Dendrochronologija - tarpdiciplinis mokslas, pagrįstas specifiniu metinių medžio rievių prieaugiu, kuris priklauso nuo specifinių klimato sąlygų - klimatinės juostos, kritulių kiekio, saulės aktyvumo, temperatūros ir pan. Medžių rievės gali papasakoti įvairių dalykų, taip pat ir apie žemės, kurioje auga medžiai, drėgnumo pokyčius.
Dendrochronologijos mokslo principai
Vienas šio mokslo principų - kryžminis datavimas (crossdating). Jis teigia, kad rievių pločių sulyginimas tarp atskirų medžių metinių rievių eilučių leidžia nustatyti tikslius metus, kuomet susiformavo konkreti metinė rievė. Ne mažiau svarbus yra replikacijos principas nurodantis, kad vidutinę prieaugio kreivę - chronologiją išryškina bendrą aplinkos signalų rievėse bei nuslopina atskirų medžių individualius prieaugio svyravimus atsiradusius dėl ekologinių veiksnių, pvz., kamieno kreivumo, kirtimų, retmių formavimosi, žmogaus bei kenkėjų pažeidimų ir pan.
Dėl klimato veiksnių panaši medžių prieaugio dinamika yra būdinga didelei teritorijai - kelių šimtų kilometrų spinduliu. Augančio medžio botaninę rūšį paprasta pažinti pagal lapus, spyglius, žievę, tačiau kiekvienos rūšies medienai yra savi atpažinimo požymiai. Pagal pjūvių išorinius požymius visi medžiai skirstomi į tris grupes: spygliuočius, akytrievius ir padrikai akytuosius lapuočius.
Medienos atpažinimas ir datavimas
Medžių rūšys, kurių rieves galima datuoti Lietuvoje yra pušis, eglė ir ąžuolas. Medinėse konstrukcijose vyrauja pušies mediena, o eglė ir ąžuolas sutinkami daug rečiau. Medienos datavimo galimybes taip pat apibrėžia mėginyje esantis rievių skaičius: kuo jis yra didesnis, tuo yra didesnė sėkmingo datavimo tikimybė. Retai kada pavyksta datuoti seką iš mažiau kaip 50 metinių rievių.
| Medienos grupė | Požymiai |
|---|---|
| Spygliuočiai | Aiški metinių rievių kaita, nematomi šerdies spinduliai. |
| Akytrieviai lapuočiai | Stambūs indai žiedinėmis eilėmis, labai aiškios rievės. |
| Padrikai akytieji lapuočiai | Nematomi indai, nėra ryškaus skirtumo tarp medienos dalių. |
Kirtimo datos nustatymas
Mes žodį datuoti naudosime siaurąja prasme: medžio kirtimo ar žuvimo datos (metų) nustatymą dendrochronologiniu metodu. Kadangi dėl didesnio atsparumo medieną ardantiems biologiniam organizmams medžiai įprastai buvo kertami žiemos sezono metu, todėl nustatytus medžio kirtimo metus reikia vertinti kaip einamųjų/kitų metų ramybės sezoną (spalio-kovo mėnesius). Pavyzdžiui, jei mediena, t.y. jos paskutinė metinė rievė datuota 1600 metais, ji kirsta 1600-1601 m.
- Ąžuolas: vidutiniškai turi nuo 6 iki 19 balanos rievių, todėl kirtimo datą galima apriboti gana siaurame intervale.
- Pušis: balanos rievių skaičius labai varijuoja, todėl tikėtinas intervalas yra platesnis.
- Eglė: mediena balanos neturi, todėl nėra galimybės įvertinti, kiek rievių prarasta dėl apdirbimo.
Jeigu nėra išlikusi nei viena balanos rievė, medinės konstrukcijos įrengimo data nurodoma lotynišku terminu post quem. Pavyzdžiui, paskutinė išlikusi pušies medienos pavyzdžio data yra 1800 m., nėra išlikusios nei vienos balanos rievės, o branduolio rievių skaičius yra 70. Vadinasi medžio kirtimo data yra po 1834 m. (1800+34) ir tikėtina ne anksčiau kaip 1860 m. (1800+60).
Klimato kaitos tyrimai
Mokslininkai išanalizavo 600 metų duomenis, siekdami suprasti pirmą kartą 20 a. viduryje pastebėtą oro anomaliją ir pastarojo meto klimato kaitą. Kaip rašoma Pietų Amerikos sausros atlase (PASA), drėgmės svyravimus per pastaruosius šešis amžius yra užfiksavę ir daugiau istorinių duomenų. Tyrėjai įvardino tris esminius veiksnius, kurie daro įtakos pastarųjų šešerių metų svyravimams: Ramiojo ir Atlanto vandenynuose kintanti vandens paviršiaus temperatūra, vakarinių vėjų juosta aplink Antarktidą ir vadinamasis Hadley fenomenas.