Daugelis paauglių susiduria su svorio kontrolės iššūkiais, kurie gali sukelti didelį emocinį stresą ir neigiamai paveikti savęs vertinimą. Nors kai kuriems kyla problemų dėl svorio augimo, kitiems - dėl sunkumų jį priaugti. Dar daugiau, paauglystėje itin svarbu ugdyti sveiką požiūrį į mitybą ir kūną, vengiant kraštutinumų, kurie gali peraugti į pavojingus valgymo sutrikimus.
Svorio augimas ir jo priežastys paauglystėje
Neretai paaugliai, ypač merginos, susiduria su svorio augimu, net ir stengdamiesi laikytis sveikos mitybos bei sportuoti. Viena iš priežasčių gali būti sutrikusi medžiagų apykaita, kurią kartais bandoma stimuliuoti įvairiais maisto papildais. Tačiau svarbu suprasti, kad šių papildų vartojimas gali turėti neprognozuojamų pasekmių, o baigus jų vartojimą svoris gali grįžti su kaupu.
Svorio augimas gali būti susijęs ir su staigiais mitybos pokyčiais. Pavyzdžiui, kardinaliai sumažinus cukraus kiekį ir pakeitus maisto produktus į sveikesnius, gali sutrikti virškinimas, pasireikšti pilvo pūtimas, viduriavimas ar skausmas. Net ir grįžus prie įprastos mitybos, šie virškinimo sutrikimai gali išlikti.
Paauglystėje svorio augimui gali turėti įtakos ir tokie veiksniai kaip hormonų kaita, stresas, naktinis darbas, kuris sutrikdo hormonų veiklą, ar net nevisai teisingai suprastas sveikos mitybos principas. Kai kurie paaugliai, siekdami numesti svorio, per daug riboja maisto kiekį, taip sulėtindami medžiagų apykaitą, o tai ilgainiui gali lemti dar didesnį svorio augimą.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kartais svorio augimas gali būti susijęs su hormoninėmis ligomis. Pavyzdžiui, sergant skydliaukės ligomis, svoris gali kristi tik tuomet, kai žmogus beveik nieko nevalgo.
Melburne gyvenanti gydytoja dalinasi savo iki skausmo atvira istorija iš paauglystės laikų, kuomet kęsdama valgymo sutrikimus, ji svėrė vos 30 kilogramų. Pamatykite, kaip jaunai moteriai sekasi dabar.
Svorio trūkumas ir sunkumai jį priaugti
Kita vertus, kai kurie paaugliai, net ir reguliariai maitindamiesi, susiduria su sunkumais priaugdami svorio. Pavyzdžiui, 17-metis Kristijonas, kurio ūgis 177 cm, o svoris 55 kg, pastebi, kad kasmet priaugdavo po 5 kg, o šiemet vos 1 kg. Vartojęs „mass gainer“ papildus, jis nepastebėjo jokios naudos.
Kartais problema gali būti ne tik svorio trūkumas, bet ir tam tikrų kūno dalių proporcijos. Pavyzdžiui, aukštos merginos, kurių svoris yra normalus, gali pastebėti, kad jų kaulai atrodo labai ryškūs, o oda plona, ir jos negali priaugti svorio tose vietose.
Mitybos ir virškinimo problemos
Paauglystėje dažnos ir įvairios virškinimo problemos. Staigus mitybos pokyčių įvedimas gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą, skausmą, pykinimą ir spazmus. Kartais šie sutrikimai gali būti susiję su stresu ar emociniu persivalgymu.
Labai svarbu suprasti skirtumą tarp natūralaus maisto produktų keitimo į sveikesnius ir drastiškų dietų. Pavyzdžiui, nors cukrus ir medus yra panašūs kalorijų ir maistinių savybių atžvilgiu, jų poveikis organizmui gali skirtis.
Kai kurie paaugliai patiria sunkumų reguliariai tuštintis, jaučiasi „putlūs“, nors jų svoris gali būti normalus ar net per mažas. Tai gali būti susiję su emociniu kimšimosi įpročiu, kurį svarbu valdyti.
Valgymo sutrikimai paauglystėje
Deja, paauglystėje, siekiant tobulo kūno, daugelis merginų griebiasi kraštutinumų, kurie gali peraugti į pavojingus valgymo sutrikimus, tokius kaip anoreksija ar bulimija. Šios ligos kelia didelį pavojų gyvybei ir reikalauja profesionalios pagalbos.
Anoreksija yra valgymo sutrikimas, vedantis prie ekstremalaus svorio nukritimo, iškreipto kūno vaizdo ir baimės priaugti numestus kilogramus. Pasaulinė statistika rodo, kad nuo pandemijos pradžios pasaulyje 30 procentų padaugėjo valgymo sutrikimų, kurių didžiąją dalį sudaro anoreksija ir bulimija. Specialistai dėl tokio drastiško augimo kaltina pandemiją, sukėlusią daug sumaišties bei streso, sutrikusį gyvenimo ritmą, o kartu ir mitybos įpročius.
Pavyzdžiui, 16-metė Adriana Gulbinovič, kuri būdama 11 metų pirmą kartą susirgo anoreksija, vėliau svėrė vos 37 kilogramus. Kitos paauglės, siekdamos tobulumo, pradeda alinti savo kūną nesibaigiančiomis dietomis, kurios netrunka peraugti į valgymo sutrikimą.
Anoreksija serganti Valerija Levitin yra ploniausia moteris pasaulyje ir sveria tik šiek tiek daugiau nei 25 kg - tokį svorį ji pasiekė po ilgų ekstremalios dietos metų. Būdama 172,5 cm ūgio, pagal medikų rekomendacijas ji turėtų sverti ne mažiau kaip 57 kg.
Svarbu suprasti, kad grožio kultas, kurį propaguoja žiniasklaida ir socialiniai tinklai, daro didelį spaudimą paaugliams, skatindamas juos siekti nepasiekiamo idealo. Tai gali lemti savęs neigimą, psichologines problemas ir valgymo sutrikimus.
Ne paslaptis, kad su šiomis valgymo problemomis susiduria vis daugiau žmonių, tarp kurių gali būti ir mūsų artimieji. Persivalgymą esame patyrę kone kiekvienas. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmonės kenčia nuo emocinio valgymo. Šie dažniausiai puola į neviltį, nes jaučiasi valdomi maisto. Nuolatinio valgymo metu dažniausiai kamuoja ir mieguistumas, nuovargis bei alkis. Kaip išsivaduoti iš šio užburto persivalgymo rato bei kaip atskirti emocinį alkį nuo fizinio, pataria klinikos "Mama, aš sergu" dietistė Rūta Symenaitė.
Paaugliai, susidūrę su valgymo sutrikimais, turėtų nedelsdami kreiptis pagalbos į specialistus. Svarbu suprasti, kad ši liga yra išgydoma, tačiau reikalauja daug pastangų ir profesionalios pagalbos.
Sveikos mitybos principai paaugliams
Norint išvengti svorio problemų ir valgymo sutrikimų, paaugliams svarbu laikytis sveikos mitybos principų. Tai apima:
- Reguliarų maitinimąsi: Vaikams ir paaugliams rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną, vengiant ilgų pertraukų tarp valgymų.
- Subalansuotą mitybą: Mityba turėtų būti turtinga įvairiais maisto produktais - daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, liesa mėsa, žuvimi, pieno produktais.
- Pakankamą skysčių vartojimą: Svarbu gerti pakankamai vandens per dieną.
- Cukraus ir nesveikų riebalų ribojimą: Vengti saldumynų, gazuotų gėrimų, greito maisto ir riebių produktų.
- Fizinį aktyvumą: Reguliarus sportas yra būtinas norint palaikyti sveiką kūno svorį ir gerą savijautą.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas organizmas yra individualus, todėl nereikėtų aklai sekti populiariomis dietomis ar patarimais iš interneto. Geriausia pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, kuris padės sudaryti individualų mitybos planą ir patars, kaip sveikai kontroliuoti savo svorį.
Nors daugelis merginų užaugo žaisdamos su Barbėmis, kurios daugeliui nuo mažens atrodė tobulos, svarbu suprasti, kad tikrasis grožis slypi sveikame ir laimingame kūne, o ne nepasiekiamuose idealuose.
Šiuolaikinė medicina vis didesnę reikšmę teikia kraujo biožymenims - rodikliams, kurie padeda stebėti organizmo senėjimo procesus ir įvertinti ligų riziką dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams. Moksliniai tyrimai rodo, kad kraujo biožymenys gali suteikti svarbios informacijos apie ilgaamžiškumą.
Didelė Švedijos AMORIS studija, kurioje daugiau nei 44 tūkst. žmonių buvo stebimi iki 35 metų, parodė, kad šimtamečiai jau gerokai anksčiau pasižymėjo tam tikrais kraujo rodikliais: mažesniu HbA1c, kreatinino, šlapimo rūgšties ir kepenų fermentų lygiu. Ilgaamžiškumo tyrimas - tai kraujo tyrimas, kuriame analizuojami pagrindiniai biožymenys, padedantys įvertinti organizmo senėjimo procesus ir bendrą sveikatos būklę.
Gliukozė, HbA1c ir insulinas atskleidžia cukraus apykaitą ir diabeto riziką, o lipidų tyrimai - cholesterolis, trigliceridai, ApoA1 ir ApoB - atspindi širdies bei kraujagyslių sveikatą. Hormonų ir vitaminų pusiausvyra - testosteronas, estradiolis, vitaminai D ir B12, magnis ir cinkas - daro įtaką energijai, imuninei sistemai ir nervų veiklai.