Žasliai - miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į rytus nuo Kaišiadorių, seniūnijos ir parapijos centras. Miestelis turi spindulinio plano bruožų.
Iš šiaurės prieina Statkūniškės, iš vakarų - Limino, iš pietų - Žaslių ežerai. Plentai į Kaišiadoris, Jonavą, Elektrėnus. Žasliai minimi jau nuo Vytauto Didžiojo laikų, tačiau viena legenda nukelia į dar senesnius laikus.
Istoriniuose šaltiniuose Žasliai pirmą kartą paminėti 1457 m. vasario 28 d. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 m. LDK žemėlapyje Žasliai pažymėti kaip miestelis. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės - laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai. XIX a. - XX a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras.
Architektūra ir kultūros paveldas
Istorizmo bruožų mūrinė dvibokštė Šv. Jurgio bažnyčia (1902 m., inžinierius Mieczisławas Tittenbrukas, per I pasaulinį karą apgriauta, 1924 m. suremontuota) stovi ant piliakalnio. Bažnyčia matosi iš tolo ne tik todėl, kad ji aukšta, bet ir dėl to, kad pastatyta ant piliakalnio. Rašoma, kad ne Guronių kalnas, o būtent šis piliakalnis galėjo būti Pajautos kapu. Kaip nedideliam miesteliui, Žaslių bažnyčia atrodo nemaža. Jos architektūra kiek primena Žiežmarių bažnyčią, tačiau priešingai nei pastarosios, čia pabaigti statyti abu bokštai. Šventorius kartu yra ir piliakalnis. Statant bažnyčią jis nukentėjo, bet vis tiek užtenka aukščio, kad nužvelgti Žaslių ežero tolius.
Bažnyčioje esančios dailės vertybės: Nukryžiuotojo skulptūra (17 a.), monstrancija (17 a. antras ketvirtis - viena seniausių Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose išlikusių monstracijų), procesijų altorėlis su Švč. Mergelės Marijos Globėjos ir šv. Jurgio paveikslais (18 a. vidurys), paveikslai - Ecco Homo (19 a. pabaiga-20 a. pradžia, manoma, dailininkas Józefas Buchbinderis), Šv. Antanas Paduvietis (20 a. pirmas ketvirtis, dailininkas Miezcysławas Barvickis; B. E. Murillo to paties pavadinimo paveikslo kopija), Nukryžiuotasis (20 a.).
Po 1905 m. gaisro pastatyta plytų stiliaus pastatų. Centrinė aikštė grįsta akmenimis (1931 m.), joje - miestelio vardo 555 m. minėjimo paminklas (2012 m., skulptorius V. Gylikis). Akmenimis grįsta turgaus aikštė išliko iki šių dienų. Žaslių centre kiekvienas namas turi savo istoriją, tik ne visos jos garsios ir visiems žinomos. Štai geltoną namą aikštės kampe išgarsino sovietmečiu Žasliuose filmuota filmo apie Tadą Blindą scena. Tame filme akmenuotu Žaslių aikštės grindiniu Tadas Blinda eina link smuklės, o po to iš jos išėjęs toje pačioje aikštėje ir susmunka negyvas. Dabar to grindinio nebedaug telikę - tik aikštės vidurys.
Miestelis turi Šv. Jurgio bažnyčią, Kristaus kančios koplyčią. Prieš kelis dešimtmečius veikė dvi sinagogos (ortodoksų - dabartinis kultūros ir tradicinių amatų centras, ir chasidų). Miestelyje filmuotas Lietuvos televizijos filmas Tadas Blinda (1972).
Legenda ir reikšmingos asmenybės
Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio Kukovaičio, kilusio iš Palemono giminės, motinai Pajautai, sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Pasak legendos, kai mirė Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščio Kukovaičio motina Pajauta, ji buvo palaidota netoli Žaslių ežero. Ta vieta yra ne Žasliuose, o kitame Žaslių ežero gale, kur prie Guronių gyvenvietės yra tuo pačiu pavadinimu pavadinta kalvelė. Pavadinimų ji turi net kelis - Guronių kalnas, Pajautos kapas ar Kiškio bažnyčia.
Viena žinomiausių asmenybių, kilusių iš Kaišiadorių krašto, yra kardinolas Vincentas Sladkevičius. Gimęs Guronyse jis mokėsi Žasliuose. Tai patvirtina, kad pažintis su Žasliais negali apsiriboti vien tik pasivaikščiojimu miestelyje. Sustoti Guronyse verta, tuo labiau, kad atvažiuojant tiesiai nuo autostrados Vilnius-Kaunas, ši vieta yra pakeliui. Atvažiuojant iš tolo baltuoja atviroje vietoje stovinti koplyčia, o aplink ją ratu pastatytos dar penkiomis freskomis išpuoštos Rožinio kelio koplytėlės. Kadangi kardinolas labai vertino Rožinio maldą, jam atminti buvo įrengtas Rožinio slėpinių parkas.
Žaslių pavadinimas neretai siejamas su kompozitoriaus, pianisto Leopoldo Godovskio vardu, juk jis bene žymiausias žaslietis, žinomas pasaulio mastu. Nors iš Žaslių išvyko dar būdamas vaiku, Amerikoje įsikūrusį ir pasaulį apkeliavusį Leopoldą Godovskį vis tiek traukė gimtinė. Eidamas 65 metus kompozitorius atvyko į Vilnių, norėdamas aplankyti gimtuosius Žaslius. Tačiau dėl Vilniaus krašto aneksavimo garsus kūrėjas nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją ir negalėjo išpildyti savo svajonės. Taip pat vargu ar kam žinoma, jog Lietuvos garbės generalinio konsulo Los Andžele Juliaus J. Bielskio trumpi atsiminimai apie labai mažai žinomą JAV lietuvį Balį Praną Mastauską (Frank Mast) pasakoja būtent žasliečio istoriją? Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas bei teisininkas, kuris 1918 m. įsitraukė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo darbą.
Žasliai - „mažieji Trakai“
Viena gražiausių mūsų krašto vietų - ežerų apsuptas Žaslių miestelis - dažnai vadinamas „mažaisiais Trakais“. Gamta nepagailėjo šiai legendomis apipintai vietovei žavesio, o likimas - sudėtingos istorijos. Miestelis įsikūręs tarp Žaslių, Limino ir Statkūniškio ežerų. Pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose - Liminas, šiaurės rytuose - Statkūniškės ežeras. Prie Žaslių ežero augo šimtametė Žaslių guoba (nupjauta 2010 m.), stūkso Žaslių piliakalnis, Bažnyčios slėnyje vyksta bendruomenės šventės.
Žaslių traukinių stotyje 1975 metais įvyko didžiausia Lietuvoje traukinių avarija. Iš Kauno į Vilnių vykęs keleivinis traukinys rėžėsi į stovintį krovininį vagoną-cisterną ir nuo pastarojo užsidegė. Sovietų valdžia skelbė, kad žuvo 20 ir sužeista 80 žmonių, tačiau neabejojama, kad tikrieji skaičiai buvo keliskart didesni.
Statkūniškės ežero takas yra miestelio pabaigoje prie mažiausio iš trijų Žaslius supančių ežerų. Nuo centro iki jo yra maždaug kilometras. Apie Statkūniškės ežerą rašoma, jog jis iš prigimties žuvingas, o kadangi jo krantuose įrengti paplūdimiai, tai ir poilsiautojų labai mėgstamas. Dar populiaresnis jis tapo įrengus pasivaikščiojimo taką, vedantį per kalvotą ir jaukų pakrantės pušyną. Prasidėjęs ties koplytstulpiu Statkūniškės ežero takas driekiasi apie 500 metrų ir pasibaigia nuvedęs į paplūdimį. Įrengtos apžvalgos ir atokvėpio vietos, ant pušies šakos pakabintos sūpynės - tokį taką ir pažintiniu taku pavadinti nebūtų gėda.
Žydų bendruomenės istorija
Nors dėl kalbos pykosi lietuviai ir lenkai, miestelio gyventojų daugumą sudarė žydai. Žaslių turgaus aikštėje ir jos prieigose klestėjo žydų verslas, pavertęs miestelį prie kelio Vilnius-Kėdainiai populiaria prekybos vieta. Norėdami pasisiūti kostiumą ar suknelę žmonės keliaudavo į Žaslius pirkti audinių, o grįždami lauktuvėms parveždavo žaslinkų. 1555 m. pirmą kartą paminėti 13 Žasliuose gyvenusių žydų. Tai rodo miestelyje jau gyvavusią bendruomenę, kuri buvo viena pirmųjų žydų bendruomenių visoje Lietuvoje. 1782 m. Žaslių sinagoga pirmą kartą paminėta, o XVII a. pabaigoje įsikūrė chasidų maldos namai. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 (67,8%) - žydai. Po 1905 m. didžiojo Žaslių gaisro atstatyti Chasidų maldos namai (1908 m.), ir ortodoksų beit midrašas (1909 m.). Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis - turėjo 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. Maždaug iki 1940 m. buvo laidojama Žaslių žydų senosiose kapinėse.
Dauguma Žaslių žydų nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu 1941 m. rugpjūtį sušaudyti Strošiūnų miške (prie Žiežmarių). 1941, 1948 ir 1949 m. ištremti 27 Žaslių gyventojai.
Trumpa statistika:
| Metai | Gyventojų skaičius | Žydų procentas |
|---|---|---|
| 1795 | 376 | apie 35% |
| 1897 | 1955 | 67,8% |
tags: #isankstiniai #pietus #zasliuose