Prieskoniniai augalai - tai gamtos dovana, praturtinanti mūsų patiekalus ne tik išskirtiniais skoniais ir aromatais, bet ir turtinga istorija bei gausybe naudingų savybių. Prieskoniais nuo senų laikų garsėja Azija, o Indija yra laikoma didžiausia prieskonių eksportuotoja pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime indiško prieskonio - sezamo - savybes ir jo sėklų panaudojimo galimybes kepiniams bei kitus Indijos regiono prieskonius, kurie praturtina konditerijos gaminius.
Indinis sezamas - sėklos, kurios gardina kepinius
Tarp gausybės Indijos prieskonių išsiskiria indinis sezamas (lot. Sesamum indicum), kurio sėklos nuo seno vertinamos dėl savo išskirtinio skonio ir universalumo kulinarijoje. Sezamo sėklos yra plačiai naudojamos įvairiuose kepiniuose, suteikdamos jiems subtilų riešutų skonį ir traškią tekstūrą. Jos puikiai tinka duonai, bandelėms, sausainiams ir kitiems saldiems bei pikantiškiems kepiniams gardinti, taip pat barstyti ant patiekalų paviršiaus prieš kepant, suteikiant išvaizdos ir papildomo aromato.
Kiti Indijos regiono prieskoniai kepiniams
Be sezamo, Indijos virtuvėje ir konditerijoje naudojami ir kiti prieskoniai, kurie puikiai papildo kepinius ir desertus. Jų unikalūs aromatai sukuria egzotišką skonių paletę.
Tikrasis kardamonas
Tikrasis kardamonas (lot. Elettaria cardamomum), dažnai vadinamas „prieskonių karaliumi“, yra vienas iš brangiausių ir labiausiai vertinamų Indijos prieskonių. Jo aromatingos sėklos, slypinčios ankštyse, naudojamos tradiciniuose indiškose saldumynuose, tokiuose kaip barfi, kulfi, taip pat duonai ir pyragams suteikti egzotiško, citrusinio ir šiek tiek dervingojo skonio. Jo kvapas ir skonis yra nepakartojami ir ypač tinka saldiems patiekalams.
Kmyminis kuminas
Kmyminis kuminas (lot. Cuminum cyminum), nors dažniausiai minimas aštrių patiekalų gamyboje ir prieskonių mišiniuose, pavyzdžiui, kario, taip pat gali būti naudojamas ir tam tikruose kepiniuose, ypač duonoje ar pikantiškose bandelėse, kur suteikia žemišką ir šiek tiek aitroką aromatą. Jo sėklos dedamos į patiekalus nuo pat pradžių, nes atsiskleidžia tik gerai įkaitusios.
Kvapusis muskatmedis
Kvapusis muskatmedis (lot. Myristica fragrans) suteikia mums muskato riešutus - prieskonį, be kurio neįsivaizduojami daugelis kepinių visame pasaulyje. Įprastai jo reikia visai nedaug - vos keli žiupsneliai sriubai, troškiniui, bulvių ar mėsos patiekalams suteiks malonesnį skonį. Nors tekste minima jo paskirtis sriuboms ir mėsos patiekalams, vos keli žiupsneliai muskato riešuto gali nepakartojamai pagardinti pyragus, sausainius ir kitus saldžius kepinius.
Ciberžolė ir šafranas
Indija taip pat garsėja ciberžole (lot. Curcuma longa), kuri daugiausia naudojama spalvinti. Maisto pramonėje ciberžolėmis dažomos garstyčios, sviestas, padažai, sūriai ir likeriai. Lietuviškas augalo pavadinimas yra ciberžolė. Šafranas (lot. Crocus sativus) tinka sriuboms, padažams, ryžių, vištienos, avienos patiekalams, žuviai, kepiniams, sūriui, sviestui paskaninti. Gerai dera su pomidorais ir šparagais. Seniau manyta, kad šafranas tonizuoja, turi raminamųjų savybių. Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis. Nors šafranas nėra sėkla, jo gijos dažnai naudojamos kepiniuose dėl ryškios spalvos ir unikalaus aromato.
Prieskonių nauda ir savybės
Prieskoniniai augalai ne tik paskanina maistą, bet ir suteikia jam savitą skonį ir aromatą. Prieskoniai ir prieskoninės daržovės, vartojamos nedideliu kiekiu, pagerina maisto skonį, spalvą, kvapą. Šviežiuose lapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, eterinių aliejų. Prieskoniai - garstyčios, pipirai, lauro lapeliai, cinamonas, gvazdikėliai, kmynai neturi maistingųjų savybių, bet jie padeda skrandžio sultims išsiskirti, pagerina apetitą. Augaluose kaupiasi fitoncidai, kurie turi insekticidinių savybių atbaidydami amarus, voratinklines erkutes. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga - augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.
Kai kurių prieskonių savybės
Daugelis prieskonių pasižymi ne tik puikiomis kulinarinėmis savybėmis, bet ir teigiamu poveikiu sveikatai. Štai keletas pavyzdžių:
- Kalendra (lot. Coriandrum sativum): Kalendrose gausu karotino, rutino, vitaminų B, B2 ir B3 lobiai, turi kalcio, fosforo, folio rūgšties ir magnio. Valo kraują, gerina virškinimą, veikia raminančiai.
- Bazilikas (lot. Ocimum basilicum): Bazilikas raminamai veikia nervų sistemą, skatina apetitą ir padeda gydyti skrandžio negalavimus. Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitina centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, depresiją, širdies nepakankamumą. Be kulinarinio panaudojimo, prieskoniai taip pat gali būti naudojami medicinoje ir aromaterapijoje. Bazilikas gali padėti sušvelninti viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus. Šis prieskoninis augalas padeda kovoti su stresu, bloga nuotaika ar net depresija. Baziliko lapais galima trinti vabzdžių įkąstas vietas - tai padės sumažinti paraudimą ir tinimą. Bazilikas tinka burnos ertmės dezinfekavimui - jis sunaikina net 99 % burnoje esančių bakterijų. Šiuose prieskoniniuose augaluose gausu vitamino C ir antioksidantų, saugančių širdį nuo laisvųjų radikalų poveikio.
- Čiobreliai (lot. Thymus): Gydo nuo nemigos, kelia nuotaiką, žudo mikrobus, padeda įveikti kvėpavimo ligas.
- Mėta (lot. Mentha): Ši žolelė gerina virškinimą, ramina, slopina nervingumą, dirglumą, padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Dažnai naudojamos konditerijoje bei alkoholio pramonėje.
- Petražolės (lot. Petroselinum crispum): Jose gausu vitamino A ir C, stimuliuoja virškinimą, normalizuoja kraujotaką. Petražolėse gausu vitaminų: A, B1, B2, ir C, taip pat ir keratino, folio rūgšties, kalio, magnio bei geležies. Šiuose prieskoniniuose augaluose yra inulino, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
Juodoji Indijos pusė: Opiumas, Vaikų Santuokos ir Jaunikių Mugė
Prieskoninių augalų auginimas namuose
Turėti nuosavą prieskoninių žolelių darželį ant palangės, balkone ar sode - ne tik malonumas akiai ir uoslei, bet ir galimybė visuomet po ranka turėti šviežių, aromatingų pagardų. Vis daugiau mieste gyvenančių žmonių mėgaujasi palangių daržininkyste savo namuose ir užsiima prieskoninių žolelių auginimu. Auginti prieskonius namuose nėra sudėtinga, o rezultatas - visada po ranka turimi švieži žalumynai, praturtinantys skonį ir suteikiantys naudos sveikatai.
Kodėl verta auginti prieskonius patalpose?
Vazoniniai augalai, įskaitant prieskonius, yra populiarus pasirinkimas dėl kelių priežasčių:
- Dekoratyvumas: Prieskoniniai augalai gali papuošti namų ar balkono erdvę.
- Lankstumas: Augalų vietą galima keisti, pritaikant juos skirtingoms aplinkos sąlygoms.
- Kontrolė: Lengviau kontroliuoti augalų priežiūrą, laistymą ir tręšimą.
- Šviežumas: Visada turėsite po ranka šviežių prieskonių savo patiekalams.
- Oro valymas: Kai kurie prieskoniniai augalai, kaip ir kiti kambariniai augalai, gali padėti valyti orą nuo kenksmingų medžiagų.
Auginant prieskonius namuose, galima ne tik sutaupyti pinigų, bet ir mėgautis šviežiomis, aromatingomis žolelėmis, kurios pagerins bet kurį patiekalą. Prieskoniniai augalai ne tik pagardina patiekalus, bet ir suteikia namams žaliuojančią ir kvapnią aplinką. Tai ypač vertinga žiemą, kai žalumos ima stigti tiek mūsų mitybai, tiek mūsų akims.
Auginimo iššūkiai ir sprendimai patalpose
Pagrindinis iššūkis auginant prieskonius patalpose yra šviesos trūkumas, ypač žiemą. Lietuvoje, kur klimatas žiemą yra šaltas, o vasaros trumpesnės nei pietinėse Europos dalyse, svarbu pasirinkti tokias augalų veisles, kurios geriausiai prisitaikytų prie vietos sąlygų. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti prieskonių sodą. Laistykite prieskonius reguliariai, bet venkite perlaistymo. Prieskoniai turėtų augti ten, kur šildo saulė, kad gautų tiesioginių spindulių. Įmanoma augalus pripratinti ir prie žemesnės temperatūros ar mažiau šviesos, bet tada jie nebus tokie vešlūs, augs lėčiau. Šiltuoju metų laiku kuo dažniau praverkite langą, kad augalai galėtų įkvėpti gryno oro.
Kaip sukurti tinkamas sąlygas prieskoniams auginti patalpose?
- Apšvietimas: Dauguma prieskoninių augalų mėgsta saulę - jiems reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės šviesos per dieną. Jei natūralios šviesos nepakanka, naudokite dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, fluorescencines lempas. Skaičiuojama, kad viena valanda saulės šviesos yra lygu dviem valandom dirbtinio apšvietimo. Geriausia prieskoniams būtų parinkti labiausiai saulėtą palangę. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas.
- Dirvožemis: Turėtų būti lengvas, purus, gerai drenuojamas ir pakankamai derlingas. Prieskoninių žolelių auginimui tinkamiausias molinis neglazūruotas vazonas su skylute vandens pertekliui nutekėti. Prieskoniai mėgsta purią žemę, todėl ruošiant dirvą sudygusių sėklų sodinimui geriausia lygiomis dalimis sumaišyti žemės kompostą ir sijoto smėlio mišinį. Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas.
- Laistymas: Laistykite reguliariai, bet saikingai. Dirva turėtų būti drėgna, bet ne permirkusi. Leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Sudygus daigeliams neverta persistengti su laistymu - užteks tai daryti kartą per savaitę, o jei žemės paviršius neišdžiūvęs - tuomet dar rečiau. Svarbu neperlaistyti, nes prieskoniams kenkia stovintis vanduo. Laistoma išlaikytu kambario temperatūros vandeniu.
- Tręšimas: Prieskoniniams augalams nereikia daug trąšų. Perteklinis tręšimas gali netgi sumažinti eterinių aliejų kiekį ir susilpninti aromatą. Reguliariai tręškite organinėmis trąšomis, kad augalai gautų reikiamų maistinių medžiagų. Vazoniniuose augaluose maistinių medžiagų atsargas reikia papildyti reguliariai.
- Temperatūra: Dauguma vazoninių augalų geriausiai jaučiasi 18-24 °C temperatūroje. Rekomenduojama, kad dieną temperatūra augalams būtų apie +15-20°C, naktį ji gali nukristi iki +5°C.
- Vazono dydis: Renkantis vazoną atkreipkite dėmesį į jo dydį - augalo šaknims turi būti pakankamai vietos vystytis. Indas turėtų būti apie 10-15 centimetrų aukščio. Prieskoninės žolelės gerai veši tiek moliniuose vazonėliuose, tiek plastikiniuose ar net popieriniuose induose. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrus).
Auginimo procesas
Norint sudaiginti sėklas, tereikia į indą patiesti minkšto popieriaus ar audinio, aplieti jį vandeniu ir ant viršaus sudėti sėklas. Jas galima užberti plonu žemės sluoksniu ir vėl palaistyti. Indą iki sėklų sudygimo rekomenduojama laikyti uždengtą šiltoje vietoje, reguliariai padrėkinant sėklas vandeniu. Į vazonėlį ar lovelį suberkite žemes, kad iki vazonėlio krašto liktų maždaug 0,5 cm. Prieš beriant sėklas į žemę, gerai ją palaistykite, kad sudrėktų. Sėklas išbarstykite tolygiai, pridenkite jas plonu žemės sluoksniu, dar kartą palaistykite, pirštais atsargiai sulyginkite paviršių. Pastatykite lovelį į tamsią šiltą vietą, pridenkite polietileno plėvele - taip augalams saugoma šiluma ir drėgmė. Kai prasikala mažučiai daigai, dangą galima nuimti o visą prieskonių lysvę perkelti ten, kur šilta ir šviesu - pavyzdžiui, ant virtuvės palangės ar į įstiklintą balkoną. Toliau prieskoniai prižiūrimi juos reguliariai laistant ir tręšiant. Paaugusius prieskonių lapelius rekomenduojama laikas nuo laiko apkarpyti. Taip augalas geriau vešės. Jei nuskintų lapelių nespėjate tuoj pat sunaudoti maistui, juos galite surišti pundeliais ir džiovinti gerai vėdinamoje bei tamsioje patalpoje.
tags: #indiskas #prieskoninis #augalas #kurio #seklomis #gardinami