarelė“) blynus su spirgučiais ir kiaušiniais. Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“, kuriame mėtos ir kmynai, du pagrindiniai pagardai, naudoti gaminant sūrį vidurio Lietuvoje.
12. Kalvarija
Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio (bulvių plokštainį), pagardinto spirgučiais. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. Aistiškių kaimo bendruomenė siūlo paragauti ir kitokių patiekalų: naminių mėsos suktinukų, meduolinių grybukų ir kitų, tačiau jų virtuvėje karaliauja būtent kugelis.
13. Kaunas
Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė. Daugelis miestiečių, tiek ir miesto svečių, jau tradiciškai užsuka į „Spurginę“ pasmaguriauti spurga su džemu, mėsa ar varške.
14. Kazlų Rūda
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai - tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Šie kepiniai, verdami kiaulių taukuose ir apibarstyti cukraus pudra, dažnai įgauna įdomių formų, primenančių gyvūnus. Taip pat verta paragauti minkštų gardžių šakočių iš „Dalytės kepyklėlės“ arba „Senamiesčio šakotyno“.
15. Kelmė
Kelmės pyragas - tai ne tik skanus kepinys, bet ir lauktuvės iš Kelmės. Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją mieste ir kaip 1948 m. konditeris Vladas Gailius sukūrė Kelmės pyragą, kuris priminė žydų šabo kepinį chalą. Anksčiau vadintas „Žemaičių pynė“, šis pyragas išgarsėjo XX a. aštuntajame dešimtmetyje.
16. Kėdainiai
Kėdainių blynai - patiekalas, išpopuliarėjęs prieš pusšimtį metų, kai Lietuvoje karaliavo bulviniai receptai. Manoma, kad moteris sugalvojo bulvinius blynus įdaryti mėsos faršu, kad būtų sočiau. Kėdainiai garsėja ir agurkų džemu, kurį galima įsigyti parduotuvėlėje „Gurkė“.
17. Klaipėda ir Klaipėdos rajonas
Sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. Per 27 gyvavimo metus šis patiekalas su specialiu padažu pelnė daugelio lankytojų simpatijas. Gargždai, Klaipėdos rajone, laikomi cepelinų miestu, o kompozitorius B. Gorbulskis yra pasakęs, kad „Su meile reikia rašyti eiles... Su meile reikia gaminti cepelinus“. Gargžduose jau tradicija tapo organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai.
18. Kretinga
Kretingos rajono turizmo informacijos centras išskiria „Grafo“ šokoladą su spirgais kaip originalų skonį, identifikuojantį Kretingą. Jį galima rasti „Dvaro saldaininėje“ Vandens malūne. Taip pat verta paragauti Salantų pyrago, kuris gali būti pagardintas razinomis ir sveria iki 2 kg. Firminės „Salantų pyrago“ parduotuvės veikia Kretingoje.
19. Kupiškis
Kupiškio kraštą garsina Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios „Pagrabinės“ bandelės, kurių tradicija turi net 200 metų istoriją. Adomynės dvare galima susipažinti su šiuo tradiciniu kepiniu.
20. Lazdijai
Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba. Lazdijų turizmo informacijos centras siūlo parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių - rūkytų seliavų, kurias atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu.
Gastronominio turizmo tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje
Gastronominio turizmo ekspertės, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros skyriaus vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, gastroturizmas yra tikras fenomenas - tai sparčiausiai auganti turizmo sritis Lietuvoje ir visame pasaulyje. Maistas tapo kelionės tikslu, o dėl šios priežasties auga kelionės metu maistui skiriamos išlaidos. Indrė pasakoja, kad turistai net trečdalį kelionių biudžeto skiria maistui ir mieliau renkasi apsistoti pigesniuose viešbučiuose ar pasirinkti pigesnes oro linijas nei taupyti maistui. Jos manymu, taip yra todėl, kad būtent maistas leidžia patirti, turistai nori pasijausti kaip vietiniai.
Restoranų gido Meniu.lt direktorius Laurynas Mažuolis džiaugiasi, kad Lietuvoje restoranai įgauna naują prasmę - restoranas pramoga, o ne valgykla. „Restoranų lankytojų lūkesčiai restoranams keičiasi. Jeigu seniau gero restorano standartą žmonės suprato kaip itin didelės porcijos už optimaliai žemą kainą, dabar jau ieškoma išskirtinumo skonyje ir patiekime. Juk gero šefo rankose patiekalas pavirsta į savotišką meno kūrinį“. Labai džiugu ir tai, kad vis daugiau restoranų Lietuvoje kuria modernios Lietuviškos virtuvės tradicijas: naudodami išskirtinai mūsų kraštui būdingus patiekalų ingredientus, išgauna netradicinių skonių ir formų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nuo pernai metų jaučiasi stiprus gastroturizmo populiarėjimas visoje Europoje, o tam įtakos turėjo medija, kurioje vis dažniau minimas gastroturizmas, socialiniai tinklai, kurie skatina dalinimąsi rekomendacijomis bei pačių restoranų išpopuliarinti sekmadienio vėlyvi pusryčiai (eng. brunch).
Maisto istorikas profesorius Rimvydas Laužikas sako, jog istorijoje taip jau nutinka - nuolat susiduriame su daugybe naujovių, bet tik kai kurios jų prigyja ir tampa tradicijos dalimi. „Įdomu tai, jog naujovės labai retai išstumia senesnius dalykus. Dažniausiai jos tampa dar vienu tradicijos sluoksniu, suformuojančiu savotišką „Lietuvos gastronomijos“ sluoksniuotą pyragą. Juk mes, XXI a. žmonės, taip pat kaip ir mūsų akmens amžiaus protėviai, mėgstame ant žarijų keptą mėsą, kaip bronzos amžiaus žemdirbiai, kepame blynus ir verdame košes, taip pat kaip viduramžių kernaviškiai, kepame ruginę duoną, taip pat kaip viduramžių valdovai, vasarą mėgaujamės agurkais su medumi, o žiemą - obuolių sūriu. Panašiai kaip Bonos Sforcos dvariškiai verdame lazankes ir tarsi baroko epochos žmonės mėgstame, kad lėkštėje būtų daug spalvų ir skonių… Visa tai yra mūsų dabartinėse virtuvėse ir ant mūsų stalų. Tik tai ne visada lieka suprasta, ne visada atpažinta ir pažinta“.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ taiko šiek tiek skirtingą komunikaciją lietuviams ir užsieniečiams. Visgi, užsieniečiai atvyksta į Lietuvą ragauti tradicinių patiekalų, tokių kaip šaltibarščiai, cepelinai, baltas sūris ir pan. Italas Carlo Petrini, lėtojo maisto pradininkas, šaltibarščius apibūdino kaip estetiškiausią šaltą sriubą. O kadangi lietuviams šie patiekalai yra įprasti, jie ieško naujų neatrastų skonių, tokių kaip dilgėlių ledai, agurkų džemas ir t.t.
2025-aisiais Lietuvos gastronomijos pasaulis išgyvena tikrą atgimimą - tai ne tik receptų ar patiekalų pokyčiai, bet giluminė transformacija, kurią lemia vartotojų lūkesčiai, globalios tendencijos, klimato iššūkiai bei augantis sąmoningumas. 2025-aisiais įrodo, kad maistas yra kur kas daugiau nei patiekalas - tai reiškinys, jungiantis ekologiją, kultūrą, ekonomiką, sveikatą ir kūrybą. Šiuolaikinis gurmanas Lietuvoje - tai žmogus, kuriam svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje, bet ir kas slypi už jos ribų: tiekėjo istorija, ūkininko požiūris, šefų filosofija, socialinis poveikis. Ateinančiais metais galime tikėtis dar didesnio gastronomijos vaidmens visuomenėje: kaip edukacijos įrankio, bendruomenės stiprintojo ir kultūrinės diplomatijos priemonės.
10 aktualiausių gastronomijos tendencijų Lietuvoje 2025 metais:
- Augalinės kilmės maisto populiarumas. Patiekalai be gyvūninės kilmės ingredientų tampa populiariu pasirinkimu visiems. Lietuvoje pradeda populiarėti ir mažai žinomi produktai, tokie kaip lęšių dešros, avinžirnių faršas ar net „augaliniai sūriai“, gaminami iš anakardžių, sojų ar avižų.
- Dėmesys vietiškumui ir sezoniškumui. Restoranai vis dažniau renkasi produktus, kurie buvo užauginti ar surinkti ne daugiau nei 100 km atstumu nuo virtuvės. Sezoniškumas tampa ne tik praktiniu, bet ir kūrybiniu iššūkiu - meniu keičiamas ne kas pusmetį, bet kartais net kas savaitę, priklausomai nuo to, ką tuo metu duoda žemė.
- Fermentacija. Be tradicinių raugintų kopūstų ar agurkų, dabar fermentuojamos net uogos, vaisiai, padažai, riešutai, sėklos. Šefai kuria savo miso pastas, kombučią, raugintus česnakus, daržovių sultis.
tags: #gastronomijos #kulinarijos #turistai